- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-30-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59918-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- D. E.
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-606/2018
Teisėja Elena Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59918-2016-4
2018 m. vasario 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. E., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta D. E. galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 12 d.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2016 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. spalio 12 d.
Iš D. E. priteista T. P. 4031,09 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žaloms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. E. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
2016 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai T. P. norint išeiti iš tualeto, D. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stūmė pastarąją atgal į tualetą ir tyčia sudavė vieną kartą jai kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusioji nukrito ant grindų. Tada, užrakinęs duris, spardė nukentėjusiąją kojomis į įvairias kūno vietas, sakydamas jai nusirengti, tačiau T. P. nesutikus, pastatęs ją ant kojų, vėl sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 kartų pastarajai į galvą ir į įvairias kūno vietas, bei, suėmęs rankomis už plaukų, trankė jos galvą į sieną, tuo padarydamas jai vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimą, dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, daugybines susiliejančias poodines – minkštųjų audinių kraujosruvas veide, galvos skliaute ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujosruvas liežuvio viršūnėje, smulkius abiejų ausų lezgelių odos nubrozdinimus, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje – pomentinėje, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus ir dešinės plaštakos delninio paviršiaus poodines kraujosruvas bei poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje ir kairės šlaunies apatinėje dalyje, taip nukentėjusiajai T. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
D. E. nuteistas ir už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti žmogų, o būtent:
2016 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai T. P. norint išeiti iš tualeto, D. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stūmė pastarąją atgal į tualetą ir tyčia sudavė vieną kartą jai kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusioji nukrito ant grindų. Tada, užrakinęs tualeto duris, spardė nukentėjusiąją kojomis į įvairias kūno vietas, sakydamas jai nusirengti, tačiau T. P. nesutikus nusirengti ir su juo lytiškai santykiauti, pastatęs ją ant kojų, vėl sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 kartų pastarajai į galvą ir į įvairias kūno vietas, o suėmęs rankomis už plaukų trankė nukentėjusiosios galvą į sieną, bei norėdamas lytiškai santykiauti ją nurengė, tai yra nuėmė visus viršutinius rūbus ir numovė kelnes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo vietoje buvo užkluptas baro „(duomenys neskelbtini)” barmenės R. K., ji garsiai beldė į duris ir klausė, kas vyksta, po to D. E. iš įvykio vietos pasišalino.
D. E. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai T. P. norint išeiti iš tualeto, įstūmęs ją atgal į tualetą, sumušė ją, taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia išplėšė pamušalą iš nukentėjusiajai priklausančių kailinių bei juos suplėšė, tuo padarė nukentėjusiajai 4011,89 Eur turtinę žalą.
D. E. nuteistas ir už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2016 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai T. P. norint išeiti iš tualeto, D. E., įstūmęs ją atgal į tualetą, sumušė, taip sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir iš nukentėjusiosios rankinės pagrobė 50 Eur, 18,76 Eur vertės 1200 rublių, bendros 4,81 Eur vertės du raktus, 12 Eur vertės bloką rusiškų cigarečių „Bond“ bei bendros 7,20 Eur vertės 6 rusiškų cigarečių „Bond“ pakelius, tuo padarė nukentėjusiajai T. P. bendros 92,77 Eur turtinės žalos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. E. prašo išteisinti jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 64 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad jis neturėjo tikslo išžaginti nukentėjusiosios T. P., o norėjo ją tik apiplėšti – paimti iš jos cigaretes, kartu paėmė ir jai priklausančius pinigus, keletą kartų sudavė jai į galvą. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, jog neturėjo tikslo išžaginti nukentėjusiosios T. P..
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. E. neginčija savo kaltės dėl to, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją T. P., plėšimo būdu pagrobė jos turtą bei tvirtina, kad neturėjo tikslo išžaginti nukentėjusiosios T. P., nes jo tikslas buvo ją tik apiplėšti, kartu keletą kartų sudavė jai į galvą.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta versija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.
Kaip ir apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje nuteistasis D. E. pripažino tik tai, kad jis sumušė nukentėjusiąją T. P., suplėšė jai kailinius, nes norėjo ją apiplėšti, paėmė jos pinigus, cigaretes, kurios buvo rankinėje ar už kailinių pamušalo, bei nepripažino to, kad pasikėsino ją išžaginti. Nuteistojo D. E. teigimu, jam agresiją sukėlė tai, kad nukentėjusioji pradėjo šaukti, todėl jai trenkė, nuvilko tik kailinius. Kad dar ką būtų nuvilkęs, neprisiminė. Jei būtų norėjęs, galėjo nukentėjusiąją išžaginti (t. 2, b. l. 153–154). Tačiau tokius teisiamajame posėdyje duotus nuteistojo D. E. parodymus dėl to, kad jis nesikėsino išžaginti nukentėjusiosios T. P., paneigia ne tik nukentėjusiosios T. P., liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai, bet ir paties nuteistojo D. E. ikiteisminio tyrimo metu parodymai. Faktinių aplinkybių, kad nuteistasis D. E. pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją T. P., nepaneigia ir kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji T. P. parodė, kad bare, netoli (duomenys neskelbtini) pasienio punkto, ji nuėjo į tualetą. Kai įėjo į barą, stovėjo 2 vyrai ir moteris. Ji išgirdo, kaip nuteistasis pasakė: „ar tai ji“. Kai norėjo išeiti iš tualeto, nuteistasis įstūmė ją atgal. Nukentėjusioji su juo grūmėsi, jis pradėjo ją mušti ir ji nugriuvo. Nuteistasis ją spardė į veidą, kitas kūno vietas, nuplėšė kailinius. Kai jis bandė ją nurengti, nukentėjusioji pasakė, kad jai 15 metų, tada jis nustojo ją mušti, be to, kažkas pabeldė į duris. Nuteistasis pakėlė ją už plaukų, pažiūrėjo į galvą ir trenkė ją į sieną – į vieną pusę, po to į kitą. Nukentėjusioji apsimetė, kad yra negyva. Nuteistasis paėmė jai už rankų, sakė, kad išsuks rankas, pirštus, neleido kalbėti, šaukė: „kale, užmušiu tave“. Pradėjo rinkti jos daiktus, suplėšė kailinius ir išėjo. Nuteistasis auskarų ir žiedo nelietė, vienas auskaras grąžintas. Pinigai, cigaretės, kiti daiktai buvo rankinėje. Pamačiusi, kad jo nėra, nukentėjusioji užsirakino. Girdėjo, kad vaikšto žmonės, ji šaukėsi pagalbos, bet niekas nepadėjo. Kai nuteistasis nuėjo, ji išlindo pro langą. Pamatė sėdintį vyrą, su juo buvo nuteistasis ir jauna mergina. Vyras pažiūrėjo, tarsi žinodamas, kas vyksta. Mergina buvo išsigandusi, ji atėjo pas nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji dar ilgai neatidarė tualeto durų. Mergina padėjo nukentėjusiajai apsirengti, susirinkti daiktus. Išėjusi į lauką, nukentėjusioji prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Tačiau niekas nereagavo, siūlė kavos. Tada nukentėjusioji susikaupė ir ėjo prie pasienio posto. Mergina bėgo paskui, truputį lydėjo. Priėjusi pasienio postą, nukentėjusioji neteko sąmonės – beveik pasieniečiui ant rankų. Po to atvažiavo greitoji pagalba. Barmenė viską matė ir girdėjo, bet nepriėjo, greitosios nekvietė. Nukentėjusiosios nuomone, barmenė pastukseno į duris, matė, kada kita mergina ją išvedė, tačiau ji stovėjo prie baro ir viskas. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji teisiamajame posėdyje viską parodė taip, kaip buvo, tačiau negalėjo prisiminti visko išsamiau, nes po įvykio, 2017 m. birželio mėnesį, ją ištiko insultas, jis yra šio įvykio pasekmė, gydosi iki šiol. Nukentėjusioji parodė, kad smulkiai visas aplinkybes ji parodė tyrėjai, nes tada viską prisiminė gerai. Nukentėjusiosios nuomone, nuteistasis ją sumušė, apiplėšė ir kėsinosi išžaginti, nes jis liepė nusirengti, nuvilko viršutinius rūbus. Nuteistasis neprašė atiduoti daiktų, nes jei būtų prašęs, ji būtų juos atidavusi, kad tik jos nemuštų, tačiau, nukentėjusiosios tvirtinimu, ji gerai prisiminė, jog nuteistasis ją mušė ir liepė nusirengti (t. 2, b. l. 147–151).
Tam, kad būtų patikrinti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiosios T. P. parodymai, teisiamajame posėdyje teismas nutarė juos ištirti (t. 2, b. l. 150, t. 1, b. l. 50–53, 55–58).
Iš 2016 m. gruodžio 26 d., t. y. netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip liudytojos nukentėjusiosios T. P. parodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d. vakare, nukentėjusioji nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančio baro tualetą. Nukentėjusiajai bandant iš tualeto išeiti, nepažįstamas vyriškis ją įstūmė atgal į tualetą bei sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio ji nugriuvo. Vyriškis, užrakinęs duris, pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, liepė jai nusirengti, bet ji nesutiko, šaukėsi pagalbos. Tada jis nukentėjusiąją pakėlė, pastatė ant kojų ir mušė toliau, bendrai iš viso sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių, pradėjo nurenginėti, ji priešinosi kaip galėjo – ir rankomis, ir kojomis. Jis mušė ją lyg su malonumu ir dar dėl to, kad ji nesutiko su juo mylėtis. Nuo suduotų smūgių ji ne kartą krito ant žemės. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajai nukritus ant grindų, jis ją pakeldavo ir vėl mušdavo. Suėmęs už plaukų jos galvą trankė į sieną, ji šaukėsi pagalbos, prašė nemušti. Vyriškis norėjo ją išžaginti, buvo nusivilkęs kelnes, nuvilko jai viršutinius rūbus, buvo nuėmęs ir liemenėlę. Kiek nukentėjusioji prisiminė, kelnaičių nuvilkęs nebuvo. Nukentėjusioji prašė jo, kad šis paleistų, tačiau vyriškis į jos prašymus nereagavo. Tada nukentėjusioji vyriškiui pamelavo, kad jai yra 15 metų, ji yra nekalta. Vyriškis visiškai kelnių nusivilkęs nebuvo, nes po jos pamelavimo jis kelnes užsivilko, po šių žodžių vyriškis kažkiek apsiramino. Matydamas, kad ji leisgyvė guli ant grindų, iš jos rankinės ištraukė pinigus, cigaretes, kitus daiktus. Įvykio metu jai iš ausų buvo išplėšti auskarai, sudraskyti jos kailiniai. Kai vyriškis iš tualeto išėjo, ji atsikėlusi užsirakino duris, ir per tualeto langą šaukėsi pagalbos. Netrukus atėjo kažkokia rusakalbė moteris, kuri jai padėjo apsirengti, susirinkti likusius daiktus, padėjo nueiti iki pasienio punkto, kur minėta moteris paprašė, kad jai iškviestų pagalbą. Pasieniečiai iškvietė greitąją ir policiją, ji buvo išvežta į ligoninę (t. 1, b. l. 50–53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja papildomai, nukentėjusioji T. P. patvirtino, kad jos pirminiai parodymai yra tikslūs. Patikslino, kad vyriškis, kuris norėjo ją išžaginti, pradėjo plėšyti kailinius tada, kai baigė ją mušti ir, kai kažkas pabeldė į duris, o ji tuo metu gulėjo ant žemės ir apsimetė, jog yra be sąmonės. Pinigai, cigaretės ir kiti daiktai buvo rankinėje (t. 1, b. l. 55–58).
Nors apeliaciniame skunde ir teisiamajame posėdyje nuteistasis D. E. teigė, kad jis norėjo nukentėjusiąją T. P. tik apiplėšti, tačiau toks nuteistojo teiginys visiškai neatitinka jo realiai atliktų veiksmų. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios T. P. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji išsamiai ir nuosekliai parodė tik tas aplinkybes, kurias pati prisiminė, ir netvirtino to, ko neprisiminė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji sąžiningai pripažino, kad ji visų įvykio aplinkybių neprisimina, kadangi po šio įvykio patyrė insultą, todėl teismas nutarė ištirti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Teisiamajame posėdyje teismui perskaičius nukentėjusiosios T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 50–53, 55–58), nukentėjusioji T. P. pareiškė, jog suprato tai, ką teismas perskaitė, perskaitytus parodymus patvirtino, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, ligoninėje buvo sąmoninga. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad nuteistasis buvo nuėmęs jai liemenėlę, tačiau jos nesuplėšė. Nukentėjusioji tiksliai neprisiminė, ar nuteistasis buvo šiek tiek nusivilkęs kelnes, tačiau aiškiai prisiminė, jog nuteistasis ją mušė ir liepė nusirengti. Ji buvo apsivilkusi „džemperį“, megztinį, sijoną, pėdkelnes, trumpas kelnes (tampres), apatines kelnaites. Nuteistasis numovė jai ir tampres. Ar nuvilko sijoną, nukentėjusioji neprisiminė taip pat. Nuteistasis nustojo ją mušti, kai ji pasakė, jog jai 15 metų, be to, kai kažkas pasibeldė į duris. Nukentėjusiosios įsitikinimu, nuteistojo tikslas buvo ją išprievartauti, apiplėšti ir užmušti (t. 2, b. l. 150–151).
Iš nukentėjusiosios T. P. aptartų parodymų visumos nustatyta, kad nuteistasis D. E., nukentėjusiąją jau išeinančią iš tualeto, įstūmė atgal į tualetą bei sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio ji nugriuvo. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu nuteistasis D. E. turėjo tikslą nukentėjusiąją tik apiplėšti, neabejotinai, jog jis tai galėjo padaryti jau po pirmo suduoto smūgio, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės. Tačiau nuteistasis užrakinęs duris toliau spardė nukentėjusiąją į įvairias kūno vietas, pastatė ją ant kojų ir vėl mušė, ne tik nuvilko nuo jos kailinius, bet ir liepė nusirengti. Nukentėjusiajai priešinantis, nuteistasis pats nuvilko jai kelnes, viršutinius rūbus. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistasis D. E. buvo nuėmęs jai ir liemenėlę, patikslino, kad jos nesuplėšė. Nukentėjusioji prašė jo, kad šis paleistų, būtų jam ir pati viską atidavusi, tačiau nuteistasis į jos prašymus nereagavo, o tai neabejotinai parodo, kad jam nukentėjusiosios daiktai kaip ir nerūpėjo. Ir tik tada, kai nukentėjusioji nuteistajam pamelavo, kad jai yra 15 metų, ji yra nekalta, be to, kai kažkas pradėjo belsti į duris, jis pradėjo plėšyti jos kailinius, pagrobė iš jos rankinės pinigus, cigaretes ir kitus daiktus. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistojo tyčia apiplėšti nukentėjusiąją susiformavo tik tada, kai jam buvo sutrukdyta ją išžaginti. Tai, jog iš pradžių nuteistasis siekė nukentėjusiąją išžaginti, o ne apiplėšti, parodo ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji ant rankos mūvėjo žiedą, buvo įsisegusi ir brangius auskarus, tačiau nuteistasis į juos net nekreipė dėmesio ir jų nepaėmė. Auskarai buvo išplėšti grumtynių metu, iš jų vienas atsirado. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji tualete buvo su rankine, joje ir buvo daiktai, kuriuos vėliau pagrobė nuteistasis D. E., todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios nurenginėti – nuvilkti visus viršutinius rūbus ir netgi liemenėlę – tam, kad ją būtų galima apiplėšti, nebuvo jokio pagrindo ir tai daryti būtų nelogiška. Priešingai, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis, turėdamas tikslą nukentėjusiąją apiplėšti, jis būtų siekęs, kuo greičiau pagrobti nukentėjusiosios daiktus ir iš įvykio vietos pasišalinti. Tačiau pats suduotų smūgių skaičius – mažiausiai 18 kartų, kuris konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G 2237/2016(03) (t. 1, b. l. 70–74) nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad ji buvo mušama būtent dėl to, nepakluso nuteistojo paliepimui nusirengti, priešinosi kaip galėjo – ir rankomis, ir kojomis – kai nuteistasis pradėjo plėšti nuo jos rūbus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, loginei įvykių sekai, netikėti išsamiais ir nuosekliais, teisiamajame posėdyje patikrintais nukentėjusiosios T. P. parodymais, kad nuteistasis D. E. kėsinosi ją išžaginti, tačiau savo sumanymo neįgyvendino tik dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kažkas pasibeldė į tualeto duris, nėra jokio pagrindo. Akcentuotina, kad nukentėjusioji T. P. davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistasis D. E. kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji turėjo ar turi kokį nors pagrindą nuteistąjį apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Priešingai, kaip jau buvo aptarta, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji netvirtino to, ko neprisiminė, ir parodė, bei perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino tik tas aplinkybes, kurias gerai prisiminė.
Aplinkybę, jog nuteistasis D. E. ne tik sumušė, bet ir buvo nurengęs nukentėjusiąją T. P., tačiau neišžagino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, patvirtina liudytojos R. K. parodymai.
Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos R. K. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną bare „(duomenys neskelbtini)“, ji dirbo barmene. Baro klientas norėjo patekti į tualetą, todėl ji nuėjo pažiūrėti, ar kas jame yra, beldė į duris ir klausė: „kas ten darosi“. Tualete buvo tylu, o grįžus jai prie baro, iš tualeto išėjo D. E., kuris pamojo ranka ir išbėgo. Iš tualeto išėjo nukentėjusioji, ji buvo sumušta, jos rūbai sudraskyti, suplėšytos pėdkelnės. Tuo metu įbėgo kita moteris, ji aprengė nukentėjusiąją, paėmė nukentėjusiąją už parankės ir ėmė vesti lauk, sakė, kad iškvies greitąją. Po įvykio policijos pareigūnai tualete rado krūvelę kažkokių sudraskytų rūbų (t. 2, b. l. 151–152).
Tam, kad būtų patikrintas liudytojos R. K. parodymų teisingumas, teismas ištyrė šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 152).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos R. K. parodymų nustatyta, kad liudytoja beldė į tualeto duris, nes durys buvo užrakintos. Iš tualeto atsiliepė vyriškas, ji pažino, kad tai buvo D. E. balsas. Jis pasakė: „tuojau tuojau išeisiu“. Liudytojai nuėjus prie baro, iš tualeto išėjo D. E.. Vėliau pamatė stipriai sumuštu veidu nukentėjusiąją, ji buvo tik su apatiniais rūbais, viršutinių rūbų nebuvo. Atėjusi kita moteris pradėjo nukentėjusiąją aprenginėti, nukentėjusioji nieko nekalbėjo. Po to liudytoja rado kažkokį rūbą įmestą į šiukšlių dėžę (t. 1, b. l. 78–80). Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (t. 2, b. l. 152).
Aptartų liudytojos R. K. parodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji T. P. buvo nurengta, jos rūbai buvo sudraskyti, liudytoja rado kažkokį rūbą įmestą į šiukšlių dėžę, o dalį sudraskytų rūbų dar surado ir policijos pareigūnai. Liudytojos R. K. parodymai aiškiai patvirtina aplinkybę, kad ji beldė į tualeto duris, todėl neabejotinai sutrukdė nuteistajam įgyvendinti savo tikslą, t. y. išžaginti nukentėjusiąją T. P.. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad tuo metu, kai ji beldė į duris, atsiliepė tik D. E.. Tokie liudytojos parodymai visiškai neprieštarauja nuosekliems ir išsamiems nukentėjusiosios T. P. parodymams, kad ji tuo metu, kai buvo beldžiama į duris, apsimetė esanti negyva, kad tik nuteistasis jos daugiau nemuštų. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis D. E. iš tualeto išėjo ne iš karto, kai į duris pabeldė liudytoja, bet tik jai nuėjus prie baro, t. y. praėjus atitinkamam laiko tarpui. Ir tai nepaneigia nukentėjusiosios T. P. parodymų dėl to, kad nuteistasis pradėjo tikrinti jos rankinę, paėmė iš jos daiktus bei suplėšė kailinius, tik tada, kai, kaip nustatyta, į tualeto duris pasibeldė liudytoja R. K..
Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo N. L. parodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d. – per Kalėdas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Pagėgių rinktinėje Bardėnų užkardoje, pamatė dvi susikabinusias moteris, išgirdo pagalbos prašymą rusų kalba. Priėjęs arčiau pamatė, kad nukentėjusiosios veidas sumuštas, ausyje nebuvo vieno auskaro. Nukentėjusioji buvo labai silpna. Ją palydėjusi moteris sakė, jog nukentėjusiąją išprievartavo. Vėliau pati nukentėjusioji sakė, kad ją tik sumušė (t. 2, b. l. 151).
Tokie liudytojo N. L. parodymai patvirtina ne tik aplinkybę, kad nukentėjusioji T. P. buvo sumušta, tačiau parodo ir tai, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių buvo sąžininga ir, nurodydama įvykio aplinkybes, nemelavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiąją atlydėjusiai moteriai pasakius, jog nukentėjusiąją išprievartavo, nukentėjusioji, būdama visiškai nusilpusi, dėl buvusios būsenos negalėdama papasakoti visų įvykio aplinkybių, vis tiek patikslino, jog ji išžaginta nebuvo, ir tai atitinka įvykio aplinkybes.
Iš 2016 m. gruodžio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų skyriaus jaunesniosios specialistės V. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d. 19.50 val., į sargybų skyriaus jaunesnįjį specialistą N. L., vykdantį tarnybą Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos veikimo teritorijoje, Panemunės PKP, kreipėsi Rusijos pilietė A. K. prašydama pagalbos dėl Rusijos pilietės T. P., teigdama, kad yra sumušta ir galbūt išprievartauta, ją rado Panemunės miestelyje esančiame „(duomenys neskelbtini) ” baro tualete (t. 1, b. l. 19).
Aptartos 2016 m. gruodžio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų skyriaus jaunesniosios specialistės V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės taip pat parodo, kad nukentėjusiąją T. P. iki pasienio posto palydėjusi A. K., prašydama pagalbos dėl T. P., atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusioji buvo nurengta, jos rūbai suplėšyti, turėjo pagrindo manyti, jog T. P. galbūt buvo išžaginta. Šią aplinkybę A. K. buvo nurodžiusi ir liudytojui N. L..
Iš 2016 m. gruodžio 25 d. Tauragės apskrities VPK tyrėjos I. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 21.16 val., ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur paaiškėjo, kad buvo pristatyta T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). T. P. paaiškino, kad buvo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuėjo į tualetą, kabinoje užsirakino, o kai išėjo iš kabinos, jos jau tykojo jai nepažįstamas vyriškis, kuris bloškė ją į sieną ir pradėjo mušti, reikalaudamas nusirengti ir lytiškai su juo santykiauti. Jai ėmus šauktis pagalbos, šis asmuo pradėjo mušti smarkiau, sudavė smūgius į galvą ir veidą, kitas kūno vietas. Kuo ji garsiau šaukė, tuo stipriau vyriškis ją mušė, suplėšė jos rūbus, reikalavo lytinių santykių, tačiau neišžagino (t. 1, b. l. 18).
Aptarti Tauragės apskrities VPK tyrėjos I. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji T. P. iš karto po įvykio aiškiai nurodė, jog nepažįstamas vyriškis (D. E.) bloškė ją į sieną, pradėjo mušti, reikalaudamas nusirengti, būtent dėl to, kad norėjo ją išžaginti, o ne apiplėšti. Tokie nukentėjusiosios pirminiai paaiškinimai visiškai sutampa ir su jos vėlesniais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais.
Nors, kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis D. E. tvirtino, kad jo tikslas buvo nukentėjusiąją T. P. tik apiplėšti, jo teigimu, jis tokias pat aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokį jo tvirtinimą dėl to, jog jis neturėjo tikslo išžaginti nukentėjusiosios, paneigia ne tik jau aptarti įrodymai, bet ir teisiamajame posėdyje ištirti ikiteisminio tyrimo metu duoti paties nuteistojo D. E. parodymai, kurie visiškai neprieštarauja aptartiems nukentėjusiosios T. P. parodymams (t. 2, b. l. 154).
Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. E. nedviprasmiškai parodė, kad jis su nukentėjusiąja T. P. norėjo būtent pasimylėti. Pažymėtina, kad nuteistasis apie tai, jog būtų paėmęs dar ir kokius nors nukentėjusiosios daiktus, net neprisiminė ir to nesureikšmino, tačiau nuosekliai parodė aplinkybes, kaip nukentėjusiąją mušė, ką nukentėjusioji jam sakė, kokius rūbus nuo jos nurengė ir panašiai (t. 2, b. l. 13–14, 19–20).
Iš 2016 m. gruodžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo D. E. parodymų nustatyta, kad įvykio vakarą jis buvo gan nemažai išgėręs, todėl visų aplinkybių, kas tiksliai įvyko baro tualete, neprisiminė. Tačiau aiškiai prisiminė, jog jam nuėjus į tualetą, jame buvo moteris, kuri norėjo išeiti, o jis ją įstūmė atgal. Nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos, jis sudavė jai vieną kartą kumščiu į galvą, nuvilko juodą paltą ir numetė ant kriauklės. Girdėjo, kaip tuo metu ant grindų nukrito planšetinis kompiuteris, moteris rusų kalba prašė: „mielasis būk geras tik nemušk, padarysiu viską“. Tačiau nuteistasis jos neklausė, ją mušė, o ji nuo suduotų smūgių nukrisdavo ant žemės. Tada jis ją pakeldavau ir vėl mušdavo rankomis, o kai ji nugriūdavo, spardydavo kojomis. Smūgių buvo tikrai daug. Taip pat, suėmęs už plaukų, trenkė nukentėjusiosios galvą į sieną. Mušdamas nukentėjusiąją nurengė, numovė ir kelnes. Kelnaičių nenumovė. Nukentėjusiajai buvo paėmęs už krūtinės, nes norėjo pasimylėti. Ar pats buvo nusimovęs kelnes, nuteistasis neprisiminė, bet galėjo būti. Nukentėjusioji pasimylėti nesutiko, visaip priešinosi, šaukėsi pagalbos, subraižė jam nagais veidą, spardėsi kojomis. Kai nukentėjusioji priešinosi, nuteistasis pasakė, kad ją užmuš. Kažkuriuo momentu, supratęs, kad negerai elgėsi, paliko nukentėjusiąją tualete ir pats išėjo. Kad būtų iš jos paėmęs kokius nors daiktus, neprisiminė, bet kad galėjo galbūt ir paimti, nepaneigė (t. 2, b. l. .
Iš aptartų nuteistojo D. E. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų aiškiai matyti, kad nuteistojo D. E. nurodytos įvykio aplinkybės, t. y. tai, kas vyko tualete, kurios buvo žinomos tik nuteistajam ir nukentėjusiajai, visiškai neprieštarauja nukentėjusiosios T. P. nurodytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis D. E. parodė aplinkybę, jog buvo nukentėjusiajai paėmęs ir už krūtinės, nors šios aplinkybės neprisiminė ir pati nukentėjusioji. Dėl to, ar paėmė daiktus, neprisiminė, todėl apie tai išsamiai ir neparodė. Ir tai patvirtina, kad nuteistasis pats parodė tik tai, ką prisiminė, o neįtakotas kokių nors aplinkybių, bei kartu dar kartą patvirtina faktą, jog iš pradžių nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta nukentėjusiąją apiplėšti, nes jis į nukentėjusiosios daiktus nekreipė dėmesio, o sumanymas pagrobti nukentėjusiajai priklausiusį turtą, nuteistajam susiformavo tik po to, kai dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nukentėjusiosios neišžagino, nes tam, beldimu į tualeto duris, sutrukdė liudytoja R. K.. Aplinkybės, jog nuteistojo tikslas buvo nukentėjusiąją ne apiplėšti, patvirtina ir tai, jog jis nuvilkęs nuo nukentėjusiosios kailinius, juose ne ko nors ieškojo, kaip jis teigė teisiamajame posėdyje, kad galbūt ieškojo cigarečių, bet juos tiesiog numetė, taip pat matė, jog iškrito ir planšetinis kompiuteris, tačiau iš pat pradžių daiktai jo nedomino.
Akcentuotina, kad praėjus ir pusei metų po įvykio, t. y. 2017 m. birželio 13 d., nuteistasis D. E. parodė visiškai analogiškas aplinkybes, kaip ir pirminės apklausos metu iš karto po įvykio 2016 m. gruodžio 26 d. (t. 2, b. l. 19–20), todėl netikėti nuteistojo D. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra jokio pagrindo.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą bei motyvuotą išvadą dėl to, kad D. E., norėdamas lytiškai santykiauti, pavartojo prieš nukentėjusiąją T. P. fizinį smurtą, ją nurengė, tai yra nuėmė visus viršutinius rūbus ir numovė kelnes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo vietoje buvo užkluptas baro „(duomenys neskelbtini)” barmenės R. K., kuri garsiai beldė į duris ir klausė kas vyksta. Todėl skundžiamu nuosprendžiu D. E. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 d. 149 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo D. E. apeliacinio skundo netenkinti.