Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. Š. skundą atsisakyta priimti ir jis su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-8112-998/2017 pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl proceso atnaujinimo, atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-14-325/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos L. Š. skundą ir su priedais grąžino jį padavusiam.Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-14-325/2016 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Salantų regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, R. D., dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir 2016-03-21 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1023-826/2016 Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017-03-23 nutarimu Nr. 13.12-18 atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-14-325/2016, nutarimas yra galutinis ir teismine tvarka neskundžiamas.CPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Toks teisės suteikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nereiškia, kad jis prašo atnaujinti procesą visose užbaigtose bylose, išnagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą lieka neteisingo teisės normų pritaikymo tikimybė. Tokią teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso.Taigi teisėjų kolegija nurodytoje kasacinio teismo byloje pažymėjo, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje privataus pobūdžio byloje.Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-14-325/2016 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nors toks Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimas yra galutinis ir teismui neskundžiamas. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantė nurodo, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti reiškiamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog padavė ieškinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, atlyginimo.

Dėl pareiškėjos 2017-08-08 prašymo

2017-08-08 apeliantė pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir pridėti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti teisme, todėl pareiškėjos teikiami įrodymai (antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas ir kt.) nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, įrodymai pareiškėjos galėjo būti teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovės į bylą 2017-08-08 pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo dalyku, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina šiuos įrodymus priimti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos L. Š. 2017-08-08 pateiktus dokumentus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.