- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-256-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00050-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 200 MGL, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste vyresniuoju inspektoriumi, 2022 m. birželio 18 d. nuo 18.14 val. iki 19.00 val. vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, Lietuvos Respublikos muitinė, o būtent: pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. Mobiliųjų grupių posto grafiką 2022 m. birželio mėnesiui, bei pagal 2022 m. birželio 17 d. tikslinio tikrinimo užduotį (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliosios grupės skyriaus ekipažui MRKS05, Nr. (duomenys neskelbtini) „Transporto priemonių patikra naudojant rentgeno kontrolės sistemą dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo“, nuo 2022 m. birželio 18 d. 10.00 val. iki 2022 m. birželio 19 d. 6.00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus:
- 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 19 str. 1 d.
1 p. (Muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus) ir 6 p. (atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose),
- 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 str. 1 d. 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2024-01-01) (atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas),
- 2019 m. kovo 22 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-260 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.2 p. (rentgeno kontrolės sistemų (toliau – RKS) priemonėmis atlieka transporto priemonių ir gabenamų prekių tikrinimus), 5.4 (valdo ir vertina lokalią riziką, analizuoja informaciją apie pasirinktas tikrinti transporto priemones, prekes ir pateiktus tikrinti dokumentus), 5.7 (atlieka muitinio tikrinimo veiksmus ir prevencines priemones, skirtas galimų teisės aktų pažeidimams užkardyti), 5.8 p. (vykdo kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją),
- 2018 m. kovo 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-262 patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, dirbančių su muitinės rentgeno kontrolės sistemomis, darbo organizavimo taisyklių (2022 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 1B-152 redakcija) 44 p. (tais atvejais, kai naudojama gamyklinė Rapiscan RKS ir atliekamas skenavimas, BAXE RKS vaizdą perkelia į BAXE meniu „Rankinis bylų susiejimas“ <...>), 47 p. (baigus transporto priemonės skenavimą, pareigūnas, atliekantis RKS suformuoto vaizdo analizę, BAXE įrašo vaizdo skenavimo rezultatą - „Neįtartinas“, „Įtartinas“ arba „Fizinis tikrinimas“ <...> ir įsitikinama, kad skenuoto objekto nuotrauka išsaugota bylos dalyje „Registracijos priedai“),
- 2018 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus įsakymu Nr. 1V-90 patvirtinto aprašo „Dėl Rentgeno kontrolės sistemų naudojimo, perdavimo saugojimui bei pareigūnų bendro darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 p. (pareigūnas, atlikęs tikrinimą su RKS, išanalizuoja tikrintos transporto priemonės ir (arba) ja gabentų prekių radiografinį vaizdą ir tikrinimo rezultatus įrašo į BAXE sistemos ir RIKS patikrinimo akto atitinkamus duomenų įvedimo laukelius), 26 p. (jei atlikus tikrinimą RKS, nustatomas galimas pažeidimas, arba yra reikalinga atlikti detalesnį transporto priemonės ir (arba) prekių tikrinimą, su RKS dirbantis Mobilios grupės posto pareigūnas RIKS patikrinimo akte nurodo tikrintos transporto priemonės ir (arba) ja gabentų prekių radiografinio vaizdo analizės rezultatus, įvardindamas galimo pažeidimo ar riziką keliančias transporto priemonės vietas),
tyčia netinkamai atliko jam priskirtas pagal kompetenciją pareigas, t. y. 2022 m. birželio 18 d. 18.14 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) o kelio postą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus vilkikui DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - transporto priemonių junginys, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), vairuojamam Baltarusijos Respublikos piliečio A. V. suveikus rizikos profiliui, transporto priemonių junginį, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. 18.15 val. RIKS sistemoje nukreipus rentgeno kontrolei, paskyrus užduotį - „skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“, būdamas darbo vietoje su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, BAXE sistemoje užpildė „Registravimo“ dalies aktyvius laukus turimais duomenimis, BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“ pridėjo transporto priemonės, priekabos ir lydinčių dokumentų skenuotas kopijas, bylos dalyje „Asmens informacija“ pridėjo asmens - vairuotojo dokumentų kopijas, 2022 m. birželio 18 d. 18.42 val. pateikė registraciją skenavimui ir, neatlikęs transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), rentgeno kontrolės– skenavimo, sistemoje BAXE meniu „Rankinis bylų susiejimas“ pažymėjo ir bylos Nr. LT20220618RB0151 registracijos duomenis atrinkęs susiejo su 2022 m. birželio 17 d. 23.54 val. atlikto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), radiografiniu vaizdu, gautu automatiškai perkėlus vaizdą į BAXE sistemą iš rentgeno kontrolės sistemos „R. E. M60“ failo Nr. XRAY-20220617053-Linac-0000-xray.jpg, kuriame užfiksuota rentgenograma su transporto priemonių junginio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (vilkiko, sujungto su priekaba) krovininio automobilio be kabinos ir be priekabos stacionariu režimu skenuotu vaizdu, suvokdamas, kad skenuoti nukreipto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), nuotrauka nėra padaryta bei išsaugota, bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“, neatlikęs skenuoto transporto priemonių junginio vaizdo bei vežamo krovinio patikrinimo bei analizės, nurodė muitinio tikrinimo rezultatą „T01“, kuris reiškia „Neatitikimų nenustatyta“, taip pažymėjo, kad patikrinimo procedūra tinkamai užbaigta, muitinės skaitmeninėse sistemose melagingai konstatuodamas, kad tinkamai atliko muitinio tikrinimo veiksmus.
1.1. Dėl tokio netinkamo A. V. pareigų atlikimo buvo iškraipytas bei sumenkintas valstybinės institucijos Lietuvos Respublikos muitinės prestižas, funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, ekonomikai bei finansų sistemai ir valstybei padaryta didelė žala, nes netinkamai pareigūnui atlikus savo pareigas buvo sudarytos sąlygos transporto priemonių junginiui, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriame gabenami privalomai pateikti muitinei daiktai: 382 800 pakelių cigarečių „NZ“, 361 500 pakelių cigarečių „MINSK“ ir 1570 pakelių cigarečių „QUEEN MENTHOL“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 744 385,20 Eur vertės, be transporto priemonės muitinio tikrinimo išvykti iš muitinės teritorijos su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyti kontrabandą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniu skundu aukštesnio teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius A. V. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
2.1. Gynėjas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginamąjį kaltu ir nepagrįstai pripažino įrodyta, jog jo veiksmuose yra aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto neva atliktų nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, jos nulemtos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) pažeidimų vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį ir neatitinka bylos aplinkybių.
2.2. Akcentuojama, kad apeliantas A. V. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, laiko jį neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu.
2.3. Teigiama, kad apelianto nusikaltimų įvykdymo kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymų paaiškinimais), kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
2.4. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi A. K., Š. B., J. P., D. L. parodymais ir laikė, jog byloje yra įrodyta aplinkybė, jog pareigūnas, atliekantis transporto priemonės skanavimą, turi galimybę matyti ar inicijavus skenavimo procesą, skanavimas prasidėjo ar nutrūko. Gynyba ir apeliantas su tokia teismo padaryti išvada nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, jog visi šie liudytojai suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, nes apklausiami po keletą kartų keitė savo parodymus, tačiau teismas selektyviai vadovavosi paskutiniais liudytojų duotais parodymais, kurie akivaizdžiai įrodinėjo nuteistojo kaltę.
2.5. 2022 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos valdymo skyriaus vyriausiasis inspektorius Š. B. parodė, jog skenavimo sąraše matoma: rentgenorgrama, postas, skenavimo laikas, transporto priemonės numerio grafa, tačiau ji realiai nėra naudojama. Susiejus ši informacija atsiranda BAXE skiltyje „vaizdų analizė“ ir tik po to vaizdą galima išanalizuoti. Rentgeno sistema stringa, labai dažnai būna taip, kad atlikus skenavimą gaunamos nekokybiškas vaizdas... <...> Rentgeno sistema „Rapiscan“ turi daug niuansų, netikėtų situacijų, dėl kurių gaunami nekokybiški vaizdai, nelygus skenavimas, dažni gedimai, nekeičiamos susidėvėjusios ar sugedusios dalys.
2.6. 2023 m. spalio 31 d. apklaustas teisme šis liudytojas nurodė, kad buvo atvejų, kai dirbant 5.00 val. ryte ar pan. padaromos klaidos susiejant vaizdus, jis ir pats yra prisegęs netinkamų vaizdų. Visada galima žmogiškoji klaida. Ši sistema tikrai labai nepatogi darbui, be to, ir prastai prižiūrima. Būdavo, kad jie nesuprasdavo, ką sistema padarė, įmonė, prižiūrinti sistemą, į jos priežiūrą „žiūri pro pirštus“. Tankus krovinys užgožia cigarečių kontrabandą. Kontrabandos gabentojai tobulėja, stengiasi atitaikyti krovinio ir slepiamos kontrabandos tankį. (duomenys neskelbtini) KP yra vienintelė tokia sistema visoje Lietuvos muitinėje. Juodos spalvos kabinos neskenuoja. Baxis prisijungimai dirba du pareigūnai, kurie atlieka skirtingas funkcijas: vienas registruoja, kitas analizuoja, po to pareigūnai keičiasi, bet dėl darbo efektyvumo, apsikeitus darbo vietomis, vartotojas nepersiregistruoja darbo vietomis. Taip elgiamasi taupant laiką, nes nuolat eilėje patikrinimo laukia transporto priemonės. 10.000 val. ryto padaryta nuotrauka negali būti tokiu numeriu. Tai buvo pirmos tą parą skenuotos transporto priemonės nuotrauka. Rankiniu būdu pakeisti numerio negalima. Du failai tuo pačiu numeriu negali būti. Yra buvę, kad sistema pati automatiškai sujungia ne tas nuotraukas. Dažniausiai mašinaliai imant paskutinį atsiradusį vaizdą preziumuojant, kad kiti matomi skenavimai yra netinkantys.
2.7. Atkreipiamas dėmesys, kad 2023 m. vasario 8 d. tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime Nr. 4RE-716 nurodoma, jog 18.39–18.49 val. trūksta keturių failų su rentgenogramomis. Šiuose nuotraukose matosi tik lauko kamerų fiksuoti vaizdai.
2.8. 2022 m. spalio 11 d. apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius J. P. nurodė, jog „Lauko foto ir rentgeno foto sukrenta kartu ir išsisaugo serveryje. Jeigu mygtukas nespaudžiamas, sistema neatlieka jokių veiksmų ir niekur nieko neišsaugo. Sistemoje esančių darytų fotonuotraukų ir rentgenogramų ištrinti negalima, tokia galimybė yra tik turint administratoriaus teises ir prisijungimus prie serverių. Sistema būna, kad stringa, tačiau dažniausiai atlikus antrą skenavimų problemos nebelieka“.
2.9. 2023 m. spalio 31 d. J. P. nurodė, jog „<...> kad dingtų nuskanuoti failai, tokių nusiskundimų negavo, dėl vaizdo kokybės nusiskundimų būna. Programoje matosi skenuoto objekto nuotraukos rentgenograma ir aplinkos nuotraukos. Sistemos padarytų nuotraukų ir rentgenogramų ištrinti galimybės nėra, tą gali tik sistemos administratorius. Nuotraukų šalinimas iš sistemos negalimas. Į teisėjos klausimų ar gali būti, kad lauko fotografijos yra, o rentgeno nėra, liudytoms atsakė, jog apie tokį atveją pranešimų neturėjo. Kokie gauti nusiskundimai, liudytojas atsakė, jog dėl krovininių automobilių su juodomis kabinomis skenavimo, linijų vaizde, dėl to ,kad įranga eksploatuojama 10 metų lauke. Nurodoma, jog abiejų dienų nuotraukos išsaugotos tuo pačiu failo numeriu – atsakyti negalėjo.“
2.10. 2024 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje apklaustas J. P. jau nurodė priešingas aplinkybes ir paneigė prieš tai du kartus duotus parodymus nurodydamas, jog gali būti tokia situacija, skanavimas inicijuotas, tačiau neįvyko, nes nėra rentgenogramų. Rentgenologas turėjo matyti ir suprasti, kad nevyksta skanavimas. „Baxe“ sistema vaizdus gauna.
2.11. Akcentuojama, jog liudytojas J. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius, kuri užtikrina „Rapiscan“ sistemos priežiūrą, vykdo remontą, prižiūri serverius, todėl jam visa sistemos veikimo algoritmo savybės buvo žinomos ir jis klysti duodamas parodymus tiek pirmą, tiek antrą kartą negalėjo.
2.12. Gynėjas nurodo, kad savaime suprantama, jog teismų praktika nurodo vadovautis pirminiais asmenų parodymais, nes jie yra objektyvūs ir patikimi, bei užfiksuoti nuo įvykio praėjus trumpam laiko tarpui. Liudytojas J. P. apklausiamas 2022 ar 2023 metais kategoriškai paneigė kaltinime nurodomas aplinkybes ir paaiškino, jog jeigu yra išorės transporto priemonės nuotraukos, vadinasi skanavimas įvyko ir sistema privalėjo išsaugoti ir išorės ir rentgenogramos failus. Kategoriškai paneigė aplinkybes, jog sistema rentgenogramų neišsaugo. Apklausiamas trečią kartą, liudytojas paneigė šias aplinkybes. Kas įtakojo sistemos inžinieriaus parodymų kaitą, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nustatyti nepavyko, tačiau akivaizdu, kad liudytojas paskutinės apklausos metu nurodė neteisingas aplinkybes pagrindžiančias kaltinimo esmę.
2.13. Gynėjo vertinimu, iš šių parodymų seka, jog teismas liudytojo J. P. duotais parodymai vadovautis negalėjo, nes liudytojas tapo šališkas. Dar daugiau, jeigu J. P. pirmą ar antrą kartą duodant parodymus nebuvo žinoma, jog galimi tokie atvejai kai išorės nuotraukos yra, o rentgenogramos nėra, savaime suprantama, jog nuteistajam šios aplinkybės taip pat negalėjo būti žinomos, todėl teismas negalėjo laikyti, jog A. V. nusikalstamą veiką padarė tyčia.
2.14. Liudytojas D. L. yra BAXE sistemos inžinierius, prižiūrintis šią sistemą. Šia sistema aprūpinami visi Lietuvos Respublikos pasienyje veikiantys postai. Šis liudytojas apklaustas teisme nurodė aplinkybes analogiškas kitiems proceso dalyviams ir paaiškino, kad „<...> yra girdėjęs, jog su šia sistema labai daug vargo. 6 registruoti gedimai per metus, tai yra labai mažai, abejoja ar tai atspindi tikrą vaizdą. BAXE sistemoje perkelti vaizdai lieka vienerius metus“.
2.15. 2024 m. kovo 22 d. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės buvo gauta informacija apie gedimus, kurie patvirtino D. L. parodymus, jog buvo mažiausiai 20 gedimų, kai su sistema negalėjo dirbti pareigūnai. 2022 m. birželio 29 d. fiksuota klaida „ilgai neateina vaizdas iš Rapiscan į Baxe rankini bylu susiejimą“. 2022 m. liepos 3 d. fiksuota klaida „<...> nepakanka atminties po skenavimo gautiems vaizdams“.
2.16 2024 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole, dalyvaujant D. L. ir A. V., jau nurodoma, jog BAXE sistemos įrašai saugomi tik 18 mėnesių ir kaltinime nurodomi įrašai neišlikę. 2024 m. rugsėjo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu D. L. proceso dalyviams kompiuteriu pademonstravo, kad įrašai 2022 m. birželio 17 d. yra, o kaltinime nurodomo atvejo nėra.
2.17. Patikrinus prieš tai skenuotų 2022 m. birželio 18 d. transporto priemonių bylas buvo galima patikrinti, tačiau kaltinimui aktualios transporto priemonės duomenų nebuvo galima patikrinti, nes jų neva nėra. Liudytojas D. L. negalėjo atsakyti, kur dingo kaltinimui aktualus failas su visais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jo ieško.
2.18. Demonstracijos metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d., teismo posėdžio metu, sistemoje buvo matomas paskutinis skanavimas, įvykęs 2024 m. rugsėjo 1 d., ir ši nuotrauka buvo nesujungta ir nepanaudota, nors buvo matoma pati pirma sistemoje. Gynėjas prašė paaiškinti šią situaciją, tačiau liudytojas negalėjo paaiškinti kodėl 8 dienų senumo skanavimas nurodomas kaip pirmas eilėje. Taip pat svarbu, jog patikrinus 32 skanavimo bylą ir 34 skanavimo bylą, D. L. negalėjo pasakyti, kur dingo 33 byla, kuri aprašyta S. tarnybiniuose pranešimuose.
2.19. Iš išdėstyto seka, jog liudytojas D. L. yra suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, nes tiekia „Baxe“ sistemos aprūpinimą visai Lietuvos Respublikai, dalyvauja viešuosiuose konkursuose ir sisteminių klaidų visiškai nepripažįsta. Nurodo, jog dėl visų aplinkybių yra kaltas A. V., bet jokiu būdu ne jo prižiūrima „Baxe“ sistema. Taip pat muitinės kriminalinės tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose D. L. yra etatinis liudytojas, duodantis kaltinimui palankius parodymus.
2.20. Proceso dalyviai neginčytinai galėjo įsitikinti, jog D. L. nesugebėjo surasti kaltinimui aktualios 33 bylos failo. Susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, bei akivaizdžiai atskleidus D. L. klastą, teismas vis tiek vadovavosi D. L. paskutiniais teisme duotais parodymais, nors kaltinimui svarbaus failo D. L. posėdžio metu taip ir nesugebėjo rasti.
2.21. Atsižvelgiant į šio liudytojo duotus parodymus ir demonstraciją teismo posėdžio metu, gynėjo vertinimu, pasitvirtino A. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipiamas dėmesys, jog skenavimas, atliktas 2022 m. birželio 17 d., likus kelioms sekundėms iki vidurnakčio, o vaizdas suformuotas jau 2022 m. birželio 18 d., todėl nepanaudota rentgenograma sistemoje galėjo išlikti kaip pirma 2022 m. birželio 18 d. ir nuteistasis ją galėjo sujungti visiškai atsitiktinai, kaip nurodė daugelis liudytojų pirminiuose parodymuose.
2.22. Surašant apkaltinamąjį nuosprendį, svarbūs tapo ir liudytojo A. K. parodymai, nors ilgą laiką nebuvo aišku – jis ar A. V. dirbo tuo metu kai atvyko kaltinime nurodoma transporto priemonė. 2023 m. kovo 8 d. A. K. nurodė, jog „<...> lauko nuotraukos visada būna kartu su rentgenograma. Su kolega kas keturias valandas keičiame savo poziciją. Tai yra vieną kartą, jei sėdi prie durų, dažniausiai bendrauji su vairuotoju, paimi jo dokumentus, paduodi susipažinimo apie rentgeno veikimo principus žurnalą, pateiki jo duomenis į BAXE, tuo tarpu kitas pareigūnas, po to kai kitas atlieka jau jo minėtus vaizdus, jungia visą valdymą ir atlieka viską iki pabaigos. Jų individualus kodas matomas sistemoje BAXE, prie gamyklinės sistemos prisijungiama bendruoju prisijungimu. Juodos kabinos rentgeno sistema neskanuoja, tai yra dėl gamintojo lazerio, tai yra lazeris nemato tarp kabinos ir priekabos, rentgenas praleidžiamas, automobilis pravažiuoja, tačiau vaizdas nėra sugeneruojamas. Aš žinau, kad vaizdų iš gamyklinio rentgeno sistemos ir iš BAXE ištrinti neįmanoma, tai gali padaryti nebent sistemų administratoriai“.
2.23. 2023 m. lapkričio 8 d. apklausiamas teisme liudytojas A. K. nurodė, kad „<...> negali atsakyti, kodėl visos transporto priemonės skenuotos tik kaltinamojo prisijungimais, nurodė, kad visą laiką galėjo dirbti tik su Rapiscan sistema. Viename faile du skirtingų datų vaizdai būti negali. Galėjo dirbti neatsijungęs nuo kaltinamojo prisijungimų“.
2.24. 2024 m. rugpjūčio 28 d. apklausiamas A. K. nurodė, jog „skanavimo metu rentgene nebuvo, nes siuntė žinutes sugyventinei. Nurodė, jog rentgene greičiausiai veikia telefono ryšys. Kada padaryta nuotrauka RVS, negali pasakyti, nes ištrynė. Visa sistema turi būti sužadinama, norint padaryti išorės nuotraukas. Paskutinio skanavimo vaizdas visada būna viršuje“.
2.25. Akcentuojama, kad būtent A. K. yra taip pat suinteresuotas baudžiamosios bylos apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes išteisinus A. V., atsakomybė gali kilti A. K., kuris tuo pačiu metu vienoje pamainoje dirbo su nuteistuoju A. V.. Dėl šios priežasties liudytojas yra suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, bandydamas išvengti asmeninės atsakomybės. Be to, A. K. taip pat yra etatinis Muitinės kriminalinės tarnybos liudytojas, duodantis kaltinimui reikšmingus parodymus ikiteisminiuose tyrimuose.
2.26. Teismas nuosprendyje nurodo, jog daro išvadą, kad nors mobilaus ryšio telefonas rentgene galėjo veikti, tačiau A. K. rentgene nebuvo (37 puslapis), todėl padarė išvadą, kad A. K. buvo išėjęs, o vienas A. V. atvykus vilkikui su juoda kabina dirbti negalėjo ir neva neatliko skenavimo.
2.27. Kokių duomenų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, gynėjui suvokti sunku, nes į bylą buvo pateiktos fotonuotraukos, kai iš rentgeno išeina A. V., tačiau teismas ir šiais nuteistojo kaltę paneigiančiais, tyrėjos tarnybiniais pranešimais nesivadovavo. Byloje nebuvo pateikta vaizdo medžiaga, galinti paliudyti, jog A. K. rentgene iš tiesų nebuvo, nors pasak jo, jis vaikščiojo po posto teritoriją. Anaiptol, pats A. K. ir nuteistasis patvirtino, jog mobilus ryšys kabinoje veikė. Iš to seka, jog A. K. galėjo rašyti žinutes būdamas darbo vietoje. Atsižvelgiant į tai, gynėjas laiko, jog teismas padarė prielaidą, jog konkretaus skenavimo metu dirbo būtent A. V., bet ne A. K..
2.28. Nors baudžiamojoje byloje nėra objektyviai įrodyta, jog A. K. iš tiesų buvo palikęs darbo vietą, tačiau ir toks darbo vietos palikimas, gynybos nuomone, nėra teisėtas ir pagrįstas. S. S. tarnybiniame nurodoma, jog nuteistasis A. V. išėjo iš darbo vietos, vadinasi paliko A. K.. Abejotini ir paties A. K. parodymai šioje baudžiamojoje byloje, nes atvykus vilkikui su juoda kabina, jis neva rašė žinutes savo sugyventinei ir kategoriškai neigė tuo metu buvęs darbo vietoje.
2.29. Savaime suprantama, kad kiekvieną darbo dieną skanuojant po 40 vilkikų, jų neįmanoma atsiminti, o liudytojui nepranešus apie įtarimą, liudytojo savo iniciatyva pateikinėjami tam tikri duomenys, gynybai kelia daug abejonių. 2023 m. kovo 8 d. A. K. liudytojo apklausos protokole nurodoma, jog „<...> mes kaip pareigūnai būname visada viduje, jei dirbame dviese, dviese ir būname“. Taip pat paanalizavus nuotraukas objektyviai neįmanoma nustatyti, kuris pareigūnas iš tiesų dirbo, be to, neišlikusi ir posto vaizdo medžiaga.
2.30. 2022 m. gruodžio 1 d. tyrėjos G. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 18.15 val. vilkikas nukreiptas rentgeno kontrolei, 18.17 val. transporto priemonė registruota sistemoje ir sistemoje jau įkelta vaizdo nuotrauka, tačiau A. K. teismui pateikė visai kito laiko duomenis apie savo nebuvimą darbo vietoje.
2.31. Susipažinus su S. S. tarnybiniu pranešimu (teismas nesivadovavo) tampa akivaizdu, jog 18.17 val. transporto priemonė registruota skenavimui, rentgenu ir sistemoje įkelta rentgeno vaizdo nuotrauka ir pridedamas rentgenogramos vaizdas. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis 18.19 val. eina į būdelę, o 18.20 val. nuteistasis išeina iš būdelės. Savaime suprantama, jog per vieną minutę skenavimas nėra įmanomas, todėl byloje nėra objektyviai įrodyta, kas iš tiesų atliko skenavimą ir sujungė rentgeno duomenis. Pastebėtina ir tai, jog pagal liudytojų paaiškinimus sistemoje matomi to pareigūno skenavimai, kuris tuo metu yra prisijungęs prie BAXE sistemos. Šiuo konkrečiu atveju tapo žinoma, jog nuteistasis, tikėtina, visą savo pamainos laiką buvo palikęs savo prisijungimo paskyrą, nes pagal baudžiamosios bylos duomenis kaltinamasis atliko 39 skenavimus, kas objektyviai pagal liudytojų parodymus yra neįmanoma.
2.32. Apklausus S. S. teisiamojo posėdžio metu, ji negalėjo paaiškinti, kodėl nepridėta vaizdo medžiaga, kodėl neatlikta BAXE sistemos apžiūra, taip pat ji neturi kvalifikacijos vertinti rentgenogramų, nėra RAP numerio. Siekiant patikrinti nurodomų duomenų patikimumą, buvo atlikti papildomi duomenų rinkimo procesiniai veiksmai, tačiau jie iš esmės tik patvirtino nuteistojo nurodomas aplinkybes.
2.33. Gynėjas daro išvadą, jog byloje visiškai nebuvo įrodyta A. V. kaltė. Dėl netinkamų darbo sąlygų susiklostė ekstraordinari situacija, kuomet patikrai atvyko juodos spalvos vilkikas su didelio tankio kroviniu. Sistemoje dėl nepaaiškinamų priežasčių viename faile išsisaugojo dviejų parų nuotraukos. Sistemoje neišliko krovinio skenavimo fotonuotraukų, kai puspriekabės išorės nuotraukos yra, o liudytojų parodymais nustatyta, jog tokia situacija susidaryti objektyviai negalėjo, nes šių fotonuotraukų ištrinti neįmanoma.
2.34. Taip pat iš bylos duomenų akivaizdu, jog kelio posto laikrodžiai tarpusavyje nėra sinchronizuoti, nes net neįmanoma nustatyti, kada tiksliai atliktas skenavimas. Be to, nurodomu laikotarpiu nurodoma, jog tuo metu kažkuris iš pareigūnų rentgene buvo vienas. Dar daugiau, D. L. aktualios bylos teismo posėdžio metu surasti negalėjo, o S. S. vaizdo medžiagos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėjo ir neišsaugojo. Taigi, esant tokiai situacijai, negalima laikyti ir daryti prielaidos, jog nuteistasis netinkamai atliko savo pareigas, nes visos šios nurodytos nuo jo nepriklausančios faktinės aplinkybės susidarė vienu metu, todėl jis išteisintinas.
2.35. Cituojama BK 228 straipsnio 1 dalis. Pažymima, kad BK 228 straipsniu įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus ir pan.
2.36. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš tokią praktiką, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
2.37. Didelės žalos kriterijų teismas bandė įrodinėti pavesdamas prokurorui apklausti A. V. ir gauti įsiteisėjusį Lenkijos Respublikos teismo nuosprendį, tačiau gavus atsakymą, proceso dalyviams tapo žinoma, jog Lenkijoje dar vyksta ikiteisminis tyrimas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas. Vadinasi, objektyviais duomenimis nuosprendyje nepavyko įrodyti, jog nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas didelės žalos kriterijus.
2.38. Teismas nuosprendyje nustatė didelės žalos kriterijų nurodydamas, jog „prieš atliekant kratą buvo nuimta Lietuvos Respublikos muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pastarąją kaltinamojo versija atmeta, kaip gynybinę, kaltinamajam siekiant sušvelninti gynybinę“.
2.39. Savaime suprantama, jog gabenant kontrabandą visuotinai yra žinoma, jog nei vienos valstybės plomba nėra pažeidžiama perkraunat krovinį, nes kontrabandos bylose visuomet yra pjaunamas, o vėliau sujungiamas trosas, juosiantis puspriekabę, bet ne valstybės plomba. Ši teismo padaryta išvada vėl gi laikytina teismo padaryta prielaida dėl didelės žalos, nes kabanti valstybės plomba savaime nepatvirtina, jog vilkikas nebuvo perkrautas.
2.40. Atkreipiamas dėmesys, jog A. V. vilkikas iš (duomenys neskelbtini) kelio posto išvažiavo 19.00 val., o (duomenys neskelbtini) –Lenkijos pasienyje buvo sulaikytas 8.20 val., t. y. praėjus 13 valandų ir 20 minučių nuo išvažiavimo iš R. K. posto. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kilometrai kelio, t. y. vilkikui kiek daugiau nei 1 valanda kelio. Pagal 2023 m. balandžio 25 d. G. D. tarnybinį pranešimą tapo žinoma, jog nuo 18.47 iki 05.57 vai. fiksuotas poilsis. Nuo šio įrašo tachografe dingsta vairuotojo vardo ir pavardės duomenys. Pažymi, jog nurodomu laiku vilkikas dar judėjo muitinės teritorijoje ir iš to seka, jog objektyviai jis stovėti ir būti poilsio režime negalėjo. Konstatuoja, jog vairuotojas tachografą atjungė visiškai tam, kad galėtų laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei pasikrauti galimai cigarečių kontrabandos krovinį Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2.41. Remiantis byloje esančiais duomenimis, gynėjo vertinimu, iki (duomenys neskelbtini) vilkikas negalėjo judėti 2 val. 20 min., nes tai yra ženkliai trumpesnis atstumas ir tikėtina, jog link Lenkijos pasienio vilkikas judėjo ne iš (duomenys neskelbtini) KP. Taip pat vairuotojui nebuvo jokio poreikio atjunginėti tachografą, jeigu jis neturėtų ką slėpti. Akcentuotina ir tai, byloje nėra duomenų, ar A. V. buvo sulaikytas su ta pačia priekaba, kuri buvo (duomenys neskelbtini) kelio poste, nes detaliai susipažinus su Lenkijos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepavyko aptikti puspriekabės VIN numerio, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog tai ta pati puspriekabė.
2.42. Daroma išvada, jog byloje nėra objektyviai įrodyta, jog skenavimą atliko konkrečiai nuteistasis. Byloje dėl netinkamų darbo sąlygų susiklostė ekstraordinari situacija, kuomet patikrai atvyko juodos spalvos vilkikas su didelio tankio kroviniu. Sistemoje dėl nepaaiškinamų priežasčių viename faile išsisaugojo dviejų parų nuotraukos. Sistemoje nėra krovinio skenavimo fotonuotraukų, kai išorės nuotraukos yra, o liudytojų parodymais nustatyta, jog tokia situacija susidaryti objektyviai negalėjo, nes šių fotonuotraukų ištrinti neįmanoma. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog kelio posto laikrodžiai tarpusavyje nėra sinchronizuoti, nes net neįmanoma nustatyti, kada tiksliai atliktas skenavimas. Be to, nurodomu laikotarpiu nurodoma, jog tuo metu kažkuris iš pareigūnų rentgene buvo vienas. Taigi esant tokiai situacijai, negalima laikyti ir daryti prielaidos, jog nuteistasis tyčia netinkamai atliko savo pareigas, nes visos šios nurodytos nuo jo nepriklausančios faktinės aplinkybės susidarė vienu metu. Sistemos gedimai, pareigūnų darbo vietos palikimas darbo metu, neišsaugoti vaizdo įrašai negali nulemti nuteistojo kaltės, todėl jis išteisintinas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokuroras skundą siūlė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu ir prašo A. V. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvados dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023). Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors nuteistasis A. V. viso proceso metu savo kaltę neigia, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau atkreipiamas tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo (nuteistojo) parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes.
10. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 228 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų visuma. Pripažindamas nuteistąjį A. V. kaltu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad nuteistasis A. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojas ir dirbo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste (toliau – ir MGP) vyresniuoju inspektoriumi.
15. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, rėmėsi bylos duomenimis, kurie išsamiai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje apklausiant liudytojus, įvertinant rašytinius įrodymus.
16. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad 2022 m. birželio 18 d. 18.07 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko vilkikas DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių junginio valstybiniai registracijos numeriai atitinkamai (duomenys neskelbtini). Šį vilkiką su priekaba vairavęs Baltarusijos Respublikos pilietis A. V. muitiniam tikrinimui pateikė dokumentus bei tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priimta 2022 m. birželio 18 d. 18.14 val. (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiojo inspektoriaus A. K. (pažymėjimo numeris VL(duomenys neskelbtini)), prekės – „Metalinės konstrukcijos, skirtos garso izoliacijai“, 14 560 kg. Suveikus rizikos profiliui dėl fizinio tikrinimo, transporto priemonė 2022 m. birželio 18 d. 18.15 val. buvo nukreipta rentgeno kontrolei, kanalas – raudonas, tikrinimo būdas – 747 patikrinti transporto priemones pasitelkus technines priemones, 965 patikrinti deklaruotos muitinės procedūros įforminimui ir vykdymui privalomas sąlygas, 976 skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis. 2022 m. birželio 18 d. 18.17 val. transporto priemonė registruota sistemoje skenavimui rentgenu ir sistemoje įkelta rentgeno vaizdo nuotrauka, skenavimą atliko Muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnas, kurio pažymėjimo numeris VL(duomenys neskelbtini). Šis pareigūnas, kurio pažymėjimo (leidimo) numeris VL(duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. 19.00 val. tikrinimą užbaigė nenustačius pažeidimų, tai yra, 2022 m. birželio 18 d. 19.00 val. buvo nurodytas muitinio tikrinimo rezultatas T01 – „neatitikimų nenustatyta“ (1 t., b. l. 5–8, 2 t., b. l. 89–96, 106–114, 128, 129–132, 6 t., b. l. 139–147). Iš 2012-06-25 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-473 (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1B-1051 redakcija) patvirtinto „Muitinio tikrinimo rezultatų ir kitų tikrinimo metu atliktų veiksmų klasifikatoriaus“ 1.1 p. matyti, kad rezultatas T01 „Neatitikimų nenustatyta“ pasirenkamas tuo atveju, kai atliekant nurodytą tikrinimą nenustatoma jokių neatitikimų ar pažeidimų (rentgenogramos vaizde nesimato jokių pašalinių prekių (daiktų) ir papildomas tikrinimo būdas nepasirenkamas) (2 t., b. l. 115–118). BAXE istorinių užduočių informacijoje užfiksuoti tokie duomenys: bylos numeris LT2022061818RB0151, MRN numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini), tikrinimo priežastis – kita, kryptis – atvykstantis, HS kodas 7308, išvada – neįtartinas, postas – (duomenys neskelbtini), priekabos numeris – (duomenys neskelbtini) skenavimo laikas – 2022 m. birželio 17 d. 23:54:32 val., operatorius – vl (duomenys neskelbtini), RIKS patikrinimo numeris (duomenys neskelbtini), fizinio tikrinimo rezultatas – nėra dydžio (2 t., b. l. 128). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyti BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 duomenys patvirtina, kad transporto priemonės – sunkvežimio numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos laikas – 2022 m. birželio 18 d. 18:17:33, registracijos pateikimo laikas – 2022 m. birželio 18 d. 18.42:47, vaizdų analizės pateikimo laikas – 18:43:58. Operatorius – vl (duomenys neskelbtini), vaizdo analizę atliko operatorius VL(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129–132).
Žemesnės instancijos teismas
17. Kaip matyti, 2022 m. birželio 18 d. transporto priemonės, kurios valstybiniai registracijos numeriai atitinkamai (duomenys neskelbtini), skenavimą atliko, sistemoje rentgeno vaizdo nuotraukas įkėlė ir jų analizę atlikęs tikrinimą užbaigė nenustačius pažeidimų pareigūnas, kurio prisijungimo kodas VL(duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto operatoriaus leidimo numeris, kuriuo, prisijungus prie BAXE sistemos, byloje Nr. LT2022061818RB0151 operatorius nurodė muitinio tikrinimo rezultatą T01 – „neatitikimų nenustatyta“, tai yra VL(duomenys neskelbtini), buvo suteiktas muitinės vyriausiajam inspektoriui A. V. (5 t., b. l. 1). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pagal 2022 m. birželio mėnesio Mobiliųjų grupių posto darbo grafiką (2 t., b. l. 162) 2022 m. birželio 18 d. vyresnysis inspektorius A. V. buvo paskirtas dirbti su (duomenys neskelbtini) kelio poste esančia rentgeno kontrolės sistema, tačiau gavęs tikslinio tikrinimo užduotį, jis dirbo 2022 m. birželio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kelio poste, darbo pradžia – 2022 m. birželio 18 d. 10.00 val., pabaiga – 2022 m. birželio 19 d. 06.00 val. (2 t., b. l. 170).
18. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. V., 2022 m. birželio 18 d. 18.14 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kelio postą atvykusį vilkiką DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suveikus rizikos profiliui bei transporto priemonių junginį, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. 18.15 val. RIKS sistemoje nukreipus rentgeno kontrolei, paskyrus užduotį– „skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“, būdamas darbo vietoje su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, BAXE sistemoje užpildė „Registravimo“ dalies aktyvius laukus turimais duomenimis, BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“ pridėjo transporto priemonės, priekabos ir lydinčių dokumentų skenuotas kopijas, bylos dalyje „Asmens informacija“ pridėjo asmens – vairuotojo dokumentų kopijas ir 2022 m. birželio 18 d. 18.42 val. pateikė registraciją skenavimui.
19. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat nustatė, kad A. V. 2022 m. birželio 18 d. 18.42 val. pateikus transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), registraciją skenavimui, rentgeno kontrolė – skenavimas visgi nebuvo atliktas, o sistemoje BAXE meniu „Rankinis bylų susiejimas“ A. V. pažymėjo ir bylos Nr. LT20220618RB0151 registracijos duomenis atrinkęs susiejo su 2022 m. birželio 17 d. 23.54 val. atlikto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), radiografiniu vaizdu, gautu automatiškai perkėlus vaizdą į BAXE sistemą iš rentgeno kontrolės sistemos „R. E. M60“ failo Nr. XRAY-20220617053-Linac-0000-xray.jpg, kuriame užfiksuota rentgenograma su transporto priemonių junginio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (vilkiko, sujungto su priekaba) krovininio automobilio be kabinos ir be priekabos stacionariu režimu skenuotu vaizdu. Šią apylinkės teismo išvadą patvirtina nuosprendyje aptarti ir teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
29. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju aktualios pamainos metu iš viso buvo atlikti 42 patikrinimai, iš kurių 39 atliko būtent A. V.. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde akcentuojamas didelis darbo krūvis, gynėjo vertinimu, kiekvieną darbo dieną skenuojant po 40 vilkikų, jų neįmanoma atsiminti. Nuteistasis A. V. viso proceso metu taip pat laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju aktualaus atvejo neatsimena. Tokia pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent ją sušvelninti. Aukštesnis teismas pažymi, kad nei didelis darbo krūvis, nei kitos aplinkybės neatleidžia valstybės tarnautojo nuo pereigos griežtai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kaip jau nustatyta, A. V. buvo susipažinę su jo darbines funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, suprato jų turinį, žinojo, jog šių teisės aktų nesilaikymas gali iškraipyti valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas, sukelti Lietuvos Respublikos valstybei didelę žalą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkės patvirtina netiesioginės tyčios buvimą A. V. veiksmuose ir rodo, jog jis, nepatikrinęs šiuo atveju aktualaus krovinio (t. y. neatlikęs transporto priemonės skenavimo) ir kitos transporto priemonės skenavimo, atlikto 2022 m. birželio 17 d. prieš vidurnaktį, atlikusią nereikalingą rentgenogramą susiedamas su 2022 m. birželio 18 d. 18.42 val. atliktos šiuo atveju aktualios transporto priemonės byla, suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Juolab, kad A. V. turėjo didelę darbo patirtį muitinės sistemoje, todėl neabejotina, kad jis gerai išmanė savo darbines funkcijas.
30. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013). Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas – A. V., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnysis inspektorius, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. A. V. savo tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos – muitinės autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetą visuomenėje, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinamajam A. V. inkriminuotame kaltinime nurodytų pareigų netinkamo atlikimo buvo iškraipytas bei sumenkintas valstybinės institucijos Lietuvos Respublikos muitinės prestižas, funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, ekonomikai bei finansų sistemai ir valstybei padaryta didelė žala, nes netinkamai pareigūnui atlikus savo pareigas buvo sudarytos sąlygos transporto priemonių junginiui, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriame gabenami privalomai pateikti muitinei daiktai, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 744 385,20 Eur (past. – BK 190 straipsnio 1 dalies prasme viršija didelę (400 MGL) vertę), sudarė sąlygas be transporto priemonės muitinio tikrinimo išvykti iš muitinės teritorijos su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyti kontrabandą. Tarp A. V. neteisėtų tyčinių veiksmų ir didelės neturtinės žalos kurią patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, Lietuvos Respublikos muitinė, ir didelės turtinės žalos, kurią patyrė valstybės ekonomikos bei finansų sistemos, yra priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu A. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
31. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas teigia, kad jog byloje visiškai nebuvo įrodyta jo ginamojo kaltė. Nurodo, kad sistemoje dėl nepaaiškinamų priežasčių viename faile išsisaugojo dviejų parų nuotraukos. Sistemoje neišliko krovinio skenavimo fotonuotraukų, kai puspriekabės išorės nuotraukos yra, o liudytojų parodymais nustatyta, jog tokia situacija susidaryti objektyviai negalėjo, nes šių fotonuotraukų ištrinti neįmanoma. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
32. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, iš 2024 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokolo (6 t., b. l. 154–183) ir jo priedų – fotonuotraukų (t. 7, b. l. 13–33) matyti, kad teismo pavedimu apžiūrėta rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“. Atidarius 2022 metų katalogą pavadinimu „06“, kas reiškia birželio mėnesį, bei katalogą „18“, kuriame saugomi visi 2022 m. birželio 18 d. suformuoti failai po atliktų skenavimų, buvo rastas failas pavadinimu „XRAY-20220618032-Rear-000.jpg“, kuris suformuotas 2022 m. birželio 18 d. 18 val. 39 min. Paspaudus ant šio failo, atsidaro vaizdas (foto Nr. 11, 7 t., b. l. 31), kuriame matyti krovininis vilkikas „DAF“ juoda kabina, valstybiniai registracijos numeriai sunkiai įžiūrimi, tikėtina, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Iš vilkiko stovėjimo vietos galima spręsti, kad jis stovi eilėje prie rentgeno kontrolės dar iki skenavimo. Ši fotonuotrauka padaryta sistemos „R. E. M60“ išorinėmis kameromis tuo metu, kai rentgeno sistema buvo skenuojamas krovininis automobilis VOLVO, galimai mėlynos spalvos kabina, dar prieš automobilį DAF. Pagal failų eiliškumą bei laiką galima spręsti, kad vilkikas DAF, kurio valstybiniai registracijos numeriai galimai yra (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas fotonuotraukoje su failo pavadinimu „XRAY-20220618 033-(duomenys neskelbtini)jpg“ (foto Nr. 12, 7 t., b. l. 31), kuris suformuotas 2022 m. birželio 18 d. d. 18 val. 43 min. Šioje nuotraukoje matyti tik priekabos kairio šono galinė dalis. Matyti, kad priekabos tentas yra mėlynos spalvos. Daugiau fotonuotraukų su šio automobilio vaizdu sistemoje nėra. Šiame failų rinkinyje, kuris sukuriamas po kiekvieno automobilio skenavimo, nėra rentgenogramos failų. Tai reiškia, kad vilkikas DAF“ nebuvo skenuojamas sistema „R. E. M60“.
33. Kaip matyti, šiuo atveju aktualus krovininis vilkikas DAF juoda kabina užfiksuotas sistemos „R. E. M60“ išorinėmis kameromis tuo metu, kai rentgeno sistema buvo skenuojamas kitas krovininis automobilis, o vilkikas DAF nebuvo skenuojamas sistema „R. E. M60“. Tuo tarpu byloje Nr. LT20220618RB0151 rasta rentgeno nuotrauka (6 t, b. l. 143) atitinka rentgeno nuotrauką, kuri buvo rasta „R. E. M60“ sistemos apžiūros metu kataloge „17“ esančiame faile XRAY-20220617053-Linac-0000-xray.jpg (foto Nr. 4, 7 t., b. l. 27) ir kuri užfiksuota kitoje byloje 2022 m. birželio 17 d. 23.54 val.
34. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tai aplinkybei, kad pagal 2022 m. birželio mėnesio Mobiliųjų grupių posto darbo grafiką ir tikslinio tikrinimo užduotį, 2022 m. birželio 18 d. su (duomenys neskelbtini) kelio poste esančia mobilia rentgeno kontrolės sistema su nuteistuoju A. V. dirbo ir vyresnysis inspektorius A. K. (2 t., b. l. 174–175). Gynėjas laiko, jog teismas padarė tik prielaidą, kad konkretaus skenavimo metu dirbo būtent A. V., bet ne A. K.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo klausimu apylinkės teismas pasisakė pakankamai argumentuotai.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoju apklaustas A. K. teisiamajame posėdyje į klausimą, ar liudytojas atliko transporto priemonės vilkiko DAF, Kazachstano valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo Baltarusijos Respublikos piliečio A. V., skenavimą RAPISCAN sistema 2022 m. birželio 18 d. nuo 18.00 iki 19.00 val., liudytojas atsakė, kad neatliko, nes buvo išėjęs į WC (past. – tai yra į tualetą). Jo duomenimis, transporto priemonė skenavimui buvo užregistruota 18.42 val., vaizdo analizės patvirtinimo laikas – 18.43 val. Tuo metu liudytojas 18.41 val. ir 18.42 val. pagal jo susirašinėjimo SMS telefono duomenis buvo WC. 18.39 val. išsiųsta viena SMS, 18.41 val. antra žinutė, 18.42 val. trečia žinutė. Turinys: „ <...> va šikt išėjau pirmą kartą“, 18.41 val.: „<...> neleisk Trojukui ilgai su telefonu žaisti“, 20.57 val.: „tai užsiraukėt. Atėjau porai valandų akis pailsinti“, tekstas nepilnas. Tai reiškia, kad atėjo atsigulti, pailsėti, atsigerti kavos, pasikalbėti su kt. pareigūnais. Pastarąsias liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes patvirtina 2023 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (6 t., b. l. 5–7) ir 2023 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokole (6 t., b. l. 8–14) užfiksuoti duomenys. 2023 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojo A. K., jam savanoriškai pateikus, buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas S. G. S22, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus (6 t., b. l. 8–14) nustatyta, kad SMS žinučių aplanke matomas susirašinėjimas su asmeniu, kuris pavadintas „G.“. 2022 m. birželio 18 d. 18.20 val. asmeniui, pavadintam „Ga.“, rašoma žinutė: „Jau patvarkėt picas“. 18.21 val. gautas atsakymas: „Daaa“. Iš A. K. telefono asmeniui, pavadintam „G.“, rašomos SMS: 18:39 val. – „Turim darbo mes daug pietavo tik 2 valanda“, 18:41 val. –„Va sikt isejau pirma kart“, 18:42 val. – „neleisk Trojukui ilgai Telefonu zaist“.
36. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad 2022 m. gruodžio 1 d. tyrėjos G. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 18.15 val. vilkikas nukreiptas rentgeno kontrolei, 18.17 val. transporto priemonė registruota sistemoje ir sistemoje jau įkelta vaizdo nuotrauka, tačiau A. K. teismui pateikė visai kito laiko duomenis apie savo nebuvimą darbo vietoje.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės – sunkvežimio numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos pateikimo laikas – 2022 m. birželio 18 d. 18.42:47, vaizdų analizės pateikimo laikas – 18:43:58 (2 t., b. l. 129–132). Tuo tarpu iš A. K. telefono asmeniui, pavadintam „Gaivutė“, SMS žinutės buvo rašomos 18.39 val., 18:41 val. ir 18.42 val. Teismas nemano, kad tuo pačiu šiai bylai aktualiu laiku, būdamas darbo vietoje, A. K. galėjo inicijuoti susirašinėjimą SMS žinutėmis. Juolab, kad 18:41 val. siųstos žinutės turinys („Va sikt isejau pirma kart“) iš esmės patvirtina, kad tuo metu A. K. buvo išėjęs į tualetą ir darbo vietoje nebuvo.
38. Gynėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju tapo žinoma, jog nuteistasis, tikėtina, visą savo pamainos laiką buvo palikęs savo prisijungimo paskyrą, nes pagal baudžiamosios bylos duomenis A. V. atliko 39 skenavimus, kas objektyviai pagal liudytojų parodymus yra neįmanoma.
39. Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. V. leidimo (prisijungimo prie BAXE sistemos) numeriu VL(duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti 39 transporto priemonių tikrinimo rezultatai, o A. K. leidimo (prisijungimo prie BAXE sistemos) numeriu – tik trys (2 t., b. l. 106–107, 111–113), liudytojas A. K. apklausiamas apylinkės teisme paaiškino, kad nežino, dėl kokių priežasčių A. V. rentgenogramų analizes daugumoje atveju atlikdavo pats, gal, kad A. K. jis nepasitikėjo (A. V. buvo pamainos vyresniuoju). A. K. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad jis su BAXE sistema, prie jos prisijungus kitam pareigūnui savo prisijungimo duomenimis, niekada nedirbo ir tai byloje nėra paneigta. A. K. teigimu, pareigūnui išėjus pietauti ar poilsiui, kitas pareigūnas privalėjo prisijungti prie BAXE sistemos savo prisijungimo duomenimis.
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad susipažinus su S. S. tarnybiniu pranešimu (teismas nesivadovavo) tampa akivaizdu, jog 18.17 val. transporto priemonė registruota skanavimui, rentgenu ir sistemoje įkelta rentgeno vaizdo nuotrauka ir pridedamas rentgenogramos vaizdas. Atkreipiamas aukštesnio teismo dėmesys, jog šiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuteistasis A. V. 18.19 val. eina į būdelę, o 18.20 val. nuteistasis išeina iš būdelės. Gynėjo vertinimu, savaime suprantama, jog per vieną minutę skenavimas nėra įmanomas, todėl byloje nėra objektyviai įrodyta, kas iš tiesų atliko skenavimą ir sujungė rentgeno duomenis.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais padaręs išvadą, jog transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini) registracijos skenavimui pateikimo laiku (2022 m. birželio 18 d. 18.42:47), vaizdų analizės pateikimo laiku (2022 m. birželio 18 d. 18:43:58) ir tikrinimo užbaigimo metu (2022 m. birželio 18 d. 19.00 val.) darbo vietoje – rentgeno „R. E. M60“ automobilyje – buvo ir šiuos veiksmus atliko bei 2022 m. birželio 18 d. 19.00 val. užbaigė minėto transporto priemonių junginio tikrinimą, nurodydamas muitinio tikrinimo rezultatą T01 – „neatitikimų nenustatyta“, kaltinamasis (tuo metu) A. V., skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teismas nesivadovauja 2022 m. rugpjūčio 9 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Nr. 4RE-1503 (2 t., b. l. 89–96) nurodytais duomenimis, jog atlikus kamerų įrašų analizę buvo nustatyta, jog 2022 m. birželio 18 d. 18.19 val. pareigūnas (galimai rentgenologas A. V. VL(duomenys neskelbtini)) eina į „būdelę“ (7 pav.). Be to, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad fotolentelės, priedo prie tarnybinio pranešimo, vaizdas yra neaiškus, pareigūnė S. S., apklausiama teisiamajame posėdyje, negalėjo aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kuo remiantis ji daro išvadą, kad 7 pav. fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo yra galimai A. V.
42. Apeliaciniame skunde selektyviai cituojami liudytojų Š. B., J. P. ir D. L. parodymai, susiję su Rentgeno sistemos veikimo ypatumais, akcentuojant, kad šie liudytojai parodė, kad minėta sistema dažnai stringa ir genda.
43. Iš Rentgeno kontrolės sistemos „R. E. M60“ gedimų registravimo žurnalo kopijų (6 t., b. l. 25–28) matyti, kad 2022 m. birželio mėnesį buvo registruoti du „R. E. M60“ sistemos gedimai – 2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. birželio 11 d. Iš BAXE ir ITPC registruotų (duomenys neskelbtini) posto MRKS „Rapiskan“ sistemos gedimų už 2022 metus (6 t., b. l. 63–77) matyti, kad 2022 m. birželio mėnesį 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. birželio 11 d., 2022 m. birželio 11 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. birželio 30 d. buvo registruoti „Rapiskan“ sistemos gedimai. Išplėtus 2022 m. liepos 3 d. 15:45 fiksuotą „Rapiskan“ sistemos gedimą, gauta informacija (7 t., b. l. 90–92), kad (duomenys neskelbtini) kelio poste, dirbant su mobilia rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, nepakanka vietos po skenavimo gautiems vaizdams, dirbant gamykline programa dėl atminties trūkumo negaunamas radiografinis vaizdas. Po skenavimo bandant atidaryti gautą vaizdą gamykline programa – iššoka lentelė Out of memory.
44. Pažymėtina, kad duomenų, jog nagrinėjamu atveju aktualiu laiku, tai yra 2022 m. birželio 18 d., būtų buvę registruoti „R. E. M60“ sistemos gedimai, nenustatyta.
45. Gynėjas atkreipia aukštesnio teismo dėmesį į tai, jog šiuo atveju aktualus vilkikas iš (duomenys neskelbtini) kelio posto išvažiavo 19.00 val., o (duomenys neskelbtini) – Lenkijos pasienyje buvo sulaikytas 8.20 val., t. y. praėjus 13 valandų ir 20 minučių nuo išvažiavimo iš R. K. posto. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 96 kilometrai kelio, t. y. vilkikui kiek daugiau nei 1 valanda kelio. Pagal 2023 m. balandžio 25 d. G. D. tarnybinį pranešimą tapo žinoma, jog nuo 18.47 iki 05.57 val. fiksuotas poilsis. Nuo šio įrašo tachografe dingsta vairuotojo vardo ir pavardės duomenys. Pažymi, jog nurodomu laiku vilkikas dar judėjo muitinės teritorijoje ir iš to seka, jog objektyviai jis stovėti ir būti poilsio režime negalėjo. Konstatuoja, jog vairuotojas tachografą atjungė visiškai tam, kad galėtų laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei pasikrauti galimai cigarečių kontrabandos krovinį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, gynėjo vertinimu, iki (duomenys neskelbtini) vilkikas negalėjo judėti 2 val. 20 min., nes tai yra ženkliai trumpesnis atstumas ir tikėtina, jog link Lenkijos pasienio vilkikas judėjo ne iš (duomenys neskelbtini) KP. Taip pat, vairuotojui nebuvo jokio poreikio atjunginėti tachografą, jeigu jis neturėtų ką slėpti. Akcentuoja ir tai, kad byloje nėra duomenų, ar A. V. buvo sulaikytas su ta pačia priekaba, kuri buvo (duomenys neskelbtini) kelio poste.
46. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, atsižvelgiant į tai, 2022 m. birželio 19 d. Lenkijos Respublikos pareigūnams sulaikius vilkiką su puspriekabe, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis A. V., kontrabandinės cigaretės vilkike buvo rastos paslėptos triukšmą slopinančiuose barjeruose (garso izoliacinėse plokštėse), o prieš atliekant kratą buvo nuimta Lietuvos Respublikos muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pastarieji gynėjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
48. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad didelės turtinės žalos kriterijus neįrodytas, kadangi Lenkijos Respublikoje dar vyksta ikiteisminis tyrimas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog A. V. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsižvelgus į tai, kad dėl jo veiksmų Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos Respublikos muitinės didelę žala apima ne tik didelė turtinė, bet ir didelė neturtinė žala, todėl šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra esminės ir įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
49. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas nuosprendis atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį A. V. kaltu padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti pagrįstą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
50. Pasisakant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, jog apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Skirdamas bausmę A. V. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog jis padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), byloje kaltinamojo (tuo metu) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai), kaltinamasis (tuo metu) anksčiau neteistas, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po to daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, dirba, pakaltinamas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nuteistajam A. V. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Už apysunkio nusikaltimo padarymą įstatymas numato baudą iki nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė 200 MGL, t. y. 10 000 Eur dydžio baudą. Aukštesnis teismas mano, kad vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, paskirta bausmė yra teisinga ir protinga, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai.
51. BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų dėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi.
52. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.