Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą antstolei Andželai Tamašauskienei, suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kybartų pataisos namams dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2017-06-30 patvarkymu Nr. S-17-196553 atsisakė tenkinti pareiškėjo J. Š. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0153/13/01400, Nr. 0153/06/00708 ir Nr. 0153/08/00234 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininko aiškinimai, kad priimti patvarkymai apriboja jo teises įsigyti reikalingiausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jų profesiją ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Taigi, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, todėl konstatuotina, jog lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Antstolė taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ji nesivadovauja teismų praktika, nes pareiškėjo nurodytoje nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 - 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų - vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padalytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui, likusiam po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Andžela Tamašauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0153/06/00708 dėl 144,81 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, vykdomąją bylą Nr. 0153/08/00234 dėl 755,66 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojo Kybartų pataisos namų naudai, vykdomąją bylą Nr. 0153/13/01400 dėl 101,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Šiose vykdomosiose bylose 2015-12-17 priimti antstolės patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje: vykdomojoje byloje Nr. 0153/06/00708 priimtas patvarkymas Nr. 3.5-17-17654, vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/00234 priimtas patvarkymas Nr. 3.5-17-17652; vykdomojoje byloje Nr. 0153/13/01400 priimtas patvarkymas Nr. 3.5-17-17645.

2017-06-28 antstolės kontoroje gautas skolininko 2017-06-20 skundas dėl 2015-12-17 priimtų patvarkymų (patvarkymo Nr. 3.5-17-17654 vykdomojoje byloje Nr. 0153/06/00708, patvarkymo Nr. 3.5-17-17652 vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/00234, patvarkymo Nr. 3.5-17-17645 vykdomojoje byloje Nr. 0153/13/01400). Keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, vykdant išieškojimą iš skolininko iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių ir į ją patenkančių, skolininkui priklausančių lėšų.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Antstolio patvarkymai, vadovaujantis CPK 512 straipsniu, gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Nustatytas 90 dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-578/2014, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 392-313/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 392-313/2016).

2017-06-20 pareiškėjo skundas dėl 2015-12-17 priimtų patvarkymų antstolei paduotas 2017-06-28, t. y. praleidus tiek bendrąjį 20 dienų, tiek ir naikinamąjį 90 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Vadovaujantis CPK 75 straipsniu, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus jiems atlikti įstatymu nustatytam terminui, todėl, kadangi aplinkybė, jog skundas yra paduotas praleidus bendrąjį terminą paaiškėjo skundą priėmus, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos jam priklausančios lėšos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 1 MMA, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas jam kaip skolininkui į pataisos įstaigos sąskaitą. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0153/06/00708, Nr. 0153/08/00234 ir Nr. 0153/13/01400 esančio 2015-12-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S3.5‑15-163 matyti, kad vykdant vykdomąją bylą išieškota 53 Eur, šios lėšos paskirstytos. Iš 2016-02-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S3.5‑16-282 duomenų matyti, kad išieškota 480 Eur, šios lėšos paskirstytos. Iš 2017-04-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S‑17-153-12715 duomenų matyti, kad išieškota 145 Eur, šios lėšos paskirstytos. Šiuos antstolės veiksmus pareiškėjas taip pat skundžia praleidęs nustatytą 20 dienų terminą, jo atnaujinti neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą skundui paduoti dėl 2015-12-17 priimtų patvarkymų dalies panaikinimo, teismui nepriėmus sprendimo dėl jų neteisėtumo ir nepagrįstumo, tai yra pareiškėjo prašymo netenkinus, nėra teisinio pagrindo spręsti jo prašymą dėl piniginių lėšų nurašymo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/00234 esančio pareiškėjo 2017-04-28 prašymo matyti, kad jis antstolei pats buvo pervedęs 145 Eur sumą, o antstolė tik paskirstė gautą pinigų sumą, bet jų neišieškojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,

nutaria:

Bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.