Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2734-859/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-21
Bylos Nr.
1-2734-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36740-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
T. N.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2734-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36740-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.20.13.; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Dainorai Šuopytei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam T. N., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlys, 8 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo bausmės atleistas,

2) Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su ½ dalies turto konfiskavimu,

3) Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, areštu 70 parų,

4) Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 30 parų,

5) Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

6) Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2006 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendis – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas,

7) Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo,

8) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams laisvės atėmimo,

9) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo,

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 30 parų areštu, bausmę atlikęs,

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams; turto konfiskavimas, konfiskuojant T. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 25 d., išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl T. N. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12) Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria T. N. pagal 243 straipsnį išteisintas, ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. T. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirta jam 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 234 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,27 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

T. N., 2021 m. sausio 19 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones keturis metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, o po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, liudytojai nebūtų apklausiami, nes veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Teismas, nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. N. pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val. vairavo automobilį „Renault Clio“, kuris priklauso įmonei. Automobilyje buvo raktai, tam kad galėtų pasiimti instrumentus. Po darbo vartojo alkoholio. Važiavo todėl, kad galimai pritrūko alkoholio.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju T. N. savo kaltę pripažino pilnai. Automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei, pavadinimo nežino nurodyti negali. Automobilis stovėjo darbovietėje, (duomenys neskelbtini), jame buvo laikomi statybiniai įrankiai, todėl automobilis buvo atrakintas, taip pat su užvedimo rakteliais viduje. 2022 m. rugsėjo 25 d. vakare, galimai apie 18.00-19.00 val., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo kartu su savo pažįstamu. Kartu išgėrė du butelius, 0,5 litro talpos degtinės, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kai vairavo automobilį buvo vienas. Gailėjosi dėl savo veiksmų (b. l. 78).

Papildomai apklaustas T. N. parodė, kad 2021 metų pradžioje įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Nurodytas teismo nuosprendis jam buvo paskelbtas, žinojo, kad jam buvo paskirta teismo baudžiamoji poveikio priemonė - uždrausta vairuoti transporto priemones keturis metus. Jis laikėsi jam paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, nevairavo transporto priemonių, tačiau 2022 rugsėjo 25 d., vakare, buvo sulaikytas būdamas neblaivus vairuojant automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teisme pagreitinto proceso tvarka (b. l. 85).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. rugsėjo 25 d. registruotas įvykis – link Karoliniškių „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. K. parodė, kad dirbant kartu su vyresniuoju specialistu T. K. nustatytame maršrute Vilniaus mieste, 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val. gavo pranešimą, jog adresu Vilnius, Laisvės pr. link Karoliniškių važiuoja ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Vykstant į vietą bei ieškant minėto automobilio, jis buvo pastebėtas prie L. Asanavičiūtės g. 17 pastato, važiuojantis, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsine sirena, automobilio vairuotojas sustojo. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo, už automobilio ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo vyras, T. N.. Bendraujant su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, paklausus jo kur važiuoja, asmuo nerišliai kalbėjo, paklausus ar vartojo alkoholį, asmuo paaiškino, jog gėrė prieš pusę valandos. Asmuo neneigė, jog vairavo automobilį neblaivus. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, asmuo sutiko. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas, antru tikrinimu, nustatytas 3,27 promilių girtumas. Asmuo buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jų neginčijo. Automobilis ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklausė T. N., o priklausė juridiniam asmeniui. T. N., nurodė, jog yra dirbantis toje įmonėje, o automobilis yra darbinis. <...> Tikrinant informaciją apie asmenį, buvo nustatyta, kad jam yra paskirta galiojanti kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra - apykoja. Taip pat, buvo nustatyta, kad asmuo praeityje yra ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus bei jau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam. <...> (b. l. 38).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris akivaizdžiai neapgadintas (b. l. 19-22).

VĮ „Registra“ duomenimis, automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26). Automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas savininkui-valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ 2022 m. rugsėjo mėn. duomenimis, automobilio „Renault Clio“, 1.2 Authentique, kaina Lietuvoje su PVM 720, 00 EUR (b. l. 27).

Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad T. N. atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0204 , pirminio tikrinimo (2022 m. rugsėjo 25 d. 23.56 val. metu nustatytos 3,29 promilės, antrojo tikrinimo (2022 m. rugsėjo 26 d.) 00.20 val. metu nustatytos 3,27 promilės. T. N. tikrinimo rezultatus patvirtino savo parašu. Pridėti alkotesteriu tikrinimo duomenų rezultatai; pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1680787 (b. l. 15-18).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviam faktą, nurodė, kad <...> 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val. vairavo automobilį „Renault Clio“, kuris priklauso įmonei. Automobilyje buvo raktai, tam kad galėtų pasiimti instrumentus. Po darbo vartojo alkoholio. Važiavo todėl, kad galimai pritrūko alkoholio <...>. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad T. N. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 23.37 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,27 promilių neblaivumas, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. N. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketverius metus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu T. N. nurodė, kad <...> jis žinojo, jog 2021 metų pradžioje įsiteisėjo teismo sprendimas, kad jis ketverius metus negali vairuoti transporto priemonės, bet vis tiek atsisėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus.

Pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas 3,27 promilės neblaivumas viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Šiuo atveju, toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės ir tai daro būdamas neblaivus, tokiu būdu demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir jos vengė. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmių skyrimo.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl bausmių T. N. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytos dvi nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje bei nusikaltimas transporto saugumo srityje. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. T. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad kaltinamasis T. N. darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra našlys, vaikų neturi, SODROS duomenimis vykdantis individualią veiklą (b. l. 44), anksčiau teistas ne kartą už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 49-55), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. N. baustas už administracinius nusižengimus, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą, nėra (b. l. 46-48). Kaltinamasis už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo baustas paskiriant arešto bausmę bei laisvės atėmimo bausmę, tačiau paskirtos bausmės kaltinamojo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam trečią kartą už automobilio vairavimą neblaiviam, esant daugiau nei 1,5 promilės neblaivumui bei asmeniui, kuris tyčia nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Bausmės terminas skirtinas didesnis nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, jam skirtina griežtesnė – arešto bausmė, jos dydį nustatant taip pat didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 35 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas žinojo apie kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam, nėra. Vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamosios.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Clio“, 1.2 Authentique, kaina Lietuvoje su 720 EUR. Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Dėl aptarto reglamentavimo, nustatytų byloje įrodymų teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo T. N. turėtų būti išieškota 720 EUR.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad T. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,27 promilių neblaivumas, mieste, nakties metu, taigi kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. T. N. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą jau ne pirmą kartą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad T. N. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, mieste, nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. kai T. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų.

Kaltinamajam T. N. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui paskelbus panaikintinos.

T. N. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 23.55 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.13 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo .

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirminėje pažymoje dėl T. N. nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 66,67 EUR. Sprendžiant dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti išlaidas, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie T. N. turimą turtą, nors SODROS duomenimis jis vykdo individualią veiklą, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas (draudiminis laikotarpis nurodytas iki 2022 m. spalio 5 d.), šiuo nuosprendžiu jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į T. N. turtinę padėtį, šios išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307, 432 straipsniais,

nusprendžia:

T. N., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir T. N. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. N. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. N. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 23.55 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) išieškoti iš T. N. Valstybės naudai automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 720 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teises sustabdymą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš T. N..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij