- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1411-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34392-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog su atsakove 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2019 m. spalio 7 d. Pagal Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo atsakovei 1 000 Eur avansą už ketinamą įsigyti Butą. Pagrindinė sutartis per nustatytą terminą nebuvo sudaryta, o atsakovė 2019 m. spalio 8 d. grąžino avansą. Pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą. Atsakovė 1 000 Eur baudos ieškovei nesumokėjo.
2. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės. Atsakovė pinigus ieškovei grąžino be jokio paaiškinimo. Jei sutartis būtų nesudaryta dėl ieškovės kaltės, atsakovė nebūtų grąžinusi 1 000 Eur. Todėl tokiais veiksmais atsakovė pripažino savo kaltę. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku pranešė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes ji negavo bendrijos pažymos. Atsakovė bendrijos 2019 m. spalio 17 d. pažymą ieškovei pateikė tik 2019 m. lapkričio 7 d. Pažymoje nurodyta, kad yra neįvykdytos atsakovės prievolės bendrijai, nes atsakovė yra savavališkai apsitvėrusi bendrajai nuosavybei priklausantį plotą. Atsakovė Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktu garantavo, kad yra gavusi visus reikiamus leidimus, sprendimus ir kt., reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, kad pagrindinės sutarties sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia pardavėjo įsipareigojimų, įstatymų ir kitų teisės aktų, bendrijos teisių ir interesų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu prašė jį atmesti arba sumažinti netesybų dydį, paskirstyti priteistinos sumos išmokėjimą dalimis, mokant ne daugiau kaip po 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo dieną ir 2019 m. spalio 1 d. bei 7 d. atsakovė kreipėsi į bendrijos pirmininkę, prašydama išduoti pažymą. Tačiau pirmininkė 2019 m. spalio 7 d. pranešė, kad ji iki 2019 m. lapkričio 26 d. atostogauja. Atsakovė pažymą gavo 2019 m. spalio 17 d. Atsakovė nevengė ir nevengia sudaryti pagrindinės sutarties, todėl nėra jos kaltės dėl sutarties nesudarymo. Visi dokumentai, reikalingi pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, yra gauti, jokių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį nėra, atsakovės valia nepasikeitė. Ieškovė kreipėsi į teismą, taigi ji pati atsisako sudaryti sutartį. Avansą grąžino ieškovei, taip pareikšdama, kad ieškovė nėra įsipareigojusi pirkti Butą, o atsakovė, gavusi reikalingą pažymą, sutinka ir nori parduoti savo Butą.
4. Atsakovė nėra pardavusi Buto tretiesiems asmenims, nėra paskelbusi informacijos apie Buto pardavimą. Sutarties sąlyga dėl baudos sumokėjimo pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, leidžia praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio. Ieškovė prieš pasirašydama sutartį puikiai žinojo Buto faktinę ir teisinę būklę, o jos atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįstas. Pažymos turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymos turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Bendrija nėra įgaliota spręsti statybų teisėtumo klausimo. Preliminariojoje sutartyje nustatyta 1 000 Eur bauda yra neprotingai didelė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių realiai patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog Preliminariojoje sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 7 d. Šalių susitarimu šis terminas buvo pratęstas 20 dienų. Preliminariosios sutarties tekstą ir terminus nurodė atsakovė. Atsakovė paaiškino, kad pinigus grąžino, kadangi 2019 m. spalio 7 d. ji neturėjo bendrijos pažymos, reikalingos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Dėl tokios pažymos atsakovė kreipėsi Preliminariosios sutarties sudarymo dieną, pakartotinai prašė 2019 m. spalio 1 d. ir 7 d. Susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad bendrijos pirmininkė nurodė, jog atostogauja iki lapkričio 26 d., kad visais klausimais reikia kreiptis į valdybą. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. el. laišku, esant nenumatytoms aplinkybėms (namo bendrijos pirmininkė išėjo atostogų ir atsisakė išduoti pažymą dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas savo atostogų metu), nurodė spalio 7 d. grąžinusi avansą, pareikšdama, kad ieškovė nėra įsipareigojusi pirkti Butą, kad, gavusi reikalingą pažymą, atsakovė sutinka parduoti savo Butą.
7. Šalių susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. klausė atsakovės, ar ši turinti pažymą. Atsakovė atsakė, kad pažymą turi, tačiau nesutinka su jos turiniu. Bendrijos pažyma buvo išduota 2019 m. spalio 17 d. Pažymoje nurodoma, kad atsakovė nėra skolinga bendrijai, tačiau nepateikti dokumentai, įrodantys pastatytų papildomų sienų teisėtumą, o savininkės pastatytos sienos bendrosiose patalpose nėra išardytos. Pažymoje nurodoma, kad atsakovė šalia savo Buto yra savavališkai apsitvėrusi bendrijai priklausantį plotą, kuris anksčiau buvo naudojamas evakuaciniam išėjimui ir kitoms bendrosioms reikmėms. Turi būti pateiktas bendrijos duotas sutikimas pastatyti mūrinę sieną, statybos leidimai, projektai. Kol tai nepadaryta, savininkė nėra atsiskaičiusi su bendrija.
8. Bendrijos pirmininkė 2019 m. balandžio 15 d. buvo išdavusi atsakovei pažymą, patvirtinusią, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su bendrija už komunalines paslaugas ir iki 2019 m. kovo 1 d. įsiskolinimo bendrijai neturi. Ši pažyma buvo reikalinga sudaryti 2019 m. balandžio 18 d. bendro naudojimo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi bendrija per šešis mėnesius yra išdavusi dvi skirtingas pažymas. Byloje nėra duomenų, kad pažymoje minimi veiksmai yra savavališka statyba ar pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus. Be to, atsakovė pateikė bendrijos pirmininkės SMS žinutę, kad vyksta posėdžiai dėl namo priešgaisrinio išėjimo įrengimo atlikimo darbų pagal naują statybos leidimą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ir pateikė įrodymus, kad nei ji pati, nei jos vaikai kito būsto neįsigijo. Duomenų, kad atsakovė būtų pardavusi Butą, taip pat nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltos abi šalys.
9. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, gavusi pažymą, operatyviai neinformavo ieškovės apie ją, nesiaiškino su bendrijos pirmininke dėl pažymos turinio, nors su pažyma nesutiko, tai yra nesiėmė veiksmų, kurie leistų ieškovę patikinti, kad savavališkos statybos nėra, negavo naujos bendrijos pažymos apie įsiskolinimų nebuvimą. Nors atsakovė teikė duomenis (bendrijos pirmininkės SMS), kad yra gautas naujas statybos leidimas dėl priešgaisrinio išėjimo įrengimo, tačiau paties statybos leidimo nepateikė, neprašė jo išreikalauti, tai yra nepatvirtino, kad Butas yra tvarkingas ir nėra jokių kliūčių dėl jo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
10. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, apžiūrėdama Butą ir susipažindama su jo dokumentais, nekėlė klausimų dėl išplanavimo pagal Buto dokumentus, o, susipažinusi su bendrijos pažyma, nepageidavo sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutarties. Nors terminas pagrindinei sutarčiai šalių sutarimu buvo pratęstas, tačiau po jo pasibaigimo ieškovė domėjosi dėl bendrijos pažymos. Sužinojusi jos turinį, pareiškė, kad sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Nors bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad yra išduotas statybos leidimas dėl priešgaisrinio išėjimo įrengimo, ieškovė Buto pirkimo-pardavimo sutarties už tą pačią kainą sudaryti nepageidavo, nors atsakovė sutiko ją sudaryti. Pripažinus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės prašomos 1 000 Eur baudos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepasisakė dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Preliminariosios sutarties 3.1 bei 5.1 punktų sąlygas tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo numatyta teisė taikyti sankcijas, jei dėl kitos šalies kaltės nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminariojoje sutartyje kiekvienos šalies atžvilgiu numatytas vienodas sankcijos (netesybų) dydis – 1 000 Eur. Sankcijų taikymo galimybių aspektu šalių lygybės principas nėra pažeistas. Šios aplinkybės paneigia atsakovės atsikirtimo argumentus, jog Preliminariosios sutarties sąlyga dėl baudos sumokėjimo pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, leidžia praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio, bei kad ieškovė neįrodė baudos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas padarė išvadą, kad kaltė yra abipusė, tačiau nepasisakė dėl kiekvienos šalies kaltės laipsnio. Nuo kaltės laipsnio priklauso kiekvienos šalies atsakomybės dalis ir taikytinos sankcijos dydis. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės kaltę ir pagrindė ją byloje nustatytomis aplinkybėmis. Papildomai pažymėtina, jog atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1.2 punkte numatytus pareiškimus ir garantijas, CK 6.321 straipsnio 4 dalies nuostatas, savo iniciatyva grąžino ieškovei avansą, o šis veiksmas vertintinas, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.
11.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga apžiūrėdama Butą ir susipažindama su Buto dokumentais, nekėlė klausimų dėl jo išplanavimo pagal dokumentus. Ieškovė neturėjo nei pareigos, nei poreikio tikrinti išplanavimo ir dokumentų atitikimo. Tokio neveikimo negalima vertinti, kaip neatidumo ar nerūpestingumo, kadangi pakankamą savo interesų apsaugą ir užtikrinimą ieškovė numatė Preliminariosios sutarties 4.1.2 punkte. Pagal Preliminariosios sutarties sąlygose apibrėžtas atsakovės pareigas ir atsakomybę ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad pagrindinės sutarties pasirašymo metu nebus jokių juridinių problemų ar ginčytinų klausimų. Sutartimi šią riziką prisiėmė pardavėja (atsakovė).
11.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad susipažinusi su bendrijos pažyma, nepageidavo sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė buvo sutarusi pirkti Butą, atitinkantį atsakovės pareiškimus ir garantijas pagal Preliminariosios sutarties 4.1.2. punktą. Pirkėjos pareiga pirkti Butą galiojo tik esant Preliminariojoje sutartyje numatytoms sąlygoms. Susipažinus su bendrijos pažymos turiniu, paaiškėjo, kad Buto pardavėja nėra gavusi reikiamų dokumentų, kaip tai numatyta Preliminariosios sutarties 4.1.2. punkte. Tai reiškia, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė neturėjo pareigos sudaryti pagrindinės sutarties.
11.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad teisme paaiškėjus, kad yra išduotas statybos leidimas dėl priešgaisrinio išėjimo įrengimo, ieškovė Buto pirkimo-pardavimo sutarties už tą pačią kainą sudaryti nepageidavo, nors atsakovė sutiko ją sudaryti. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2019 m. spalio 7 d., o šalių susitarimu buvo pratęsta 20 dienų. Iki teisminio nagrinėjimo pradžios pagrindinės sutarties terminas buvo jau praėjęs, įskaitant ir pratęsimą. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį ieškovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį jau buvo pasibaigusi. Todėl dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ieškovės kaltės nėra. Be to, ir vykstant teismo procesui atsakovė statybos leidimo nepateikė, o pateikė tik bendrijos pirmininkės SMS, kad vyksta posėdžiai dėl namo priešgaisrinio išėjimo įrengimo atlikimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės D. M. apeliacinį skundą atsakovė G. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai pripažino abiejų Preliminariosios sutarties šalių kaltę ir ieškinį atmetė, todėl nuostolių priteisimo klausimas iš viso nespręstinas. Teiginys, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, nėra absoliutus. Pagal teismų praktiką, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas. Todėl ieškovės argumentai, kad ji neprivalėjo įrodinėti realiai patirtų nuostolių dydžio, yra nepagrįsti. Ieškovė realių praradimų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neturėjo.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Preliminariosios sutarties 5.1 punktu nepažeistas šalių lygybės principas. Akivaizdi ir didesnio įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė, kad pagal sutarties 5.1 punktą ieškovė įgyja pranašumą vien dėl tos priežasties, kad avanso suma įskaitoma į Buto kainą. Taigi sumokėtas avansas, esant pardavėjo kaltei, grąžinamas pirkėjui ir papildomai mokama bauda. Esant pirkėjo kaltei, nuostolis siekia 1 000 Eur.
12.3. Ieškovės teiginiai dėl teismo neįvertinto kiekvienos šalių kaltės laipsnio ir šalių kaltę patvirtinančių faktinių aplinkybių yra labiau abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių bei teismo motyvuotų išvadų dėl ieškovės kaltės. Ginčai dėl Preliminariosios sutarties kyla vienai iš sandorio šalių pakeitus valią dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Visi dokumentai, reikalingi pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo parengti. Pažyma buvo gauta 2019 m. spalio 17 d. Jokių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį nebuvo. Prireikus atsakovė derintų Buto pirkimo-pardavimo kainą, tačiau atsakovės valia dėl sandorio sudarymo nepasikeitė. Ieškovės kreipimasis į teismą nepagrįstai greitai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovės valia pasikeitė ir ji atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama pasipelnyti kitos šalies sąskaita.
12.4. Pagal teismų praktiką kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preziumuojama, kada sandorio šalis atsisako sudaryti sutartį. Akivaizdu, kad ieškovė, susipažinusi su Pažyma, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir reikalauja tariamų netesybų, kurios negali būti pagrįstos. Pažymos turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė prieš pasirašydama Preliminariąją sutartį puikiai žinojo Buto faktinę ir teisinę būklę, o jos atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįstas. Pažymos turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Buto teisinę registraciją patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Bendrija nėra įgaliotas subjektas spręsti statybų teisėtumo klausimo. Byloje nėra duomenų, kad Pažymoje nurodyti veiksmai yra savavališka statyba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 1 000 Eur baudos pagal Preliminariąją sutartį priteisimo iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią susitarė iki 2019 m. spalio 7 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduos ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį Butą už 55 000 Eur. Pagal Preliminariosios sutarties sąlygas ieškovė sumokėjo atsakovei 1 000 Eur avansą. Dėl namo, kuriame yra Butas, bendrijos pirmininkės atostogų atsakovė laiku negavo pažymos, jog nėra skolinga bendrijai, todėl Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė grąžino ieškovei 1 000 Eur avansą, tačiau 2019 m. spalio 9 d. el.laišku taip pat nurodė ieškovei, jog sutinka ir nori parduoti Butą, kai gaus pažymą.
15. Bendrija pateikė atsakovei 2019 m. spalio 17 d. pažymą, kurioje nurodė, jog atsakovė nėra skolinga bendrijai, tačiau šalia Buto yra savavališkai apsitvėrusi bendrajai dalinei nuosavybei priklausantį plotą, kuris anksčiau buvo naudojamas evakuaciniam išėjimui ir kitoms bendrijos reikmėms. Tarp atsakovės ir namo bendrijos kilo ginčas dėl galimai neteisėtų statybos darbų bei galimo jų įteisinimo ar ištaisymo. Todėl ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. el.laišku pareikalavo iš atsakovės mokėti 1 000 Eur baudą pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą. Pirmos instancijos teismas, pripažinęs, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltos abi šalys, atmetė ieškovės ieškinį dėl 1 000 Eur baudos iš atsakovės priteisimo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis.
Dėl Preliminariosios sutarties šalių kaltės
16. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino abiejų sutarties šalių kaltės laipsnį, neatsižvelgė į visus atsakovės padarytus Preliminariosios sutarties sąlygų pažeidimus, nepagrįstai pripažino, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudarydama Preliminariąją sutartį, jog pati ieškovė nepageidavo sudaryti pagrindinės sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
17. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
18. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, tai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
19. Ieškovė neteisingai interpretuoja atsakovės atliktą 1 000 Eur avanso grąžinimą, kaip atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės 2019 m. spalio 9 d. el.laiško turinys patvirtina, jog šią sumą ji grąžino tik todėl, kad dėl objektyvių aplinkybių (bendrijos pirmininkės atostogų) ji negalėjo laiku pateikti pažymos. Tačiau pačiame laiške aiškiai buvo nurodyta, jog atsakovė, gavusi pažymą, sutinka ir nori parduoti Butą. Todėl negalima pripažinti, kad atsakovė būtų nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, pagrindas civilinei atsakomybei CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme atsirasti yra nepagrįstas preliminariosios sutarties šalies vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė CK 6.321 straipsnio 4 dalį, pagal kurią nekilnojamojo daikto pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą. Pažymėtina, jog šis straipsnis reglamentuoja pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Tuo tarpu šalys buvo sudariusios tik Preliminariąją sutartį, kurios esmė yra ta, kad šalims reikalingas tam tikras laiko tarpas paruošiamiesiems darbams pagrindinei sutarčiai sudaryti, kurioje ir turi būti įgyvendintas CK 6.321 straipsnio 4 dalies reikalavimas.
21. Preliminariosios sutarties 4.1.2 punkte numatyta, kad šalys privalo pareikšti ir garantuoti viena kitai, kad: a) jos turi teisę sudaryti pagrindinę sutartį ir tinkamai įvykdyti visus iš jos kylančius įsipareigojimus; b) šalys yra gavusios visus reikiamus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį bei vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus, ir tokie leidimai, sprendimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai yra galiojantys; c) nei pagrindinės sutarties sudarymas, nei jos nuostatų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių (i) teismų, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų, nutarčių, įsakymų, nutarimų, kurie skirti šalims ar su jomis susiję, (ii) sutarčių, susitarimų, leidimų ar kitų įsipareigojimų, kurių šalimis yra pirkėjas ir (ar) pardavėjai, (iii) taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų, (iv) šalių kreditorių teisių ar interesų.
22. Ieškovė apeliaciniame skunde Preliminariosios sutarties 4.1.2 punkte nustatytas sąlygas nepagrįstai vertina, kaip atleidžiančias ieškovę nuo pareigos susipažinti su parduodamu turtu ir jo dokumentais. Minėtame sutarties 4.1.2 punkte yra įtvirtinta atsakovės pareiga gauti visus reikiamus leidimus, sprendimus ir sutikimus, reikalingus sudaryti pagrindinei sutarčiai. Pažymėtina, jog byloje buvo nustatyta, jog ta pati bendrija jau buvo kartą išdavusi atsakovei 2019 m. balandžio 15 d. pažymą, kurioje nebuvo keliamas statybų teisėtumo klausimas. Pati atsakovė, supažindinusi ieškovę su naująja 2019 m. spalio 17 d. pažyma, ėmėsi veiksmų dėl ginčo su bendrija išsprendimo. Pateiktas bendrijos valdybos 2020 m. sausio 7 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog buvo pritarta naujam priešgaisrinio išėjimo laiptų įrengimo projektui.
23. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį iki 2019 m. spalio 7 d., atsiradus šioje sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, šios sutarties terminas gali būti pratęstas bendru šalių sutarimu. Taigi šalys sutartyje įtvirtino galimybę tęsti terminą, byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog šis terminas buvo faktiškai dar pratęstas 20 dienų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė aktyviais veiksmais sprendžia ginčą su bendrija, siekdama ištaisyti galimai neteisėtas statybas, taip pat sutinkanti, šiam klausimui išsisprendus, parduoti ieškovei Butą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimas pagrįstai pažeistų ieškovės interesus ar sukeltų jai papildomų nuostolių. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir ieškovės kaltę dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.
Dėl netesybų dydžio
24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl netesybų dydžio. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė ne dėl to, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytas 1 000 Eur baudos dydis būtų pernelyg didelis ar neproporcingai pažeistų šalių sutartinės atsakomybės pusiausvyrą, o todėl, kad buvo nustatyta abipusė šalių kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Todėl neliko pagrindo vertinti atsakovės atsikirtimus dėl galimai pernelyg didelių netesybų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog egzistuoja tolygi abiejų šalių kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, papildomai netesybų dydis nevertintinas, kaip neturintis reikšmės pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.