- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-2255-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01362-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- E. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojačios uždarosios akcinės bendrovės „Antico“ ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Antico“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. G. (toliau – atsakovė, apeliantė) 3 800 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „V. Kononenkos administratorių biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 28 d.). Nemokumo administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, nustatė, kad 2020 m. kovo 19 d. UAB „Antico“ („Nuomininkas“) ir E. G. („Nuomotojas“) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2020, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu mokamas patalpų nuomos mokestis už vieną kalendorinį mėnesį sudaro 4 470,59 Eur (iš jų – 15 proc. GPM, kas sudarė 670,59 Eur, ir 3 800 Eur nuomos mokestis). 2022 m. birželio 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie patalpų nuomos sutarties, pagal kurį nuo 2022 m. birželio 24 d. patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta. Pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. skolų suderinimo aktą ir 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. ieškovės klientų apyvartos žiniaraštį, atsakovė liko skolinga ieškovei 3 800 Eur. Nemokumo administratorius ne kartą siekė taikiai išspręsti skolos sumokėjimo klausimą su atsakove, siuntė jai raginimus, tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi skolos ieškovei.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 800 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. kovo 19 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2020, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 220,87 kv. m) už 4 470,59 Eur mėnesinį nuomos mokestį, kurį sudarė 570,59 Eur GPM (15 proc.) ir 3 800 Eur tiesiogiai ieškovei mokėtina suma. 2022 m. birželio 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie 2020 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 1/2020, pagal kurį nuo 2022 m. birželio 24 d. patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta. Ieškovės apskaitos duomenimis, atsakovė liko skolinga ieškovei 3 800 Eur, ką patvirtina ieškovės parengtas 2022 m. rugpjūčio 4 d. skolų suderinimo aktas ir ieškovės klientų apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 3 800 Eur nuomos mokesčio. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas susigrąžinti šią sumą yra teisėtas, todėl atsakovė pastarąjį privalo įvykdyti. Atsakovė naudojosi ieškovės išnuomotomis patalpomis, tačiau tinkamai už tai neatsiskaitė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteistiną sumą iki 1 900 Eur. Atsakovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje numatyta galimybė po trejų metų išpirkti nurodytas patalpas už 750 000 Eur sumą. Apeliantės teigimu, jeigu įvyko klaida ir ieškovė permokėjo atsakovei (3 800 Eur už mėnesį), vadinasi, buvo sumažinta patalpų pirkimo kaina. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina tik pusė šios sumos – 1 900 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo prijungti papildomus įrodymus, kurių, jos teigimu, per klaidą nepridėjo prie apeliacinio skundo, - 2022 m. birželio 4 d. patalpų grąžinimo aktą, kuriame konstatuota, kad patalpų grąžinimo dieną ieškovė skolinga atsakovei iš viso 10 640 Eur. Atsakovė nurodo, kad šių įrodymų anksčiau nepateikė, nes nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą.
9. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad bankrutuojančios UAB „Antico“ apskaitos duomenimis, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu, atsakovė E. G. ieškovei yra skolinga 3 800 Eur. Atsakovės argumentai, kad pagal 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.1/2020 13.1 punktą ir 13.3 punktą 3 800 Eur turėjo būti išskaičiuoti ar sumažinti per pusę ieškovei išpirkus nuomojamas patalpas už 750 000 Eur, yra atmestini, kadangi ieškovė neįsigijo patalpų, kurias nuomojosi iš E. G., ir 3 800 Eur depozitas turėjo būti grąžintas ieškovei.
Šalies argumentai
10. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo prijungti papildomus įrodymus: 2019-2023 m. rugsėjo 30 d. apyvartų žiniaraštį tarp ieškovės ir atsakovės, ir 2020 m. rugsėjo 3 d. papildomą nuomos susitarimą prie 2020 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutarties Nr.1/2020, pagal kurį nuo 2020 m. kovo 19 d. ieškovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki 2020 m. lapkričio 1 d. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 3 800 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistas 3 800 Eur nuomos mokestis ir procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2020 (kurią ieškovė jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu); 2022 m. birželio 4 d. negyvenamųjų patalpų grąžinimo aktą.
15. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus: 2019-2023 m. rugsėjo 30 d. apyvartos žiniaraštį tarp atsakovės ir ieškovės, taip pat 2020 m. rugsėjo 3 d. papildomą susitarimą prie 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.1/2020, pagal kurį, ieškovės teigimu, ji nuo 2020 m. kovo 19 d. buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki 2020 m. lapkričio 1 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Apeliantė, pateikdama naujus įrodymus, nurodo, kad šių įrodymų anksčiau nepateikė, nes nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir jame nedalyvavo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas, taip pat šaukimas į teismo posėdį) apeliantei 2023 m. gegužės 17 d. buvo išsiųstas ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su atsakovės Gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) duomenų apie atsakovės darbovietę neturi, procesiniai dokumentai 2023 m. birželio 1 d. jai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu 2023 m. birželio 2 d. buvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį, kuris taip pat sugrįžo neįteiktas. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, juose nurodytas tas pats atsakovės korespondencijos adresas – (duomenys neskelbtini). Taigi apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą, taip pat kad jos pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad viena vertus, apeliantė nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, nėra pagrindo spręsti ir apie tai, kad apeliantė, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip pat kad šių įrodymų priėmimas objektyviai galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą. Priešingai, pateikdama duomenis, apeliantė siekia paneigti išimtinai iš ieškovės pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme padarytas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, netaikoma formaliai, siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
20. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais siekia atsikirsti į apeliantės argumentus, šie įrodymai yra nedidelės apimties ir yra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, todėl jie priimami.
Dėl bylos esmės
21. Apeliantė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteistiną sumą iki 1 900 Eur, kadangi, kaip nurodo apeliantė, ieškovei permokėjus atsakovei pagal 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dalis nuomos mokesčio buvo įskaityta į patalpų išpirkimo kainą. Apeliantė pateikė teismui 2022 m. birželio 24 d. negyvenamųjų patalpų grąžinimo aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovės skolos už patalpų nuomą atsakovei likutis sudaro 10 640 Eur. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiais ir pateikia priešpriešinius įrodymus – duomenis, kurie, jos teigimu, patvirtina ieškovės atleidimą nuo nuomos mokesčio mokėjimo už tam tikrą laikotarpį ir duomenis apie likusį atsakovės įsiskolinimą 3 800 Eur sumai.
22. Nors ieškovė šių aplinkybių neginčija, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė aplinkybes, kurios prieštarauja pačios ieškovės pateiktiems argumentams ir įrodymams, t. y. teismas nustatė, kad tarp šalių susiklosčiusiuose nuomos teisiniuose santykiuose ieškovė buvo nuomotoja, o atsakovė – nuomininkė, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesumokėjo ieškovei 3 800 Eur nuomos mokesčio, nors naudojosi ieškovės patalpomis. Tiek iš ieškinio argumentų, tiek iš jo priedų (2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1/2020) matyti, kad ne ieškovė, o atsakovė tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose yra nuomotoja, o ieškovė – nuomininkė. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 3 800 Eur nuomos mokesčio permokos – atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl negyvenamųjų patalpų išpirkimo, todėl dalis šios sumos (1 900 Eur) turi būti įskaityta į nurodytų patalpų kainą. Ieškovė, remdamasi skolų suderinimo aktu, nesutinka su šia atsakovės pozicija, o apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime papildomai nurodo, kad ieškovė neįsigijo patalpų, kurias nuomojosi iš atsakovės, todėl 3 800 Eur depozitas turi būti ieškovei grąžintas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės – neteisingai nurodė ginčo šalių padėtis tarp jų susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose, neįsigilino į teismui pateiktas 2020 m. kovo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1/2020 nuostatas, nepateikė bylos įrodymais pagrįstos tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos, atitinkamai nevertino, kokios skolos buvo suderintos ieškovės į bylą pateiktais skolų suderinimo aktais ir kokie yra ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimai. Atitinkamai nebuvo įvertinta, kaip susidarė ieškovės nurodytas 3 800 Eur (atsakovės teigimu – 1 900 Eur) įsiskolinimas (ar tai buvo nuomos mokesčio permoka, ar, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pirkimo – pardavimo teisinių santykių pagrindu ieškovės atsakovei sumokėta suma).
23. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, susijusių su tarp ginčo šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir jų tarpusavio įsipareigojimais. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, taip pat ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai atlikto įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-934/2023). Taigi byla negali būti išspręsta apeliacinės instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus duomenis, būtų tinkamai įvertinti tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai ir iš jų kylančios prievolės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.