Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodytas terminas nėra naikinamasis – jeigu asmuo praleidžia trijų mėnesių terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis). Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas – prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeriems metai. Šiam terminui pasibaigus, išnyksta asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šio procesinio termino pradžios momentas yra teismo sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo data.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2012 m. liepos 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą – nuo 2012 m. birželio 13 d. teismo įsakymo įsiteisėjimo praėjus daugiau kaip penkeriems metams. Minėta, naikinamojo termino esmė yra ta, kad jis negali būti atnaujinamas. Suėjus nurodytam terminui, prarandama teisė siekti proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju nurodo, kad apie teismo padarytą teisės taikymo klaidą sužinojo tik 2020 m., gavusi skolos išieškojimą vykdančio anststolio A. Bespalovo raštą, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceo atnaujinimo pateikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs išskirtinę netoleruotiną teisinę situaciją, yra pripažinęs žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinį sprendimą atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Tačiau kiekvienu atveju kasacinio teismo pabrėžiama, kad naikinamojo termino atnaujinimas galimas tik itin išimtinėse teisinėse situacijose, kai pažeistų teisių negalima apginti jokiais kitais teisių gynybos būdais.

Pareiškėjos teigimu, aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir teikiamas prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo, paaiškėjo tik 2020 m. gavus vykdomosios bylos kopiją ir teismo įsakymo išdavimo bylos kopiją, t. y. gavus duomenis patvirtinančius, kad kreditorius neteisingai nurodė prašyme dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko asmenį ir teismas padarė akivaizdžią klaidą išduotame teismo įsakyme nurodydamas už žalą neatsakingą asmenį. Susipažinęs su civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais. Pati pareiškėja savo prašyme nurodo, kad gavo teismo įsakymą ir pranešimą dėl skolos iš jos priteisimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo ką reikia daryti. Vykdomojoje byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjai apie skolos išieškojimo (būtent iš jos) faktą, skolos dydį turėjo būti žinoma nuo 2012 m. spalio 30 d., kuomet jai asmeniškai buvo įteiktas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą. Minėtuose vykdomuosiuose dokumentuose aiškiai nurodytos sumos, kurias skolininkė turėjo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau nurodymo neįvykdė, ko pasekoje buvo pradėti tolimesni išieškojimo veiksmai. 2014 m. kovo 20 d. pati pareiškėja kreipėsi į antstolį su prašymu sumažinti išskaitas iš jos darbo užmokesčio, todėl teiginys, kad pareiškėja tik 2020 m. sužinojo, kad yra skolininkė už eismo įvykio metu padarytą žalą, prieštarauja vykdomojoje byloje esančiai medžiagai. Skolininkė tik 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. praėjus beveik 8 metams nuo vykdomosios bylos užvedimo, pateikė antstoliui prašymą vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes kreiptis į civilinę bylą išnagrinėjusį teismą ar į antstolį nedelsdama, kai tik sužinojo apie skolos iš jos išieškojimą, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, pareiškėjos atveju nėra susidariusi tokia išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kurioje būtų pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo, net pasibaigus naikinamajam terminui.

Remdamasis civilinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, duomenimis, teismas daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą, kuris, teismo nuomone, negali būti atnaujinamas, nepaisant pareiškėjos nurodytos susiklosčiusios sudėtingos situacijos. Teismo vertinimu, naikinamojo termino atnaujinimas prieštarautų civilinių santykių stabilumui, neatitiktų proceso atnaujinimo instituto, kaip ekstraordinaraus būdo įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, paskirties.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Tačiau teismas pasisako ir dėl pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.

Prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja remiasi tuo, kad kreditorius 2012 m. gegužės 28 d, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo neteisingai nurodė skolininko asmenį, todėl Panevėžio apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. teismo įsakyme padarė akivaizdžią klaidą nurodydamas už žalą neatsakingą asmenį. Taigi pareiškėja remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Prašyme taip pat remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kuriuos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo išskiriami tokie naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, požymiai: 1) jos jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu pareiškėjos įvardijama aplinkybė (ar aplinkybės) neatitinka bent vieno iš aptartų požymių, yra konstatuojama, kad toks proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas. Teismas spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjai, turi vertinti ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 ,m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Todėl siekiant įsitikinti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjai, svarbu nustatyti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjos kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Kaip minėta, pareiškėjai buvo žinoma apie kreditoriui išduotą teismo įsakymą bei apie skolos išieškojimą, todėl aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai reiškė vadovaudamasis TPVCAPDĮ 4 ir 23 straipsnio nuostatomis, pagal kurias pareiga apdrausti transporto priemonę tenka jų savininkams, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Bylos duomenimis, pareiškėja eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę FORD SCORPIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo būdama santuokoje su A. S., todėl transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, t. y. kreditorius turėjo teisę reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti R. S.. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dslies 9 punkto pagrindu yra neapgrįstas.

Išdėstytų motyvų pagrindu, taip pat konstatavus, kad pareiškėjos prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naiknamąjį terminą, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.