- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-683-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00073-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldonos Tilindienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- I. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-372-2022 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės I. Š. 177 286,81 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jo ieškinio pateikimo teismui dėl jo ir atsakovės santuokos nutraukimo padavimo dieną (2016 m. rugpjūčio 19 d.) šalių neįvykdytos prievolės akcinei bendrovei (toliau – AB) „Luminor Bank“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį, AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Luminor lizingas“ ir UAB „Žvalguva“ buvo pripažintos solidariomis I. Š. ir V. Š. prievolėmis.
3. Antstolio R. K. kontoroje buvo pradėta: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojai AB „Luminor Bank“ išduotą notaro vykdomąjį raštą dėl 86 886,01 Eur skolos, 2 536,18 Eur palūkanų, 56,97 Eur delspinigių, 288,46 Eur notaro atlyginimo, 9,68 Eur notaro atlyginimo už duomenų perdavimą Hipotekos registrui ir 1 900,30 Eur palūkanų, iš viso 91 677,57 Eur išieškojimo; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojui AB „Citadele“ bankui išduotą vykdomąjį įrašą dėl 74 465,75 Eur skolos, 2 182,59 Eur palūkanų, 367,69 Eur delspinigių, 204,14 Eur notaro išlaidų ir 2 157,27 Eur palūkanų išieškojimo.
4. Vykdomoji byla pagal išieškotojai AB „Luminor Bank“ išduotą notaro vykdomąjį raštą buvo užbaigta ieškovui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Ieškovas iš viso, vykdydamas šią prievolę, yra sumokėjęs 105 941,39 Eur (8 855,23 Eur iki priverstinio vykdymo pradžios ir 97 086,16 Eur vykdomojoje byloje). Todėl ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią mokėti dalį. Todėl atsakovė privalo ieškovui kompensuoti ieškovo sumokėtą 52 970,69 Eur skolą už atsakovę.
5. Kreditoriui AB „Citadete“ bankui iki priverstinio vykdymo pradžios ieškovas yra sumokėjęs 206 829,24 Eur ir 41 803,01 Eur vykdymo metu. Šiuo metu liko išieškoti 42 808,34 Eur. Iš viso, vykdydamas solidarią prievolę kreditoriui AB „Citadele“ bankui, ieškovas yra sumokėjęs 248 632,25 Eur, todėl iš atsakovės priteistina suma sudaro 124 316,125 Eur.
6. Taigi, iš viso pagal abi solidarias prievoles, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 177 286,81 Eur suma (52 970,69 Eur + 124 316,12 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės I. Š. ieškovui V. Š. regreso tvarka 177 286,81 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 177 286,81 Eur skolos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 6 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kurių turtas ir prievolės padalinti Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartimi Nr. ?2A-217-368/2020. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, kasacine tvarka nebuvo apskųsta. Apeliacinės instancijos teismas nutarė pripažinti solidariomis ieškovės I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: „Luminor bankui“, AB pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį, AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį, UAB „Luminor lizingas“, UAB ,,Žvalguva“.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija to, kad visą patikslintame ieškinyje nurodytą skolą kreditoriams padengė būtent ieškovas, atsakovė prie mokėjimų neprisidėjo. Jos solidariosios skolos suma sudaro ½ dalį, kuri ir turi būti regreso tvarka priteisiama iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas).
10. Teismas, tenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas: 2 305 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 4 466,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė I. Š. prašo priimti naujus įrodymus, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-150-372/2022 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso normas. Sprendime yra pateikti minimalūs motyvai, tačiau jie nėra pakankami, kadangi atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentai bei atsakovės pateikti įrodymai apskritai nebuvo vertinami ir dėl jų nepasisakyta. Teismas tik pacitavo atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, tačiau juos ignoravo ir jų nevertino.
11.2. Ieškovas patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. patikslintas ieškinys buvo grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis dėl prašomos priteisti skolos. Ieškiniu buvo prašoma regreso tvarka priteisti iš atsakovės ½ dalį sumos, kuri buvo išieškota antstolio vykdomosiose bylose vykdant priverstinį išieškojimą pagal kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus po šalių santuokos nutraukimo. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ir ½ dalį sumos, kurią ieškovas kreditoriams sumokėjo dar iki priverstinio skolos išieškojimo, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. Taigi patikslinto ieškinio reikalavimas apima ir sumas, kurias ieškovas kreditoriams sumokėjo šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. birželio 10 d., kai bendroji jungtinė nuosavybė nebuvo pasibaigusi. Atsakovei turėjo būti sudarytos galimybės pateikti atsikirtimus į patikslintą ieškinį ir atsakovė šia teise pasinaudojo pateikdama byloje priešieškinį, kurį prašė laikyti ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį. Teismas, 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu atsisakydamas nagrinėti atsakovės priešieškinį, negalėjo atsisakyti priimti šio procesinio dokumento kaip atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tačiau teismas sprendime nenurodė jokių atsakovės atsikirtimo į patikslintą ieškinį argumentų bei pateiktų įrodymų, nenurodė, kodėl jais nesirėmė. Tai yra CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas, laikytinas esminiu proceso normų pažeidimu, sutrukdžiusiu priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
11.3. Teismas netinkamai taikė bei aiškino ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neįsigilino į ginčo esmę, neatskleidė bylos esmės. Pagal kasacinio teismo praktiką, prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y., kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti pusės sumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ginčo sutartis ieškovas sudarė ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas. Į ūkininko ūkį investuotos paskolos ūkininko ūkiui sudarė sąlygas uždirbti pajamas, kuriomis disponavo vienas ieškovas, todėl jis ir privalėjo grąžinti paskolas iš gautų ūkininko ūkio pajamų. Todėl teismo sprendimas regreso tvarka priteisti iš atsakovės pusę ieškovo sumokėtų sumų, yra nepagrįstas.
11.4. Ieškovo patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos susideda iš dviejų dalių: pirma, prievolių vykdymo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. (santuokos nutraukimo bylos iškėlimo) iki 2020 m. birželio 10 d. (sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo); antra dėl vykdytų prievolių po santuokos nutraukimo pagal 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 30 d. notarų išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo (pradiniu ieškiniu pareikštas reikalavimas). Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį kartu su motyvuojamąja dalimi reiškia, kad prievoles, kurias ieškovas vykdė po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) iki santuokos pabaigos (2020 m. birželio 10 d.), jis vykdė iš bendrų sutuoktinių pajamų, o solidariomis prievolėmis pripažintinos tik tos, kurias ieškovas buvo neįvykdęs santuokos ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu (2020 m. birželio 10 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalinus turtą teismo sprendimu, o tai, šiuo atveju, įvyko 2020 m. birželio 10 d. Šalių santuokos nutraukimo byloje V. Š. ūkininko ūkis buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi ir iš jo veiklos iki santuokos nutraukimo gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šiomis pajamomis disponavo vienas ieškovas ir dengė prievoles kreditoriams AB „Luminor Bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, todėl teismo sprendimas ½ dalį ieškovo sumokėtų sumų priteisti jam iš atsakovės yra nepagrįstas.
11.5. Be to, ieškovo pajamas šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. birželio 10 d.) sudarė ne tik iš ūkininko veiklos gautos pajamos, bet ir visos tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti. Šalių santuokos nutraukimo byloje ieškovo ūkininko ūkio pajamos už 2016–2020 metų derlių ir nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtos išmokos, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktos. Skundžiamu sprendimu teismas įteisino akivaizdžiai neteisingą situaciją, kuomet ieškovas, kuriam atiteko visos 2016-2020 metais ūkininko ūkio pajamos, įskaitant ir tikslines išmokas, turi atlyginti ½ dalį ūkio skolų, t. y. tiek pat, kiek ir atsakovė, kuri jokių pajamų iš ūkininko ūkio veiklos per 2016-2020 metus negavo. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 392 952,54 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią ½ dalį jo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų solidariųjų prievolių kreditoriams, kadangi prievolės kreditoriams buvo vykdomos iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų ir turto, kuris iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
11.6. Dėl ūkininko ūkio specifikos ieškovas pajamas iš ūkio veiklos, kurioje naudojo visą šalims priklausantį turtą (žemės sklypus, žemės ūkio techniką ir kt.), gavo ir po santuokos nutraukimo (2020 m. birželio 10 d.), nes jis vienas 2020 m. nusiėmė derlių ir iš atsakovei priteistų žemės sklypų ir disponavo visomis gautomis pajamomis. Tai, kad antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prievolės kreditoriams buvo įvykdytos iš karto po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo byloje (2020 m. birželio 10 d.), patvirtina, kad buvo sumokėta bendromis šalims priklausančiomis lėšomis, ieškovo uždirbtomis iš bendro šalių turto. Taip pat nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovei atiteko žemės sklypai (apie 83,00 ha), kurie buvo apsėti ieškovo pasėliais. Derlių ieškovas įsipareigojo nuimti iki 2020 m. rugsėjo 15 d., tačiau 2020 m. rugpjūčio mėnesį, nuėmęs derlių, ieškovas visus atsakovei priklausančius sklypus vėl apsėjo pasėliais. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo už tai atsakovei sumokėti 45 000 Eur sumą.
11.7. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenusišalino nuo ūkio veiklos, bet neturėjo galimybės joje dalyvauti ir daryti kokią nors įtaką iš ūkininko ūkio gaunamų pajamų naudojimui, įskaitant ir tinkamą prievolių vykdymą kreditoriams, nes ieškovas, kurio vardu registruotas ūkis, atsakovės prie ūkio veiklos neprileido, sąmoningai vilkino santuokos nutraukimo procesą, tyčia nevykdė prievolių kreditoriams.
11.8. Santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad ūkininko ūkio veikloje buvo naudojama ne tik šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti žemė – 187 ha, bet ir daugiau nei 500 ha nuomojamos žemės. Taigi gautos paskolos buvo panaudotos V. Š. ūkininko ūkio, žymiai viršijusio santuokos nutraukimo byloje padalintą turtą, veiklos aptarnavimui. Be to, santuokos nutraukimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iš banko sąskaitų nuimdavo dideles sumas, kas rodo, kad ūkininko ūkis generavo dideles pajamas, tačiau ieškovas įsipareigojimų kreditoriams sąmoningai nevykdė, dėl ko dar prisidėjo ir netesybos, išieškojimo išlaidos. Be to, ieškovas be atsakovės sutikimo atliko su AB „Luminor Bank“ ir AB „Citadele“ banku sudarytų sutarčių pakeitimus ir tokiu būdu vilkino kreditų grąžinimą. Tai, kad kreditoriai susitarimus modifikavo papildomais susitarimais su ieškovu be atsakovės sutikimo, patvirtina kreditorių valią, kad prievolėse liktų tik vienas ieškovas, vykdomuosius dokumentus pateikė tik vieno ieškovo atžvilgiu. Apie ieškovo su AB „Citadele“ banku pasirašytus 2015 m. kovo 16 d. kredito sutarties pakeitimus atsakovė sužinojo tik 2022 m. vasario 25 d., todėl šiuos susitarimus teikia su apeliaciniu skundu. Taip pat nurodė, kad apie AB „Citadele“ banko ir UAB „Žvalguva“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovo ieškinį.
11.9. Ieškovas, sudarydamas su atsakove taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021, kurią teismas patvirtino 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, pripažino, kad iš 83 ha žemes per vienerius metus gaunamas ne mažiau kaip 45 000 Eur pelnas. Taigi per penkerius metus iš atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios žemės ieškovas gavo ne mažiau kaip 225 000 Eur pelno (45 000 Eur × 5), kuris priklausė atsakovei.
11.10. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir nevertino ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra galimybės, kadangi byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties.
11.11. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 4 466,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors ieškovas 2022 m. vasario 3 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė priteisti tik 3 632 Eur ir prašyme šios sumos nedetalizavo. Be to, ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2. Ieškovas V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Skundžiamame sprendime teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas, argumentus, dėl kurių teismas laikė atsakovės įrodymus nepagrįstais, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas įgyvendino visus CPK 270 straipsnio 4 dalyje sprendimo motyvuojamajai daliai keliamus reikalavimus. Todėl atsakovės argumentai ir reikalavimai laikyti teismo motyvus nepakankamais yra nepagrįsti.
12.2. Ginče minimų solidariųjų prievolių užtikrinimui buvo įkeistas ir atsakovės nekilnojamasis turtas, todėl dengiant neįvykdytus įsipareigojimus, atsakovei priklausančio turto pasyvo dalis mažėja, atitinkamai didėja jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės dalis.
12.3. Ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismas prievoles šalims padalino, atsižvelgdamas į santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentą, prievolių panaudojimo paskirtį bei tęstinumą. Taip pat teismas pagal turimus duomenis paskirstė, kurios prievolės priskiriamos asmeninėmis, kurios buvo padengtos bendromis sutuoktinių lėšomis, kurios laikomos solidariomis. Su minėtu pirmosios instancijos teismo prievolių paskyrimu ir padalinimu sutiko ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019 padalino ieškovo ir atsakovės turtą atsižvelgdamas į jų atsiradimo momentą – iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ar po to, į prievolių panaudojimo paskirtį bei tęstinumą. Atsakovės minimas susitarimas su kreditoriumi AB „Citadele“ banku dėl didesnio skolinio įsipareigojimo yra sudarytas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento, minėtų skolinių įsipareigojimų apimtis buvo žinoma išnagrinėtame teismo sprendime, todėl jį pakartotinai ginčyti ir vertinti jau išnagrinėtą situaciją nėra pagrindo. Visais kitais atsakovės minimais prievolių pakeitimais buvo atidedamas galutinis kredito grąžinimo terminas. Minėti ieškovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie susitarimus, kredito sutarčių pakeitimus ir kitas aplinkybes.
12.5. Atsakovės minimoje 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta 45 000 Eur suma niekaip neapibrėžia ir nepatvirtina ieškovo vykdomos veiklos pelningumo.
12.6. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų tikrumą ir pagrįstumą teismas vertina pagal pateiktą atliktų darbų ataskaitą, kuri yra pateikta kartu su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nėra pagrindo manyti, kad ataskaita suformuota melagingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020 iš dalies pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta – pripažinti solidariomis ieškovės I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: AB „Luminor bankas“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį, AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį, UAB „Luminor lizingas“, UAB ,,Žvalguva“.
6. Ieškovas V. Š. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 177 286,81 Eur dydžio skolą, kurią grindė solidarių prievolių įvykdymų, būtent kreditoriui AB „Luminor Bank“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį bei kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį, kurios teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje paliktos solidariomis šalių prievolėmis.
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal ieškovo su AB „Luminor bankas“ (buvęs DNB bankas) sudarytą 2014 m. vasario 11d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir su AB „Citadele“ banku sudarytą 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautos paskolos buvo skirtos V. Š. ūkininko ūkio veiklai aptarnauti, ieškovas sutartis sudarė ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas, todėl paskolos turi būti grąžinamos iš ūkininko ūkio pajamų, kuriomis disponavo vienas ieškovas; šalių santuoka nutraukta ir padalintas šalių turtas 2020 m. birželio 10 d. Taip pat nurodė, kad po santuokos nutraukimo jai priteistą turtą atsakovė perėmė tik su antstolio pagalba, o jai atitekusiais žemės sklypais ieškovas be atsakovės sutikimo disponavo ir po santuokos nutraukimo (nuėmęs 2020 m. derlių, juos vėl apsėjo); be to, V. Š. ūkininko ūkio veikloje buvo naudojama ne tik šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti žemė 187 ha (po santuokos nutraukimo ieškovui priteista 104 ha, atsakovei – 83 ha), bet ir daugiau nei 500 ha nuomojamos žemės, taigi paskolos buvo panaudotos V. Š. ūkininko ūkio, žymiai viršijusio santuokos nutraukimo byloje dalintą turtą, veiklos aptarnavimui; po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) ieškovas iš sąskaitų išgrynindavo dideles pinigų sumas, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė; santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas atliko minėtų sutarčių pakeitimus (pakeitė kreditų grąžinimo terminus, padidino palūkanų normą).
8. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 177 286,81 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 6 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimą grindė tuo: 1) šalių santuokos nutraukimo byloje Šiaulių apygardos teismas pripažino solidariomis ieškovo ir atsakovės neįvykdytas prievoles, buvusias santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu (2016 m. rugpjūčio 19 d.), AB „Luminor bankas“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį ir AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį; 2) atsakovė neginčija to, kad visą patikslintame ieškinyje nurodytą skolos sumą kreditoriams padengė būtent ieškovas; 3) ieškovės solidariosios skolos suma sudaro ½ dalį, kuri turi būti regreso tvarka priteisiama iš atsakovės ieškovui.
9. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikimo ir pareiškė byloje apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį bei į patikslintą ieškinį išdėstytų argumentų bei atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, sprendime nenurodė jų atmetimo argumentų; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neįsigilino į ginčo esmę, neatskleidė bylos esmės.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo
10. Taigi nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės, kaip solidarios bendraskolės, atlyginti ieškovui pusę jo įvykdytų solidariųjų prievolių.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019, kuris Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020 iš dalies pakeistas. Santuokos nutraukimo byloje taip pat išspręstas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, paskirstytos prievolės bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Pažymėtina, kad minėto sprendimo dalis – pripažinti solidariomis ieškovės I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: AB „Luminor bankas“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį, AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį, UAB „Luminor lizingas“, UAB ,,Žvalguva“ – nebuvo pakeista.
12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalių prievolės kreditoriui AB „Luminor bankas“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį ir kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį, nebuvo padalyta, šalys, kaip buvę sutuoktiniai, išliko solidariosios prievolės subjektai. Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
13. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ½ dalį jo kreditoriams AB „Luminor bankas“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį (52 970,69 Eur) ir AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį (124 316,12 Eur). Ieškovo prašomas priteisti sumas sudaro ieškovo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. birželio 10 d., bei po santuokos nutraukimo, t. y. po 2020 m. birželio 10 d., sumokėtos sumos nurodytoms prievolėms įvykdyti. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodydama, kad ieškovas minėtus sandorius sudarė ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas, gautos lėšos buvo panaudotos būtent ūkio reikmėms, todėl jos tūri būti dengiamos iš ūkio pajamų, santuokos nutraukimo metu ieškovas vienas disponavo ūkiu bei jo pajamomis, po santuokos nutraukimo ieškovas vienas nusiėmė ūkio derlių ir gavo iš to pajamas. Priešieškinyje, kurį taip pat prašė laikyti atsiliepimu į patikslintą ieškinį, nurodė, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu (nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. birželio 10 d.) ieškovas nurodytas prievoles vykdė iš bendrų pajamų.
15. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad po santuokos nutraukimo prievolės Luminor bankui, AB pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį ir AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį paliktos solidariomis, bei padaręs išvadą, kad atsakovė neginčija to, kad visą patikslintame ieškinyje nurodytą skolos sumą kreditoriams padengė būtent ieškovas, nusprendė, kad yra pagrindas ½ dalį ieškovo kreditoriams sumokėtos sumos priteisti ieškovui iš atsakovės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors sprendimo aprašomojoje dalyje aprašė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, tačiau priimdamas sprendimą jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl šalių santuokos nutraukimo byloje nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, t. y. nevertino dėl šalių santuokos nutraukimo metu padalinto šalims santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo apimties, nevertino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momento santykio su prievolių įvykdymo momentu.
16. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.
17. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent joje, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
18. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą bylą nagrinėti iš naujo (CPK 301 straipsnis).
19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
20. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, teismas sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nevertino ir nepasisakė dėl prievolių įvykdymo momento, nesprendė dėl lėšų, kuriomis ieškovas padengė iš dalies prievoles minėtiems kreditoriam, kilmės, dėl santuokos nutraukimo byloje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo apimties, t. y., nenustatinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybių, reikšmingų nustatant šalių dalis solidarioje prievolėje. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, t. y. neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius duomenis dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti bylos apeliacinėje instancijoje nėra galimybės.
22. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant šiais aspektais, byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimti iš naujo, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
23. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
24. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų eliminuota šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui 177 286,81 Eur skolos pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo tirti, todėl skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimas naikintinas dėl bylos esmes neatskleidimo ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
26. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2022 m. vasario 10 d. antstolio R. K. pažymą, 2022 m. vasario 25 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atsakymą į atsakovės 2022 m. vasario 11 d. prašymą, 2022 m. kovo 18 d. Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor AS Lietuvos skyrių, atsakymą į atsakovės 2022 m. kovo 1 d. paklausimą. Nurodo, kad šių įrodymo pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau, kai ieškovo atstovė pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo ir išlaidas grindė mokėjimo dokumentais, kuriuose matosi, kad mokėjimus už ieškovą atliko kiti asmenys; tuomet atsakovė pateikė paklausimus antstoliui R. K., kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor AS Lietuvos skyrių, taip pat AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, kurie pateikė duomenis, kad prievoles už ieškovą vykdė UAB „Vilkvedis“, UAB „Žvalguva“.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra sukurti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei į bylos baigtį, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, atsisakoma priimti. Be to, šiuos įrodymus atsakovė turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo.
Dėl bylos sustabdymo
29. Atsakovė pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-446-856/2022 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl solidariųjų prievolių pripažinimo įvykdytomis iš bendro sutuoktinių turto ir dėl dalies ūkininko pajų (grynojo pelno) priteisimo.
30. Prašymas grindžiamas tuo, kad 2022 m. liepos 11 d. I. Š. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-446-856/2022), kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad V. Š. prievoles Luminor bank AB pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) ir AB Citadele bankui pagal 2016 m. birželio 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė iš bendrų jam ir I. Š. priklausančių lėšų, gautų iš V. Š. ūkininko ūkio veiklos 2016–2020 m.; 2) priteisti iš V. Š. I. Š. dalį V. Š. ūkininko ūkio 2016–2020 m. pajamų (grynojo pelno) – 261 185,00 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-446-856/2022 nutraukė ir ieškinį paliko nenagrinėtą. I. Š. pasinaudos teisę šią nutartį apskųsti atskiruoju skundu.
31. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
32. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).
33. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
34. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės, kaip solidarios bendraskolės, atlyginti ieškovui pusę jo įvykdytų solidariųjų prievolių. Atsakovė, byloje nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad prievoles ieškovas įvykdė iš bendrų ieškovui ir atsakovei priklausančių lėšų. Tuo tarpu nurodytoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-446-856/2022 atsakovė prašo pripažinti, kad V. Š. prievoles AB „Luminor bank“ pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) ir AB „Citadele“ bankui pagal 2016 m. birželio 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė iš bendrų jam ir I. Š. priklausančių lėšų, gautų iš V. Š. ūkininko ūkio veiklos 2016–2020 m. Taigi, nors tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nurodytose byloje Nr. e2-446-856/2022 yra remiamasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgiant tiek į nagrinėjamos bylos baigtį – byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tiek į civilinės bylos Nr. Nr. e2-446-856/2022 baigtį – 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukė (dėl nutarties paduotas atskirasis skundas, byla persiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, užvesta civilinė byla Nr. e2-1088-XX/2022) teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje stabdyti bylos nagrinėjimo nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Netenkinti atsakovės I. Š. prašymo dėl bylos sustabdymo.