Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-502-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
A8.-502-780/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00053-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
A. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-502-780/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00053-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č.,turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkei D. S.,Kauno teritorinės muitinės atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimu­sio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2019 m. balandžio 29 d. 19 val. 40 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135, Lazdijai–Seinai, 9-ajame km, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas prekių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno prekes: 88 poras moteriškų basučių, 24 poras moteriškų laisvalaikio batelių, 258 poras lauko šlepečių, 302 poras kambarinių šlepečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 1 402,28 Eur, t. y. 28,05 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Č. dėl konstatuotų aplinkybių savo kaltę pripažino visiškai, o dėl administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto prekių kiekio gabenimo - iš dalies. Jis paiš­ki­no, kad 2019 m. balandžio 29 d. jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos į Lietuvą vežėsi Lenkijoje nupirktas savo šeimos prekes: 88 poras moteriškų basučių, 24 poras moteriškų laisvalaikio batelių, 258 poras lauko šlepečių, 302 poras kambarinių šlepečių. Šių prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų su savimi jis neturėjo. Dalį šių prekių buvo įsigijęs balandžio 29 d., kitą dalį - kovo 18 d. ir balandžio 1 d. Sulaikymo dieną įsigytoms prekėms dokumentų pardavėjas nedavė, nes sakė, kad tuo metu neveikė kompiuteriai. Kitomis dienomis įsigytų prekių dokumentus balandžio 29 d. per išsiblaškymą jis buvo palikęs prekyvie­tėje, kurioje prekiauja. Su juo iš Lietuvos į Lenkiją važiavo ir sau prekes pirko D. S. ir J. U.. Jos savo prekes balandžio 29 d vežėsi jo automobilyje ir važiavo kartu su juo ir su savo prekėmis. Gailisi padaręs nusižengimą.

Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkė D. S. paaiškino, kad 2019-04-29 kartu su A. Č. nuvažiavo į Varšuvą ir nusipirko prekių. Dalį jų paliko sandėlyje ir su jomis liko visų įsigytų jos prekių dokumentai. Todėl tai daliai prekių, kurias vežėsi važiuodama su A. Č. jo automobiliu, ji neturėjo įsigijimo dokumentų ir negalėjo pateikti muitinei sulaikymo metu. Vėliau pateikė šių prekių įsigijimo dokumentus. Kartu su jais važiavo ir savo prekes vežėsi taip pat ir J. U..

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Č. prisipažinimo ir D. S. paaiškinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administraci­nio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengi­mo aplinkybės (b. l. 3); daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B. ir R. V. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 9), prekių sulaikymo protokolas Nr. 9KMB100872 (b. l. 8); transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 24), iš kurių matyti, kad 2019 m. balandžio 29 d. 19 val. 40 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135, Lazdijai–Seinai, 9-ajame km, buvo sustabdytas A. Č. priklausantis ir jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. Č. gabeno prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100872 nurodytas prekes: 88 poras moteriškų basučių, 24 poras moteriškų laisvalaikio batelių, 258 poras lauko šlepečių, 302 poras kambarinių šlepečių, neturėdamas šių prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Nurodytame prekių sulaikymo protokole yra užfiksuotas A. Č. prisipažinimas, kad gabeno nurodytas prekes neturėdamas įsigijimo dokumentų (b. l. 8).

Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinis pranešimas A. Č. gabentų, prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100872 nurodytų prekių muitinė vertė yra 1 158,28 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 244 Eur, bendra prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, - 1 402,28 Eur (b. l. 7).

Teismas konstatuoja:

ANK 214 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 214 straipsnį būtina nustatyti du aspektus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) buvo nurodyta, kad A. Č. gabeno plataus vartojimo prekes be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 3 530,45 Eur (70,6 BBND), ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos terito­rijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numaty­tų administracinių nusižengimų požymių.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų teisme matyti, kad 2019 m. balandžio 29 d. kartu su A. Č. jam priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip keleivės iš Lenkijos į Lietuvą važiavo D. S. ir J. U., kurios vežėsi joms priklausančias prekes.

Iš prekių sulaikymo protokolo Nr. 9KMB100871 matyti, kad prekių savininkė D. S., neturėdama įsigijimo/gabenimo dokumentų, gabeno šias prekes: 188 vnt. vyriškų marškinėlių, 108 vnt. vyriškų šortų, 36 vnt. vyriškų bliuzonų, 101 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 12 vnt. moteriškų palaidinių, prekės buvo sulaikytos (b. l. 21). Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įverti­ni­mo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100871 nurodytų prekių muitinė vertė yra 821,51 Eur, PVM yra 172 Eur, prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 993,51 Eur (b. l. 7).

Iš prekių sulaikymo protokolo Nr. 9KMB100869 matyti, kad prekių savininkė J. U., neturėdama įsigijimo ir gabenimo dokumentų, gabeno šias prekes: 148 poras moteriš­kų basučių, 30 porų moteriškų šlepečių, 30 vnt. moteriškų rankinių, prekės buvo sulaikytos (b. l. 34). Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100869 nurodytų prekių muitinė vertė yra 938,66 Eur, PVM yra 196 Eur, prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 134,66 Eur (b. l. 7).

Taigi, nustatyta, kad vienu automobiliu, kurį vairavo A. Č., važiavo trys asmenys ir gabeno kiekvienas savo įsigytas prekes. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėm pagal ANK 214 straipsnį yra traukiami asmenys, gabenę prekes, o ne vairavę transporto priemonę, kurioje yra gabenamos prekės. Teismų praktikoje pažymima, kad šio pažeidimo dispozicijoje nėra nurodoma, kad gabenti prekes gali tik transporto priemonės vairuotojas. Gabenimas šio pažeidimo prasme – tam tikrų prekių (krovinio) perkėlimas į kitą vietą, prekių buvimo vietos pakeitimas (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-362-238/2016; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ANK-171-350/2018). Todėl teismas pripažįsta, kad transporto priemonės, kurioje yra prekės, vairavimas savaime nėra prekių gabenimas ANK 214 straipsnio prasme, jeigu kartu važiuoja ir prekių savininkas, kuris jas gabena pasinaudodamas kito asmens transporto priemone. Tokiu atveju būtent prekių savininkas ir yra prekių gabentojas, besinaudojantis vairuotojo transporto priemone savo prekėms gabenti. Priešingas prekių gabenimo aiškinimas reikštų, kad pavyzdžiui maršrutinio autobuso vairuotojas turėtų prisiimti atsakomybę už visų vežamų keleivių gabenamas savo prekes, o pastarieji, neteisėtai gabendami prekes be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, būtų atleidžiami nuo atsakomybės ir būtų skatinami daryti tokius pažeidimus nebaudžiami.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. Č. Lietuvos Respublikos teritorijoje pats gabeno tik savo prekes: 88 poras moteriškų basučių, 24 poras moteriškų laisvalaikio batelių, 258 poras lauko šlepečių, 302 poras kambarinių šlepečių, kurių vertė sudaro 28,05 BBND, t. y. viršija penkiolika, bet neviršija trisdešimt BBND, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų (b. l. 15, 16–20). Visas likusias prekes, kurios buvo rastos A. Č. vairuotame automobilyje, gabeno kartu su juo važiavusios ir savo prekes gabenusios keleivės D. S. ir J. U.. A. Č. sutiko tik parvežti jas į Lietuvą, bet negabeno jų prekių ANK 214 straipsnio prasme, kadangi pačios savininkės vežėsi savo prekes jo automobiliu. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Č. verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų A. Č. traktuoti kaip vežėją. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas vežėju gali būti tik juridinis asmuo.

Taigi, už savo prekių gabenimą, kai kartu su vairuotoju vyksta ir prekių savininkas kaip keleivis, atsako pats prekių savininkas, o ne jį vežantis vairuotojas. Tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-362-238/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. Č. padaryta veika, surašant admi­nis­t­racinio nusižengimo protokolą neteisingai kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nes jam nepagrįstai inkriminuotos kitiems, kartu su juo važiavusiems, prekių gabentojams priklausiusios prekės, o jo padarytoje veikoje yra ne šio nusižengimo sudėtis, o ANK 214 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato atsakomy­bę už prekių, kurių vertė viršija penkiolika, bet neviršija trisdešimt BBND, numatyto nusižengimo sudėtis. Jo veiksmuose nustatyti abu būtini 214 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai – prekių be dokumentų gabenimo faktas ir prekių vertė – 1 402,28 Eur, t. y. 28,05 BBND.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatan­tį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, priimant nutarimą kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad A. Č. neteisėtai gabeno tik jam priklausančias prekes, kurių vertė - 28,05 BBND, ir A. Č. veika iš ANK 214 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ANK 214 straipsnio 2 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Pagal ANK 214 straipsnio 2 dalį pavojinga veika pripažįstama prekių gabenimas be dokumentų, taigi iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad administracinio nusižengimo objektyviajai pusei konstatuoti yra būtina ir pakankama, kad prekės būtų gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų neturėjo, nes dalies prekių įsigijimo dokumentų nedavė pardavėjas, o likusių prekių įsigijimo dokumentus buvo palikęs prekyvietėje, ir aplinkybė, kad vėliau buvo pateikti dalies gabentų prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos ir kasos čekiai), nešalina jo administracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų prakti­ko­je pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administra­ci­nio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis adminis­tracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014, 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018). Taigi, prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų pateikimas vėliau nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina atsakomybės už šį nusižengimą.

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Kauno teritorinės muitinė A. Č. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybi­nį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, pažymėta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tarifą (b. l. 7). Iš gabentų prekių kiekio ir vertės akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Nors po to, kai administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas, buvo pateikti dalies A. Č. prekių įsigijimo dokumentai, tačiau pažymėtina, kad pateiktos sąskaitos ir kasos čekiai nepateisina viso prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100872 nurodyto A. Č. gabento prekių kiekio įsigijimo, todėl nustatyti visų prekių vertę pagal įsigijimo sandorio dokumentus nėra galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, muitinės pareigūnai, neturėdami visų prekių įsigijimo dokumentų, prekių vertę galėjo nustatyti patys, remdamiesi antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 74 straipsnis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis 2015 m. ir 2017 m. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių bei už Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, o tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 47–48).

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvel­giant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus anksčiau aptartas A. Č. asmenybę ir jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinan­čias aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis už pirmą kartą padarytą tokį administracinį nusižengimą bus įgyvendinta paskiriant A. Č. ANK 214 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administra­cinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas privalomai taikomas kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255-2017).

Nagrinėjamu atveju A. Č. neteisėtai, be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirti­nančių dokumentų, gabentos prekės, nurodytos prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100872 (b. l. 8), yra šio administracinio nusižengimo dalykas. Nors 2019 m. gegužės 19 d. A. Č. Kauno teritorinei muitinei pateikė sąskaitas, kuriose pirkėja nurodyta jo sutuoktinė D. Č. (b. l. 16–19), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad prekes įsigijo pats, pardavimui, patvirtino, kad tai yra jų šeimos prekės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, preziumuojama, kad turtas, įgytas santuokos metu abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją ir patvirtinančių, kad prekės yra asmeninė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuok­ti­nės nuosavybė. Todėl A. Č., kaip šių prekių savininkui, pagal įstatymą privalomai skirtina ir administ­ra­cinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš prekių sulaikymo protokolų Nr. 9KMB100871 ir Nr. 9KMB100869, patikri­nimo metu, be minėtų A. Č. neteisėtai gabentų jo prekių, nurodytų prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100872 (b. l. 8), buvo sulaikytos ir D. S. priklausančios prekės: 188 vnt. vyriškų marškinėlių, 108 vnt. vyriš­kų šortų, 36 vnt. vyriškų bliuzonų, 101 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 12 vnt. moteriškų palaidinių (b. l. 21), bei J. U. priklausančios prekės: 148 poros moteriškų basučių, 30 porų moteriškų šlepečių, 30 vnt. moteriškų rankinių (b. l. 34), kurias jos gabeno neturėdamos įsigijimo ir gabenimo dokumentų. Kadangi nustatyta, kad A. Č. neteisėtai gabeno tik dalį administracinio nusižengimo protokole bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų prekių, o likusias prekes, neturėdamos prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno kartu su juo kaip keleivės vykusios prekių savininkės D. S. ir J. U., todėl jos ir turi atsakyti už savo veiksmus, kaip savo prekių gabentojos. Pagal ANK nuostatas už administracinį nusižengimą atsako tik tas fizinis asmuo, kuris jį padarė (ANK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys). ANK nenumato atsakomybės už kito fizinio asmens padarytą veiką, todėl A. Č. neturi atsakyti už jo keleivių gabentas prekes.

Minėtos likusios 2019-05-10 daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytos prekės: 188 vnt. vyriškų marškinėlių, 108 vnt. vyriškų šortų, 36 vnt. vyriškų bliuzonų, 101 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 12 vnt. moteriškų palaidinių, 148 poros moteriškų basučių, 30 porų moteriškų šlepečių, 30 vnt. moteriškų rankinių, nėra šio administracinio nusižengimo dalykas, nes dėl jų gabenimo A. Č. nėra pripažįstamas kaltu, todėl klausimas dėl šių prekių konfiskavimo ar grąžinimo (ANK 599 straipsnio 1 dalis) negali būti sprendžiamas šioje byloje. Įvertinti šių prekių gabenimo teisėtumą ir spręsti dėl jų likimo turi prekes sulaikiusi ir jas sauganti Kauno teritorinė muitinė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

A. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 530 Eur (penkių šimtų trisdešimt eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2019 m. gegužės 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19100943661): 88 vnt. moteriškų basučių, 24 vnt. moteriškų laisvalaikio batelių, 258 vnt. lauko šlepečių, 302 vnt. kambarinių šlepečių, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), konfiskuoti.

Klausimą dėl likusių 2019 m. gegužės 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (ROIK: 19100943661) nurodytų prekių: 148 porų moteriškų basučių, 30 porų moteriškų šlepečių, 30 vnt. moteriškų rankinių, 188 vnt. vyriškų marškinėlių, 108 vnt. vyriškų šortų, 36 vnt. vyriškų bliuzonų, 101 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 12 vnt. moteriškų palaidinių pavesti spręsti Kauno teritorinei muitinei po nutarimo įsiteisėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19100943661). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka