Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10042-918/2021 pagal pareiškėjo J. I. pareiškimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 nutarties (b. l. 21–23), kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas nurodytu klausimu, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014.

14. Bylos duomenimis, pareiškėjas J. I. 2020-12-30 surašė pareiškimą, kurį adresavo Generalinei prokurorei, kurios prašė CPK 365 straipsnio 2 dalies pagrindu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 (b. l. 14–20). Generalinė prokurorė 2021 m. vasario mėn. nutarimu atsisakė teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo J. I. 2020-12-31 pareiškimą (b. l. 7–10).

15. Nustatyta, kad teisme 2021-02-19 gautame pareiškėjo J. I. pareiškime prašoma teismo pavesti Generalinei prokurorei, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 2 dalimi, siekti apginti viešąjį interesą J. I. 2020-12-30 Generalinei prokurorei adresuotame pareiškime ir jo prieduose pateiktų įrodymų pagrindu (b. l. 1–5).

16. Proceso įstatymas numato, kad į teismą su procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu, skundu) gali kreiptis dvi subjektų grupės: i) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą, ir; ii) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas; privatūs asmenys gali teisę ginti viešąjį interesą realizuoti tik netiesiogiai, t. y. prašydami Generalinį prokurorą pateikti tokį prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014). Aptariamu atveju tokia netiesiogine teise pareiškėjas J. I. siekė pasinaudoti, t. y. prašė Generalinį prokurorą, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 2 dalimi, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje.

17. CPK 365 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje (CPK XVIII skyrius (CPK 365–374 straipsniai)) nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad generalinio prokuroro teisė prašyti atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, skiriasi nuo kitų viešąjį interesą ginančių priemonių ir yra išimtinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014).

18. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Generalinio prokuroro nutarimą, kai jis (Generalinis prokuroras) atsisako teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. aptarti Generalinio prokuroro nutarimai teismui neskųstini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/ 2016, nutarties 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Nenustatyta, kad kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu šios nutarties priėmimo metu būtų pasikeitusi. CPK 4 straipsnis numato, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptariama kasacinio teismo praktika vadovaujamasi ir toliau (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-977-730/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1067-513/2017). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog Generalinio prokuroro nutarimas, kuriuo prokuroras atsisako pasinaudoti CPK 365 straipsnio 2 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, teismui neskundžiamas.

19. Pareiškėjas J. I. taip pat apeliuoja į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį ir teigia, kad prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Visgi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos; aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aptarta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis skirta prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti, t. y. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai viešojo intereso gynimo srityje, neišskiriant prokuroro taikomų reagavimo priemonių ginant viešąją interesą ir prokuroro įgaliojimų atliekant tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Taigi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato aukštesniojo prokuroro nutarimo palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui tvarką. Aptariamu atveju pareiškėjas J. I. skundžia ne aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriuo žemesnės grandies prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paliktas galioti be pakeitimų, o Generalinio prokuroro, kaip vienintelio ir specialaus (išimtinio) subjekto, turinčio teisę pasinaudoti CPK 365 straipsnio 2 dalies nuostata, nutarimą.

20. Nurodytu aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 pažymėjo, kad:

20.1. Prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje yra kitokio pobūdžio viešojo intereso gynimo priemonė, kurios ypatumą lemia proceso atnaujinimo išimtinis pobūdis ir prašymo atnaujinti pagrindai bei tai, kad ginti viešąjį interesą tokiu būdu įstatymo leidėjas suteikia teisę tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

20.2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Toks teisės suteikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nereiškia, kad jis prašo atnaujinti procesą visose užbaigtose bylose, išnagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą lieka neteisingo teisės normų pritaikymo tikimybė. Tokią teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi, ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 d dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Priešingas aiškinimas, pagal kurį bet kuris teisės normų pažeidimas savaime reikštų ir viešojo intereso pažeidimą, lemtų, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalėtų reaguoti į visus galimus netinkamo teisės normų taikymo atvejus, o tai reikštų jo vykdomą bendrą teismų procesinių sprendimų teisėtumo priežiūrą, nesuderinamą su konstitucinėmis prokuratūros funkcijomis, taip pat neleistiną kišimąsi į asmenų, kurių byla išnagrinėta, privatinę autonomiją.

20.3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė prašyti atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, skiriasi nuo kitų viešąjį interesą ginančių priemonių, ir yra išimtinė tiek dėl subjekto, kuriam suteikta ši teisė, tiek dėl šios teisės taikymo.

20.4. Atsižvelgdama į išimtinius šios viešojo intereso gynimo priemonės pobūdį ir subjektą, kuriam suteikta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą.

20.5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Prokuratūros įstatyme įtvirtinta bendroji nuostata, jog prokuroro veiklą kontroliuoja teismas (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau joje nedetalizuojama, pagal kurių asmenų kreipimąsi ir kokiais atvejais tokia kontrolė vykdoma. Taigi Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti principai, kurie įgyvendinami specialiosiose atskirų teisės šakų normose.

20.6. Pareiškėjo prašymu, kuriuo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neginamos pareiškėjo teisės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.

21. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., apeliuojama į viešojo intereso sąvokos abstraktumą, pareiškėjo teisių pažeidimus, Generalinio prokuroro pareigas (kompetencija) viešojo intereso gynimo atveju) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl Generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą pagal CPK 365 straipsnio 2 dalį, (ne)pagrįstumo, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.