Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimo E. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. kovo 2 d., 02.45 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sustabdžius iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo kaip keleivis vykstantis E. Ž. gabeno prekes – juvelyrinius dirbinius (12 porų auskarų, 13 grandinėlių, 7 pakabukus, 6 grandinėles su pakabukais, 2 sages, 8 apyrankes, 15 žiedų, 1 laikrodį, 2 investicinio aukso plokšteles ir 5 vnt. bižuterijos laužo (neteisėtai gabentų prekių vertė – 13344,96 Eur (354,4 MGL)), neturėdamas jų įsigijimą bei gabenimą patvirtinančių dokumentų, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad LR ATPK 163¹¹ straipsnis yra blanketinė norma, kadangi ji neapibrėžia, kas yra prekė ir krovinys. Nesutinka su teismo nuomone, kad prie jo buvę juvelyriniai dirbiniai gali būti priskiriami prekių ir krovinių kategorijai. Prekė yra mainams skirta gėrybė, rinkoje įvertinama ir parduodama atitinkama (rinkos) kaina. Tai yra medžiaga ar gaminys, skirtas parduoti. Juvelyrinių dirbinių jis nevežė parduoti, juos nusipirko norėdamas investuoti (taupymo forma). Taip pat nurodo, kad vykstant lengvuoju automobiliu vežami ne kroviniai, o bagažas. Jo situacijoje bei nagrinėjant faktines įvykio aplinkybes krovinio vėžėju galėtų būti R. V., kuris 2015-03-02 buvo sulaikytas kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šią transporto priemonę valdęs pagal susitarimą su nuomos kompanija. Jis šios transporto priemonės nevairavo, todėl negali būti šio straipsnio subjektu, kadangi byloje jis yra įvardinamas kaip keleivis. Daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone, yra bagažas, o bagažo vežimą reglamentuoja Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Nutarime nieko nepasisakyta apie šių taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju jis nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas ir nepadarė pažeidimo, kuris numatytas LR ATPK 163¹¹ str. 3 d. Byloje taip pat nėra aišku, kaip pareigūnai, kurie jį sulaikė, gali patvirtinti ar paneigti versiją, kad juvelyrinius dirbinius jis įsigijo asmeniniam naudojimui, tuo labiau kad apie tai jie teisme neapklausti. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis principu, kad visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai. Teismo nutartyje nurodoma teismų praktika ir suformuluotos taisyklės yra visais atvejais taikomos tik vežėjui, o ne keleiviams.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2015-09-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-5-00019-15 dalyje E. Ž. ir R. V. atžvilgiu medžiagą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 163¹¹ straipsnyje, perdavė spręsti Kauno teritorinei muitinei. Tačiau nors anksčiau paminėtos įstatymo nuostatos ir nurodo, kad tokiais atvejais medžiaga turėtų būti perduodama ne institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tiesiogiai bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju svarbu pažymėti, kad administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėta neperdavus jos institucijai papildomam tyrimui atlikti.

LR ATPK 163¹¹ straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, kiekvienoje iš straipsnio dalių nurodant skirtingą atsakomybę už skirtingos vertės prekių (krovinio) gabenimą. Nagrinėjamuoju atveju byla negalėjo būti perduota tiesiogiai bylą nagrinėjančiam organui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta gabentų prekių (juvelyrinių dirbinių) vertė. Prekių (krovinio) vertė yra nustatoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka, taigi prokurorė negalėjo tiksliai suformuluoti kaltinimo, t. y. pagal kurią LR ATPK 163¹¹ straipsnio dalį E. Ž. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. LR ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 163¹¹ straipsnyje. Taigi prokurorė, nutarimu perdavusi medžiagą Kauno teritorinei muitinei, užtikrino, kad būtų įgyvendinti LR ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

LR ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. Ž. administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarė 2015-03-02, taigi vadovaujantis bendrąja LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuostata, administracinė nuobauda jam galėjo būti skiriama iki 2015-09-02. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl E. Ž. veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2015-09-25 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, o įsiteisėjo 2015-10-16, vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 2 dalimi, administracinė nuobauda jam galėjo būti paskirta iki 2015-12-16. Kauno teritorinė muitinė 2015-12-14 nutarime pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nurodė, kad teisingam veikos, numatytos LR ATPK 163¹¹ straipsnyje, kvalifikavimui reikalinga nustatyti sulaikytų, asmens kratų metu pas E. Ž. ir R. V. rastų, juvelyrinių dirbinių vertę, kadangi gautoje medžiagoje informacijos apie jų vertę nėra. Pažeidimų prevencijos skyrius tarnybiniu raštu kreipėsi į Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių, pateikdamas vokus Nr. 1 ir Nr. 2 su minėtais juvelyriniais dirbiniais ir prašydamas nustatyti juose esančių juvelyrinių dirbinių kodus bei vertes, tačiau atsakymas šią dieną gautas nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno teritorinė muitinė, motyvavusi savo sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, vadovaudamasi LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, dar nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui pratęsė administracinės nuobaudos E. Ž. skyrimo terminą iki 2016-09-25. Marijampolės rajono apylinkės teismas nutarimą skirti E. Ž. administracinę nuobaudą priėmė 2016-02-23, nepraleisdamas nustatyto nuobaudos skyrimo termino, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad LR ATPK 163¹¹ straipsnis yra blanketinė norma, kadangi ji neapibrėžia, kas yra prekė ir krovinys, o prie jo buvę juvelyriniai dirbiniai negali būti priskiriami prekių ir krovinių kategorijai, kadangi transporto priemonėje jis buvo keleivis, o daiktai, kuriuos vežasi keleivis kelių transporto priemone, yra bagažas.

Kaip jau buvo minėta, LR ATPK 163¹¹ straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Pastaboje prie šio straipsnio nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys LR ATPK 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Skirtingai, nei nurodo apeliantas, LR ATPK 163¹¹ straipsnis nėra blanketinė teisės norma ir papildomų teisės normų, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nereikalauja. Iš pastabos prie minėto straipsnio matyti, kad prekėmis (kroviniu) nelaikomi tik tos fizinio asmens (vartotojo) gabenamos prekės, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Taigi, LR ATPK 163¹¹ straipsnio dispozicija yra būtent vertinamojo pobūdžio, nereikalaujanti jokio kito teisės akto. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pašalino nuorodą į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnį, kadangi šis straipsnis nurodo vežėjo, kuriuo gali būti tik juridinis asmuo, atsakomybę. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn yra traukiamas fizinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybę reglamentuoja LR ATPK 163¹¹ straipsnis. Apeliantas nurodo, kad jis automobilio nevairavo, todėl nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį yra traukiami asmenys, gabenę nurodytas prekes. Šio straipsnio dispozicijoje nėra nurodoma, kad gabenti prekes gali tik transporto priemonės vairuotojas. Gabenimas šio straipsnio prasme – tai tam tikrų prekių (krovinio) perkėlimas į kitą vietą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad E. Ž. važiuodamas automobiliu, kurį vairavo kitas asmuo, turėjo juvelyrinius dirbinius juos pasislėpęs po drabužiais, taigi nekyla jokių abejonių, jog E. Ž. pas jį rastus juvelyrinius dirbinius, kurie, be kita ko, neginčijamai priklauso jam pačiam (tą jis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme), gabeno automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V..

E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2015 m. vasario viduryje jo pažįstamas romų tautybės asmuo Vokietijoje pasiūlė jam įsigyti papuošalų už 10 000 Eur. Jam pasakė, kad tie papuošalai kainuoja daugiau, todėl jis pamanė, kad papuošalus pardavęs Lietuvoje užsidirbs pinigų (b. l. 82, 83). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. nurodė, kad R. V. jam buvo reikalingas tik jį pavežioti Vokietijoje, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis pasakė R. V., kad į Vokietiją važiuoja pirkti papuošalų (b. l. 86). Faktą, kad E. Ž. įsigytus juvelyrinius dirbinius norėjo parduoti Lietuvoje ir užsidirbti, o tai norėjo padaryti kuo greičiau, jis patvirtino ir vėlesnės apklausos metu (b. l. 87–90). Tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdyje E. Ž. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad taip norėjo investuoti pinigus, neigė anksčiau sakęs, jog planavo juvelyrinius dirbinius parduoti greitai ir užsidirbti. Teismo posėdžio metu E. Ž. taip pat nurodė, kad pinigus juvelyriniams dirbiniams įsigyti jis skolinosi iš draugo, kuris gyvena Norvegijoje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro neabejotiną išvadą, kad E. Ž. juvelyrinius dirbinius iš Vokietijos gabeno į Lietuvą siekdamas finansinės naudos – juos parduoti ir užsidirbti. E. Ž. gabenti daiktai – juvelyriniai dirbiniai, sprendžiant iš jų kiekio (taip pat svorio ir vertės) nebuvo skirti asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, todėl teismo pagrįstai buvo pripažinti prekėmis LR ATPK 163¹¹ straipsnio prasme. E. Ž. parodymų ir pozicijos pakeitimas laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Tai, kad E. Ž. savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme, nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos (šiuo atveju – administracinį teisės pažeidimą) buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu, dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kurios paneigia E. Ž. teisme duotus parodymus ir jo keliamą versiją dėl prekių įsigijimo tikslo. E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad juvelyrinių dirbinių greitu metu parduoti nesiekė, planavo juos laikyti gal vienerius, gal dvejus metus. Tačiau šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nepatvirtina, jog juvelyrinius dirbinius jis įsigijo savo kasdienėms reikmėms tenkinti, juo labiau kad juos įsigijo už skolintus pinigus, kas tik sustiprina teismo manymą, jog šie juvelyriniai dirbiniai buvo įsigyti turint tikslą juos parduoti. E. Ž. nurodomas juvelyrinių dirbinių laikymo laikotarpis iki jų numanomo pardavimo niekaip nepatvirtina, kad jie buvo perkami savoms reikmėms, priešingai – jis pats patvirtina, kad vėliau sieks juos parduoti. Pirminius E. Ž. parodymus apie siekį prekes parduoti, o ne naudoti asmeninėms reikmėms, patvirtina ir pas jį rastų juvelyrinių dirbinių kiekis (12 porų auskarų, 13 grandinėlių, 7 pakabukai, 6 grandinėlės su pakabukais, 2 sagės, 8 apyrankės, 15 žiedų, 1 laikrodis, 2 investicinio aukso plokštelės ir 5 vnt. bižuterijos laužo, viso 71 vnt. juvelyrinių dirbinių) bei vertė (13344, 96 Eur). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai E. Ž. parodymus, kad dalis daiktų yra jo asmeniniai, vertino kaip siekimą atgauti dalį neteisėtai gabentų prekių, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog E. Ž. dalį iš jo paimtų juvelyrinių dirbinių nešiojo kaip aksesuarus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, LR ATPK 163¹¹ straipsnyje pavojinga veika laikomas prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16–266/2007, Nr. N14–1220/06), todėl nustačius, kad E. Ž. 13344,96 Eur (354,4 MGL) vertės juvelyrinius dirbinius įsigijo ne savo reikmėms, o siekdamas investuoti ir užsidirbti, gabendamas neturėjo jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo veika pagal LR ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį, kaip prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas, buvo kvalifikuota teisingai.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuriuo pripažino E. Ž. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus LR ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, o E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.