Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-43-81/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-07-08
Bylos Nr.: 1-43-81/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-23-00146-2004-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Regina Cemnolonskienė
Civilinis ieškovas: V. B.
Kaltinamasis: A. G., R. K.
Advokatai: Gintaras Černiauskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Baudž. byla Nr. 1-43-81/2013

Proceso Nr. 1-23-00146-2004-4Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.4., 1.1.8.1.2., 1.2.14.5.2., 2.1.10.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Kristinai Nekrošienei, Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, kaltinamiesiems A. G., R. K., jų gynėjams advokatams Tomui L. P., Vitalijai Smolenskienei teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, įtrauktas į sąrašą asmenų neturinčių gyvenamosios vietos Elektrėnų sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas:

1. 2000-05-04 už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 225 str.2d., 214 str.1d.;

2. 2000-09-13 už nusikaltimą, numatytą LR BK 118 str.1d.;

3. 2000-10-09 už nusikaltimą, numatytą LR BK 118 str.1d.;

4. 2009-11-06 už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1d.,5. 2012-10-11 už nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str.1d., 150str.1d.,

6. 2012-11-21 už nusikaltimą, numatytą LR BK 215str.1d., 182str.1d.

Atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teistumai neišnykę, -

- kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str.2d.

R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, LR pilietė, išsilavinimas aukštasis, išsiskyrusi, dirbanti UAB “D.“ direktorės pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista , -

-kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d. ir 300 str. 3d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad nuo 2004-07-14 iki 2004-12-13 būdamas nemokios UAB „A.“ į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos, (duomenys neskelbtini) Kaune, direktoriumi, 2004-10-07 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jo vadovaujama nemoki UAB „A.“ įsigijo 100 procentų bankrutuojančios UAB „A.“ beverčių akcijų nepadengtų jokiu turtu už 800 000 litų, kas ženkliai ekonomiškai pablogino UAB „A.“ ekonominę padėtį, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas bendrovei 800 000 litų turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Kaltinamoji R. K. 2004-03-01, turėdama išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudodama žinomai suklastota 2003-12-10 UAB „A.“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartimi, kurioje melagingai buvo nurodyta, kad A. K. pardavė jai visas UAB „A.“ akcijas, pagamino netikrą dokumentą- sprendimą, kurio pagrindu paskyrė save eiti UAB „A.“ direktorės pareigas, įrašydama šiame sprendime žinomai melagingus duomenis, kad „Bendrovės vienintelė akcininkė yra R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2004-03-02 iki 2004-07-14 laikotarpiu, neteisėtai eidama UAB „A.“, registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonės kodas 235543260, direktorės pareigas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad realiai neatliks 473 002,78 litų mokėjimo operacijų, išrašė fiktyvius UAB „A.“ kasos išlaidų orderius:

2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 144- 4843,51 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 146- 4710,89 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 145- 3961,61 Lt, 2004-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. 179- 321,35 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 123- 357,09 Lt , 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 161- 2541,84 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 160- 780 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 154- 15174,71 Lt, 2004-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. 174- 904,34 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 156- 16474,01 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 122- 1128,24 Lt , 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 120- 884,79 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 121- 1630,36 Lt , 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 147- 2335,27 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 155- 10391,27 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 167- 576,21 Lt, 2004-05-07 kasos išlaidų orderį Nr. 185- 2171,47 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 157- 19177,44 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 127- 253,81 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 126- 1023,59 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 140- 47674,89 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 152- 15424,02 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 153- 7481,24 Lt, 2004-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. 176- 836,17 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 151- 29664,33 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 164- 8004,67 Lt, 2004-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. 183- 1121,40 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 150- 29310,31 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 168- 1041,58 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 162- 205766,41 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 165- 16329,89 Lt, 2004-05-04 kasos išlaidų orderį Nr. 171- 5975,15 Lt, 2004-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. 173- 3415,70 Lt, 2004-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. 180- 2308,92 Lt, 2004-05-07 kasos išlaidų orderį Nr. 186- 3675,63 Lt, 2004-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 166- 5330,67 Lt,

kuriuos patvirtino savo kaip UAB „A.“ vadovės parašu, tokiu būdu suklastodama šiuos dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, realiai šių mokėjimų neatliko, o apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą 473 002,78 litų turtą, tokiu būdu padarydama didelę 473 002,78 litų žalą tikriesiems UAB „A.“ akcininkams.

Šiais veiksmais kaltinamoji R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Dėl A. G. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184str.2d.

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino:

R. K. pažįsta seniai, santykiai normalūs, darbiniai, konfliktų nebuvo. 2004 m. liepos 14 d. įsidarbino UAB ,,A.“, kurios direktore buvo R. K. . Faktinė bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), K. priklausančiame nuosavame name. Patalpos pirmame aukšte, direktoriaus kabinetas ir buhalterija. Perimdamas direktoriaus pareigas iš R. K. jis pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Dokumentai buvo perduoti, antspauduoti, nuo 5 iki 10 segtuvų. Kaip direktorius jis turėjo vadybininką, buhalterę. Buvo penkios degalinės, kuriose dirbo po 3-4 žmones. Bendrovė dar užsiėmė tarptautinių krovinių gabenimu, mažmenine naftos produktų prekyba. Degalinėse buvo prekiaujama ir kitomis bakalėjos prekėmis, alkoholiniais gėrimais prekiavo ne visos degalinės. Vadybininkas L. M. vadovavo degalinėms, atliko ir kasininko funkcijas. Jis, kaltinamasis, tiesiogiai bendravo su L. M. ir buhaltere L.. Iki jam pradedant eiti direktoriaus pareigas, nebuvo nė vieno akcininko, todėl teismo buvo paskirtas akcijų administratorius. Direktoriui buvo suteikta teisė vykdyti sutartis, sudaryti sandorius be akcijų administratoriaus - Ž. A.. 2004 m. spalio 7 d. kaltinamasis pasiūlė administratoriui Ž. A. sandorį, kuris buvo naudingas bendrovei. Pateikė perkamų UAB ,,A.“ akcijų balansą: 100% akcijų už 800 000 Lt. A. Š. buvo UAB ,,A.“ akcijų savininkas, pateikė balansą ir sutarties projektą, 800 000 litų kainą nustatė pardavėjas – A. Š..

UAB „A.“ balanse buvo apie 1 milijoną 200 000 Lt nepaskirstyto pelno už 2004 metus. Pelnas nepaskirstytas, nes tai buvo per metus gautinos sumos (kreditai). Jam, vadovui, nekilo jokių įtarimų dėl bendrovės ,,A.“ akcijų, nes ją žinojo kaip patikimą įmonę, buvo jos klientas nuo 1993-1994 metų. Bendrovė ,,A.“ tuo metu vertėsi automobilių dalių tiekimu ir prekyba. Bendrovė ,,A.“ jau sunkai vertėsi, nors iki bankroto dar buvo toli. Balansas buvo teigiamas. Naftos produktų tiekėjai bendrovę traktavo kaip nepatikimą, buvo įvykęs dokumentų pagrobimas, dėl ko sumažėjo pasitikėjimas, naftos produktus tiekėjai tiekdavo tik iš anksto apmokėjus. Teko pirkti naftos produktus labai mažais kiekiais, kad nenutrūktų degalinių darbas. Bendrovė jau kurį laiką nevykdė veiklos, nuo 2004 metų kovo mėnesio iki gegužės mėnesio, nes neturėjo antspaudo, pažymėjimo, griežtos apskaitos blankų ( ryšium su dokumentų vagyste). Jam tai yra žinoma tik šiuo metu, iš ikiteisminio tyrimo duomenų. Iš R. K. dokumentų perdavimas vyko apie dvi savaites, be to, R. K. apie tai buvo pasakojusi. Bendrovės pažymėjimo dokumento dublikatas buvo išimtas, dokumentai atstatyti, kai jis, kaltinamasis, pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Per dvi savaites jis atleido kelis nereikalingus darbuotojus, susijusius su tarptautiniais pervežimais, kadangi tarptautinių pervežimų veikla buvo nutraukta. Kam buvo parduoti,, lizinginiai“ automobiliai nežino. Buvo apie penkis automobilius. Prekyba naftos produktais ir tarptautiniai pervežimai buvo lygiaverčiai. Kai jis įsidarbino, ,,A.“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt., bet užsiregistravus Registrų centre paaiškėjo, kad yra įregistruotas 210 000 Lt. kapitalas. Šis klausimas buvo sprendžiamas, ir su R. K. nusprendė pripažinti 210 000 Lt. Metinį balansą jis tvirtino. Kiekvieną mėnesį buvo daromos apyskaitos, kurias patvirtindavo jis. Surinkdavo nuo 8000 iki 25 000 litų iš vienos degalinės, kurių buvo penkios. Bendrovė laikėsi tik iš degalinių pelno. Po vagystės reikėjo atstatyti finansinį balansą, padėtis buvo bloga, bet jis turėjo viltį bendrovę išgelbėti: taip nutarė investuoti 800 000 litų, esant UAB „A.“ blogai finansinei padėčiai, ketindamas sujungti dvi įmones, tikėjosi priimdamas įsipareigojimą sujungti ,,A.“ ir ,, A.“. Realios galimybės buvo. Bendroves sujungti sprendimą priima administratorius. ,,A.“ akcijų įstatinis kapitalas buvo apie 100 000 litų, 1 200 000 litų buvo balanse apskaitytos įmonių skolos, kurias jis laikė patikimomis, žinojo skolininkių įmonių finansinę būklę, gražinus skolas gaunamos pajamos. Pirkdamas už 800 000 litų skolas, jis šiais veiksmais turto neiššvaistė, nes gavo realiai veikiančią įmonę, tai buvo pelningas sandoris: 1 200 000 litų vertės turtas buvo nupirktas už 800 000 litų, apmokant per 4 ar 5 metus. Nuo bankroto niekas nėra apsaugotas, todėl 1 200 000 litų parduota už 800 000 litų. Pripažįsta, kad skolų riziką iš dalies prisiėmė. Šitam sandoriui sudaryti buvo reikalingas administratoriaus sutikimas, jį gavo žodinį dieną ar dvi iki sandorio pasirašymo. Ar gavo sutikimą raštu nepamena. Notariškai pasirašyti šį sandorį nebuvo reikalinga. Pasirašė abu su A. Š. advokatų kontoroje, ar pas administratorių Ž. A.. Šį sandorį reikėjo įregistruoti registrų centre, neatsimena ar įregistravo. Iš R. K. žinojo apie V. B. kaip apie asmenį, kuris pagrobė buhalterinę dokumentaciją, pretendavo į šios įmonės savininkus, kurį pirmą kartą pamatė teismo salėje.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad 2004-02-03 A. K., būdamas vieninteliu UAB „A.“, akcininku, pardavimo-pirkimo sutartimi už 38 000 litų jam pardavė visas bendrovės 2100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų po 100 litų vertės, prieš tai Registrų centre įsitikinus, kad A. K. vienintelis akcininkas. Su bendrovės balansu jis nebuvo susipažinęs, koks buvo bendrovės turtas realiai jam nežinoma, kad bendrovės turtas buvo užstatytas bankui jis taip pat nesidomėjo. Materialių(popieriniai lakštai) akcijų A. K. jam neperdavė pagal sutartį. Jis pasitikėjo A. K., su kuriuo dėl akcijų pirkimo jį supažindino D. (žuvęs), pas kurį dirbo UAB „A.“ kanceliarijoje juridinį darbą. Registrų centre jis neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties, neįregistravo savo nupirktų 100 procentų akcijų. Tuo metu UAB „A.“ direktoriumi buvo L., kuris turėjo bendrovės anspaudą, bet sirgo. Kai L. pasveiks, nutarė buhalterinius dokumentus pervežti į kitą vietą, nes bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), o buhalterija buvo privačiame K. name (duomenys neskelbtini). 2004-02-26 kartu su A. K., pasiėmę keletą darbininkų apsaugai, su nauju direktoriumi S. K., kurį, L. parašius pareiškimą atleisti , pats paskyrė direktoriumi, kuris nebuvo įsiregistravęs Registrų centre, vyko pasiimti buhalterinių dokumentų į buhalteriją. R. K. sužinojusi apie akcijų pardavimą, turėdama tikslą užvaldyti įmonę ir jai priklausantį turtą ,pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A. K., ko pasėkoje 2004-03-02 Kauno m. apylinkės teismas pagal R.K. pareiškimą nutarė taikyti bendrovės akcijoms laikinąsias apsaugos priemones. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti UAB „A.“ akcijų administratoriumi Ž. A.. 2004-07-13 Ž. A., kaip bendrovės akcijų administratoriaus sprendimu R.K. buvo atšaukta iš bendrovės „A.“ direktorės pareigų. Ji pati save buvo pasiskyrusi bendrovės direktore. Tada Ž. A. paskyrė naują bendrovės direktorių A. G.. Laikinasis teismo paskirtas administratorius Ž. A. bei naujai paskirtas direktorius A. G. sudarė sutartis, kurios turėjo UAB „A.“ priešingus interesus. Taip pat visi turtiniai įsipareigojimai buvo perkeliami UAB „A.“, o pajamos UAB „D.“. 2004-12-13 Kauno apygardos teismas nutarė iškelti UAB „A.“ bankroto bylą. 2004-03-01 R.K. Kauno miesto apylinkės teismui įteikė klastotą, nei Registrų centre, nei pačioje įmonėje neregistruotą A. K. nepripažįstamą, atseit 2003-12-10 A. K. pasirašytą UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartį, kuria neva dar prie įstatinio kapitalo padidinimą visos 100 vienetų bendrovės akcijų buvusios parduotos R. K.. 2004-03-01 R.K. , turėdama tikslą paneigti 2004-02-03 akcijų pardavimo sutarties galiojimą, klastodama UAB „A.“ Registro duomenis, parašė „Akcininkės R. K. sprendimą“, kuriame nurodo, kad įmonės įstatinis kapitalas tuo metu buvo ne 210 000 litų, o 10 000 litų, o ji esanti vienintele akcininke. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtas bendrovės „A.“ akcijų administratorius Ž. A., žinodamas, kad bendrovei gresia bankrotas, kadangi 2004-09-01 Kauno apygardos teismas svarstė UAB „C.“ pareiškimą dėl UAB „A.“ bankroto skelbimo, o 2004-10-04 įmonės vairuotojas Morozas įteikė direktoriui pranešimą dėl neišmokėto jam atlyginimo su įspėjimu, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir bendrovei esant nemokumo būsenoje, neturėdamas teismo leidimo ir apie tai neinformavęs jo, akcijų savininko, neįsitikinęs tų akcijų realia verte, neištyręs firmos „A.“ sugebėjimo išlikti ir klestėti, nusprendė bendrovės direktoriui A. G. leisti priimti bendrovei „A.“ rizikingą sandorį, t.y. įsigyti UAB „A.“ akcijas už 800 000 litų. Šias bendrovės „A.“ akcijas A. G. pardavė A. Š., kuris buvo išrinktas susirinkimo pirmininku, pardavė kaip fizinis asmuo, nors teismo buvo paskirtas akcijų administratoriumi, nevykdė savo pareigų, todėl vėliau administratoriumi teismo paskirtas Ž. A.. 2006-04-19 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad A. K. nepasirašė ginčijamos 2003-12-10 sutarties ir neišreiškė savo valios ją sudaryti, t.y. A. K. nepasirašė UAB „A.“ akcijų pardavimo R. K. sutarties. 2003-03-01 R.K. , turėdama tikslą užvaldyti UAB „A.“, pasirašė melagingą sprendimą, kad „Bendrovės vienintelė akcininkė yra R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“. Šiame sprendime ji nurodė įmonės įstatinio kapitalo sumą 10 000 litų, kaip tuo metu Registrų centre įregistruotas 210 000 litų kapitalas. Toks pat įstatinis kapitalas nurodytas ir įmonės 2004-01-01- 2004-12-31 balanse, bei kituose balansuose pasirašytuose įmonės direktoriaus A. G. ir pristatytuose į bankroto bylą, nurodytas 210 000 litų įstatinis kapitalas. Faktiškai po 2003-12-23, įregistruotų buvo 2100 vienetų paprastų vardinių akcijų. Teismui uždraudus R. K. keisti direktorių, realizuoti 2003-12-10 sutartį, ji vadovavo UAB „A.“ ir išvaistė 530 593,56 Lt.

2004-10-07 sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ dėl akcijų pirkimo- pardavimo metu, jis nukentėjo materialiai -800 000 litų, nes buvo UAB „A.“ vienintelis akcininkas, bet neįteisintas, iškėlus bankroto bylą, teismo nebuvo pripažintas kreditoriumi.

Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2004-06-30 Kauno m. apylinkės teismas nutartimi buvo paskirtas UAB „A.“ akcijų administratoriumi dėl to kad, buvo ginčas dėl akcijų teisėtumo tarp V. B. ir R.K. . Nei V. B., nei R.K. iki to laiko nepažinojo ir nebuvo matęs. Tada 2004-07-13 jis iš UAB „A.“ direktorės pareigų atleido R. K. kad nebūtų interesų konflikto, ir nuo 2004-07-14 paskyrė direktoriumi A. G.. 2004-07-07 buvo davęs skelbimą į „Kauno dieną“ kad ieškomas direktorius. Įvertinus visus CV, tuo metu pasirodė kad, geriausias kandidatas yra A. G., kadangi praeityje buvo dirbęs prekyboje naftos produktais, kuo ir užsiiminėjo UAB „A.“. G. pradėjo vadovauti bendrovei. Po kiek laiko A. G. pasiūlė variantą - pirkti UAB „A.“ akcijas dėl bendrovės finansinės padėties pagerinimo. Pasidomėjus apie UAB „A.“ padėtį, sužinota kad ši bendrovė yra veikianti, iš bendrovės balanso buvo matyti kad, joje yra nepaskirstyto pelno virš vieno milijono litų. Duomenys buvo patikrinti Registrų centre ir dėl bankroto bylos Kauno apygardos teisme. Reikėjo sumokėti už UAB „A.“ akcijas 800 000 litų per keturis metus, tai buvo naudinga UAB „A.“, nereikėjo iš karto mokėti pinigų. Įvertinus visas aplinkybes buvo nuspręsta kad, šias akcijas pelninga ir naudinga nusipirkti. 2004-10-05 jis, kaip akcijų administratorius, direktoriui A. G. davė raštišką sutikimą pirkti minėtas akcijas, kurių pardavėjas buvo A. Š., jo iki to laiko nepažinojo. Už minėtas akcijas sumokėti pinigai nebuvo. Tuo metu UAB“A.“ akcininkai buvo R. K. , V. B., jų sutikimo nereikėjo. V. B. jam, kaip administratoriui, darė spaudimą, įtaką, kokius sprendimus priimti jo naudai, buvo kaip statytinis, veikė kitų asmenų naudai, siūlė savo žmogų skirti direktoriumi. Jis nesutiko su V. B. reikalavimais. Dėl dokumentų pagrobimo buvo iškelta baudžiamoji byla, ką žino iš darbuotojų –dokumentai buvo pas V. B.. Bendrovės darbuotojas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio. 2004-12-13 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „A.“. Kad UAB „A.“ galėjo grėsti bankrotas, tuo metu kaip jis davė leidimą bendrovės direktoriui A. G. pirkti UAB „A.“ akcijas, nežinojo. Iškėlus bankroto bylą pasibaigė ir jo kaip UAB „A.“ akcijų administratoriaus veiksmai, kadangi teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „V.“. Su R. K. ir R. K. jis nepažįstamas, A. G. iki to laiko niekada nebuvo matęs ir jo nepažinojo, su A. Š. pažįstamas nebuvo. Prašymo perkelti buhalteriją į neutralią vietą iš V. B. jis oficialiai nebuvo gavęs. Dėl UAB “C.“ ieškinio nei dėl D. M., UAB „A.“ darbuotojo reikalavimo išmokėti jam įsiskolinimą nieko nežinojo. 2007-2008m. V. B. kreipėsi į teismą dėl sandorio tarp UAB“A.“ ir UAB“A.“ pripažinimo negaliojančiu, atsisakė savo ieškinio. Dėl šio sandorio (UAB“A.“ ir UAB“A.“) UAB“A.“ nepatyrė žalos, finansinė padėtis žymiai nepablogėjo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad laikraštyje rado skelbimą , BUAB „G.“ parduoda UAB „A.“ akcijų paketą ir pasiūlė už šį paketą 5 000 litų. Tai buvo didžiausias pasiūlymas, ir jis šias akcijas įsigijo iš varžytinių , įregistravo Registrų centre. Bendrovės direktorius R. N. pagal jo prašymą paruošė įmonės „A.“ balansą ir jis pamatęs, kad yra apie 1 milijoną litų nepaskirstyto pelno, nusprendė akcijas pelningai parduoti. Jis buvo vienintelis UAB “A.“ akcininkas. Susitikęs pažįstamą A. G., kuris pasigyrė, kad yra UAB „A.“ direktorius, jis pasiūlė pirkti UAB „A.“ su dideliu nepaskirstytu pelnu . A. G. pasakė, kad jam reikalinga gauti akcininkų leidimą ir vėliau susitikus pasakė, kad tokį leidimą gavo . Jie sutarė dėl sandorio, pagal kurį „A.“ akcijas pardavė už 800 000 litų, pinigus sumokant iki 2008-10-07. Pinigų negavo iki šiol. Su Ž. A. susipažino vėliau civilinėse bylose.

Liudytojas R. N. parodė, kad nuo 2003-07-18 dirbo UAB „A.“ direktoriumi . „A.“ prekiavo automobilių dalimis ir tuo metu prekybą nutraukė, pradėjo finansinio tarpininkavimo , nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir investicijų paieškos veiklas. Bendrovė dirbo pelningai 2003, 2004 metais, o 2005 metais dirbo nuostolingai. Bendrovės „A.“ turtas nebuvo materialus, o buvo turtinės teisės. Akcijų pardavimas buvo ne rinkos sandoris, o priverstinis pardavimas po bankroto. Bendrovė „A.“ buvo pagrindinis UAB „S.“ kreditorius. Vykstant UAB “A.“ bankroto procedūrai, apie 2004 metų vasarą bendrovės akcijas už 5 000 litų nusipirko A. Š., kuris paprašė padaryti balansą. Jis pateikė balansą pagal kurį buvo nepaskirstyto pelno virš vieno milijono litų. Vėliau jis sužinojo, kad bendrovę įsigijo UAB „A.“, pas jį buvo atėjęs direktorius A. G. su pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo metu UAB“A.“ stovis buvo geras, įstatinis kapitalas apie 150 000litų, nepaskirstyto pelno virš 1 000 000 litų, akcininkas vienas –A. Š., kuris nukentėjo, iki šiol negavo nė lito. Sandorio kaina – 800 000 Lt yra teisinga.

Liudytojas V. R., ekspertas konsultantas, UAB „A.“ bankroto administratorius, patvirtino, kad 2004-12mėn. , iškėlus bankroto bylą, jis perėmė visą buhalterinę dokumentaciją ir fiktyvių sandorių perduota nebuvo. Mokesčių inspekcijos patikrinimo aktuose bei operatyvinio tikrinimo pažymose nebuvo atžymėti esminiai trūkumai dėl sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“. Klausimas išspręstas 2007-03-01 apygardos teismo nutartimi. Dėl akcijų pirkimo teismo nutartimi byla nutraukta, atsisakius ieškinio 2008m.

Kaltinamoji R. K. pripažino, kad iki 2004-03-01 UAB „A.“ ji dirbo vadybininke, o nuo 2003-12 mėn. ji iš A. K. nupirko 100 procentų bendrovės akcijų ir tapo pagrindine bei vienintele akcininke, tuometiniam direktoriui A. L. pavedė sutvarkyti registraciją Registrų centre, save paskyrė direktore, įregistravo „Sodroje“.

2004-02-03 bendrovė iš banko apyvartinėms lėšoms buvo paėmusi 250 000 litų paskolą, bendrovės turtas buvo užstatytas bankui, bankroto byloje bankas pripažintas kreditoriumi.

2004-02-26 atvyko V. B. su keliais asmenimis , apsauginiais ir be teisėto pagrindo, prievarta maišuose išnešė buhalterinius dokumentus, atėmė bendrovės anspaudą, dėl ko ji tuojau pat kreipėsi į policiją, manydama kad V. B. veikia kartu su nusikalstamomis grupuotėmis.

Bendrovės veikla toliau buvo vykdoma, balansas buvo teigiamas, buvo apyvartinių lėšų, degalinių pelnas apie 2 milijonus Lt per metus.

Dėl V. B. iškeltų civilinių bylų( akcijų pripažinimo negaliojančiomis, nes K. 2003-12 akcijas pardavė jai, o 2004-02 tas pačias akcijas pardavė V. B.)) buvo apribotos jos teisės, 2004-06-28 teismo anstoliui ji pasirašė įgaliojimų apribojimą, jog negali vykdyti sutarčių, finansinių operacijų. Tada ji kreipėsi į teismą ir akcijų valdytoju buvo paskirtas Ž. A., kuris ją atleido iš direktorės pareigų, priėmė direktoriumi A. G..

2004m. pirmo ketvirčio bendrovės „A.“ apyvarta buvo apie 4 milijonus litų(balansai bankui), po V. B. dokumentų, anspaudo paėmimo, antrame ketvirtyje bendrovė dar buvo moki, tačiau sumažėjo apyvarta, nes be kasos orderių, anspaudo nebuvo galima vykdyti finansinių operacijų, o trečiame ketvirtyje bendrovės balansas buvo neigiamas, todėl A. G., kuris dirbo su tiekėjais, stengėsi suaktyvinti bendrovės veiklą, pasiūlė ekonomiškai naudingą sandorį, kuris galėjo išgelbėti bendrovę, nes UAB „A.“ jau buvo nemoki, turtas įkeistas bankui.

A. K. jai sakė, kad buvo priverstas pasirašyti sutartį su V. B.. A. K. dėl įvykių pergyveno, mirė 2004-05 mėn.

Faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu.

2004m. teismo nutartis paskirti Ž. A. UAB „A.“ akcijų administratoriumi .

2004-07-13 UAB „A.“ administratoriaus sprendimas skirti direktoriumi A. G. (1t. b.l.79)

2004-07-14 prašymas registruoti juridinių asmenų registre vienasmenio valdymo organo UAB „A.“ direktoriaus A. G. paskyrimą (2t., b.l. 131-134).

SODROS duomenys rodo, kad A. G. nuo 2004-07-14 iki 2005-01-11 dirbo UAB“A.“ (18t. b.l.102, 104).

2004-10-05 UAB „A.“ vertybinių popierių administratoriaus Ž. A. sprendimas, kuriuo patvirtintas UAB „A.“ akcijų pardavimo sutarties projektas. (11t., b.l. 196).

2004-10-07 UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas UAB „A.“ vadovaujama A. G. iš pardavėjo A. Š. nusipirko 28558 vienetus 5 litų vertės UAB „A.“ akcijas už 800000 litų (12t., b.l.19-22).Atsiskaitymas iki 2008-10-07. Pinigai -800 000 litų už nupirktas akcijas nesumokėti.

Registrų centro valstybės įmonės informacija patvirtina, kad 2004-01-01 - 2004-12-31 laikotarpiu duomenys apie bankroto bylos iškėlimą UAB „A.“ įregistruoti nebuvo(18t. b.l.115).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame UAB“A.“ 2004-01-01 – 2004-12-31 balanse, patvirtintame direktoriaus R. N., matyti, kad bendrovė finansiniais metais turėjo grynojo pelno, nepaskirstyto pelno(18t. b.l. 133-148).

2004-09-24 Kauno apygardos teismo nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „A.“(19t. b.l.38-39).

Šie faktiniai bylos duomenys patvirtina kaltinamojo A. G. versiją, kad jis, kaip UAB „A.“ direktorius veikė teisėtai, teisėtai sudarė 2004-10-07 UAB „A.“ ir UAB „A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tikėdamas ir rizikuodamas gauti pajamas iš nepaskirstyto pelno(verslo rizika), liudytojų Ž. A., A. Š., R. N. parodymus apie tai, kad šios sutarties objektas nebuvo bevertės akcijos ir paneigia nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad ši sutartis turėjo įmonei priešingus interesus.

2005-03-03 teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuriame V. B. nėra(11t. b.l.84-87).

2006-05-29 teismo nutartis netenkinti V. B. reikalavimo pripažinti jį kreditoriumi(12t., b.l.30).

2008-06-16 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškinys dėl 2004-10-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties paliktas nenagrinėtu V. B. ieškinio atsisakius ( 16 t. b.l. 54 ), ką teismo posėdyje patvirtino nukentėjusysis V. B., nenurodydamas konkrečių motyvų.

Specialisto išvada Nr.5-2/42 , nurodyta, kad nuo 2003-12-31 bendrovė buvo nemoki, kadangi įsipareigojimai viršijo pusė į jos balansą įrašyto turto vertės(12t., b.l.59).

Specialisto išvada Nr.5-2/42 nurodyta, kad 2004-10-07 UAB „A.“ direktorius A. G. pasirašė UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagal 2003, 2004 metų balansus kuriuos pasirašė direktorius R. N. bendrovės „A.“ pagrindinę turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. UAB „A.“ balanse nurodytas 995074 litų pelnas buvo susidaręs tik dėl valdomo turto (tiekėjų skolų) pervertinimo, todėl UAB „A.“ akcijos nebuvo padengtos turtu. 2004-08-16 bankrutuojanti UAB „G.“ tą patį kiekį UAB „A.“ akcijų pardavė A. Š. už 5000 litų, o 2004-10-07 UAB „A.“ jas iš A. Š. nupirko už 800000 litų ir šis sandoris ženkliai pablogino UAB „A.“ ekonominę būklę(12t., b.l. 61-66).

Pažymėtina, kad turto pervertinimas nepatvirtintas jokiais dokumentais, o akcijų pirkimo metu nereikalaujama ekspertų vertinimo.

Specialistė Z. K., apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad pagal 2002, 2003m. metinius balansus, atsižvelgus į ilgalaikius įsipareigojimus, kai įsipareigojimai viršija 50 procentų, UAB „A.“ laikoma nemoki, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2str.8p. Į balansą už 2004m. buvo įtraukta ir 800 000 Lt įsiskolinimas.(11t., b.l. 183-188). UAB „A.“ pelnas už metus nebuvo padengtas bendrovės turtu, pelną sudarė gautinos sumos. UAB „A.“ auditas nebuvo atliktas, tik pateikti pirkimo-pardavimo sandoriai. Bendrovė „S.“ įsigijo bankrutuojančios įmonės akcijas ir jas pardavė bendrovei „A.“. UAB „A.“ turtas, parduodant akcijas UAB „A.“ nebuvo perkainuotas, neįvertinta turto praradimo vertė, balanse pelnas nedetalizuotas, todėl UAB „A.“ nesaugiai investavo.

Bankroto įstatymo 2str.8p. įmonės nemokumą įvardija būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai(nemokamos skolos, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija 50 procentų į jos balansą įnešto turto vertės.). Byloje nėra duomenų, kad „A.“ turi skolų ar pradelstų įsipareigojimų, viršijančių 50 procentų balansinio turto vertės.

Atsiskaitymas pagal UAB „A.“ ir UAB „A.“ 2004-10-07 akcijų pirkimo pardavimo sutartį turėjo būti vykdomas po 4 metų, tai iki 2008-10-07. Taigi, šis įsiskolinimas negalėjo būti įtrauktas į pradelstų įsipareigojimų balansą.

Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo sutartimi negalėjo būti ženkliai pabloginta UAB „A.“ ekonominė padėtis.

Bankroto įstatymo 4str.4p. numato sąlygą, kad įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė negalinti arba neketinanti vykdyti įsipareigojimo.

Šio įstatymo 5, 6, 7, 8 str. numatyti subjektai gali kelti bankroto bylą teisme.

2004 -09-24 teismo nutartimi atsisakoma kelti bankroto byla UAB „ A.“(19 t., b.l. 38-39 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-11-25 M. prašo kelti bankroto bylą dėl 1 191,35 Lt.(11t., b.l. 88-89), byla iškeliama 2004-12-13(t., b.l.162).

LR BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 (toliau – Nutarimas) 9 punkte išaiškino, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

LR BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.

Kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svetimo turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik dėl kaltininko prisipažinimo ar neprisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įrodymus vertina tiek atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje/teisinančius ir kaltinančius/. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias aplinkybes./Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ‚Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8p./. Europos Žmogaus teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai/Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001ir kt./.

Vadovaujantis LR BPK 305str.1d.2p. nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami vadovaujantis LR BPK 20 str.5d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamajame procese numatytais proceso veiksmais, tai yra - teisminio bylos nagrinėjimo metu/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudž. byla Nr. 2K- 100/2009, 2K-56/2009/.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Surinktų faktinių įrodymų visuma paneigia kaltinimą, kad A. G., būdamas nemokios UAB „A.“ direktoriumi, sudarė beverčių UAB“A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, dėl ko ženkliai ekonomiškai pablogino UAB“A.“ ekonominę padėtį, tuo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas bendrovei 800 000 litų turtinę žalą,

Išanalizuotų įrodymų visetas leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. G. negali atsakyti už veiksmus, dėl kurių nors ir atsirado numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama ūkine rizika – gelbėti, suaktyvinti UAB „A.“ ūkinę veiklą – LR BK 34str.1d.

Patikimų ir neginčijamų įrodymų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str.2d., nėra, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – LR BPK 303 str.5d.1p.

D. R. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str.3d.

Kaltinamoji R. K. nepripažino padariusi jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir paaiškino:

su A. G. pažystami, santykiai- darbiniai, jis buvo paskirtas UAB“A.“ direktoriumi. Konfliktų nebuvo. Iki 2004 m. kovo mėn. ji dirbo ,,A.“ vadybininke, direktore tapo nuo 2004-03-01 .2004-02-26 jai būnant banke, paskambino iš įmonės ir pranešė, kad atvyko grupė žmonių, kurie neša dokumentus. Ji pranešė policijai, kad vyksta vagystė, grįžo atgal į įmonę, kur rado policijos darbuotojus , V. B., A. K.- buvusį akcininką, A. L.- buvusį direktorių. Ji 100 % bendrovės akcijų nusipirko 2003 m. gruodžio mėn. iš A. K.. Tada direktorius buvo A. L., kuris jau buvo parašęs prašymą jį atleisti. Atvykus, V. B. buvo su apsaugos darbuotojais, dokumentai sukrauti į automobilį. V. B. pradėjo mojuoti sutartimi apie akcijų pirkimą- pardavimą. A. K. stovėjo pasimetęs, direktorius A. L. sakė, kad buvo iškviestas pas S. D., kuris jam liepė atiduoti antspaudą, dokumentus. Policija įvykį sustabdė. Ginčas toliau vyko Panemunės PK. Ji tuo metu turėjo galiojančią akcijų pirkimo sutartį 2003 m. gruodžio 10 dienos, o V. B. irgi turėjo akcijų pirkimo sutartį 2004 m. vasario 3 dienos. Ji akcijas pirko iš K. 100% už 500 litų pagal dokumentus , realiai sumokėjo 100 000litų . (sutartis buvo surašyta trim egzemplioriais, A. K. perdavė akcijas popieriniu pavidalu, pasirašytas notaro). V. B. taip pat pirko iš A. K. 100% akcijų. A. K. apie tai nieko negalėjo paaiškinti, buvo labai sutrikęs, pasakė, kad jį privertė taip pasielgti. A. K. neužilgo eidamas 42 metus mirė.

Ekspertizė nustatė, kad jos sutartis pasirašyta A. K. yra tikra. Ji pati pasiskyrė save direktore, įregistravo Sodroje. Sutartis turėjo būti įregistruota registrų centre, per kiek laiko nėra nustatyta, tačiau įregistruota nebuvo, nes tuometinis direktorius A. L. sirgo. Sutartį paliko sutvarkyti buhalterei L. M.. Įmonė buvo likusi be vadovo, be dokumentų, antspaudo, todėl ji ėmė vadovauti įmonei. Anspaudą, pažymėjimą paėmė V. B. ir kiti asmenys. Keli iš jų buvo nusikalstamos grupuotės nariai. Kai ji paskyrė save direktore, bendrovės veikla buvo vykdoma. Bendrovė turi 5 degalines skirtinguose miestuose, kadangi nebuvo buhalterės, veikla sutriko. L. M. buvo kasininkas, sąžiningas. Už apskaitą buvo atsakinga L. M., kurią paskyrė įsakymu. Buvo vedamas kasos operacijų žurnalas pasirašytinai. Degalinėse kasininkai išmušdavo inkasavimo čekį, patys įvesdavo prekes pagal barkodą, atžymėdavo programoje. Būdavo, kad su įmonių tiekėjų vadybininkais, degalinėse kasininkai atsiskaitydavo vietoje grynais.

Ji iki 2004 m. birželio 24 d. galėjo vykdyti visus direktorės veiksmus. Pati kreipėsi į teismą, kad paskirtų įgaliojimų apribojimus, 2004-06-28 pasirašė antstolei, jog negali vykdyti sutarčių, finansinių operacijų. Tokia buvo teismo nutartis dėl civilinio ginčo su V. B. dėl akcijų pripažinimo teisėtomis. Ginčas baigėsi tuo, kad mirus A. K., ji atsisakė civilinio ieškinio dalyje dėl akcijų. Bylą dėl akcijų sutarties buvo iškėlusi pati. V. B. jai kėlė daug civilinių bylų.

Nuo 2004 m. kovo 2d. iki liepos 14 d. pinigai 473 002 lt. sumai yra teisėti, šiai sumai fiktyvūs orderiai nebuvo išrašyti. Apyvartą turėjo sutvarkyti viena buhalterė, pirminiai dokumentai tuo laiku buvo pristatyti balandžio mėn. mokesčių inspekcijai, revizija buvo atliekama. Byloje (8t. b.l. 22) yra pateiktos atsiųstos sąskaitos be parašų ir šie dokumentai laikomi tinkamais. 473 002 Lt. kasos išlaidų orderius ji patvirtino direktorės parašu, pinigų nepasisavino. Ji pasirašydavo tik po buhalterės ir kasininko parašų, kai buhalterė viską sutvarkydavo. Kaip kasininkas orderius yra pasirašęs ir L. M.. Jis pinigų jai neatiduodavo, nes nebūtų pinigų kurui pirkti degalinėse. Operatorius B. taip pat yra pasirašęs orderius. Jie, operatoriai, iš kasos išimdavo pinigus savo vardu ir atsiskaitydavo su tiekėjais. Jos parašas buvo tik kaip direktorės patvirtinti atliktą operaciją. Degalinės buvo skirtingose vietose, todėl darbuotojams buvo leista išiminėti pinigus ir atsiskaitinėti su tiekėjais. Dokumentai ,,keliavo“ paskui veiksmą. Operatoriai patys išsimokėdavo sau atlyginimus, inkasuodavo pinigus, o po to tik apiformindavo bendrovės buhalterijoje.

A. G. tapo direktoriumi todėl, kad pasirašiusi savo įgaliojimų apribojimus negalėjo dirbti pati. Buvo suvaržytos teisės pasirašyti dokumentus. Akcijų administratorium buvo paskirtas Ž. A., po to jis ją atleido. Ž. A. skelbė konkursus, rašė skelbimus į laikraščius, pagal kuriuos apie laisvas pareigas sužinojo A. G.. , kuris turėjo darbui reikalingos patirties, todėl A. jį pasirinko. Bendrovė 2004 m. liepos mėn. buvo veikianti, norėjo plėstis, turėjo 3 nuosavas ir 2 nuomojamas degalines. Degalinių pelnas per metus buvo apie 2 milijonus litų. Tarptautinių pervežimų pelnas per metus taip pat apie 2 milijonus litų. Balansas buvo teigiamas. Bendrovė 123 000 – 125 000 litų mokėjo mokesčių inspekcijai, teikdavo ataskaitas. 10 000 litų buvo įstatinis įmonės kapitalas. A. G. sakė, kad registrų centre buvo įrašyta 210 000 litų. Kapitalas buvo padidintas iki 210 000 litų ir toks užregistruotas registrų centre, užregistravo A. L., kai dar buvo direktoriumi. Bendrovės turto ji nesumažino, neiššvaistė, Turtas įmonėje liko. Degalines, automobilius pasiėmė bankas. Vienas automobilis dingo dokumentų vagystės metu, kai vagystę organizavo V. B.. Vagystės metu buvo įsibrauta į antrą aukštą, pervežimo patalpas, pavogti net darbuotojų asmeniniai dokumentai.

2004 m. spalio mėn. bendrovės „A.“ balansas: I-o ketvirčio apyvarta buvo apie 4 000 000 litų, II-ojo ketvirčio apyvarta buvo mažesnė, bet įmonė buvo moki. III- ojo ketvirčio apyvarta buvo jau minusinė. Bendrovė norėjo nusipirkti ,,A.“ bendrovės akcijas, kad pagerinti įmonės balansą. A. G. stengėsi veiklą tęsti. Rizika aišku buvo. Vyko apyvarta, todėl būdavo ir skolų.

Pagal 2003 m. gruodžio mėn. balansą įmonė turėjo turto virš 2,5 milijono Lt. Įmonės turtą sudarė- automobiliai su priekabomis pirkti lizingu, degalinės. Po įmonės veiklos sutrikdymo automobiliai buvo gražinti. Jai priklausė 2 degalinės: M. ir B.

Įmonės balansas iki 2004m.spalio mėnesio buvo teigiamas, o po V. B. skambučių, važinėjimo po kolonėles, smuko. Tačiau kolonėlėse veikla vyko. Būdavo, kad vieną kitą dieną neatveždavo kuro. 2004 m. III-čią ketvirtį buvo mėnesinis balansas iš kurio sužinojo finansinę situaciją.

2004 m. balandį išmokėta apie 53 050 litų, nes su taikytomis apsaugos priemonėmis anstolės supažindinta tik 2004m. birželio 28 dieną. Tie pinigai buvo mokami tiekėjams, atlyginimams. Yra tai įrodantys dokumentai. Ji domėjosi bendrovės veikla.

Dėl 530593,56 Lt kasos išlaidų orderius ji pasirašė, vykdydama savo, kaip direktorės funkcijas, pasirašė atgaline data, nes reikėjo atstatyti dokumentus, operacijas už V. B. pagrobtų dokumentų laiką.

Dėl atskaitingiems asmenims išmokėtų piniginių lėšų gali paaiškinti sekančiai: degalinės darbuotojai, tam, kad atsiskaityti su teikėjais iš kasos aparato išimdavo pinigus, juos inkasuodavo ir pagal išrašytas sąskaitas- faktūras apmokėdavo tiekėjams, o visas prekes suvesdavo į programą, t.y. užpajamuodavo, o sąskaitas faktūras pateikdavo buhalterijai, kur buhalterė jas įtraukdavo į buhalterinę programą ir tuo remiantis sutikrindavo duomenų tikslumą. Tyrimui visi dokumentai buvo pateikti, o jeigu ko trūko, tai dokumentai pas V. B., nes jis juos neteisėtai išsivežė (nesurašė jokio aprašo, dokumentų priėmimo-perdavimo akto). Be to 2004-03-03 pradėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad UAB „A.“ turtas būtų pasisavintas ar iššvaistytas, nenustatytas dokumentų klastojimo faktas nes 2009-04-10 Kauno miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2005-05-20 prokuroras tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 294 str. 1 d., jos atžvilgiu, tačiau 2007-06-29 Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-08 apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikino ir ją išteisino, nenustačius, padarius veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Ji veikė teisėtomis, įstatymo numatytomis priemonėmis, todėl jos veiksmuose nėra LR BK 182 str. numatyto požymio apgaulės. Visose minėtose bylose buvo nagrinėjama V. B. skundai dėl jos kaip UAB „A.“ direktorės neteisėtos veiklos ir bendrovei padarytos 530593,56 Lt žalos. Visose bylose V. B. skundai atmesti, kaip nepagrįsti ir bylos nutrauktos. (16 t., b.l. 83, 17t., b.l.97).

2006-02-03 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą 2004-02-03 sutartį pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento.

Po akcijų jai pardavimo, nuo 2003-12-10 iki 2004-02-03 A. K. bendrovėje neturėjo jokio statuso, buvo tik direktorius A. L., kuris Registrų centre įregistravo padidintą akcijų skaičių – A. K. 200 000Lt.

V. B. 2004-02-26 direktoriumi paskyrė K., bet jis nebuvo įregistruotas. V. B. važinėjo po degalines, reikalavo pinigų, reikalavo, kad darbuotojai pereitų į UAB „A.“.

V. B. akcininku tapo tik 2006-07 mėn.

Pinigų ji nepasisavino, o tik patvirtino jau įvykusią finansinę operaciją, nes kasos orderiai buvo griežtos atskaitomybės dokumentai, o V. B. juos buvo išvežęs, nebuvo ir anspaudo, degalinėse apyvarta vyko, tai įsigijus kasos dokumentus, reikėjo atstatyti operacijas. Ji pripažįsta, kad dėl susidariusių aplinkybių aplaidžiai tvarkė apskaitą , bet dokumentų – kasos išlaidų orderių neklastojo.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2004-02-03 A. K., būdamas vieninteliu UAB „A.“, akcininku, pardavimo-pirkimo sutartimi jam pardavė visas bendrovės 2100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Tada jo manymu 2004-02-26 R. K. sužinojusi apie akcijų pardavimą, turėdama tikslą užvaldyti įmonę ir tai priklausantį turtą pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A. K., kuri vėliau buvo teismo pripažinta negaliojanti.

Su bendrovės balansu jis nebuvo susipažinęs, koks buvo bendrovės turtas realiai jam nežinoma, kad bendrovės turtas buvo užstatytas bankui jis taip pat nesidomėjo. Materialių(popieriniai lakštai) akcijų A. K. jam neperdavė pagal sutartį. Registrų centre jis neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties, neįregistravo savo nupirktų 100 procentų akcijų. Tuo metu UAB „A.“ direktoriumi buvo A. L., kuris turėjo bendrovės anspaudą, bet sirgo. 2004-02-26 kartu su A. K., pasiėmę keletą darbininkų apsaugai, su nauju direktoriumi S. K., kurį, L. parašius pareiškimą atleisti , pats paskyrė direktoriumi, kuris nebuvo įsiregistravęs Registrų centre, vyko pasiimti buhalterinių dokumentų į buhalteriją. R. K. sužinojusi apie akcijų pardavimą, turėdama tikslą užvaldyti įmonę ir jai priklausantį turtą ,pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A. K., ko pasėkoje 2004-03-02 Kauno m. apylinkės teismas pagal R.K. pareiškimą nutarė taikyti bendrovės akcijoms laikinąsias apsaugos priemones. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti UAB „A.“ akcijų administratoriumi Ž. A.. 2004-07-13 Ž. A., kaip bendrovės akcijų administratoriaus sprendimu R.K. buvo atšaukta iš bendrovės „A.“ direktorės pareigų, nes buvo pati pasiskyrusi bendrovės direktore. Tada Ž. A. paskyrė naują bendrovės direktorių A. G..

2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtas bendrovės „A.“ akcijų administratorius Ž. A., žinojo, kad bendrovei gresia bankrotas, kadangi 2004-09-01 Kauno apygardos teismas svarstė UAB „C.“ pareiškimą dėl UAB „A.“ bankroto skelbimo, o 2004-10-04 įmonės vairuotojas M. įteikė direktoriui pranešimą dėl neišmokėto jam atlyginimo su įspėjimu, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Direktoriaus A. G. ir pristatytuose į bankroto bylą, nurodytas 210 000 litų įstatinis kapitalas. Faktiškai po 2003-12-23, įregistruotų buvo 2100 vienetų paprastų vardinių akcijų. Teismui uždraudus R. K. keisti direktorių, realizuoti 2003-12-10 sutartį, ji vadovavo UAB „A.“ ir išvaistė 530 593,56 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Jam padaryta didelė turtinė žala – 1 273 000Lt, nes tai ir negautos pajamos ir jo būsimas verslas likusį gyvenimą, tačiau ieškinį prašo palikti nenagrinėtu.

Liudytojas L. M. parodė, kad UAB “A.“ dirbo vadybininko pareigose. Įmonė tuo metu turėjo penkias degalines, jo pagrindinės funkcijos buvo aprūpinti degalines kuru t.y. pinigų inkasavimas, kuro užsakymas, apmokėjimas už kurą, paskirstymas kuro tarp degalinių. Dėl 2004-04-30 avansinėje apyskaitoje nurodytų jo kaip atsiskaitytino asmens lėšų panaudojimo, gali paaiškinti, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų, o būdavo taip, kad reikėdavo papildyti degalines kuro atsargomis (norint gauti geresnę kainą už kurą reikėdavo sumokėti iš karto, t.y. be atidėjimo) ir įvairiomis pirmo būtinumo prekėmis t.y. vaisvandeniais, saldumynais, gėrimais ir t.t., tuomet panaudodavo ne tik įmonės lėšas, nes jų ne visuomet užtekdavo, bet ir savo asmenines, dėl to ir bendrovė buvo skolinga.

Jis buvo atskaitingas R. K. ir buhalterei L. M..

Jis iš kolonėlių surinkęs pinigus, parveždavo ir atiduodavo R. K., ar išrašydavo kasos pajamų/išlaidų orderį, neprisimena. Kai buvo dingę buhalteriniai dokumentai 2004m., nebuvo vedama buhalterinė apskaita kurį laiką, todėl vėliau, kai buvo įsigyti nauji blankai, už praeitą laiką buvo išrašinėjami kasos pajamų orderiai bei kiti buhalteriniai dokumentai, jis ant jų pasirašydavo. Visi pinigai, kurie buvo surenkami, išleisti perkant kurą ir bakalėjos prekes degalinėms. Už perkamą kurą tiekėjams buvo atsiskaitoma tik per banką pavedimais. Buhalterė išrašydavo tik dokumentus, jis juos pasirašydavo. Kasos pajamų orderius pasirašyti už praėjusį laiką jam pateikė R. K. . Degalinėse darbuotojai atlyginimus išsimokėdavo iš suprekiautų pinigų, R. K. leidus ir nurodžius kiek. Degalinėse operatoriai patys išlaiduodavo pinigus, o jis į bendrovės buhalteriją pristatydavo sąskaitas.

Dėl piniginių lėšų išmokėjimo pagal kasos išlaidų orderius 2004 metų gegužės mėn., paaiškinti negali nieko, o didžioji dalis pavedimų tiekėjams vyko pavedimu per banką, su nedaugeliu buvo galima atsiskaityti grynais pinigais iš ko ir galima pamatyti, kur buvo panaudoti pinigai, kam buvo ir už ką sumokėta. Jam ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose kasos išlaidų orderiuose: 2004-05-03 Nr.119, 2004-05-03 Nr. 120, 2004-05-03 Nr. 125, 2004-05-03 Nr. 127, 2004-05-03 Nr. 129, 2004-05-03 Nr. 130, 2004-05-03 Nr. 132, 2004-05-03 Nr. 134, 2004-05-03 Nr. 136, 2004-05-03 Nr. 116, 2004-05-03 Nr. 117, 2004-05-03 Nr. 118, 2004-05-03 Nr. 121, 2004-05-03 Nr. 123, 2004-05-03 Nr. 122, 2004-05-03 Nr. 124, 2004-05-03 Nr. 126, 2004-05-03 Nr. 128, 2004-05-03 Nr. 131, 2004-05-03 Nr. 133, 2004-05-03 Nr. 135, 2004-05-03 Nr. 137, 2004-05-03 Nr. 139, 2004-05-03 Nr. 138, 2004-05-03 Nr. 141, 2004-05-03 Nr. 140, 2004-05-03 Nr. 143, 2004-05-03 Nr. 142, 2004-05-03 Nr. 145, 2004-05-03 Nr. 144, 2004-05-03 Nr. 147, 2004-05-03 Nr. 146, 2004-05-03 Nr. 150, 2004-05-03 Nr. 148, 2004-05-03 Nr. 151, 2004-05-03 Nr. 152, 2004-05-03 Nr. 154, 2004-05-03 Nr. 153, 2004-05-03 Nr. 155, 2004-05-03 Nr. 156, 2004-05-03 Nr. 157, 2004-05-03 Nr. 158, 2004-05-03 Nr. 160, 2004-05-03 Nr. 159, 2004-05-03 Nr. 161, 2004-05-03 Nr. 162, 2004-05-03 Nr. 164, 2004-05-03 Nr. 168, 2004-05-04 Nr. 171, 2004-05-05 Nr. 174, 2004-05-05 Nr. 176, 2004-05-05 Nr. 179, 2004-05-06 Nr. 183, 2004-05-03 Nr. 163, 2004-05-03 Nr. 166, 2004-05-03 Nr. 165, 2004-05-03 Nr. 167, 2004-05-04 Nr. 169, 2004-05-04 Nr. 170, 2004-05-04 Nr. 172, 2004-05-03 Nr. 173, 2004-05-05 Nr. 175, 2004-04-05 Nr. 177, 2004-04-05 Nr. 178, 2004-05-06 Nr. 180, 2004-05-06 Nr. 181, 2004-05-06 Nr. 182, 2004-05-07 Nr. 184, 2004-05-07 Nr. 185, 2004-05-07 Nr. 186- eilutėje „išdavė kasininkas“ parašas yra jo. Kas išvardintus kasos išlaidų orderius atspausdino nežino, juos padavė jam R. K. . Aplinkybių susijusių su pinigų išmokėjimu pagal nurodytus išlaidų orderius tiksliai nepamena. Būdavo, kad jis išmoka pinigus, dažniausia išmokėdavo pati R. K. . Kasos išlaidų orderiuose Nr. 162, Nr. 165, Nr. 171, Nr. 173, Nr. 179, Nr. 186, kuriuose jis nurodytas kaip gavėjas nurodytų pinigų sumų nėra gavęs. Dėl ko pasirašė ant nurodytų orderių, kaip gavęs pinigus asmuo, tiksliai pasakyti negali, mano, kad greičiausia toks buvo vadovės nurodymas.

Liudytoja L. M. parodė, kad UAB “A.“ dirbo nuo 2002-09-03 iki 2004-12-01. buhalterės, o vėliau vyr. buhalterės pareigose. Įmonėje dirbo su buhalterine programa „Debetas“. Buhalterinė programa suformuodavo visas reikiamas ataskaitas. Jos pagrindinės funkcijos buvo: pirminių dokumentų suvedimas, ataskaitų ruošimas (balansas, pelno nuostolio). PVM sąskaitas faktūras išrašydavo degalinių darbuotojai pareikalavus klientui, kurias vėliau pristatydavo į buhalteriją. Inkasuotus pinigus iš degalinių surinkdavo kasininkas L. M.. Pagal jo pateiktus inkasavimo kvitus ji išrašydavo kasos pajamų orderį. Buvo įtempta situacija nes dalį dokumentų buvo pasiėmęs V. B., dėl ko bendrovė neturėjo griežtos atskaitomybės blankų (kasos pajamų orderių), o veikla įmonėje vyko (buvo inkasuojami pinigai degalinėse, prekyba vyko, buvo patiriamos išlaidos). Tada visos patirtos išlaidos buvo apskaitomos per atskaitingus asmenis, o įsigijus kasos pajamų orderių su jais buvo atsiskaityta pagal pateiktus išlaidų dokumentus. Didžioji dalis atsiskaitymų vyko per banką . Įmonėje buvo vedami visi apskaitos registrai, tame tarpe ir apyvartos žiniaraščiai. R. V. pirktos prekės negalėjo būti neužpajamuotos, kadangi būtų neįmanoma įvesti pardavimo buhalterinėje programoje, ko pasakoje būtų neužbaigtas ataskaitinis mėnuo ir nebūtų galima sutvarkyti kasos ir suformuoti reikiamų ataskaitų. Įmonėje balansai buvo ruošiami pareikalavus įmonės vadovui (turėjo pateikti akcininkui, bankui, lizingo kompanijoms) bei VMI. 2003-12-31, 2004-07-31, 2004-12-31 turto rodikliai balanse kito dėl turto nusidėvėjimo, pardavimo. Dėl kokių priežasčių tyrimui nebuvo pateikti tiek ilgalaikio tiek trumpalaikio turto įsigijimo bei pardavimo dokumentai paaiškinti negali, nes ir vieni ir kiti dokumentai tikrai buvo, kitaip nebūtų suformuotos finansinės ataskaitos pateiktos tyrimui. Įmonėje pirkimo- pardavimo sutartis pasirašydavo įmonės vadovas, o pardavimo dokumentus išrašydavo ji. Tyrimo metu jai parodytuose kasos išlaidų orderiuose: 2004-05-03 Nr.119, 2004-05-03 Nr. 120, 2004-05-03 Nr. 125, 2004-05-03 Nr. 127, 2004-05-03 Nr. 129, 2004-05-03 Nr. 130, 2004-05-03 Nr. 132, 2004-05-03 Nr. 134, 2004-05-03 Nr. 136, 2004-05-03 Nr. 116, 2004-05-03 Nr. 117, 2004-05-03 Nr. 118, 2004-05-03 Nr. 121, 2004-05-03 Nr. 123, 2004-05-03 Nr. 122, 2004-05-03 Nr. 124, 2004-05-03 Nr. 126, 2004-05-03 Nr. 128, 2004-05-03 Nr. 131, 2004-05-03 Nr. 133, 2004-05-03 Nr. 135, 2004-05-03 Nr. 137, 2004-05-03 Nr. 139, 2004-05-03 Nr. 138, 2004-05-03 Nr. 141, 2004-05-03 Nr. 140, 2004-05-03 Nr. 143, 2004-05-03 Nr. 142, 2004-05-03 Nr. 145, 2004-05-03 Nr. 144, 2004-05-03 Nr. 147, 2004-05-03 Nr. 146, 2004-05-03 Nr. 150, 2004-05-03 Nr. 148, 2004-05-03 Nr. 151, 2004-05-03 Nr. 152, 2004-05-03 Nr. 154, 2004-05-03 Nr. 153, 2004-05-03 Nr. 155, 2004-05-03 Nr. 156, 2004-05-03 Nr. 157, 2004-05-03 Nr. 158, 2004-05-03 Nr. 160, 2004-05-03 Nr. 159, 2004-05-03 Nr. 161, 2004-05-03 Nr. 162, 2004-05-03 Nr. 164, 2004-05-03 Nr. 168, 2004-05-04 Nr. 171, 2004-05-05 Nr. 174, 2004-05-05 Nr. 176, 2004-05-05 Nr. 179, 2004-05-06 Nr. 183- pinigų sumos žodžiais yra įrašytos jos, direktorės R. K. nurodymu, per 2 mėnesius, nes nebuvo kasos orderių bei anspaudo, operacijos įvykusios, todėl buvo atstatoma, viskas supajamuota ir išlaiduota, duomenys paimti iš apskaitos programos. Išvardintus kasos išlaidų orderius programiškai atspausdino ji. Kasos išlaidų orderiai buvo pildomi tiek įmonės buhalterijoje, tiek degalinėse. Kasos išlaidų orderiai buvo pildomi vadovaujantis išlaidų dokumentais. Pagal pateiktus kasos išlaidų orderius pinigus išmokėjo kasininkas. Pinigai būdavo išmokami degalinėse. 2004-05-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 158 nurodytą pinigų sumą 7 750,65 Lt gavo iš kasininko L. M.. Tiksliai aplinkybių susijusių su orderyje nurodyta pinigų gavimo suma nepamena.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad UAB “D.“ dirbo nuo 2003-10-28 iki 2004-07-30 direktoriaus pareigose. Įmonės pagrindinė veikla buvo pervežimo paslaugų teikimas. Buvo daugiau formalus direktorius, nes visus sprendimus priimdavo R. K..

UAB „A.“ jis dirbo trumpai, gal 2004 -07, operatoriumi Panemunės aikštelėje. .Dėl sąskaitos-faktūros išrašytos 2004-02-02 Serija TZD 017927 ir 2004-02-27 Serija TZD 017930, paaiškinti negali nieko, nes jokių darbų neatliko. Jo parašo faksimilė buvo K. žinioje.

Liudytoja S. K. parodė, kad UAB “D.“ pagrindinė veikla buvo krovinių pervežimas. UAB „D.“ pradėjo dirbti nuo 2004 m. balandžio mėn., atsakinga už krovinių pervežimus. Ar įmonė teikė kažkokias kitas paslaugas, susijusias ne su transportu jai nežinoma. Įmonės administracijoje dirbo gal 5 darbuotojai. Dėl sąskaitų-faktūrų Serija TZD Nr.017927 ir Serija TZD Nr.017930, pagal kurias UAB „D.“ įformino marketingo ir remonto paslaugų pardavimą UAB „A.“ji nežino, nes buvo atsakinga už tarptautinius pervežimus .

Liudytojas L. V. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2004-02-03 iki 2004-02-20 tolimųjų reisų vairuotojo pareigose, buvo išvykęs vieną kartą į užsienį, jokių prekių savo lėšomis įmonei nepirko. Ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvito Nr. 123 kopijos parašas yra ne jo. 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvite Nr. 123 nurodytos pinigų sumos 357,09 litų negavo, nes tuo laikotarpiu įmonėje nebedirbo.

Liudytojas L. V. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2003-08-25 iki 2004-07-30. transporto vadybininko pareigose. Į jo pareigas įėjo krovinių užsakymų paieška, krovinių užsakymų vykdymas, atsiskaitymo už atliktas paslaugas kontroliavimas, tiesioginis kontaktavimas su krovininių automobilių vairuotojais darbiniais klausimais. Įmonė turėjo apie 7 krovininius automobilius. Jokių grynųjų pinigų operacijų įmonėje jis nevykdė, nes tai nebuvo susiję su jo pareigomis. Ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvito Nr. 160 kopijos parašo nėra, nes jis jokių piniginių operacijų neatlikinėjo nei asmeninėmis, nei įmonės lėšomis. 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvite Nr. 160 nurodytos pinigų sumos 780 litų negavo, orderis yra nepasirašytas.

Liudytoja E. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2004-02-02 iki 2004-03-22, vyr. buhalterės pareigose. Realiai dirbo apie mėnesį, o kitą laikotarpį turėjo nedarbingumo lapelį. Už naftos produktus įmonė su tiekėjais atsiskaitydavo pavedimais per banką, o kaip atsiskaitydavo už prekes degalinėse jai nežinoma. 2004-05-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 122 parašas yra jos, tai buvo galutinis atsiskaitymas – 1 128,24 Lt-nedarbingumo pašalpa ir nepanaudotos atostogos, pinigus gavo vėliau. Pripažįsta, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip:

ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio Nr. 122 kopijos parašas yra ne jos. Atlyginimas buvo tikrai išmokėtas (su ja atsiskaitė už dirbtą laiką pilnai), tačiau kada išmokėjo, jokių dokumentų pasirašyti nepateikė. Kas pasirašė ant parodyto kasos išlaidų orderio Nr. 122 kopijos nežino. Vėliau liudytoja atsiminė faktines aplinkybes, bet savo parodymų tyrėjai nesureikšmino.

Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002 metų mechaniko pareigose, buvo atsakingas už degalinių techninę priežiūrą. Už naftos produktus jam niekada neteko atsiskaityti su tiekėjais. Kartais tekdavo pirkti prekes- gėrimus, saldumynus ir t.t. ir pristatyti į degalines. Už prekes atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos gaudavo iš įmonės kasos. Kai nupirkdavo prekes, į įmonės buhalteriją pristatydavo sąskaitą- faktūrą ir tuomet būdavo galutinai sutvarkomi visi piniginiai klausimai susiję su prekių pirkimu ir atsiskaitymu už jas su pardavėjais. Dokumentus pristatydavo buhalterei vardu L..

Jam ikiteisminio tyrimo metu ant pateikto kasos išlaidų orderio 2004-05-03 Nr. 157 kopijos parašo nėra, nes nurodytos pinigų sumos 19 177,44 litų negavo. Įmonėje jis dirbo iki 2004-03-01, kokiu pagrindu ir kam buvo išrašytas 2004-05-03 orderis Nr. 157 nežino, iš įmonės kasos nėra gavęs jokių pinigų, išskyrus atlyginimą. Išėjęs iš UAB „A.“ negavo jokio atsiskaitymo. Paskutiniu metu, dirbo samdomu direktoriumi.

Liudytojas R. V. parodė, kad UAB “A.“ dirbo nuo 2004-02-10 iki 2005-01-17 degalinės operatoriaus pareigose, (duomenys neskelbtini) degalinėje, Panevėžio r. Degalinės darbo laikas buvo 24 val. per parą, dėl to dažniausia dirbdavo kas trečia para. Degalinėje prekiaudavo ir alkoholiu, vaisvandeniais, saldumynais ir t.t. Į darbą priėmė R. K. . Tiek kurą, tiek visas prekes užsakydavo patys degalinės operatoriai. Už kurą buvo apmokama iš anksto. Degalinėje buvo tokia sistema, kad kai gaudavo prekes iš tiekėjų, jas visas pagal sąskaitas-faktūras suvesdavo į programą buvusią kompiuteryje, kitaip tariant užpajamuodavo ir atspausdindavo visą užpajamuotą sąrašą, kurį kartu su sąskaitomis-faktūromis atiduodavo buhalterijai į Kauną. 2004-02-20, 2004-03-31, 2004-04-30 avansinėse apyskaitose nurodyti tiekėjų pavadinimai yra žinomi, UAB“A.“ pirkdavo iš jų prekes, ir visos prekės, kurias atveždavo tiekėjai, jo buvo užpajamuotos. Kai reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais, iš kasos aparato išimdavo reikiamą sumą pinigų, įformindavo išėmimą ir atsiskaitydavo su tiekėjais. Ant dokumentų, kuriuose būdavo įforminamas atsiskaitymas, pasirašydavo jis kaip operatorius. Dėl 2004-02-20, 2004-03-31, 2004-04-30 avansinėse apyskaitose nurodytų jo kaip atskaitingo asmens lėšų panaudojimo- niekada nėra apmokėjęs už prekes ir paslaugas asmeninėmis lėšomis. Kada jis dirbo, įmonė sunkiai finansiškai laikėsi. UAB „A.“ degalinėje dirbo kasininko- operatoriaus pareigose. Jam tekdavo atsiskaityti su tiekėjais, kurie atveždavo maisto prekes, automobilinius tepalus, automobiliams skirtas prekes bei kitas pramonines prekes, kuriomis buvo prekiaujama degalinėje. Tiekėjams pinigus išmokėdavo už praeitą sąskaitą faktūrą pagal, kurią buvo atvežti maisto produktai ar buitinės prekės. Atsiskaitant su tiekėjais daugiausia jis nuspręsdavo kam ir kiek mokėti, kadangi visiems tiekėjams buvo susikaupusios didelės skolos. Žodiniu direktorės nurodymu buvo paskirtas degalinės vyresniuoju darbuotoju. Atsiskaitymas su tiekėjais vykdavo grynais pinigais, juos išimdavo iš kasos, parodydavo, kad inkasuoja, kadangi reikėdavo parodyti pinigų dienos apyvartą. Būdavo taip, kad išlaidų orderius atveždavo UAB „A.“ direktorė ant kurių jis pasirašydavo, kai kada išlaidų orderius pildydavo ir pats savo ranka. Kasos išlaidų orderiuose Nr. 140, 127, 126, parašai jo, bet patys orderiai užpildyti kompiuteriu, todėl reiškia jog orderiai buvo atvežti direktorės, tačiau pagal nurodytus orderius pinigų negavo, dėl ko jie buvo pasirašyti nežino ir nesigilino. Kasos išlaidų orderiai Nr. 163, 172, 177 yra užpildyti jo ir pasirašė jis ant jų, pinigai buvo išimti iš kasos ir jais buvo atsiskaityta tiekėjams už prekes ir kurą. Ant tiekėjų dokumentų pasirašydavo, parašus dėdavo ant PVM sąskaitų faktūrų su atvežtomis prekėmis, kurias sutikrindavo su atvežtu kiekiu. Tekdavo pasirašyti ir ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kurių vienas egzempliorius likdavo, kadangi su tiekėjais atsiskaitydavo grynais pinigais. Prekės ir kuras būdavo pajamuojami į kasos aparatą, kuriame matėsi visos finansinės operacijos, prekių likučiai ir t.t. Baigiantis pamainai būdavo užpildoma kasos knyga. Visus dokumentus susijusius su atsiskaitymais tiekėjams ir kitus, kurių prašydavo direktorė, būdavo pateikiami tik UAB „A.“ direktorei. Kasoje rodydavo išėmimą ir su tais pinigais buvo atsiskaitoma su tiekėjais. Kai kurie tiekėjai nesumokėjus pinigų iš karto, netiekdavo prekių. Kelis kartus pats užsakinėjo kurą iš bendrovės, kiek prisimena iš UAB „N.“, su šia bendrove atsiskaitydavo iš karto grynais pinigais (pasirašydavo ant PVM sąskaitų- faktūrų ir jų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, prieš tai būdavo užpildomas kasos išlaidų orderis). Degalinėje dažnai trūko pinigų, todėl neužsakinėdavo ir neturėdavo kuro. Buvo prekiaujama tik alkoholiu, maisto produktais t.y. prekyba vyko kaip paprastoje parduotuvėje. Būdavo, kad ne visus pinigus sumokėdavo tiekėjams už prekes, tačiau taip atsiskaitoma buvo tik su tais tiekėjais, kurie sutikdavo. Kokia suma būdavo degalinės kasoje, tokia būdavo ir išmokama, truputį paliekant pinigų kasoje. Savo asmeninėmis lėšomis su tiekėjais neatsiskaitinėjo. Direktorei leidus, algas operatoriai išsimokėdavo iš kasos pinigų, algalapius pasirašydavo R. K.. Buhalteriniai dokumentai kiekvieną mėnesį buvo perduodami į buhalteriją Kaune, degalinėje patys apskaitos nevedė. Asmeninėmis lėšomis liudytojas neatliko jokių mokėjimų už kurą bei prekes.

Liudytoja I. G. parodė, kad nuo 2002-04-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatore (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Prekes degalinėje priimdavo, sutikrindavo pagal pateiktas sąskaitas- faktūras ir pasirašydavo ant jų. Pasibaigus darbo laikui, išėmusi pinigus iš kasos aparato, juos įdėdavo į seifą, kuris buvo degalinės patalpose, o pinigus ir buhalterinius dokumentus pasiimdavo atvykę įmonės administracijos darbuotojai, tai R. K. , L. M. ir R. K. vyras. Pagal pateiktą kasos išlaidų orderio Nr. 144 kopiją, tvirtina, kad parašas ne jos ir šį dokumentą mato pirmą kartą.

Liudytojas K. G. parodė, kad nuo 2002-04-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatoriumi (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti už prekes įmonės lėšomis. Priėmus prekes, praėjus savaitei, vėl atvykdavo teikiamos prekes įmonės atstovas ir atsiveždavo praėjusios savaitės pateiktų prekių sąskaitą kiek reikia sumokėti, tuomet operatoriai, kaip ir jis, išimdavo pinigus iš kasos ir atsiskaitydavo su tiekėjais. Išimdamas pinigus iš kasos įvesdavo duomenis į kompiuterį, tai yra inkasuodavo pinigus. Pinigus iš kasos laikydavo seife, degalinės patalpose. Pinigus iš seifo pasiimdavo įmonės administracijos darbuotojai- R. K. , L. M. ir K.. Pateikti kasos išlaidų orderiai Nr. 170 ir 169, yra pildyti dokumentai ir parašai yra jo, o kasos išlaidų orderis Nr. 146 yra pildytas ne jo ir parašas ne jo, dokumentą mato pirmą kartą. Gaunamą atlyginimą išsimokėdavo iš degalinėje suprekiautų pinigų, pasirašydavo R. K. į žiniaraštį.

Liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2002-07-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatoriumi (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti už į degalinę atvežtas prekes tik įmonės pinigais. Pildydavo kasos išlaidų orderius ir ant jų pasirašydavo. Pasirašydavo ir ant sąskaitų- faktūrų. Pasirašydavo ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, paimdamas pinigus iš kasos ar seifo degalinės patalpose. Vienas kvitas likdavo jam. Gautas prekes suvesdavo į kompiuterį pagal programą, pasirašytus dokumentus susijusius su atsiskaitymais atiduodavo UAB “A.” darbuotojams. Kasos išlaidų orderiai Nr. 179 ir Nr. 145 yra pildyti ne jo ir pasirašyti ne jo. Kasos išlaidų orderis Nr. 178 yra pildytas jo ir pasirašytas jo. Orderyje Nr. 178 nurodytą sumą išmokėjo tiekėjui už prekes iš įmonės pinigų.

Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2003-08-08 iki 2004-04-30. UAB „A.“ dirbo transporto vadybininko pareigose. Į jo pareigas įėjo krovinių paieška, leidimų, draudimų dokumentų sutvarkymo klausimai, tiesioginis kontaktavimas su krovininių automobilių vairuotojais darbiniais klausimais (tai pagrindinė funkcija). Įmonė turėjo apie 6-7 krovininius automobilius. Įmonėje atsiskaitymus grynais pinigais vykdyti tekdavo kiek pamena už leidimus. Dabar nepamena ar atsiskaitymus vykdydavo įmonės ar savo asmeninėmis lėšomis. Atlyginimas įmonėje būdavo mokamas laiku, esminių vėlavimų nebūdavo. Ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvito Nr. 161 kopijos parašas yra tikrai ne jo. 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvite Nr. 116 nurodytos pinigų sumos 2541,84 litų negavo, nes parašas yra ne jo ir tuo laikotarpiu įmonėje jis nedirbo. Kas pasirašė ant parodyto kasos išlaidų orderio kvito nežino.

Liudytoja V. M. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 m. (duomenys neskelbtini) degalinės operatorės pareigose. Už naftos produktus su tiekėjais neteko atsiskaityti, nes atsiskaitymas buvo per banką. Degalinėje prekiavo alumi, tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais, saldumynais, auto prekėmis ir t.t. Už minėtas prekes tekdavo atsiskaityti su tiekėjais pinigais, kuriuos išimdavo iš degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedūrą. Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sąskaitos faktūros ,gautos iš tiekėjo. Ant sąskaitos faktūros pasirašydavo, taip pat dar pasirašydavo ant tiekėjų pateikto pinigų priėmimo kvito, kuris buvo patvirtinantis dokumentas, kad tiekėjai gavo pinigus iš jos. Gautas prekes iš tiekėjų užpajamuodavo suvedant į „UVS“ programą, o apie gautas prekes buhalterijos skyrių informuodavo, pateikiant sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą bei pinigų išėmimo čekį. Visus dokumentus apie gautas prekes ir pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalteriją L. M., kuris užsukdavo į degalinę kiekvieną dieną, kartais atvažiuodavo ir pati savininkė R. K. . Ji, liudytoja, už jokias įmonės prekes niekada neteko ir niekada neatsiskaitė su tiekėjais asmeninėmis lėšomis. Ant pateiktų 2004-05-03 kasos išlaidų orderių Nr. 154, Nr. 174 kvitų kopijų parašas yra panašus į jos, tačiau iš įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, išskyrus atlyginimą. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet dažniausia išmokėdavo degalinėje L. M., reikėdavo pasirašyti tik ant atlyginimo žiniaraščio. Pagal parodytas 2004-05-03 kasos išlaidų orderių Nr. 154, Nr. 174 kvitų kopijas, nurodytų 14 174,71 Lt, 904,34 Lt pinigų sumų niekada nėra gavusi. Ji nemokėjo savo lėšomis tiekėjams už prekes, dėl to nežino kokiu pagrindu buvo išrašyti kasos išlaidų orderių kvitai Nr. 154, Nr. 174.

Liudytoja R. N. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 (duomenys neskelbtini) g. esančios degalinės operatorės pareigose. Su tiekėjais už naftos produktus neteko atsiskaityti. Degalinėje prekiavo alumi, tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais, saldumynais ir t.t. Už minėtas prekes tekdavo atsiskaityti su tiekėjais pinigais, kuriuos išimdavo iš degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedūrą. Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sąskaitos faktūros gautos iš tiekėjo. Pasirašydavo ant sąskaitos faktūros, ant tiekėjų pateikto pinigų priėmimo kvito, kuris buvo patvirtinantis dokumentas, kad tiekėjai gavo pinigus. Gautas prekes iš tiekėjų suvesdavo į „UVS“ programą, o apie gautas prekes buhalterijos skyrių informuodavo, pateikiant sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą bei pinigų išėmimo čekį. Visus dokumentus apie gautas prekes, pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalteriją L. M., kuris užsukdavo į degalinę kasdien. Degalinėje dirbo trys operatoriai. Pabaigus pamainą, kasoje būdavo likutis grynųjų pinigų iki 2 000 litų, kuriuos pagal dokumentus atiduodavo sekančiai pamainai, t.y. operatoriui. Už įmonės prekes niekada neatsiskaitė su tiekėjais asmeninėmis lėšomis. Ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio Nr. 156 kvito kopijos parašas yra panašus į jos, tačiau iš įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, išskyrus atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo grynais pinigais degalinėje L. M., pasirašydavo atlyginimo žiniaraštyje, kad pinigus gavo. Pagal parodytą 2004-05-03 kasos išlaidų orderio Nr. 156 kvito kopiją, nurodytos 16 474,01 Lt pinigų sumos negavo, tiek pinigų niekada nelikdavo perduoti kitam operatoriui.

Liudytoja D. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 m. (duomenys neskelbtini) degalinės operatorės pareigose. Už naftos produktus niekada neteko atsiskaityti su tiekėjais. Tekdavo atsiskaityti už prekes- gėrimus, saldumynus. Su tiekėjais atsiskaitydavo pinigais, kuriuos išimdavo iš degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedūrą. Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sąskaitos faktūros gautos iš tiekėjo. Ant sąskaitos faktūros pasirašydavo . Bendros įmonės buhalterinės programos nebuvo, gautas prekes iš tiekėjų suvesdavo į „UVS“ programą, iš kurios visus duomenis apie parduotas prekes atspausdindavo ir pateikdavo ataskaitą į buhalteriją, o apie gautas prekes informuodavo buhalterijos skyrių, pateikiant sąskaitą faktūrą ir, jeigu buvo apmokėjimas, pinigų išėmimo čekį. Už įmonės prekes niekada neatsiskaitė su tiekėjais savo lėšomis.

Dokumentus apie gautas prekes, pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalteriją L. M., kuris atvažiuodavo į degalinę kiekvieną dieną. Ant pateiktų kasos išlaidų orderių Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185, kopijų parašas yra panašus į jos, bet iš įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, išskyrus atlyginimą. Pagal parodytas kasos išlaidų orderių Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 kopijas, mano, kad kasos išlaidų orderiais Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 buvo įformintos pinigų sumos, kurias ji sumokėdavo tiekėjams pinigais iš degalinės kasos. Realiai kasos išlaidų orderiuose Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 nurodytų pinigų sumų kaip asmuo sumokėjęs tiekėjams savo asmeninėmis lėšomis, negavo. Be kasos dokumentų –išlaidų orderio, ji niekada pinigų iš kasos neišėmė ir negavo(10 391,27Lt, 576,21Lt, 2 171,74Lt).Tokių sumų degalinės kasoje ir nebūdavo.

Liudytoja G. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-12-16 iki 2004-05-03 Panemunėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje degalinėje ( konteinerinė degalinė) operatorės pareigose. Už naftos produktus neteko atsiskaityti su tiekėjais. Be degalų dar buvo ir kitų prekių: kramtomos gumos, cigarečių, tepalų, ploviklių, telefoninių kortelių papildymų. Prekes atveždavo tiekėjai, jiems pasirašydavo ant važtaraščio, atsiskaitydavo už tas prekes grynais, iš kasos, inkasavo kasos knygoje. Ant pateiktų 2004-05-03 kasos išlaidų orderių Nr. 147, Nr. 121, Nr. 120, kopijų parašai yra tikrai ne jos ,nurodytų pinigų sumų- 2 335,57 Lt, 1 630,36 Lt, 887,79 Lt ji negavo. Su ja bendrovė atsiskaitė, nebuvo nei jos, nei jai įsiskolinimų. 4500 Lt išmokos jai neišmokėjo, nes nebuvo tokios išmokos. Pilnai gavo tik atlyginimą, už kurį pasirašydavo atvežtame žiniaraštyje. Dienos apyvarta būdavo apie 5 000 litų, perduodama suma kitam operatoriui apie 200-500 litų.

Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „A.“ dirbo operatoriumi (duomenys neskelbtini) k.,Ukmergės r. degalinėje nuo veiklos pradžios iki pabaigos. Atsiskaitymui su tiekėjais pinigus imdavo iš degalinės kasos, pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų, kurias išrašydavo tiekėjai bei ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, vieną kvitą pasiimdavo tiekėjas, kitas likdavo pas jį, degalinėje. Pagal sąskaitas- faktūras prekes suvesdavo į kasos aparato kompiuterinę programą. Visus dokumentus susijusius su atsiskaitymais ir pinigus pateikdavo direktorei R. K.. Pagal tyrimo metu pateiktą kasos išlaidų orderį Nr. 152, 2004-05-03 pinigų 15 424,02 Lt negavo, o parašas panašus į jo, bet ar pasirašė neprisimena, už kurą iš kasos nemokėjo niekad. R. K. pasirašydavo ant žiniaraščių.

Liudytojas L. B. parodė, kad UAB „A.“ degalinėje (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės r., dirbo nuo 2004m. iki 2005m. vasario mėn., kol degalinė priklausė UAB ‚A.“. Su tiekėjais už atvežtas prekes atsiskaitydavo įmonės lėšomis, pinigus paimdavo iš degalinės kasos. Tekdavo pasirašyti ant prekių sąskaitų faktūrų ir kai sumokėdavo pinigus ant kvitų. Vienas kvitas likdavo jam, o kitas pas tiekėjus. Gautas prekes suvesdavo į kasos kompiuterį. Visus dokumentus paimdavo direktorė K. , kuri atvykdavo kas 1-2 savaitės ir paimdavo dokumentus bei pinigus. Kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų jis negavo, pasirašyti negalėjo, nebent buvo paduota su kitais dokumentais ir nepastebėjęs pasirašė, kadangi parašas ant kasos išlaidų orderio Nr. 176 labai panašus į jo, o ant kasos išlaidų orderio Nr. 156, tikrai ne jo, pinigų 16 474,01Lt tikrai negavo, iš kasos neišėmė, per didelė suma apyvartai. Buvo daromos mėnesio ataskaitos, prie jų pridedami visi dokumentai, o į kompiuterinę programą apyvarta buvo suvedama kiekvieną parą.

Liudytojas L. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo (duomenys neskelbtini) k., degalinėje nuo veiklos pradžios iki pabaigos operatoriumi, dirbo 4 operatoriai, jis buvo vyr. operatorius. Su tiekėjais už prekes kartais atsiskaitydavo grynais pinigais, pasiimant iš kasos. Pasirašydavo už prekes ant sąskaitų-faktūrų. Prekes suvesdavo į kasos kompiuterinę programą.Už degalus buvo atsiskaitoma tik pavedimais per banką.Dokumentus – sąskaitas ir pinigus paimdavo R. K. . Kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų 2004-05-05 1 121,40 Lt, 2004-05-03 8 004,67 Lt, 2004-05-03 29 664,33Lt nėra gavęs ir nematęs tokių sumų. Jam buvo mokamas nustatytas atlyginimas, už kurį pasirašydavo žiniaraštyje. Parašai ant orderių panašūs į jo, bet neprisimena, kad būtų rašęsis ant tokių orderių, nebent davė su kitais dokumentais pasirašyti ir nepaskaitęs pasirašė.

Liudytojas R. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo operatoriumi (duomenys neskelbtini) k., degalinėje nuo 2002-09-10 iki 2005-01-17. Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti grynais pinigais, kuriuos paimdavo iš degalinės kasos. Ant sąskaitų-faktūrų bei ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų tekdavo pasirašyti, kvitų vienas likdavo jam, o kitas tiekėjams. Prekes suvesdavo į kasos kompiuterį. Visus pasirašytus dokumentus paimdavo, kai tik atvažiuodavo kas nors iš vadovybės įmonės ar vairuotojai. Pagal pateiktas kasos išlaidų orderių kvitų kopijas tokių pinigų nėra gavęs. Parašai ant kvitų panašūs, galėjo būti pateikti kartu su kitais dokumentais ir taip pasirašė. Kartais tekdavo paimti pinigus iš deglinės kasos ir nuvažiuoti į SEB banką Ukmergėje bei daryti pavedimus už degalus. Taip veždavo visi operatoriai, jis, B., D., B. Suprekiautus pinigus operatoriai laikydavo seife, jais mokėdavo banke pavedimais arba atiduodavo atvažiavusiai R. K., kuri jokio dokumento apie pinigų perdavimą nepasirašydavo.2004-05-03 nurodyta 29 310 litų suma nebuvo išduota būtent tą dieną, buvo liepta pasirašyti, ką atsiskaitę su tiekėjais per tam tikrą laikotarpį, nors tiekėjams jau buvo sumokėta. 2004-05-03 1 041,68 Lt taip pat negavo. Didžiausia dienos apyvarta iki 4 000Lt vasarą, žiemą mažiau. Sau pinigų, be atlyginimo, pagal kasos išlaidų orderius jis niekada negavo.

Kaltinamosios R. K. kaltę sukčiaujant pasisavinus bendrovės lėšas, įrodo ir rašytinė bylos medžiaga.

2003-12-10 akcijų pardavimo sutartis , kurioje surašyta, kad ši sutartis sudaryta tarp A. K. ir R. K. dėl akcijų pardavimo už 500 litų (1t., b.l.72).

2006-02-03 Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-00134-52/2006, kuriuo pripažinta, kad 2003-12-10 UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp A. K. ir R. K. yra negaliojanti LR CK 1.80 str. pagrindu ir šis sprendimas patvirtintas 2006-04-19 Kauno apygardos teismo nutartimi.(11t., b.l. 169-175).

2004-03-01 UAB „A.“ akcininkės R. K. sprendimas, kuriuo R.K. kaip vienintelė akcininkė paskyrė pati save direktore ir atleido iš pareigų A. L. ir prašymu registruoti juridinių asmenų registre tai formaliai įteisino. (3t., b.l.7, 12-17)

2003-12-12 UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr.14, kuriuo vienintelis visų bendrovės akcijų savininkas A. K. padidina papildomais 200 000 litų įnašais UAB „A.“ įstatinį kapitalą. (3t., b.l. 128)

Specialisto išvada Nr.5-2/42 , kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A.“ kasos išlaidų orderius buvo įformintas išmokėjimas grynais pinigais R. V. 53 379,42 litai, tačiau nėra pateikta sandėlio apyvartos žiniaraščių, todėl negalima nustatyti ar prekės buvo gautos iš bendrovių. Be to tyrimui nepateiktos 2004 metų vasario, kovo mėnesių L. M. avansinės apyskaitos ir pirminiai dokumentai pateisinantys 79 087,33 Lt. Išlaidas, taipogi 2004-04-30 L. M. apyskaitoje nurodyta, kad balandžio mėn. jis apmokėjo tiekėjams iš savų lėšų 126 679,08 litus, tačiau tyrimui nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai. Taipogi 2004-05-03 UAB „A.“ kasos išlaidų orderyje Nr.157, pagal kurį buvo įformintas 19 177,44 litų apmokėjimas A. L., tačiau jis apie pinigų gavimą nepasirašė, todėl be pagrindo nuo kasos buvo nurašyta ši suma ir padarytas bendrovei nuostolis. Be to nustatyta, kad 2003-12-31 UAB „A.“ neišmokėto darbo užmokesčio skola darbuotojams buvo 33 952 litai, nesumokėta mokesčių 39 478 litai. Tačiau laikotarpyje nuo 2004-05-03 iki 2005-05-07 (po 2004-04-02 pritaikius Kauno m. apylinkės teismo laikinąsias apsaugos priemones R. K.) buvo išmokėta iš bendrovės kasos 513 146,12 litų atskaitingiems asmenims nesilaikant 1999-12-02 LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr.VIII-1463 nustatytų reikalavimų, tuo nepaisant kitų kreditorių, pagal įstatymą turinčių pirmumo teisę, interesų. (12t., b.l.51-77).

Apklausta specialistė Z. K. patvirtino, kad pagal tyrimui pateiktus UAB“A.“ dokumentus buvo atliktas dokumentinis tyrimas, kuris 2007 m. balandžio 18 d. buvo įformintas specialisto išvada Nr.5-2/42. Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2004 m. bendrovė „A.“ į banko atsiskaitomąsias sąskaitas buvo gavusi 306301,64 pajamų:

MetaiBanko pavadinimasLikutis pradžioje LtPajamos LtIšlaidos LtLikutis pabaigai Lt2004UAB “Medicinos bankas”02964,842964,8402004UAB “Vilniaus bankas”14137,597230,221365,542,252004AB Bankas NORD/LB0105564,7105564,702004AB bankas “Snoras”35,0349120,8849155,9102004UAB “Sampo” bankas0141421,02141413,028Iš viso 2004 metai14172,62306301,64320464,0110,25

Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti dokumentai apie L. M. 237471,7 litų gautų 2004 metais gegužės 3-7 dienomis įnešimą į bankines UAB „A.“ sąskaitas. Pagal UAB“A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 237471,7 Lt apmokėjimą L. M. įformino kaip skolos jam grąžinimą. Tačiau dokumentiniam tyrimui UAB“A.“ nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įrodančių , kad L. M. apmokėjo savo asmeniniais pinigais įvairiems bendrovės “A.“ tiekėjams už bendrovės įsigytas prekes ar paslaugas. Dokumentiniam tyrimui bendrovė “A.“ nepateikė bendrovės skolos 237471,70 susidarymo pagrįstumo L. M. įrodančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. (16 t., b.l. 25). Tvirtina specialisto išvadą ir nurodo, kad kasos išlaidų orderių nurodyti asmenys nepasirašė, pinigų negavo .

Nors kaltinamoji teigia, kad kaltinime pareikšta pasisavinta suma tėra tik formali, įforminta atgaline data, parodytos faktiškai įvykusios operacijos dėl to, kad dėl dokumentų pagrobimo nebuvo galima tų operacijų įforminti laiku, arba pinigai išmokėti darbuotojams kaip įsiskolinimas ir panašiai, tačiau liudytojai patvirtino, kad nurodytų pinigų pagal kasos išlaidų orderius jie negavo, kad jie savo lėšomis prekių niekada nepirko ir kad atlyginimas jiems buvo mokamas, pasirašant žiniaraščiuose. Tokią kaltinamosios versiją teismas vertina gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Turto pasisavinimo objektas - visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Konkrečiai kaltinamosios R. K. nusikaltimo dalyku buvo turtas, kurį ji valdė, juo disponavo neva darbo santykių pagrindu: buvo UAB „A.“ direktorė ir akcininkė( žinomai suklastota 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), turėjo visus įgaliojimus, kaip vienvaldis valdymo organas, ką pripažino pati. Jai turtas patikėtas dėl neva užimamų pareigų ir turto atžvilgiu ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, nes vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymu. Ji buvo išskirtinis subjektas, kuris dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo savo darbuotojams/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-47/2007/. Turto pasisavinimas konkrečiai pasireiškė tuo, kad klastodama tikrus oficialius dokumentus, juos panaudodama, pateikdama suklastotas sąskaitas faktūras, nurodydama jas įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Neteisėtai užvaldžiusi svetimą turtą, ji turėjo realią galimybę jį valdyti, juo naudotis, disponuoti byloje nenustatytų poreikių tenkinimui. Dėl šios proceso stadijos pasisavinimas laikomas baigtu. Nors kaltinamoji teigė, kad dokumentai išrašyti ir jos patvirtinti atbuline data, fiksuojant jau praėjusias pinigines operacijas, tačiau jokių dokumentų, liudytojų parodymais nepatvirtintos tokios faktinės aplinkybės, Turto pasisavinimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia: kaltinamoji R. K. suvokė jog neteisėtai, neatlygintinai savinasi jai patikėtą bendrovės turtą- pinigines lėšas, tuo pažeidžia bendrovės interesus bei daro materialinę žalą ir to nori. Jos tiesioginę tyčią patvirtina nusikaltimo darymo būdas – sukčiavimas, tai yra ,klastojant tikrus dokumentus – sąskaitas faktūras, pinigų neįnešant į bendrovės sąskaitą ar kasą.

Turtas yra didelės vertės, kai viršija 250 MGL sumą – LR BK 190 str. UAB „A.“ pasisavinto turto vertė kelis kartus viršija 250 MGL.

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. K. nusikalstami veiksmai vieninga tyčia apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą – UAB „A.“ priklausančius 473 002,78 litų atitinka LR BK 182str.2d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamoji didelės vertės svetimą turtą įgijo pasinaudodama žinomai suklastota sutartimi, pagamino netikrą dokumentą –sprendimą, įrašė melagingus duomenis, kad ji yra vienintelė akcininkė, ir neteisėtai eidama direktorės pareigas, išrašė fiktyvius kasos išlaidų orderius, juos patvirtino vadovės parašu, suklastotus dokumentus panaudojo, įtraukė į buhalterinę apskaitą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str.3d.

Reziumuojant, kaltinamoji R. K. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 182str.2d. ir 300str.3d.

Dėl nusikaltimo numatyto LR BK 300str.3d. baudžiamasis procesas nutrauktinas, nes suėjo baudžiamojon atsakomybėn patraukimo už šią nusikalstamą veiką senaties terminas (LR BK 95str.1d. c p., LR BPK 3str.1,2p.).

Bausmė, jos skyrimo motyvai, kiti klausimai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. K., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių teismas nenustato.

R. K. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (16 t., b.l. 119,120 ), į narkologinę įskaitą neįrašyta (16 t., b.l. 117,118), neteista ( 16 t., b.l.111 ), dirbanti, duomenų, kad ji padarė daugiau nusikaltimų(ikiteisminio tyrimo procesų) byloje nėra.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamoji R. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 182str.2d. - LR BK 11 str.5d.

Teismas įvertina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( sunkus nusikaltimas, ) kaltės formą(tyčinė veika), asmenybes charakterizuojančius duomenis( teisiama pirmą kartą), sprendžia, kad kaltinamajai gali būti taikomas LR BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas teisingumo principas ir šiuo pagrindu paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal LR Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). prieštarautų teisingumo principui. Taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra LR BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).LR BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo mėn. 7 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78/2011).

Skiriant kaltinamajai bausmę ir ją individualizuojant, atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad iki šiol ji daugiau nusikaltimų nepadarė, praėjus virš 9 metų nuo padarytų inkriminuotų veikų/2004-03 - 2004-07/, kas rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą/Lietuvos Aukšč. Teismo nutartis byloje Nr. 2K-160/2011/ į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgai , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso tinkama ir pakankama teisinės gynybos priemonė yra bausmės sumažinimas kaltinamajai ilgą baudžiamąjį procesą pripažinti išimtine aplinkybe ir taikyti LR BK 54 str.3d. nuostatas./ Lietuvos Aukšč. teismo bylos Nr.2K-7-/2007;2K-7-48/2009; Lietuvos Apeliacinio teismo bylos Nr.1A-99/2010; 1A-5/2011, Europos žmogaus teisių teismo byla –Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002/./

Įvertinus ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamajai nėra teisinių pagrindų taikyti LR BK 62 str. nuostatas, darytina išvada, kad šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas bus įgyvendintas už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką sankcijoje – baudą.

Atsižvelgus į tai, kad pasisavinto turto vertė yra pakankamai didelė, už padarytą veiką skirtina maksimali šios rūšies bausmių dydžiui, bausmė. (LR BK 47str.3d.4p., Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Dėl LR BK 72str. nuostatų taikymo

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinant idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio kaltininko žinioje, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Kaltinamoji R. K. pripažinta kalta, pasisavinusi UAB „A.“ bendrovės turtą

Pagal LR BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo(LR AT kasacinė byla Nr. 2K-544/2012). Byloje yra duomenys, kad dėl bendrovės turto, iškėlus bankroto bylą, yra patvirtinti kreditoriai -2007-06-05 teismo nutartis(18t. b.l.152-154), o 2011-11-02 sprendimu UAB „A.“ veikla pasibaigusi ją likvidavus dėl bankroto(18t. b.l.99).

Dėl paminėtų aplinkybių, LR BK 72 str. nuostatos netaikytinos.

Dėl nukentėjusiojo V. B. civilinio ieškinio

V. B. bylos nagrinėjimo procese pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 273 002,78 Lt atlyginimo iš kaltinamųjų, tame tarpe -800 000Lt iš kaltinamojo A. G., -473 002,78Lt iš kaltinamosios R. K. , taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (18t. b.l.38-40).

Kadangi A. G. iš jam pareikšto kaltinimo išteisinamas, kaip nepadaręs nusikaltimo, toje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu – LR BPK 115str.3d.2p.

Kitoje dalyje tenkinamas V. B. prašymas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,301-305,307-308, 115 str.

nusprendžia:

A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) iš nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str.2d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – LR BPK 303 str.5d.1p.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ( 16 t., b.l. 70 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d. ir taikant LR BK 54 str.3d., nuteisti bauda 300MGL(trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai litų) dydžio.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300str.3d., taikyti LR BK 95str.1d. c p., LR BPK 3str.1,2p. ir baudžiamąją bylą toje dalyje prieš R. K. nutraukti.

Kardomąją priemonę -– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ( 16 t., b.l. 95-100), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu – LR BPK 115str. 3d.2p.

Šis nuosprendis per 20 dienų ( nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo)gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Regina Cemnolonskienė