- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-2110-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14392-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- UAB „Vakarų personalas“
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vakarų personalas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2322-886/2012 pagal ieškovės UAB „Vakarų personalas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G. 4000 Lt skolos, 8,49 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 120 Lt žyminio mokesčio ir 726 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti. Nurodė, kad susitarė su atsakovu, kad atsakovas pagamins ieškovo užsakytus baldus, sutarė dėl gamybos terminų, davė avansą, bet atsakovas darbų neatliko, kiekvieną kartą prašydavo vis daugiau pinigų avansu medžiagoms. Ieškovė atliko tris avansines įmokas, įformintas abiejų šalių pasirašytais prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais: 1) 2011-03-01 sumokėjo 1000 Lt avansą kvitu Nr. 8215661, 2) 2011-03-14 - 1200 Lt avansą kvitu Nr. 8215662, 3) 2011-03-29 - 1800 Lt avansą kvitu Nr. 8215665. Iš viso ieškovė sumokėjo 4000 Lt avanso, tačiau atsakovas užsakytų baldų nepagamino ir avanso negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 250 Lt ir valstybei 18,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 4000 Lt avansą, nurodė savo reikalavimų faktinį pagrindą: atsakovas neįvykdė šalių susitarimo pagaminti du komplektus ieškovės užsakytų virtuvinių baldų komplektų ieškovės ekspozicijai pagal ieškovės pateiktus brėžinius, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, nurodė, kad trys avansinės įmokos (1000 Lt, 800 Lt ir 1200 Lt) jam buvo sumokėtos už baldų pagaminimą ieškovės klientams L. B., V. P. ir R. J. pagal ieškovės ir šių asmenų sudarytus užsakymus-sutartis dėl baldų pagaminimo, baldus ieškovės klientams pagamino ir sumontavo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas neįvykdė šalių susitarimo pagaminti ieškovės ekspozicijai du virtuvinių baldų komplektus, privalo įrodyti tokio susitarimo buvimą CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau ieškinio faktinio pagrindo nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus pačios ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, ieškovės teigimu, sutarties sudarymą su atsakovu patvirtina ir rašytiniai įrodymai – trys avansinių įmokų kvitai, tačiau atsakovo atsikirtimai ir jo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovės nurodytos avansinės įmokos atsakovui buvo sumokėtos, vykdant ieškovės ir jos klientų (L. B., V. P. ir R. J.) sudarytas sutartis dėl baldų pagaminimo pagal ieškovės klientų užsakymus, bet ne ieškovės minimą sutartį dėl ieškovo ekspozicijai pagaminimo. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl baldų pagaminimo ieškovės klientams susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kadangi ieškovės pateikti dviejų virtuvinių baldų komplektų eskiziniai projektai neįrodo, kad ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl virtuvinių baldų ieškovo ekspozicijai pagaminimo (CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys), taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės eskizinių brėžinių pateikimą atsakovui ir atsakovo įsipareigojimą šį užsakymą vykdyti, kaip ir duomenų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl darbų kainos ir atlikimo terminų (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.652 straipsnio 1 dalis), todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, jog egzistavo šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas A. G. (rangovas) savo rizika pagal ieškovo UAB „Vakarų personalas“ (užsakovo) užduotį įsipareigojo pagaminti dvejus virtuvinius baldus ieškovo ekspozicijai ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad ieškovės ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės baudą iki 20 000 Lt už nepagrįstai pareikštą ieškinį, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Vakarų personalas“ atstovas advokatas Aurelijus Gruodis prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų skundžiamoje dalyje buvo neteisingai išspręsta byla. Mano, jog teismo sprendimas yra naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, taip pat netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad avansą sumokėjo, o atsakovas, kad už avansu gautus pinigus jis pilnai atsiskaitė pagamindamas baldus. Tuo tarpu teismas nustatė kitokią šalims įrodinėjimo pareigą. Teismas nurodė, kad ieškovė teigdama, kad atsakovas neįvykdė šalių susitarimo pagaminti ieškovės ekspozicijai du virtuvinių baldų komplektus, privalo įrodyti tokio susitarimo buvimą CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas vertino įrodymus ne pagal tai ar atitinkamas kiekvienos iš šalių nurodytas faktas yra įrodytas ar neįrodytas, bet pagal tai kuris iš dviejų nurodytų skirtingų faktų teismui yra labiau tikėtinas. Kaip nurodyta aukščiau ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad ji sumokėjo avansines įmokas. Ginčo dėl to, kad avansinės įmokos yra sumokėtos atsakovui, byloje nėra. Pareiga įrodyti, kad už gautus pinigus baldai buvo pagaminti, tenka atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių pirminių dokumentų (medžiagų, reikalingų pagaminti gaminius įsigijimo, medžiagų išpjovimo ir t.t.), kurie patvirtintų, jog jis vykdė atitinkamų baldų gamybą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus dėl medžiagų, iš kurių buvo gaminti atitinkami baldai, ir paslaugų, susijusių su baldų gamybą, pirkimo vien todėl, kad nepateikti apmokėjimo dokumentai bei nepateikti medžiagų nurašymo aktai, prie apeliacinio skundo pridedami pavedimai, kuriais buvo apmokėtos sąskaitos, kurias teismas atsisakė vertinti kaip įrodymus, taip pat p gamybos aktai, iš kurių matyti kokios medžiagos buvo panaudotos ir nurašytos dėl kiekvieno gaminio gamybos. Pažymėtina, kad ne apmokėjimo dokumentas, bet pats pirkimo dokumentas patvirtina medžiagų pirkimą, todėl ieškovė šių dokumentų neteikė pirmos instancijos teisme, o juos teikia tik dabar, kadangi be šių dokumentų teismas nevertino anksčiau pateiktų dokumentų, taigi laikytina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodo, kad norint konstatuoti sudarytą sutartį turi būti suderinta abiejų šalių valia (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis, 6.162 straipsnis, 6.181 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo įsipareigojimas pagaminti baldus nereiškia, jog buvo sudaryta sutartis dėl baldų pagaminimo, kadangi tokia valia nebuvo išreikšta iš ieškovės pusės. Teismas vertindamas kas gamino baldus ieškovės trim klientams, turėjo vadovautis ir logikos taisyklėmis. Tuo atveju, jei atitinkamus klientams baldus būtų gaminęs atsakovas ieškovė būtų sudariusi nuostolingus sandorius. Iš atitinkamų byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad baldų L. B., V. P. ir R. J. atsakovas negamino, o tik juos surinko ir sumontavo, o jie buvo pagaminti ieškovės samdytų įmonių.
3. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumą, tuo pažeisdamas CPK17 straipsnį. teismas vertindamas įrodymus daug griežtesnius reikalavimus taikė ieškovei, tuo tarpu atsakovui tokių reikalavimų netaikė. Dėl to laikytina, jog teismas buvo neobjektyvus ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalie reikalavimus.
4. Teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nepakankamai motyvuotą sprendimą, tuo pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostatas. Kadangi teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, tai pat nepagrįstai neargumentuodamas atmetė tam tikrus įrodymus, dėl ko priėmė nevisiškai motyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo A. G. atstovė advokatė Ina Kurauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kas ir ką turėjo šioje byloje įrodyti, t.y. kad ieškovė turėjo įrodyti susitarimo (sutarties) egzistavimą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog egzistavo būtinasis sutarties elementas - bendrą šalių valią atitinkantis susitarimas. Pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, kad teismo išvados, padarytos vertinant įrodymus, yra nepalankios ieškovei, nesuteikia pagrindo laikyti šias išvadas netinkamomis, bei konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenurodo konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir aiškina, kaip teismas turėjo tuos įrodymus vertinti. Mano, kad teismas išsamiai įvertino visus surinktus ir bylai reikšmingus įrodymus ir nustatė svarbias aplinkybes bei padarė išvadas, tai įtvirtindamas sprendime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Byloje ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus atsakovui dėl avanso, sumokėto už baldų pagaminimą, šiam neatlikus darbų, grąžinimo. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais atsakovui avansu, nurodant mokėjimo paskirtį „už baldus“ sumokėjo 4000 Lt (b. l. 8-10, t. 1). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad šalys sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo pagaminti dvejus virtuvinius baldus ieškovės ekspozicijai bei pripažino pagrįstais atsakovo atsikirtimus, jog avansinės įmokos atsakovui buvo sumokėtos vykdant ieškovės klientų užsakymus dėl baldų pagaminimo. Ieškovė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, šalių lygiateisiškumo principą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais argumentais sutikti pagrindo nėra. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teismas ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.
Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovo avansu sumokėtą pinigų sumą, kuri ieškovei negrąžinta, atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų pagaminti ieškovės užsakytus baldus. Ieškovė tokios pat teisinės pozicijos laikėsi tiek pareikšdama ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, analizavo ieškovės įrodinėjamų sutartinių santykių aplinkybes, atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus ir priimtame sprendime išdėstė jų teisinį vertinimą bei kvalifikavo šalių ginčo santykius pagal teisės normas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl baldų pagaminimo ieškovės klientams susiklostė rangos teisiniai santykiai, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudarytas susitarimas dėl virtuvinių baldų pagaminimo, kurių kaip teigia ieškovė nepagaminus, kildinamas reikalavimas grąžinti sumokėtas avansu sumas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryta įvertinus byloje šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neišeinant už ginčo ribų, tinkamai nustačius įrodinėjimo dalyką ir tinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, nes teismo nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Užsakovo valią sudaryti rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui. Apeliantė ieškiniu įrodinėja, kad ji turėjo poreikį įsigyti dvejus virtuvinius baldus, šį darbą užsakė, ketino priimti šio darbo rezultatą bei per tris kartus sumokėjo atsakovui avansą. Darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo našta įrodyti, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas pagal jos - ieškovės užsakymą pagaminti daiktą, tenka ieškovei, o esant pagrindo spręsti, jog tarp šalių buvo sudaryta ieškovės nurodyta sutartis, darbo rezultato perdavimą privalo įrodyti rangovas.
Nagrinėjamoje byloje šalys būdami verslininkais ir privalėdami būti rūpestingais, protingais sudarydami ir vykdydami susitarimus dėl baldų gamybos nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų aiškiai nustatyti savo teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas aiškinosi tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinius tekstus, kuriuose atsispingi avansu sumokėtos sumos. Akivaizdu, kad bylos šalims esant geruose santykiuose, ieškovė, priėmusi užsakymus dėl baldų gamybos iš trečiųjų asmenų, nesudarydama rašytinės sutarties, kurioje būtų nustatyta darbų apimtis, kaina bei terminai, pasitelkdavo atsakovą atlikti darbus, taip pat darbus iš atsakovo priimdavo be perdavimo-priėmimo akto. Sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kučiauskienė v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamasis pirmiau išdėstytų taisyklių, ir išvadas apie šalių rangos santykius padarė ne tik įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius avansinių įmokų sumokėjimą, bet ir šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė šalių santykiams įvertinti reikšmingos sutarties, kurioje būtų susitarta dėl konkretaus darbo rezultato, šio darbo atlikimo termino, kainos ir neįrodinėjo rangovo kaltės dėl sutarties tinkamo neįvykdymo, išanalizavęs ne tik avansinių įmokų pažodinį tekstą, bet siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus – ir šalių elgesį po jų sumokėjimo, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei neįrodžius, kad šalis siejo sutartiniai santykiai dėl virtuvinių baldų gamybos, labiau tikėtina atsakovo argumentais, jog avansinės įmokos buvo sumokėtos ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų užsakymu pagrindu, dėl kurių darbo rezultato perdavimo tretiesiems asmenims tarp šalių ginčas nekyla. Apeliantė nesutikimą su teismo išvada, kad avansinės įmokos negalėjo būti sumokėtos pagal atsakovo pateiktus užsakymo lapus bei, kad atsakovas pagal šiuos užsakymus atliko tik baldų montavimo darbus, grindžia teiginiu, jog sumokėjus atsakovo nurodytas sumas pagal šiuos užsakymus, ieškovė akivaizdžiai patirtų nuostolį, kadangi bendra užsakymo suma nepadengia jo atlikimui panaudotos medžiagų kainos, tačiau nagrinėjant bylą neteikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl konstatuotina, jog ieškovės prašymas prijungti šiuos dokumentus prie bylos neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus, todėl jis netenkintinas ir apeliacinio skundo argumentai vertintini tik kaip prielaida, neturinti reikšmės teisinių santykių nustatymui.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, apeliacinio teismo vertinimu, pagrįstai nustatė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą susitarimą dėl dviejų virtuvinių baldų pagaminimo. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Byloje nustatytos faktines aplinkybes patvirtina, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus, priėmusi iš trečiųjų asmenų užsakymus baldų gamybai, ieškovė juos pateikdavo atsakovui, kurių priėmimą atsakovas patvirtindavęs savo parašu, tuo tarpu baldų planuose, kurių pagrindu yra įrodinėjamas sutarties sudarymas (b. l. 96-97, t. 1), atsakovo parašo ar prierašo, kad užsakymas priimtas ar perduotas, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas su išdėstytais pirmosios instancijos teismo sprendime motyvais, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl virtuvinių baldų gamybos, sutinka ir jų nekartoja bei pažymi, kad naikinti ar keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su įrodinėjimo naštos paskirstymu, ginčo sutarties sudarymu ir avansines įmokas patvirtinančių įrodymų reikšme, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės UAB „Vakarų personalas“ priteistinos atsakovui A. G. turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų personalas“ atsakovui A. G. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.