Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eimeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eimeta“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Eimeta“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra pagrindas iškelti apeliantei (atsakovei) nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

18. Nagrinėjamu atveju po bankroto bylos atsakovei iškėlimo paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovė neturi neįvykdytų prievolių ieškovei, be to, atsirado atsakovės piniginės prievolės ieškovei permoka. Šia aplinkybe grindžiamas atsakovės atskirasis skundas. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštarautų dėl skundžiamos nutarties panaikinimo tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pakanka duomenų nutarčiai panaikinti.

19. Atsižvelgdamas į pasikeitusią faktinę situaciją byloje, į nemokumo procese teismui skirtą aktyvų vaidmenį, užtikrinant viešojo intereso apsaugą, siekdamas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatyti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bankroto bylos (ne)kėlimo atsakovei UAB „Eimeta“ klausimą, apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovei pasiūlė pateikti papildomų įrodymų ir papildomų paaiškinimų, reikšmingų siekiant tinkamai įvertinti atsakovės realią turtinę padėtį bei išspręsti jos (ne)mokumo klausimą. Vykdydama teismo nutartį, atsakovė pateikė papildomų duomenų.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir yra reikšmingi įvertinant, ar byloje pasikeitusi faktinė situacija suponuoja pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovė nėra nemoki ir nėra pagrindo iškelti jai bankroto bylą. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšta pozicija, kad pasikeitusią faktinę situaciją palieka vertinti teismo nuožiūra, leidžia teigti, jog atsakovės prieš teismo posėdį pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimas nepažeis ieškovės intereso išreikšti nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų įrodomosios reikšmės. Dėl nurodytų motyvų yra pagrindas priimti apeliantės (atsakovės) ir ieškovės pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

22. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

25. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

27. Kita vertus, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti patikrintos JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo paaiškėjo, jog atsakovė neturi neįvykdytų mokestinių prievolių bankroto bylos iškėlimą inicijavusiai ieškovei, priešingai, yra susidariusi 13 683,01 Eur mokesčių ieškovei permoka.

29. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija JANĮ nėra reglamentuota, ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės. Kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas arba reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės pakeičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino jos mokumui atkurti reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės (apeliantės) turto ir įsipareigojimų santykį, konstatavo, kad atsakovės skolos 2022 metais viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Be to, teismas nustatė, kad, 2024 m. liepos 12 d. duomenimis, atsakovė turi 30 785,19 Eur dydžio socialinio draudimo įmokų skolą VSDFV, antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 56 vykdomosiose bylose. Remdamasis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, jai neiškelta restruktūrizavimo bylą, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.

31. Apeliantė (atsakovė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrovės nemokumo, remiasi tuo, kad dėl buvusios bendrovės buhalterės aplaidumo nebuvo suvesti visi aktualūs bendrovės veiklos duomenys, nesutvarkyta finansinė apskaita. Apeliantės vadovams šalinant nurodytus pažeidimus paaiškėjo, kad bendrovė ne tik neskolinga ieškovei VMI, bet ir turi 13 683,01 Eur mokesčių ieškovei permoką. Apeliantės teigimu, bendrovė yra gyvybinga, vykdo veiklą ir dirba pelningai: 2022 metais pardavimų suma buvo 436 836 Eur, iki 2023 m. rugsėjo 30 d. pardavimo pajamos – 623 192 Eur, pelnas – 9 755 Eur. Apeliantė taip pat teigia, kad, preliminariais duomenimis, bendrovės pajamos 2024 metais padidėjo 200 000 Eur.

32. Papildomuose paaiškinimuose apeliantė (atsakovė) nurodo, kad susidariusią 13 683 Eur mokesčių ieškovei VMI permoką ji paprašė įskaityti bendrovės 31 427 Eur skolai VSDFV padengti; padengus skolos dalį, įsipareigojimai VSDFV bus 17 744 Eur. Pasak apeliantės, jos finansiniai sunkumai yra laikini, jie buvo nulemti nepagrįstai inicijuoto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47218-23, dėl kurio sutrikdyta bendrovės veikla (paimtos prekių atsargos, areštuotos piniginės lėšos). Apeliantei netekus galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis ir prekių likučiais, 56 pirkėjai neteko galimybės įsigyti prekių, nors ir sumokėjo avansą. Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma – 469 787 Eur. Didžiausias bendrovės kreditorius yra investuotojas M. G., kuris per 10 metų bendrovei paskolino iš viso 170 258 Eur. Beveik visi skolų išieškojimai yra vykdomi pirkėjams; išieškojimą pradėjo keletas kreditus suteikusių įmonių.

33. Apeliantė taip pat pabrėžia, kad bendrovė sėkmingai veikia 26 metus, vykdo mažmeninę prekybą internetu, parduodama buitinę techniką ir elektroniką. Dėl veiklos pobūdžio bendrovė nėra sudariusi išankstinių sutarčių su būsimais pirkėjais. Su UAB „Ecoprint“ yra trejiems metams sudaryta sutartis, kurios pagrindu bus tiekiamos prekės. Bendrovės akcininkė nutarė einamosioms skoloms padengti įnešti 50 000 Eur, investuotojas M. G. už bendrovės paskolas laidavo asmeniniu nekilnojamuoju turtu.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad , viešųjų registrų ir bylos duomenimis, apeliantė (atsakovė) neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (pastaba: Turto arešto aktų registro duomenimis, Turto arešto akte Nr. 2023035655 nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros procesinio sprendimo pagrindu, be banko sąskaitose esančių pinginių lėšų, yra areštuota transporto priemonė Citroen Jumper, vin kodas: VF7ZAAMFA17200248, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Skiltyje „Savininko informacija“ nurodyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra bendrovė, tačiau areštuoto turto aprašyme pažymėta, jog transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje duomenų apie transporto priemonę nėra).

35. Bylos duomenimis, bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 160 592 Eur vertės turto, iš jo – 59 333 Eur vertės ilgalaikio ir 98 783 Eur vertės trumpalaikio turto. Atsakovės įsipareigojimai buvo 236 611 Eur. Bendrovė deklaravo 104 355 Eur nuostolį. Taigi 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos į balansą įrašyto turto vertę.

36. Iš apeliantės pateikto bendrovės balanso, sudaryto 2023 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 34–35), matyti, kad bendrovės turimo turto vertė – 936 997 Eur, iš jo materialiojo turto vertė – 54 774 Eur; trumpalaikio turto vertė – 880 420 Eur, iš jo atsargos – 302 636 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 536 944 Eur. Pinigai ir pinigų ekvivalentai – 40 840 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 1 803 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma – 895 770 Eur.

37. Išanalizavus apeliantės (atsakovės) 2022 ir 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenis, nustatyta, kad, nors bendrovės turto vertė 2023 metais išaugo, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai, 2022 metais viršiję į balanso įrašyto turto vertę, 2023 metais išaugo daugiau nei dvigubai ir jų suma labai artima išaugusiai į balansą įrašyto turto vertei.

38. Apeliantė (atsakovė) nepateikė į bylą duomenų apie į balansą įrašyto turto sudėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę tikrina remdamasis kitais byloje surinktais įrodymais.

39. Byloje nėra duomenų, iš ko susideda 54 774 Eur vertės materialusis bendrovės turtas. Apeliantės pateiktame 2023 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, kad bendrovė turi atsargų, kurių balansinė vertė – 302 636 Eur. 2024 m. sausio 24 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB „Eimeta“ nuomojamose patalpose Vilniuje, Vilkpėdės g. 10, atlikus kratą buvo paimta buitinė technika (1 t., b. l. 76–79, 80–87, 88). Apeliantė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad kratos metu buvo paimtos atsargos, kurių balansinė vertė – 302 636 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės balanse nurodytas turtas – 302 636 Eur vertės atsargos – yra realus.

40. Apeliantės pateikto 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, kito bendrovės turimo turto vertė – 536 944 Eur, tai – per vienerius metus gautinos sumos (1 t., b. l. 35). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, toks turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė debitorių sąrašo, duomenų apie debitorinių skolų pobūdį (pradelstos pirkėjų skolos ar ilgalaikės sutarties pagrindu numatytos gauti sumos) ir realią galimybę šias sumas atgauti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė turi realias galimybes gauti iš debitorių 536 944 Eur ar šios sumos dalį. Taigi byloje nėra pakankamai duomenų, kad į apeliantės balansą įrašytos debitorių skolos būtų įvertintos kaip realus turtas, kuris galėtų būti panaudotas bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Apeliantės 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 40 840 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildomuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų areštuotų lėšų suma – 7 000 Eur. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad bendrovės realiai turima lėšų suma – tik 7 000 Eur suma, be to, disponavimas ja yra suvaržytas.

43. Apeliantės 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso skiltyje „Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“ nurodyta 1 803 Eur suma. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose tokio turto buvimo nepagrindė jokiomis aplinkybėmis (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantės pateikto 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys negali būti vertinami kaip aktualūs, nes jie yra apie beveik prieš vienerius metus buvusią bendrovės turtinę padėtį. Apeliantė nepateikė duomenų apie bendrovės turtą, finansinę padėtį aktualiu bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimui išspręsti laikotarpiu (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti duomenys suponuoja išvadą, kad bendrovės realus turtas yra: 13 683,01 Eur mokestinė permoka, 7 000 Eur areštuotų lėšų ir 302 636 Eur vertės kratos metu paimtos prekių atsargos, iš viso – 323 319,01 Eur (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

47. Išanalizavus Antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad apeliantės teisingai nurodyta, jog daugumoje vykdomųjų bylų vykdomas išieškojimas bendrovės pirkėjų, sumokėjusių avansus ir negalėjusių įsigyti prekių, naudai.

48. Įvertinęs byloje esančių duomenų apie šiuo metu realiai apeliantės (atsakovės) turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nėra paneigta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), taigi apeliantė nepaneigė bendrovės nemokumo, nustatyto pagal balanso testą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, apeliantės turtinės padėties dinamika yra neigiama, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Apeliantės 25 646,76 Eur piniginės prievolės ieškovei VMI pasibaigimas ir galimybė 13 683,01 Eur mokestinę permoką panaudoti skolos VSDFV daliai padengti neturi esminės reikšmės bendrovės turtinei padėčiai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

50. Šioje byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad piniginės prievolės kreditorei VMI pasibaigimas po to, kai buvo priimta nutartis iškelti apeliantei (atsakovei) bankroto bylą, iš esmės nepakeitė apeliantės turto ir įsipareigojimų santykio, neturėjo esminės įtakos įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai viršija realaus bendrovės turto vertę, konstatuotina, kad atsiskaitymas su bankroto bylą inicijavusia kreditore – ieškove VMI – nepanaikino apeliantės nemokumo situacijos (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

51. Vertinant apeliantės (atsakovės) nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad bendrovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais nėra tik laikinas. Byloje pateikti duomenys apie kreditorių finansinius reikalavimus suponuoja išvadą, kad apeliantės skoliniai įsipareigojimai kreditorių daliai susikaupė seniai.

53. Šiuo metu apeliantė (atsakovė) neturi neįvykdytų prievolių VMI. Tačiau viešai prieinamais duomenimis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) nustatyta, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 6 d. turėjo 31 427,36 Eur neįvykdytą prievolę VSDFV; šiuo metu bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Neįvykdytos prievolės suma leidžia daryti išvadą, kad skola formavosi ilgą laiką. Šios prievolės dalį apeliantė ketina padengti susidariusia 13 863,01 Eur mokesčių VMI permoka, tačiau nurodyta suma nepadengs net pusės skolos VSDFV sumos.

54. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš apeliantės yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas daugiau nei 50 vykdomųjų bylų. Galimybę atsiskaityti su priverstinį skolų išieškojimą vykdančiais kreditoriais apeliantė grindžia vienintelės akcininkės V. K. 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1 iki 2024 m. rugsėjo 25 d. įnešti į bendrovės sąskaitą 50 000 Eur, užtikrinant galutinį atsiskaitymą pagal 56 vykdomąsias bylas (1 t., b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismas pažymi tokį ketinimą vertina kaip deklaratyvų, nes apeliantė nepagrindė, dėl kokių priežasčių toks sprendimas nepriimtas ir neįgyvendintas anksčiau.

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas apeliantės akcininkės sprendimas priimtas tą pačią dieną, kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria apeliantei pasiūlyta pateikti papildomų duomenų savo finansinei padėčiai ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais pagrįsti. Vienintelės akcininkės finansinės galimybės atlikti tokį mokėjimą nėra pagrįstos duomenimis apie jos turtinę padėtį, taip pat nenurodytos kitos finansavimui suteikti reikšmingos aplinkybės. Dėl to apeliantės įvardyta galimybė atsiskaityti su bendrovės kreditoriais vertintina kaip nepagrįsta objektyviais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliantė (atsakovė) savo gyvybingumą (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), o kartu ir galėjimą įvykdyti finansines prievoles kreditoriams grindžia ir 2024 m. gegužės 15 d. su MB „ECOPRINT.LT“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1 (1 t., b l. 111–112). Šia sutartimi apeliantė įsipareigojo užsakovei MB „ECOPRINT.LT“ tiekti prekes pagal iš anksto su užsakove suderintą grafiką. Tačiau su šia sutartimi nepateikta jokių duomenų apie sutarties vykdymą, t. y. nepateiktas šalių sutartas grafikas, tiekiamų prekių asortimentas, duomenys apie apeliantės pradėtą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Taigi šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariama sutartis gali generuoti pajamas, be to, tokio dydžio, jog apeliantė turėtų realių galimybių tiek likviduoti susikaupusias skolas kreditoriams, tiek laiku vykdyti einamuosius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie šios nutarties priėmimo metu teiktų pagrindą daryti išvadą, kad apeliantės (atsakovės) finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad apeliantės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams ji galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė konkrečių ir pakankamų įrodymų tam, kad pagrįstų, jog bendrovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad, apeliantės nurodytais duomenimis, bendrovės pajamos per 2024 metus padidėjo 200 000 Eur, šios aplinkybės nepagrindus objektyviais duomenimis, vertintina kaip deklaratyvi. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra dar vienas savarankiškas pagrindas atsakovės nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

58. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

59. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

60. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės nemokumo ir pagrindo iškelti bankroto bylą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.