- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1176-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00763-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. S.
- Pareiškėjas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-3184-301/2023 pagal pareiškėjo V. K. prašymą suinteresuotam asmeniui G. S. dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sudarytą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtinto pareiškėjų V. K. (toliau – pareiškėjas) ir G. S. (toliau – suinteresuotas asmuo arba apeliantė) sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam teikimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas V. K. 2023 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nustatančias tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. S. be jo leidimo ir sutikimo yra išvežusi nepilnametį sūnų V. K. į Daniją, ten kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena, dėl ko jis neturi galimybės taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis bendrauti su sūnumi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamoji vieta pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra nustatyta su ja. Suinteresuotas asmuo turi darbo kontraktą su įmone Danijoje, todėl su nepilnamečiu sūnumi išvažiavo ten gyventi. V. K. nuo 2023 m. birželio 13 d. lanko mokyklą Danijoje, gyvena Danijoje adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos adreso nuo vaiko tėvo ji neslepia. Kadangi jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, būtina susitarti kieno lėšomis vaikas bus pristatytas pasimatymui su tėvu (pareiškėju V. K.), o ne kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Supranta, kad atvykti pačiam pareiškėjui į Daniją gali būti problematiška dėl lėšų stygiaus, todėl ji pasiruošusi šį klausimą palankiai, abiem šalims priimtinomis sąlygomis, spręsti kartu su pareiškėju. Tuo tarpu, teismui išdavus vykdomąjį raštą problema nebus išspręsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjo V. K. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl nevykdomų Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3184-301/2023 patvirtintos taikos sutarties 6–9 punktų (bendravimo tvarkos).
5. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 6–9 punktais buvo nustatyta pareiškėjo V. K. ir nepilnamečio sūnaus V. K. bendravimo tvarka:
5.1. Šalys susitaria: abu nepilnametį sūnų V. K. auklės bendrai, rūpinsis jo priežiūra, fiziniu vystymusi ir mokymusi bei lavinimu laikantis geros moralės principų. V. K. galės be apribojimų bendrauti su sūnumi, lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje.
5.2. Šalys susitaria, kad V. K. galės du kartus per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios ar ugdymo vietos.
5.3. Šalys susitaria, kad V. K. savo atostogų metu su sūnumi praleis ne mažiau 14 dienų. Apie atostogų grafiką šalys viena kitą informuos ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios.
5.4. Šalys susitaria, kad G. S. nedarys kliūčių V. K. bendrauti su sūnumi V. K. pagal abipusį žodinį susitarimą šalims priimtinu laiku ir žodžiu aptartomis sąlygomis.
5. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. G. S. nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie liudytų, jog ji tinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei tinkamai užtikrinama nepilnamečio vaiko teisę laisvai bei nevaržomai bendrauti su pareiškėju.
6. Teismas nustatė, kad pateikti duomenys liudija, jog 2023 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo informuotas apie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresą Danijoje. Suinteresuotam asmeniui išvežus vaiką gyventi į Daniją, pareiškėjas nebegali bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal taikos sutartimi sulygtas sąlygas. Nesant duomenų apie konkrečias taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo faktines aplinkybes, būdus ir priemones, teismas sprendė, jog pagrindo pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra nustatyta su motina, t. y. suinteresuotu asmeniu G. S.. Iš to seka, kad ten kur nuolat gyvena vaiko motina, ten nuolat gyvena ir V. K.. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nurodyta, kad vaiko motina privalo su nepilnamečiu vaiku nuolat gyventi išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
8.2. Gavusi darbo kontraktą su įmone Danijoje, ji su nepilnamečiu sūnumi išvažiavo ten gyventi. V. K. nuo 2023 m. birželio 13 d. lanko mokyklą Danijoje, gyvena Danijoje adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos adreso nuo vaiko tėvo ji neslepia. Tokiu atveju užtektų susitarti kieno lėšomis vaikas bus pristatytas pasimatymui su tėvu (pareiškėju V. K.).
8.3. Nėra pažeidusi jokio teismo patvirtintos taikos sutarties punkto. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvas pageidauja kitokios bendravimo su sūnumi V. K. tvarkos, dėl to visada galima susitarti, kaip kad numato teismo patvirtintos taikos sutarties 8 punktas, taip pat galima kreiptis į tesimą dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų, jam norint išvykti su nepilnamečiu vaiku į užsienio valstybę nuolat gyventi, yra būtinas kito (tėvo) motinos sutikimas, kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nesuteikia šiam tėvui (motinai) daugiau teisių vaiko atžvilgiu, nebent teismo sprendimu nustatyta kitaip. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo susitarta dėl leidimo vaiko motinai su nepilnamečiu sūnumi V. K. išvykti ir nuolat gyventi užsienio šalyje. G. S. veiksmai be jo leidimo išsivežant nepilnametį vaiką į Daniją galimai turi tarptautinio vaiko grobimo požymių.
9.2. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad abu tėvai nepilnametį sūnų V. K. auklės bendrai, rūpinsis jo priežiūra, fiziniu vystymusi ir mokymusi bei lavinimu laikantis geros moralės principų, tačiau G. S. vienašaliu savo sprendimu išvyko gyventi su nepilnamečiu vaiku į Daniją, ten V. K. užregistravo į naują ugdymo įstaigą. Tai reiškia, kad jau vien tokiais savo veiksmais suinteresuotas asmuo pažeidė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kadangi iš jo buvo atimta teisė bendrai rūpintis vaiko priežiūra, fiziniu vystymusi ir mokymusi bei lavinimu, laikantis geros moralės principų.
9.3. G. S. su nepilnamečiu vaiku išvykus gyventi į Daniją, jis nebegali be apribojimų bendrauti su sūnumi, lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje, taip pat negali tinkamai vykdyti taikos sutarties 7 punkto, kuris suteikia jam teisę du kartus per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios ar ugdymo vietos.
9.4. Visiškai nepagrįstu laiko argumentą, kad susidariusioje situacijoje užtektų susitarti kieno lėšomis vaikas bus pristatytas pasimatymui su tėvu, nes tai neatitinka nei galiojančių teisės aktų reikalavimų, nei sąžiningumo principų.
9.5. Laiko, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, jog tinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir kaip konkrečiai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su pareiškėju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
3. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtinto G. S. ir V. K. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam teikimo. Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. gegužės 24 d. gautas pareiškėjo V. K. prašymas dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi išdavimo, suinteresuotam asmeniui G. S. tinkamai nevykdant Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3184-301/2023 patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
6. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kokia yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
8. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta V. K. ir G. S. sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl ji šalims yra privaloma. Pareiškėjas V. K., teigdamas, jog suinteresuotas asmuo G. S. minėtos nutarties nevykdo, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad taikos sutarties sąlygos dėl jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos būtų vykdomos priverstinai.
9. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikti duomenys, t. y. elektroninio susirašinėjimo kopija, liudijantys, kad apeliantė su nepilnamečiu vaiku išvyko iš Lietuvos Respublikos ir faktiškai jau kurį laiką gyvena Danijoje. Vėliau teismui šias faktines aplinkybes visiškai pripažino ir patvirtino pati apeliantė, savo 2023 m. birželio 14 d. pateiktame atsiliepime, kartu pateikė duomenis apie darbo kontraktą Danijoje (anglų kalba), vaiko registraciją naujoje ugdymo įstaigoje (danų kalba). Kartu atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ji nurodė, kad savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso neslepia, pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nedraudžia ir netrukdo. Yra pasirengusi abiem šalims priimtinomis sąlygomis spręsti klausimą kokiu būdu, kieno lėšomis ir kokiomis sąlygomis, tėvas toliau galėtų sklandžiai bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
10. Nurodyti duomenys liudija, kad po to, kai Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo ir apeliantės sudarytą taikos sutartį iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. suinteresuotas asmuo G. S. su nepilnamečiu vaiku išvyko iš Lietuvos Respublikos ir apsigyveno Danijoje. Būtent ši faktinė aplinkybė ir sudaro objektyvias ir esmines kliūtis abiem šalims (t. y. tiek pareiškėjui, tiek ir suinteresuotam asmeniui) tinkamai laikytis (tinkamai vykdyti) taikos sutartimi nustatytos tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Civilinėje byloje duomenų, kurie liudytų, kad apeliantė iki šiol savo aktyviais, akivaizdžiai nesąžiningais ar piktybiškais veiksmais, trukdė pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nėra. Pateikta elektroninio susirašinėjimo kopija liudija, kad apeliantė operatyviai atsiuntė pareiškėjui naujos savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresą, teikė siūlymą atvykti aplankyti nepilnametį vaiką jo naujoje gyvenamojoje vietoje, bendrauti atostogų metu, per kamerą internetu. Atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantė pažymėjo, kad yra pasirengusi abiem šalims priimtinomis sąlygomis spręsti klausimą kokiu būdu, kieno lėšomis ir kokiomis sąlygomis tėvas toliau galėtų sklandžiai bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
11. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. S. nesąžiningais ar piktybiškais veiksmais netrukdo pareiškėjui V. K. bendrauti su nepilnamečiu vaiku (priešingai, ji gera valia teikia jam informaciją apie vaiko faktinę buvimo vietą, siūlo atvykti susitikti, bendrauti nuotoliniu būdu), tačiau jai ir nepilnamečiam vaikui V. K. faktiškai gyvenant Danijoje, objektyviai, nepatiriant papildomų piniginių išlaidų, nepatiriant papildomų laiko sąnaudų, nenustatant papildomų bendravimo sąlygų, jau nėra įmanoma tinkamai, taip pat ir prievartiniu būdu (t. y. išduodant vykdomąjį raštą ir jį pateikiant vykdyti kompetentingam subjektui – antstoliui), įgyvendinti būtent tokios tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kokia ji buvo patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi.
12. CK 3.175 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms vaiko tėvas arba motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-170-368/2023). Todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, tiek apeliantė, tiek pareiškėjas turi teisę, abu bendradarbiaudami ir kooperuodamiesi, susitarti dėl naujos tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, o jiems paties to negalint padaryti – kreiptis į teismą dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamu atveju (E. S. kartu su nepilnamečiu vaiku V. K. nuolat gyvenant užsienyje) sąlygotų nuolatinių konfliktų kilimą tarp pareiškėjo (tėvo) ir suinteresuoto asmens (motinos) ir neužtikrintų sklandaus tėvo ir vaiko bendravimo pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo V. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Tenkinus suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą, pagrindo priteisti pareiškėjui V. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Duomenų apie suinteresuoto asmens G. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme negauta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.