Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-18Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-03-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
1A-26-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01374-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Gytis Večerskas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Romualdas Matonis, Gintaras Černiauskas
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-26-478-2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01374-2009-8

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Dirsienei, gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, civilinio ieškovo atstovui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 183 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.

Nustatyta, jog bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. B. priteista civiliniam ieškovui VŠĮ (duomenys neskelbtini) 30 687,60 Lt (trisdešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt šešiasdešimt ct.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą. Nustatyta, jog, būdamas VŠĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas teisę valdyti jam patikėtą turtą, 2009-03-20 su Kinijos Liaudies Respublikos (duomenys neskelbtini) krepšinio klubu sudarė sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas pakvietė į turnyrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) krepšinio klubą ir kaip atlygį už dalyvavimą varžybose, laikotarpyje nuo 2009-05-22 iki 2009-06-09 (duomenys neskelbtini) krepšinio klubui per tris kartus išmokėjo 12000 JAV dolerių, kas atitinka 30 687,60 Lt. Gautų piniginių lėšų E. B. į VŠĮ (duomenys neskelbtini) klubo kasą neįnešė, o jas pasisavino, tuo VŠĮ (duomenys neskelbtini) padarydamas 30 687,60 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Skunde teigiama, kad 2010 m. balandžio 23 d. E. B. buvo apklaustas liudytoju. Tyrėjas, atlikęs apklausą, suvokė, kad ikiteisminis tyrimas yra inicijuotas VŠĮ (duomenys neskelbtini) dalininkų dėl E. B. kaip šios įstaigos vadovo finansinės veiklos, todėl tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjas, tiek ir jį kontroliuojantis prokuroras privalėjo E. B. apklausiant liudytoju atsiklausti jo dėl sutikimo duoti parodymus taikant LR BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Apeliantas teigia, kad apklausa buvo vykdoma turint pakankamai duomenų, kad E. B. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jis buvo apklausiamas liudytoju, tyrėjui naudojantis LR BPK 83 str. nuostatomis. E. B. apklausa vyko neteisėtai, šios apklausos metu surinkti įrodymai yra niekiniai, todėl teismas jais vadovautis negalėjo.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas vos po dviejų savaičių po pranešimo apie įtarimą įteikimo, tuo tarpu bylos tyrimas užtruko beveik tris metus, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. E. B. negalėjo reikšti prašymo papildyti teisinės pagalbos prašymą dėl tyrimo užduoties ir klausimų, todėl nebuvo išaiškintos gynybai svarbios aplinkybės dėl Kinijos Liaudies Respublikos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, grynųjų pinigų apskaitos, paramos santykių, bei nebuvo galimybės įsitikinti, kad apklausiami liudytojai duoda teisingus parodymus, nurodo teisingas aplinkybes.

Skundo autorius teigia, kad teismas formaliai taikė LR BK 183 str. 1 d. Jis nurodo, kad E. B. atstovavo (duomenys neskelbtini) krepšinio klubą ir sudarė kontraktą su (duomenys neskelbtini). VŠĮ (duomenys neskelbtini) atstovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas priklauso šiai įstaigai. Taip pat jie negalėjo pateikti išvykos metu galiojusių žaidėjų kontraktų, iš kurių matytųsi, kad šios įstaigos žaidėjai dalyvavo minėtame turnyre ir uždirbo įstaigai minėtus pinigus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turnyre dalyvavo ne VŠĮ (duomenys neskelbtini) komanda, o E. B. pakviesti įvairūs žaidėjai, o VŠĮ (duomenys neskelbtini), neturėdamas komandos ir žaidėjų, reikalauja pinigų iš E. B. tik tuo pagrindu, kad jis minėtu laikotarpiu buvo šios įstaigos direktorius.

Apeliantas taip pat teigia, kad įvertinus byloje esančius VŠĮ (duomenys neskelbtini) dokumentus, darytina išvada, kad šiam klubui realiai vadovavo, priiminėjo įvairius sprendimus ir pasirašinėjo T. B.. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), nes šį dokumentą pasirašė tuo metu įstaigoje nedirbęs T. B., su šiuo dokumentu nebuvo supažindintas nuteistasis E. B., todėl teismas šiuo dokumentu nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėją, prašiusį skundą tenkinti, prokurorę ir civilinio ieškovo atstovą, prašiusius skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, nes apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (LR baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kaip minėta anksčiau, LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007). Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2012). Taigi esminis šios nusikaltimo sudėties požymis – patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-7-198/2008). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012, Nr. 2K-106/2013).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d., už tai kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. būdamas VŠĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir turėdamas teisę valdyti jam patikėtą turtą, 2009-03-20 su Kinijos Liaudies Respublikos (duomenys neskelbtini) krepšinio klubu sudarė sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas pakvietė į turnyrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) krepšinio klubą ir kaip atlygį už dalyvavimą varžybose laikotarpyje nuo 2009-05-22 iki 2009-06-09 (duomenys neskelbtini) krepšinio klubui per tris kartus išmokėjo 12000 JAV dolerių, kas atitinka 30 687,60 Lt. Gautų piniginių lėšų E. B. į VŠĮ (duomenys neskelbtini) klubo kasą neįnešė, o jas pasisavino, tuo VŠĮ (duomenys neskelbtini) padarydamas 30 687,60 Lt turtinę žalą.

Byloje esanti darbo sutartis (b. l. 30-32, t. 1), įsakymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 40, t. 1), SODRA išrašas apie asmenį ir jo draudėjus (b. l. 69, t. 2) patvirtina, kad E. B. nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. ėjo VŠĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.

Byloje pateikti VŠĮ (duomenys neskelbtini) įstatai, nustatantys direktoriaus kompetenciją (b. l. 10-17, t. 1) ir įsakymas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, t. 1) nepatvirtina, kad E. B. turėjo teisę valdyti VŠĮ (duomenys neskelbtini) turtą. Byloje nėra duomenų, kad su šiuo įsakymu E. B. buvo supažindintas, o specialisto išvadoje tiesiogiai nurodoma, kad E. B. su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas (b. l. 94-106, t. 1), todėl apylinkės teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė šiuo dokumentu. Byloje nėra materialinės atsakomybės sutarties, įsakymų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad E. B. būtų materialiai atsakingas už VŠĮ (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas.

Iš byloje esančios sutarties (b. l. 34, t. 1) matyti, kad šią sutartį sudarė Kinijos Liaudies Respublikos (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas ir (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas, sutartį pasirašė E. B. ir (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo atstovas. Iš sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo vizito Kinijoje nuo 2009-05-22 iki 2009-06-09 ir dalyvavimo 10-11 rungtynių su profesionaliomis komandomis iš kitų šalių, Kinijos Liaudies Respublikos (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas įsipareigojo apmokėti (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo tarptautinio skrydžio, traukinio bilietų išlaidas bei visas kitas išlaidas, įskaitant apgyvendinimą, autobusą, rungtynių uniformą, skalbimą, apžvalgines ekskursijas ir t. t., bei siūlo 12 000 USD kaip (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo atlygį ir išlaidas. Nei byloje, nei VŠĮ (duomenys neskelbtini) įstatuose nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas priklausytų minėtai įstaigai. Teisiamojo posėdžio metu buvo nutarta iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) išreikalauti dokumentus, kurie patvirtintų, kas sieja VŠĮ (duomenys neskelbtini) su VŠĮ (duomenys neskelbtini), išreikalauti duomenis, susijusius su VŠĮ (duomenys neskelbtini) išvykimu į Kinijos Liaudies Respubliką (įsakymus ir kt. dokumentus), kokie asmenys vyko ir tų žaidėjų galiojančius kontraktus (b. l. 116, t. 2). VŠĮ (duomenys neskelbtini) atstovas pateikti minėtų dokumentų negalėjo (b. l. 129, t. 2). Nors paaiškinamajame rašte (b. l. 161, t. 2) ir teisiamojo posėdžio metu VŠĮ (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad vyrų krepšinio komanda yra ne koks nors atskiras nuo VŠĮ (duomenys neskelbtini) atsietas darinys ar juridinis asmuo, bet viena iš šios viešosios įstaigos veiklos formų (įstatų 2.1. p) (b. l. 181, t. 2), tačiau tai nėra įrodymas, kad būtent (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas, kurio vardu buvo sudaryta sutartis dėl dalyvavimo krepšinio turnyre, yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) veiklos formų, nes Marijampolės savivaldybės viešai nurodomoje informacijoje galima matyti, kad Marijampolėje yra bent dvi viešosios įstaigos, naudojančios savo pavadinime žodį ,,krepšinio“ ir bent keturi krepšinio klubai. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ryšį tarp VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo. Dėl šių aplinkybių, negalima teigti, kad E. B., sudarydamas sutartį (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo vardu, atstovavo VŠĮ (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. J. parodė, kad jis pagal sportinės veiklos sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) klubo treneriu, į krepšinio turnyrą Kinijoje buvo surinkta komanda, vyko dešimt klubo žaidėjų, tai buvo kontroliniai žaidėjai, dalis jau žaidusių klube, dalis – naujų, klubas nieko nemokėjo, viską apmokėjo kinai, kelionės metu jo sutartis su klubu buvo pasibaigusi, šiai kelionei sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 164-165, t. 2). Liudytojas A. Č. parodė, kad į krepšinio turnyrą Kinijoje vyko dešimt žaidėjų, jie buvo iš įvairių krepšinio klubų, komanda buvo sukomplektuota iš visos Lietuvos, bet tai nebuvo VŠĮ (duomenys neskelbtini) komanda (b. l. 166, t. 2). Byloje nėra žaidėjų kontraktų, kurie patvirtintų, kad dalyvaudami Kinijoje vykusiame krepšinio turnyre jie atstovavo VŠĮ (duomenys neskelbtini). Kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Kinijoje vykusiame krepšinio turnyre dalyvavę žaidėjai atstovavo VŠĮ (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad E. B. yra gavęs sutartyje nurodytus pinigus – 12 000 USD iš (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo atstovų. Iš byloje esančių sąskaitos išrašų (b. l. 49-51, t. 2) negalima nustatyti, nei kuriai krepšinio komandai ar jos atstovui (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas sumokėjo pinigus, nei ar iš viso kam nors mokėjo pinigus. Pats E. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus (b. l. 164, 182, t. 2). Liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viešnagės Kinijoje metu išėjo pokalbis tarp žaidėjų ir mstr. (duomenys neskelbtini), kad buvo sumokėta, kam konkrečiai – nežino (b. l. 165, t. 2) bei patvirtini savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, jog per visą vizito laiką gal 6-7 kartus tiek jam, tiek kitiems komandos žaidėjams, jei tą dieną maitintis gyvenamojoje vietoje sąlygų nebuvo, kvietėjai duodavo pinigų klubo direktoriui ir šis faktiškai iš karto padalindavo jiems, vieną kartą per vertėjus nugirdo, kad jiems jau duota pinigų, kuriuos galima naudoti, kinų vertėjai dalyvaujant visiems žaidėjams aiškino, kad kvietėjas yra sumokėjęs klubo direktoriui visus pinigus, kuriuos numatęs sumokėti pagal kontraktą, tačiau nepasakė, kokia tai suma, E. B. sakė, kad jokie pinigai jam nėra sumokėti, vizito pabaigoje E. B. prasitarė, kad jei jo neklausysime, tai jokių pinigų negausime, todėl suprato, kad pinigai yra sumokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas K. J. parodė, jog E. B. jam patvirtino, jog pinigai 12 000 JAV dolerių yra sumokėti, tačiau tokių parodymų liudytojas K. J. nėra davęs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad apie tai, kad pinigai pagal kontraktą yra sumokėti direktoriui, sužinojo iš gidės (duomenys neskelbtini) ir p. (duomenys neskelbtini), direktorius sakė, kad negavęs jokių pinigų ir neturi (b. l. 166, t. 2). Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gidė žaidėjams sakė, kad jiems yra pervesti pinigai, pinigai pervesti klubo vadovui (b. l. 166-167, t. 2), o civilinio ieškovo atstovas T. B. nurodė, kad jis kalbėjo su klubo direktoriumi E. B., kuris jį informavo, kad Kinijos klubas nesumokėjo kontrakte numatytų 12 000 USD (b. l. 180-181, t. 2). Byloje esantiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti kitų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir iš perskaitytų liudytojų J. K. (b. l. 68, t. 1), Ž. K. (b. l. 63-64, t. 1) parodymų matyti, kad apie pinigų išmokėjimą jie žino tik iš Kinijos atstovų žodžių, patys to fakto nematė, o direktorius E. B. neigė gavęs kokius nors pinigus ir teigė, kad pinigai žaidėjams nepriklauso. Pinigų sumokėjimo E. B. faktą nurodo tik liudytojai Y. H. (b. l. 19-26, t. 2), L. L. (b. l. 40-45, t. 2) ir M. L. (b. l. 56-58, t. 2), tačiau šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, jų negalima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo nauda, sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad sutartyje numatyti 12 000 JAV dolerių buvo perduoti E. B..

Pagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant E. B. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti atsiklausta jo sutikimo duoti parodymus taikant LR BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Kolegija pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, pripažindamas E. B. kaltu, nesivadovavo jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju. Šie parodymai taip pat nėra vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės distancijos teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą dėl rungimosi principo pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu tuo aspektu, jog E. B. negalėjo reikšti prašymo papildyti teisinės pagalbos prašymą dėl tyrimo užduoties ir klausimų, todėl nebuvo išaiškintos gynybai svarbios aplinkybės. LR BPK 164 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Šie ikiteisminio tyrimo subjektai turi teisę spręsti kada ir kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad teisinės pagalbos prašymas Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingai teisėsaugos institucijai buvo parengtas ir išsiųstas, kai byloje dar nebuvo surinkta pakankamai duomenų pareikšti E. B. įtarimą nusikalstamos veikos padarymu, todėl jis negalėjo naudotis įtariamojo teisėmis, tarp jų ir teise teikti prašymą papildyti teisinės pagalbos prašymą.

Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B., sudarydamas sutartį dėl dalyvavimo Kinijoje vykusiame krepšinio turnyre, neatstovavo VŠĮ (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu jokie E. B. įsipareigojimai VŠĮ (duomenys neskelbtini) neatsirado, todėl jokia žala sudarytos sutarties pagrindu minėtai įstaigai negalėjo atsirasti. Krepšinio turnyre dalyvavę žaidėjai taip pat neatstovavo VŠĮ (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d. E. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), todėl jis dėl LR BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo išteisintinas (LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

nuspredžia :

nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą tenkinti;

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendį, kuriuo E. B. nuteistas pagal LR BK 183 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL dydžio 6500 Lt bauda, nustatyta baudą sumokėti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kuriuo iš E. B. priteista civiliniam ieškovui VŠĮ (duomenys neskelbtini) 30 687,60 Lt.

priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir E. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamąjį procesą ir baudžiamąją bylą nutraukti;

civilinio ieškovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Kęstutis DargužisGytis Večerskas