- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-754-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01454-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- A. S., SIA „Kommot“
- Trečiasis asmuo
- T. Z.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-927-262/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transfood“ ieškinį atsakovams A. S. ir SIA „Kommot“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB „Transfood“ arba įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tariama, todėl niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, 2009 m. liepos 13 d. tarp atsakovo A. S. ir atsakovės Latvijos bendrovės SIA „Kommot“ sudarytą uždarosios akcinės bendrovės Transfood“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2009/1, kuria A. S. perleido SIA „Kommot“ 1000 (vieną tūkstantį) 100 Lt nominalo paprastųjų vardinių akcijų, akcijų reg. Nr. 1001 - 2000 už 100 000 Lt; priteisti ieškovei iš atsakovo A. S. 3 873 040,62 Lt žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5964-104 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transfood“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Bankrovita“. BUAB „Transfood“ kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma 2013 m. birželio 7 d. duomenimis buvo 4 338 448,62 Lt, kuriuos sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinti reikalavimai už bendrą 3 551 038,25 Lt sumą bei tvirtinti teiktinas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas už 777 404,16 Lt sumą. Įmonės bankroto administratoriui neperduotas šis įmonės turtas: 482 m² rąstų (medinė) konstrukcija, kurios įsigijimo kaina 75 000 Lt, lizingo pagrindais įmonės naudoti 14 vilkikų Iveco Stralis AS440S42T/P ir 16 puspriekabių K?gel SN 24P90/1.110, kurių nepadengta lizinginė vertė sudarė 3 456 226,68 Lt. Ieškovės teigimu, šį turtą būtų galima parduoti arba jį grąžinti reikalavimo teisę turintiems kreditoriams ir tokiu būdu padengti žymią dalį kreditorinių reikalavimų. Finansinius reikalavimus turintys įmonės kreditoriai žalą patyrė dėl to, kad įmonės akcininkas A. S., faktiškai valdęs įmonei priskirtą turtą jo perdavimo Latvijos Respublikos piliečiui S. Ž. metu, šį turtą paslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, be to, atsiradus įmonės bankroto požymiams, laiku (per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. liepos 13 d. tarp atsakovų sudarytą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, priteisė ieškovei BUAB „Transfood“ iš atsakovo A. S. 3 873 040,62 Lt (1 121 710 Eur) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei BUAB „Transfood“ iš atsakovo A. S. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 42 730 Lt dydžio žyminį mokestį.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A. S. ieškovei priteistas 3 873 040,62 Lt (1 121 710 Eur) dydžio žalos atlyginimas bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, buvo panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
5. Ieškovė 2015 m. gegužės 6 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė visiškai tenkinti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovo A. S. 1 121 710 Eur.
Šalies argumentai
6. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas, kaip faktinis UAB „Transfood“ vadovas, bankroto administratorei neperdavė visų UAB „Transfood“ dokumentų ir turto. Kadangi atsakovas neperdavė turto, BUAB „Transfood“ ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, tačiau neturint įmonės finansinių dokumentų, neįmanoma tiksliai nustatyti įmonei padarytos žalos dydžio. Atsakovas, būdamas faktiniu įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, todėl būtent jis privalėtų pateikti įrodymus apie BUAB „Transfood“ turėto turto vertę. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sumą, kaip įmonės kreditoriams padarytos žalos atlyginimą, lygią ieškovės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimus, nors neperduoto turto vertė galbūt ir būtų didesnė už pareikštus kreditorinius reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su patikslintais ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad jis nedisponuoja įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuose būtų nurodyta, kam ir kada buvo perduotos įmonės turėtos transporto priemonės. Atsakovas tik tam tikrą laikotarpį (laikinai) ėjo įmonės vadovo pareigas, o sprendimus dėl įmonės turto naudojimo atskirais laikotarpiais priiminėjo kiti asmenys. Pasak atsakovo, jeigu žala yra kildinama iš neperduotų transporto priemonių vertės, reikia atkreipti dėmesį, kad transporto priemonės nuvertėjo, todėl negalima reikalauti tokios pačios vertės, kaip naujų transporto priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 1 121 710 Eur žalos atlyginimą bei 12 517 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas A. S., kaip įmonės 50 procentų akcijų savininkas bei asmuo, patikėjimo teise valdęs kitai įmonės akcininkei priklausiusias 50 procentų akcijų, yra atsakingas už įmonės organų veiksmais padarytą žalą įmonei.
10. Teismas pažymėjo, kad būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas A. S. apsimestinai perleido turėtas įmonės akcijas kitam asmeniui, įmonė jau buvo tapusi nemokia ir atsakovui, kaip faktiniam įmonės vadovui, buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
11. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas apie kitokį, nei ieškovės reikalaujamas, žalos atlyginimo dydį, todėl pripažintinas pagrįstu ieškovės nurodytas 1 121 710 Eur žalos dydis, kuris lygus patvirtintiems įmonės kreditorių reikalavimams.
12. Teismas konstatavo, jog atsakovas A. S. neveikė taip, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, todėl turi atlyginti dėl įmonės turto bei dokumentų neperdavimo ieškovei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 1 121 710 Eur žalos atlyginimą, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-265-464/2015 išdėstytas aplinkybes, kurios turi būti iš naujo įvertintos pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas atsakovo padarytą žalą ieškovei dėl pareigos veikti išimtinai juridinio asmens (įmonės) interesais bei dėl pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo sutapatino su bendra ieškovės nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma – 1 121 710 Eur. Teismas nenustatė, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu (2009 m. liepos 13 d.) bei teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimo momentu. Savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonės vadovas atsako tik už kreditorinių reikalavimų padidėjimą, atsiradusį dėl jo neteisėto delsimo. Liko neištirtos ir aplinkybės dėl sudarytų transporto priemonių lizingo sutarčių, kurių pagrindu BUAB „Transfood“ (įmonei) buvo perduotos transporto priemonės, turinio.
13.2. Teismas, priteisdamas ieškovės reikalaujamą 1 121 710 Eur dydžio žalą, nevertino, ar tokio dydžio žala ieškovei ir jos kreditoriams realiai buvo padaryta, taip pat nenustatinėjo priežastinio ryšio. Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti įmonės bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, kai ieškovė įrodo, kad jeigu ne vadovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta.
13.3. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos neperdavus įmonės turto bankroto administratorei, nenustatė atsakovo neperduoto turto sudėties ir vertės, todėl netinkamai atskleidė bylos esmę ir neteisingai nustatė žalos dydį. Nėra aišku, kokios sudėties turtas nebuvo perduotas bankroto administratorei, bei kokia jo reali vertė. Skundžiamame sprendime nenurodytas priteisiamos žalos detalizavimas, priteisdamas 1 121 710 Eur dydžio žalą teismas vadovavosi tik įmonės kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB lizingas finansiniu reikalavimu. Trūkstamų transporto priemonių vertė negalėtų būti didesnė kaip 216 016,64 Eur, kuri apskaičiuojama išskaičiavus vidutinę parduotų transporto priemonių vertę bei atėmus mokėtiną pridėtinės vertės mokestį.
13.4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės (įmonės) kreditorės AB SEB lizingas nuostolius, patirtus realizuojant grąžintą lizinguotą turtą, nesumokėtas palūkanas ir kitas sumas, nurodytas AB SEB lizingas kreditoriniame reikalavime, kurios nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais – neperduotu turtu ar vėlavimu pateikti pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Lizingo bendrovės AB SEB lizingas nuostoliu, patiriamu dėl atsakovo neveikimo – pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei tapus nemokia nepateikimo – galėtų būti pripažintas tik lizinguoto turto pardavimo verčių skirtumas, susidarantis tarp turto pardavimo vertės, kuri būtų gauta, jeigu pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų pateiktas ieškovei tapus nemokia (2009 m. liepos 13 d.), ir to turto pardavimo vertės, kuri buvo gauta už parduotą lizinguotą turtą, pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2010 m. gruodžio 7 d.).
13.5. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl finansinės ekspertizės skyrimo byloje, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, kokią žalą ji patyrė dėl atsakovo vėlavimo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
13.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ieškovės balanso duomenimis ir lizingo bendrovės AB SEB lizingas kreditoriniame reikalavime nurodytomis likutinėmis turto vertėmis. Ieškovė patirtos 1 121 710 Eur žalos dydį grindžia ne kokiu nors konkrečiu atsakovo neperduoto turto trūkumu, o į įmonės balansą įrašytu bendros turto vertės skaičiumi, jį sumažindama iki kreditorinių reikalavimų įmonei dydžio. Įmonės balanso duomenys neparodo, kokio konkretaus turto trūkumu pasireiškia ieškovės prašoma priteisti žala, neatspindi turto vertės pokyčių, įvykusių dėl ekonominės krizės ar natūralaus turto nusidėvėjimo.
14. Ieškovė BUAB „Transfood“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „BankromaX“, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atlygintinos žalos, kildinamos iš juridinio asmens valdymo organų neteisėtų veiksmų, dydžio nustatymo.
17. Šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovas A. S. (kaip faktinis įmonės vadovas) veikė nesąžiningai, nes esant įmonei faktiškai nemokiai, sudarė tariamą įmonės akcijų perleidimo sandorį ir imitavo įmonės valdymo funkcijų perdavimą S. Ž., nors pagal įmonės vadovo pareigų teisinį reglamentavimą tokioje situacijoje turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras. Be to, būtent jis neišsaugojo visų įmonės dokumentų ir turto ir / ar jų neperdavė įmonės bankroto administratorei. Atsakovas šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taipogi konstatuota, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią šis privalo atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje išdėstė motyvus dėl nustatytų atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
18. Bylos duomenimis nustatyta, jog įmonė nemoki tapo 2009 m. liepos 13 d., o bankroto byla įmonei iškelta 2010 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi konstatavo, kad už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, jos dokumentų ir turto išsaugojimą atsakingas yra įmonės vadovas, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo atsakovas A. S..
Dėl atlygintinos žalos dydžio
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš buvusio įmonės vadovo priteistinos žalos dydis yra lygus įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, argumentuodamas tuo, jog nenustatyta įmonės bankroto administratorei neperduoto turto vertė bei neįvertinta reali įmonei padaryta žala.
20. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje įvertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, taigi žalos dydis, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį sąlygų, gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens (įmonės) ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo (įmonė) ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakomybės taikymo už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atveju kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).
22. Nustatyta, kad pagal patikslintus ieškovės reikalavimus (nutarties 5 punkte nurodytų papildomų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismo pripažintų patikslintu ieškiniu, pagrindu) žalos atlyginimo prievolė kildinama iš ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo (turto ir dokumentų neperdavimo įmonės bankroto administratoriui), taip pat teigiant, jog buvo pažeistos CK 2.87 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios bendrąsias juridinio asmens organo pareigas. Aiškinama, kad tuo atveju, kai įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, taip pat ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
23. Žalos, kaip vienos iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) apibūdinimas, pateiktas šios nutarties 21 punkte, suponuoja išvadą, kad valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja įmonės turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB „Transfood“ bankroto administratorė iš atsakovo prašomo priteisti 1 121 710 Eur žalos atlyginimo dydį sieja su ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Kita vertus, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (pirmosios instancijos teismo pripažintus patikslintu ieškiniu), kuriuose nurodė, kad prašoma atlyginti žala siejama tik su bankroto administratorei neperduoto turto verte (t. 3, b. l. 79 - 82).
25. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, jei žala faktiškai yra padaryta, negali būti visiškai atmestas vien dėl to, jog neįrodytas konkretus jos dydis, juo labiau, kad ir įstatymas nustato, jog tais atvejais, kai ieškovas negali įrodyti konkretaus žalos dydžio, jį gali nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, koks yra realios žalos įmonei dydis ir ar šis dydis tikrai sutampa su patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 1 121 710 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė buvusio įmonės vadovo neperduoto bankroto administratorei įmonės turėto turto vertės, t. y. nevertino tarp BUAB „Transfood“ ir AB SEB lizingas sudarytų lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjai UAB „Transfood“ perduotų naudotis transporto priemonių (ne)grąžinimo lizingo davėjui fakto (įmonės lizinguotos transporto priemonės jos bankroto administratorei nebuvo perduotos), taip pat nenustatinėjo žalos dydžio pagal negrąžintų ir grąžintų transporto priemonių likutines vertes.
27. Bylos duomenimis, UAB „Transfood“ ir AB SEB lizingas sudarytų lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjai UAB „Transfood“ buvo perduotas atitinkamas skaičius transporto priemonių (nutarties 2 punktas). Transporto priemonių, kurios nebuvo grąžintos lizingo davėjui, likutinė vertė sudarė 501 288,61 Eur. Tokia negrąžinto turto likutinė vertė nurodyta AB SEB banko (AB SEB lizingo teisių perėmėjo) 2016 m. kovo 21 d. patikslintame ieškinyje, pareikštame ikiteisminio tyrimo byloje (t. 3, b. l. 172-173). Šiame patikslintame AB SEB banko ieškinyje negrąžinto turto likutinė vertė buvo fiksuojama tokia pati, kokia buvo nurodyta ir AB SEB lizingas 2011 m. lapkričio 14 d. pradiniame ieškinyje ikiteisminio tyrimo byloje – 1 730 849,31 Lt arba 501 288,61 Eur (t. 3, b. l. 169-171). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-211/2017 (teismų informacinė sistema LITEKO, CPK 179 str. 3 d.), kuriuo kaltinamasis A. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o AB SEB banko ieškinys paliktas nenagrinėtas, be kita ko, buvo nustatyta, kad 2011-10-13 aktu AB SEB lizingas buvo perduota (grąžinta) ir puspriekabė K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 metais iš Suomijos buvo grąžinta ir puspriekabė K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Šių lizingo gavėjos UAB „Transfood“ naudotų ir lizingo davėjui grąžintų puspriekabių likutine verte nebuvo mažinama AB SEB banko ieškinio baudžiamojoje byloje suma. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi pavedė AB SEB bankui pateikti teismui informaciją apie AB SEB lizingas su UAB „Transfood“ 2017 m. sausio 25 d. sudarytoje lizingo sutartyje Nr. 2007-010380 nurodytų lizingo objektų: puspriekabės K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), likutinę vertę šių daiktų grąžinimo (perdavimo) lizingo davėjui AB SEB lizingas metu. 2019 m. balandžio 24 d. teisme gauta AB SEB banko pažyma, kurioje nurodyta, jog puspriekabės K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė yra 5 257,25 Eur, o puspriekabės K?gel SN24P/1.110, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė yra 6 612,37 Eur. Bendra šių grąžintų lizingo davėjui transporto priemonių likutinė vertė sudaro 11 869,62 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šia 11 869,62 Eur suma mažintina neperduotų ieškovės bankroto administratorei ir negrąžintų lizingo davėjui transporto priemonių bendra likutinė vertė.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog iš atsakovo priteistinos žalos dydį dėl bankroto administratorei neperduoto ir lizingo davėjui negrąžinto turto – lizingo sutarčių pagrindu įmonės naudotų transporto priemonių, sudaro šių transporto priemonių likutinė vertė, kuri lygi 489 418,99 Eur (501 288,61 Eur – 11 869,62 Eur = 489 418,99 Eur).
29. Taip pat byloje nustatyta, kad bankroto administratorei neperduotą turtą sudarė ir 482 m² rastų medinė konstrukcija, kurios vertė buvo 75 000 Lt (21 722 Eur).
30. Ieškovės bankroto administratorei nustačius, kad įmonėje turėjo būti konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, taip pat kad nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, būtent šį konkretų turtą juridinio asmens valdymo organai privalėjo natūra perduoti bankroto administratorei. Be to, nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei, nurodytai įmonės finansiniuose dokumentuose. Šiuo atveju konstatuotinas vadovo, kuriam būtent ir tenka pareiga įrodyti, koks turtas įmonei priklausė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, taip pat pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį, nesąžiningumas, nes tokia pareiga nebuvo įvykdyta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad 482 m² rastų medinė konstrukcija, įvertinta 75 000 Lt (21 722 Eur), priklausė ieškovei bankroto bylos jai iškėlimo momentu, taip pat nėra duomenų, jog šį turtą įmonė būtų teisėtai perleidusi, todėl spręstina, jog bankroto administratorė įrodė, kad į atlygintinos įmonei žalos dydį įtrauktina ir ši 21 722 Eur suma (CPK 178 straipsnis).
32. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodytos ir iš atsakovo ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydis sudaro 511 140,99 Eur (489 418,99 Eur + 21 722 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslaus priteistinos žalos dydžio, todėl be pagrindo visiškai tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinio bylos proceso metu nustatyta, jog realus ieškovės BUAB „Transfood“ žalos dėl buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų dydis yra 511 140,99 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad ieškovei priteistinas 511 140,99 Eur žalos atlyginimas iš atsakovo A. S..
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir pirmosios instancijos teismo susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
35. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 868,86 Eur (3 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų (t. 2 b. l. 184), atsakovas A. S. patyrė 789,90 Eur (2 727,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų (t. 2 b. l. 158–159). Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas 45,57 proc. (apeliacinės instancijos teismui jį iš dalies pakeitus), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 395,94 Eur (868,86 Eur x 45,57 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 429,94 Eur (789,90 Eur x 54,43 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
36. Ieškovės ieškinį tenkinus 45,57 proc., iš atsakovo A. S. valstybei priteisiamas 5 704 Eur (12 517 Eur x 45,57 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
38. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 289,62 Eur (1 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų (t. 3 b. l. 41), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad nurodytos ieškovės patirtos išlaidos (teisinei pagalbai apmokėti) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 54,43 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 131,98 Eur (289,62 Eur x 45,57 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Atlikus ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, įskaitymą, ieškovei iš atsakovo bendrai priteistina 97,98 Eur (527,92 Eur – 429,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transfood“ (j. a. k. 123585279) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 511 140,99 Eur (penkis šimtus vienuolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 99 centus) žalos atlyginimą bei 97,98 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 704 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.“