Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-1058/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
1-189-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57784-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
R. G., A. B.
Nukentėjusysis
D. T.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-189-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57784-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei (Assadilovai),vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei,dalyvaujant prokurorams Mantui Januškevičiui, Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam R. G. (R. G.), jo įstatyminei atstovei I. K. ir gynėjai advokatei Annai Grinevič,

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo įstatyminiams atstovams S. B. (S. B.), N. B. (N. B.) ir gynėjui advokatui Karoliui Barysui,

nukentėjusiajam D. T. (D. T.),Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. A.,psichologei Simonai Ringelevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 10 MGL (500 EUR) baudą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą su įpareigojimais, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui su įpareigojimais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir R. G. nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui. Veikdami kartu, 2018 m. gruodžio 6 d. apie 00.30 val. būdami kieme namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju D. T. (D. T.) metu, A. B. tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam D. T. mažu kastuvu į galvos sritį, tuo pagal 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą Nr. G 4428/2018(01) padarydamas nukentėjusiajam D. T. odos nubrozdinimą pakaušio kairėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko R. G. tyčia metė akmens masės plytą į nukentėjusįjį D. T., pataikydamas į kairį petį ir tuo pagal 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą Nr. G 4428/2018(01) padarydamas nukentėjusiajam D. T. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. B. teisme parodė, kad tą vakarą N. su S. buvo pas D., išgėrinėjo. S. pakvietė jį atvažiuoti. Atvažiavęs jis šiek tiek išgėrė ir po to paskambino R.. Jis pasikvietė R. atvažiuoti. Kiti jau buvo girti. R. atvažiavo ir taip pat išgėrė. D. būdamas girtas pradėjo įžeidinėti R. tautybę, pavadino „(duomenys neskelbtini)“, juos abu vadino vaikais, kalbėjo visokias nesąmones. Po to pasakė einam į lauką pakalbėti, ar kartu susitarė išeiti pakalbėti. Jis (A. B.) su R. išėjo dviese pirmi, po to turėjo išeiti D.. Jie lauke su R. pradėjo rūkyti. Kai po poros sekundžių išėjo D., pamatė, kad jis su ginklu. Tą ginklą rodė kada buvo visi viduje, dar iki atvykstant R., pasakojo, ką yra su tuo ginklu padaręs. Ginklas jam nepasirodė žaislinis. Kai pamatė ginklą lauke, išsigando ir paėmė kastuvą. R. ir D. pradėjo muštis. Jie mušėsi prie mašinos, o jis su kastuvu stovėjo ir bandė juos išskirti. Gal kažkam netyčia užkabino, bet tikrai to nenorėjo. Kastuvo išmesti nespėjo, norėjo tik juos išskirti. Nematė, kad R. būtų sudavęs D. į galvą. Besimušdami jie buvo nukritę prie mašinos, bet greitai atsistojo. Tada išėjo D. brolis, pradėjo kažką rėkti ir visi išsibėgiojo. S. pabėgo pirma, tada jis ir po to matė, kad R. bėga su striuke. Nesuprato, kieno striukė, iš kur. Po to jie visi trys nuvažiavo į kebabinę Karoliniškėse. R. sakė, kad kebabams pinigus paėmė iš striukėje buvusios piniginės, kur buvo 8-10 EUR. Jis matė, kad pas R. G. buvo 10 EUR monetomis. Pavalgę nuvažiavo iki S. Pas S. stovėjo rūkė, po poros valandų su R. nuvažiavo pas jį namo. Pas D. jį pasikvietė S., bet pora jie nebuvo. Pas D. jis daug degtinės negėrė, bet jam užteko. Alkoholis buvo D.. Dar alaus truputį buvo ir dar alkoholio atvežė R.. Bet jie nespėjo daugiau išgerti, nes pradėjo nesąmonės. Nematė ar R. kažką metė į D., gal ir metė, bet jis nespėjo pamatyti. R. nuo D. bandė atitraukti dviem rankomis. Iš pradžių kastuvas buvo rankose, bet kai pradėjo rankomis skirti, kastuvas nukrito ant žemės. Nežino, kur D. T. galėjo susižaloti galvą. Išskyrus minėtus 10 EUR pas R. daugiau pinigų nematė, jeigu būtų daugiau, jis būtų pasakęs ir jie nebūtų stoviniavę prie laiptinės, vaikščioję dvi valandas pėsčiomis namo. Su taksi būtų nuvažiavę. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 15 d. A. B. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad galimai įtarime nurodytu laiku jam paskambino jo pažįstama S. S. ir pakvietė į svečius pas D., kurį jis pažinojo. S. jį pasitiko (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „IKI“. Jie atėjo į kažkokį namą, adreso nežino. Ten dar buvo mergina vardu N., pavardės nežino. Jie gėrė alkoholį, jis negėrė. Po kažkiek laiko atėjo jo pažįstamas R. G., kurį, kaip suprato, pakvietė kažkas iš merginų. Dar kol R. nebuvo, D. rodė pistoletą, gyrėsi, jį išrinkinėjo. Pistoletas buvo tikras, ne žaislinis. Kai atėjo R., D. pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti visokiais žodžiais, kalbėjo visokiais nesąmones. Tuo metu, kai D. kabinėjosi prie R., jis (A. B.) pistoleto jau nematė, tada D. pistoletu niekam negrasino, jo net nerodė. Konflikto metu D. pasiūlė išeiti į lauką pakalbėti. Jie su R. išėjo į lauką, D. liko viduje. Bet po 3-4 minučių jis išėjo. Kai D. išėjo iš namo, tai jis iš karto buvo prie jų su R. ir R. pats priėjo prie jo arčiau. Tada D. pradėjo kažką rėkti ant R., tada iš kažkur ištraukė pistoletą ir pradėjo grasinti R., buvo nukreipęs pistoletą į R., o R. pradėjo mušti D., tačiau nematė kuo mušė. Tuomet iš namo išbėgo S., pasakė jam: „bėgam“ ir jie su ja pradėjo iš ten bėgti. Jie nubėgo iki kažkokios parduotuvės, po ko, jam atrodo, S. paskambino R. ir jie susitiko kebabinėje, Laisvės prospekte. Ten jie valgė. Kai susitiko su R., jis kažką pasakojo kas įvyko tarp jo ir D., bet jo neklausė. Jis D. jokio smūgio kastuvu nesudavė, mažą kastuvą kieme matė, kai buvo išėję parūkyti, jį laikė rankose, tačiau jokių smūgių D. nesudavė nei kastuvu, nei kažkuo kitu. Kas vyko tarp R. ir D. jis nematė ir nieko apie tai pasakyti negali. Jokios striukės nei pas D., nei pas R., kai jie buvo lauke, jis nematė. Jo akivaizdoje R. jokios striukės nevogė, jis to nematė. Kai susitiko su R., jokios svetimos striukės pas jį nematė. Jis „Facebook“ yra pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 33). Papildomos apklausos metu (2019-08-23) A. B. nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 42).

Kaltinamasis R. G. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iki įvykio nuketėjusiojo nepažinojo. Jis buvo pakviestas į nukentėjusiojo namus išgerti. Alkoholis buvo D. T.. Jo namas buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ten buvo pirmą kartą, atvyko susitaręs su A. ir S.. Name buvo jis, A., S. nukentėjusysis ir N.. Jie visi gėrė degtinę. Jis išgėrė pakankamai. Tada pirtyje nukentėjusysis pradėjo jį žeminti, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jo asmenybę, ėmė gąsdinti ir grasinti pistoletu. Mano, kad grasinimai prasidėjo dėl girtumo. Dėl to prie pirties lauke tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo abipusės muštynės. Į lauką jis išėjo, nes nukentėjusysis pakvietė pasikalbėti. Jis tai suprato kaip agresijos išraišką. Prieš tai nukentėjusysis jau buvo rodęs pistoletą, todėl pamanė, kad prie jo D. T. prieis su agresija. Kai D. T. pakvietė į lauką, matė kaip jis ėjo į kitą kambarį, kur laikė pistoletą. Išėjęs į vidų grįžti nebeketino, buvo su savimi pasiėmęs visus savo daiktus. Į lauką išėjo visi, išskyrus N.. Kai nukentėjusysis išėjo į lauką, jie su A. ir S. jau buvo lauke. Pamatęs, kad prieš išeinant D. T. nuėjo į tą kambarį, kur laikė pistoletą, jis išsigando, kad gali į jį šauti, todėl lauke paėmė pusę plytos ir metė į išėjusį nukentėjusįjį. Pataikė į krūtinės sritį. Negalėjo paaiškinti, kodėl pamanęs, jog D. T. nuėjo pasiimti pistoleto, vis tiek liko laukti jo lauke. Kai nukentėjusysis išeidinėjo į lauką pas jį pistoleto nematė, tačiau plytą metė, nes pistoletas galėjo būti kažkur paslėptas. Be to, D. T. buvo žymiai vyresnis, o jis dar nepilnametis. Kai prasidėjo muštynės su D. T., A. ir S. bandė išskirti, bet jiems nesigavo. Smūgius sudavė ir jis ir D. T.. Tiksliai nepamena, į kurias kūno vietas sudavė nukentėjusiam, bet mano, kad į galvos sritį nesudavė. Besimušant nukentėjusysis buvo nukritęs prie mašinos, tačiau nepamena, kokia poza. Jis iš karto atsistojo. Muštynės vyko prie pirties. Erdvė buvo siaura, pirtis buvo iš kairės, o iš dešinės mašina. Truko keletą minučių, kol nukentėjusysis nepradėjo šaukti ir nepakvietė brolio. D. T. nusiėmė striukę ir metė į jį. Kadangi buvo išgėręs, ne viską normaliai suprato, pamanė, kad tai jo striukė, todėl ją pasiėmė pabėgdamas. Pabėgo, nes išsigando, kad jie bus dviese. Striukėje rado piniginę su 8 EUR. Tuos 8 EUR pasiėmė, o striukę išmetė. Nežino, kokie dar daiktai joje buvo, tačiau pinigų daugiau nebuvo. A. B. konflikto metu bandė išskirti tiek žodžiais, tiek nustumdamas, atitraukdamas, bet jam nesigavo. Kitokių A. B. veiksmų nebuvo. Pas A. B. kastuvą matė iš karto, kai išėjo į lauką, bet tuo kastuvėliu A. B. pataikė į jį, atsitiktinai, muštynių metu bandydamas išskirti, kažkur į nugaros pusę, nestipriai. Nežino, ar galėjo suduoti skirdamas ir D. T. A. B. visada matė už nugaros, šalia, tuo tarpu nukentėjusysis stovėjo priešais, todėl išėjus D. T. į lauką A. B. kastuvo panaudoti negalėjo. Mano, kad neteisingai pasielgė pasiimdamas striukę, tačiau nemano, jog yra kaltas, kad metė plytą, nes tai darė gindamasis. Sutiko su civilinio ieškinio dalimi dėl 8 EUR ir 35 EUR piniginės vertės priteisimo. Ikiteisminio tyrimo metu (2019-01-24) R. G. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Galimai įtarime nurodytu laiku, vakare jam paskambino pažįstamas A. B. ir pakvietė į svečius (duomenys neskelbtini). Netoli teismo pastato jį pasitiko A. ir jo pažįstama S.. Kiek jis sužinojo, vaikinas vardu D. pakvietė S. į svečius ir leido, kad ji ateitų su 2 draugais. Kaip suprato, S. paskambino A., o A. paskambino jam. Jie atėjo į kažkokį namą, adreso nežino ir parodyti kur jis randasi negalės. Ten dar buvo kita jo pažįstama N., pavardės nežino. Namo šeimininką, pas kurį jie atėjo, pamatė pirmą kartą, jis prisistatė D.. Jie sėdėjo, gėrė alkoholį. Kai jau pakankamai daug išgėrė, D. pradėjo prie jo (R. G.) kabinėtis, įžeidinėti visokiais žodžiais, tapo agresyvus, kalbėjo visokiais nesąmones. Pokalbio metu D. pradėjo girtis, kad turi pistoletą, po to nuėjo į kitą kambarį, iš kur grįžo su pistoletu rankose. D. pademonstravo jiems pistoletą, po ko vėl nuėjo į tą kitą kambarį ir grįžo jau be pistoleto. Tada vėl prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu D. pradėjo jam grasinti, vadino velniu, sakė, kad tokius jis statė ant kelių, kažkokiu momentu pasakė, kad jį nušaus. Tada jis pradėjo atsakinėti panašiai, pasakė, kad jis pats velnias, kad niekada negalės pastatyti jo ant kelių. Tada D. nuėjo į tą kambarį, iš kur buvo atnešęs pistoletą. Jis pagalvojo, kad gali viskas liūdnai baigtis, apie tai pasakė A. ir jie nusprendė išeiti į lauką. Išeinant iš namo, A. paėmė kažkur ten buvusį kastuvą. Kai jie išėjo į lauką, jis paėmė į rankas akmens plytą, kuria norėjo apsiginti, jeigu jį pultų D.. Kai D. išėjo iš namo ir ėjo link jų su A., pamatė, kad jis bando kažką išimti iš striukės vidaus. Jis pagalvojo, kad jis nori ištraukti pistoletą ir numetė į jį akmens plytą. Pataikė jam kažkur į viršutinę krūtinės dalį. D. pradėjo šaukti ir eiti atgal, o jis (R. G.) pribėgo prie jo ir tarp jų prasidėjo abipusės muštynės. Jis negali nurodyti nei savo konkrečių veiksmų tų muštynių metu, nei D.. Kiek pamena, A. stovėjo praktiškai jam iš nugaros ir norėjo suduoti D. tuo kastuvu, tačiau nepataikė į jį, o pataikė jam į galvą. Tada jis surėkė, kad A. nesikištų, kad jis pats išsiaiškins. Kur po to buvo A., nematė, į muštynes jis nesikišo. Po to, kai A. netyčia sudavė jam kastuvu, jis kiek nuėjo nuo D., pagalvojo, kad jau viskas baigėsi, bet tada D. staiga nuėmė nuo savęs savo striukę ir metė ją į jį, o jis (R. G.) ją numetė ant žemės. Jis matė, kad striukė nukrito ant žemės. Visą laiką D. garsiai šaukė, sakė, kad išeis tuoj jo brolis ir jiems bus blogai, keikėsi. Bet į pagalbą vardu brolio nekvietė. Tada D. priėjo prie jo ir sudavė jam vieną smūgį koją į koją. Tada jis pamatė, kad į namo laiptinę išėjo kažkoks vyras, D. pasakė, kad tai jo brolis. Tada jis pradėjo iš ten bėgti, nes tas vyras buvo didelis ir grėsmingas. Jis pamatė, kad priekyje bėga A. ir S.. Jis bėgdamas pamatė ant žemės gulėjusią striukę, kurią staiga stvėrė ir bėgo toliau. Nubėgę kiek toliau nuo to namo striukėje rado piniginę. Daugiau nieko striukėje netikrino ir numetė ją į krūmus. Iš piniginės išsiėmė ten buvusius metalinius pinigus ir ją išmetė. Ten buvo 8 eurai, 200 eurų piniginėje nematė ir tokios sumos neėmė. A. ir S. nematė kaip jis paėmė striukę nuo žemės, nematė kaip jis išėmė ir kraustė piniginę, kaip išėmė iš tos piniginės pinigus. Jie visą laiką bėgo priekyje. Kai juos pasivijo, pasakė, kad striukėje rado piniginę, kurioje buvo 8 eurai. Tada jie nuvyko į kebabinę, esančią Karoliniškėse, pavalgyti. Kai jie dar buvo kartu, į S. numerį iš N. numerio skambino D., kalbėjo su juo ir sakė, kad grąžintų striukę, į ką jis atsakė, kad ją išmėtė į krūmus. Vėliau dar skambino N. ir sakė, kad ten atvažiavo policija, sakė, kad jie ten grįžtų, tačiau jie nenuvažiavo. Vėliau D. skambino A., atsiprašinėjo ir D. pasiūlė susitaikyti, o visą kaltę versti jam. Tačiau, kiek žino, A. nesutiko jo apkaltinti. Kai konfliktas vyko lauke, pistoleto pas D. jis nematė, bet galvojo, kad jis turi pistoletą su savimi, nes prieš išeinant į lauką D. nuėjo į kambarį, kur laikė pistoletą. Taip pagalvojo, nes tarp jų jau vyko konfliktas ir D. buvo labai agresyvus. Jis gailisi, kad įsivėlė į konfliktą, sudavė D. akmenine plyta ir paėmė iš jo numestos striukės piniginės 8 eurus. Daugiau nieko nedarė ir jokių kitų daiktų nevogė (t. 2, b. l. 102-103). Papildomos apklausos metu (2019-08-30) R. G. patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildomai nurodė, kad po kažkurio laiko po įvykio jam paskambino D. T. ir pokalbio metu sutarė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo dėl nieko nekaltins, o jis nutylės, jog įvykio metu jis jam grasino ginklu, kad jį iš viso turėjo (t. 2, b. l. 114).

2019 m. gegužės 30 d. akistatos tarp R. G. ir D. T. metu R. G. parodė, kad paskutiniu autobusu atvyko į Vilniaus rajono poliklinikos sustojimą, kur išlipo iš autobuso. Nuėjo link teismo ir atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur prie pagrindinio kelio yra pastatyta varlės skulptūra. Atvyko, nes jį pakvietė pažįstama S. ir pažįstamas A.. Minėtoje vietoje jie jį pasitiko dviese ir pasiūlė eiti į pirtį išgerti degtinės. Jis sutiko ir su jais nuėjo, kur jie jį nusivedė. Ėjo apie 3-4 minutes kol atėjo prie nuosavo namo, kur šalia namo buvo pirtis. Pirtyje buvo priešais jį sėdintis D., kurio vardo ir pavardės tuo metu nežinojo. Taip pat ten buvo jauna mergina, kurią pažinojo, jos vardas N., su ja iki įvykio dienos susipažino prieš dvi dienas ir tas dvi dienas su ja vartojo alkoholinius gėrimus. Su ja supažindino S.. Visi susėdo prie stalo ir ėmė vartoti alkoholį. Pamena, kad D. su N. nuolat kažkur išeidavo ir grįždavo, pamena, kad kilo konfliktas, tačiau dėl ko neatsimena. Jis su A. ir S. išėjo į lauką, A. su savimi paėmė mažą kastuvėlį, kuris buvo pirtyje. A. jam sakė, kad pas D. yra pistoletas ir, kad jis nori jį užpulti, nes pavydi jam N.. Jis lauke paėmė pusę plytos, kai į lauką išėjo D.. Jis (R. G.) išsigando, kad jis turi ginklą ir į jį metė turimą plytą, pataikė jam į viršutinę krūtinės dalį. Po to jis su D. ėmė muštis, smūgiavo vienas kitam kumščiais, kur būtent, nepamena. A., stovėdamas jam už nugaros, sudavė kastuvėliu per galvą, po ko iš karto pasakė, jog supainiojo jį su D., liepė nelįsti ir šis į muštines nesikišo. Jam su D. mušantis abu atsidūrė už kieme stovinčio automobilio. D. nusirengė striukę ir metė į jį. Jis paėmė tą striukę ir permetė sau per galvą, ji nukrito arčiau vartų, ant žemės. Po to išbėgo nukentėjusiojo brolis, šūktelėjo A., kad jis mestų kastuvėlį, šis tą ir padarė. Tuomet A. šaukė: „bėgam“ ir jiedu ėmė bėgti. Buvo labai išsigandęs bei pasimetęs, bėgdamas pamatė ant žemės gulinčią striukę ir pamanė, kad tai jo striukė, nes turi panašia, todėl ją paėmė. Abu su A. bei S. išbėgo iš kiemo ir nubėgo link „Ekspress“ picerijos. D. bėgo jiems iš paskos, kažką šaukė, bet jis nesuprato ką. Po to bėgti liovėsi. Tuomet pamatė, kad tai ne jo striukė, pastebėjo, kad striukės vidinėje kišenėje buvo piniginė bei elektroninė cigaretė. Atidarė piniginę ir pamatė, kad joje daug dokumentų, ten dar buvo automobilio raktai bei 8 eurai metalinėmis monetomis. Buvo išsigandęs, sugrįžti bijojo, pagalvojo, kad gal D. turi ginklą, todėl pasiėmė 8 eurus sau, o likusius daiktus išmetė. Tuomet nusivijo S. su A., jie užėjo į kažkokį kiemą, galvojo ką daryti toliau ir tuo metu nukentėjusysis paskambino S. ir prašė grąžinti striukę. Jie bijojo grįžti. Tuomet į S. numerį paskambino kažkas iš policijos pareigūnų, tačiau ji iš karto padėjo ragelį. Toliau užsiėmė savo reikalais, D. daugiau nematė. D. T. parodė, kad tą vakarą buvo jie trise: jis, S. ir N.. Sėdėjo pirtyje, kuri priklauso jo broliui ir yra nuosavame sklype, ir vartojo alkoholinius gėrimus. S. jo paklausė, ar gali atvažiuoti jos vaikinas, nes jai liūdna. Jis leido, nurodė, kad ilgai nesėdės. S. paskambino savo vaikinui, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ (A.), šis pusvalandžio bėgyje atvyko, sėdėjo keturiese apie pusvalandį ir vartojo alkoholį. Po to S. su vaikinu išėjo ir jie su N. liko, išėjo iš pirties į kiemą parūkyti. Grįžę dar pasėdėjo apie pusvalandį ir atėjo S. su vaikinu bei akistatoje dalyvaujantis vaikinas. Jis su N. išėjo į lauką, klausė jos, kas čia vyksta, nes buvo nepatenkintas. Toliau vartojant alkoholį pirtyje jis liepė baiginėti pasisėdėjimą ir pasiūlė skirstytis. Netrukus tarp jo ir S. vaikino įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nepamena. R., S. ir jos vaikinas (A.) išėjo į lauką. Jis baigė plauti indus, apsirengė striukę ir išėjo į lauką, norėjo užrakinti duris. Jam prisidegant cigaretę, šone iš kairės stovėjo R.. Kai bandė daryti duris, pajautė smūgį į galvą iš nugaros. Tai A. sudavė jam su kastuvėliu. Po smūgio gavimo, R. metė į jį plytą ir pataikė į petį iš priekio pusės. Jis (D. T.) užbėgo už kieme stovėjusios mašinos, bėgdamas nusirengė striukę, numetė ją ant mašinos. Dėl kilusio triukšmo antro namo aukšte pasirodė brolis, kuris šaukė A., kad šis mestų kastuvėlį, po ko visi išsibėgiojo. Jis ieškojo striukės, numestoj vietoj nerado, todėl ėmė juos vytis, suprato, kad kažkuris iš jų paėmė. Vydamasis matė, kad jo striukę nešasi vienas iš jų, tačiau kuris būtent, nematė. Jų nepasivijo, grįžo atgal. Su S. bandė susisiekti, prašė, kad grąžintų striukę, tačiau susitarti nepavyko, todėl iškvietė policiją. Iš galvos bėgo kraujas. Atvykus policijai, su pareigūnais vyko (duomenys neskelbtini) ieškoti pasišalinusių asmenų, striukės, tačiau nieko nerado. Nuvažiavus su pareigūnu pas S. močiutę, ten buvusi S. atidavė jam striukę, kurios kišenėje buvo jo pasas. Vėliau iš dingusių daiktų jis atgavo: raktus nuo automobilio (t. 2, b. l. 107-108).

Nukentėjusysis D. T. teisme parodė, kad pas jį buvo atėjusi S., N. ir draugas D, kuris vėliau išėjo. Tą vakarą buvo nusipirkęs 1 litrą alkoholio ir jie trise su N. ir S. išgėrinėjo. Nežinojo, kad jie nepilnamečiai. S. paklausė, ar gali pakviesti savo vaikiną, jis sutiko, bet pasakė, kad ilgai nesėdės, nes rytoj į darbą iš ryto. A. B. atvažiavo gal valandos bėgy, gal šiek tiek mažiau. Viskas buvo tvarkoj, dar apie valandą sėdėjo, juokavo, išgėrinėjo. Jokio konflikto nebuvo. Po to S. su A. pasakė, kad tuoj ateis, paprašė dar nesiskirstyti ir palaukti jų draugo, nes jie turėjo kažkur dar važiuoti. Atėjo R. G. ir įžeidinėjo, sakė, kad jie išvažiuoja. Su juo prasidėjo žodiškas konfliktas dėl to, kad kaltinamieji vienas kitam teigė kaip darė blogus dalykus, iš močiutės rankinę pagrobė. Jis (D. T.) panaudojo necenzūrinius žodžius ir prasidėjo žodinis konfliktas su R.. Su A. nekonfliktavo. Susižodžiavimas įvyko priepirtyje. Po to jis (D. T.) pasiūlė išeiti į lauką, nes buvo abu išgėrę, norėjo atsiprašyti ir taip skirstytis normaliai. Nuėjo pasiimti striukės, kuri kabėjo šone už spintelės. Tik išėjęs į lauką pajuto iš galo staigų, aštrų smūgį į pakaušį. Atsisukęs pamatė, kad 60-70 cm atstumu stovi A., dviem rankom laikydamas kastuvėlį, tuo momentu į jį atskrido plyta. Dar spėjo užsidengti pečiu, kad nepataikytų į galvą. Pataikė į petį. Smūgį į galvą sudavė A. B.. Po smūgio buvo truputį prisėdęs. Tada jis nustūmė R. į šoną ir pradėjo bėgti, šaukti brolio pagalbos, nes vienas buvo su kastuvu, kitas su plyta, pasidarė nejauku. Jie abu bėgo artyn muštis. A. su lopeta bėgiojo iš paskos R.. Nusiėmė striukę ir numetė ant mašinos stogo. Nusiėmė, nes galvojo, kad reikės muštis, buvo gaila plėšyti. Apibėgęs mašiną už jos pasislėpė, nes kieme buvo krūva plytų, galvojo, kad gali dar kartą į jį mesti. R. stovėjo prie priekio mašinos kur plytos. Šalia jo stovėjo S., kur stovėjo A. – nematė. S. visą laiką stovėjo lauke. Brolis išėjęs pasiteiravo, kas vyksta, po ko jie staigiai pasišalino pasiimdami jo striukę. Pasivyti jų nepavyko. Bandė skambinti S., rašyti žinutę, kad grąžintų daiktus, bet jį ignoravo, tada iškvietė policiją. Lauke nebuvo nukritęs. Gal buvo užsikabinęs už mašinos priekio ir šiek tiek pasviręs, bet stovėjo ant kojų. Kaltinamųjų veiksmų priežasties nesuprato. Jo ginklas yra plastmasinis, vadinasi „Air soft“. Ginklą matė tik A., R. tuo metu nebuvo, jis nematė ginklo. A. ginklą rodė šiaip, norėjo pasirodyti, nes jis atrodo tikroviškai. Konflikto metu nei vienam kaltinamajam, niekam negrasino. Nepamena, ar buvo užsiminęs kam nors, kad ginklas netikras. Konfliktuojant ginklas buvo pavėsinėje, juo negrasino. Su R. gal šiek tiek teko muštis, bet neatsimena to momento. N. lauke nebuvo, tuo metu ji buvo tualete. Kai išbėgo brolis, R. tuo metu rankose nieko neturėjo, o A. turėjo kastuvėlį. A. numetė tą kastuvėlį ir jie pabėgo. O R. čiupo jo striukę. S. nuo mašinos stovėjo kažkur du su pusę metrų atstumu, iš tos vietos galima buvo viską matyti. Nuo jo iki S. buvo iki 2,5–3 m atstumas. Ar S. matė veiksmus su kastuvu ir plyta – nežino. Tuo metu, kai išėjo iš pirties, R. buvo priešais jį, atrodo, jis buvo apsirengęs pūkinę striukę, tamsiai mėlynos spalvos. Po to, kai jie pabėgo, jokių svetimų daiktų nebuvo likę. Jo striukėje, kurią nusinešė R., buvo raktai nuo mašinos, nuo garažo ir nuo namų, mašinos dokumentai piniginėje, kuri buvo vidinėje kišenėje, piniginėje dar buvo kortelės (banko, nuolaidų), pinigai, metalo apie 8 EUR, po 50 EUR dvi kupiūros, ir smuklesnėmis kupiūromis po 10, 20 ir 5 eurus, iš viso 200 eurų. Turėjo piniginėje tokią didelę sumą, nes norėjo mokėti lizingus ir nusiėmė. Lizingus moka terminale, kur mokėjimo kortelių nepriima. Iš visų daiktų buvo grąžintas pasas, striukė, elektrinė cigaretė, raktai, tačiau striukė buvo tuščia. Civilinį ieškinį reiškia R., jį sudaro 235 EUR: grynieji pinigai –200 EUR ir piniginė – 35 EUR. Monetų nereikalauja. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, tos pačios dienos ryte vykusios apklausos metu buvo prablaivėjęs, jo apklausos protokole faktinės aplinkybės užfiksuotos teisingai, jį skaitė. Suklydo nurodydamas, kad mušė šviesių plaukų vaikinas, arba tyrėjas ne taip užrašė, dabar nepamena, kaip buvo. Jis nežinojo kuris iš jų A., o kuris R., nes jie vardu ir pavarde neprisistatė vienas sakė „(duomenys neskelbtini)”, o kitas „(duomenys neskelbtini)”. Konflikto metu daugiau smūgių į galvą nepatyrė. Su broliu apie tą situaciją kalbėjo, jam pasakojo, kaip viskas buvo. Jis pats konflikto nematė, išbėgo kai jau buvo viskas į pabaigą. 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu į klausimą, iš kur pas jį piniginėje buvo grynieji pinigai, nukentėjusysis parodė, kad darbovietėje UAB „V“ buvo gavęs premiją prie algos grynais. Tą patį vakarą po darbo, kai susitiko su S. ir N., dar turėjo grynų pinigų prie savęs piniginėje. Premiją prie algos gavo, nes dirbo viršvalandžius. Sumokėjo direktorius. Tai buvo vienintelis kartas, kai gavo grynaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu (2018-12-06) D. T. parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) per vykusias išgertuves, kurios vyko jo pirtelėje, tarp jo ir dvejų nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Konflikto pasėkoje nepažįstamas vaikinas, kurio požymiai – apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm, šviesių plaukų, buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, šviesios spalvos džinsus, sudavė jam vieną karta su mažu kastuvu į galvos sritį iš nugaros. Kitas apie (duomenys neskelbtini) metų vaikinas, kuris (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių plaukų, buvo apsirengęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos kepurę, sportines kelnes. Nuo žemės pasiėmė akmens masės plytą ir metė į jo petį. Dėl minėtų veiksmų jam buvo atimta galimybė priešintis, dėl ko, pasinaudojęs proga, šviesių plaukų vaikinas pastvėrė jo striukę, kurios vertė 100 eurų. Striukės viduje buvo jo pasas, banko kortelė, piniginė, kurios vertė 35 eurai, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, grynų pinigų 200 eurų, raktai nuo automobilio ir namų, motorolerio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas. Dėl minėtų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta 335 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 1-2). Pakartotinai (2018-12-06) apklaustas liudytoju D. T. parodė, kad jis 2018 m. gruodžio 5 d. apie 20 val. pakvietė pas save į pirtelę draugą D., pavardės nepasakys, ir dvi drauges – N. T. ir S. S.. Jie drauge sėdėjo jo pirtelėje ir leido laiką. Apie 20.45 val. D. išvažiavo namo. Jis liko vienas su savo draugėmis. Po kurio laiko pas jį atėjo du nekviesti asmenys, kurių liudytojas nepažįsta. Tai nepažįstamas vaikinas, kurio požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm, šviesių plaukų. Buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, šviesios spalvos džinsus. Kitas vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių plaukų. Buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kepure, sportines kelnes. Liudytojas spėja, kad juos pakvietė S. S.. Nepažįstami asmenys buvo nedraugiški ir įžūliai elgėsi. Tai buvo jau 2018 m. gruodžio 6 d. apie 00.10 val., kai nepažįstami asmenys pradėjo provokuoti konfliktą. Liudytojas norėjo išprašyti nepažįstamus asmenis ir išėjo su jais į lauką. Išėjus su jais į lauką, tamsių plaukų vaikinas norėjo išprovokuoti muštynes. Tuo momentu jis stovėjo veidu į (duomenys neskelbtini), priešais jį stovėjo vaikinas juodų plaukų. Jam už nugaros buvo jo pirtelė ir liko šviesių plaukų vaikinas. Juodų plaukų vaikinas atsistojo į kovinę stovėseną. Tik staiga jis pajuto stiprų smūgį į galvos sritį iš nugaros. Atsisukdamas pamatė, kad šviesių plaukų vaikinas pasiėmęs mažą kastuvą laikė ji rankose. Tuomet jis (D. T.) nutarė jį pasivyti. Jis nusiėmė nuo savęs savo striukę ir numėtė ją ant automobilio, kuris stovėjo pirtelės kieme, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stogo. Vaikinas šviesių plaukų pradėjo šalintis apibėgdamas automobilį. Tuomet iš nugaros pribėgo juodų plaukų vaikinas norėdamas jam suduoti. Jis (D. T.) apsisuko atkreipdamas visą dėmėsi į juodų plaukų vaikiną. Tada šviesių plaukų vaikinas nuo žemės pasiėmė akmens masės plytą ir metė į jo kairį petį. Jis vėl atkreipė visą dėmesį į šviesių plaukų vaikiną. Tada tamsių plaukų vaikinas stvėrė jo striukę nuo automobilio ir pradėjo šalintis. Šviesių plaukų vaikinas irgi pradėjo šalintis. Tuo momentu per visą konfliktą į gatvę buvo išbėgusi S.. Ji jau buvo apsirengusi ir prie savęs turėjo savo daiktus. Jis bandė juos vytis, bet nuo patirtų smūgių jam pradėjo svaigti galva, dėl ko liudytojas vos nenugriuvo. Nepažįstami asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuomet prie jo pribėgo draugė ir nuvedė jį į pirtelę. Praėjus kuriam laikui jis paskambino į policiją. Jo striukės vertė - 100 eurų. Striukės viduje buvo pasas, banko kortelė, piniginė, kurios vertė 35 eurai, automobilio registracijos liudijimas, grynų pinigų 200 eurų, raktai nuo automobilio ir namų, motorolerio registracijos liudijimas. Dėl minėtų veiksmų jam buvo atimta galimybė priešintis, buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta 335 eurų turtinė žala. Apie tai, kad jis turi pinigus galėjo žinoti tik S.. Vaizdo kamerų jo teritorijoje nėra (t. 1, b. l. 51-52). Papildomos apklausos (2019-01-24) metu D. T. patikslino ankščiau duotus parodymus, parodydamas, kad S. „Facebook“ paskyroje pamatė, kad šviesių plaukų vaikinas yra pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir tamsių plaukų vaikinas pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Juos pakvietė S. S.. Kaip suprato, jos vaikinas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jis sakė, kad gal nereikia, bet kiek vėliau S. išėjo ir grįžo su „A.“. Kiek vėliau S. su A. išėjo ir grįžo jau trise, trečias buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kas jį pakvietė nežino. Nepažįstami vaikinai buvo nedraugiški. 2018 m. gruodžio 6 d. apie 00.10 val. jie pradėjo provokuoti konfliktą, kabinėtis prie jo. Jis norėjo juos išprašyti ir kartu su jais išėjo į lauką, norėjo parūkyti. Kartu išėjo ir S.. Išėjus į lauką su jais, vaikinas, kuris „Facebook“ yra pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, norėjo išprovokuoti muštynes. Pradėjo prie jo lįsti, siūlė pasimušti. Tuo momentu jis stovėjo veidu į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais jį stovėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jam už nugaros buvo pirtelė ir liko vaikinas, kuris „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ atsistojo į kovinę stovėseną, o tuomet jis staiga pajuto stiprų smūgį kažkokiu daiktu į galvos sritį iš nugaros pusės. Jis nuo to smūgio nenukrito, išsilaikė ant kojų. Atsisukęs pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ laiko rankose mažą kastuvą. Suprato, kad smūgis jam buvo suduotas būtent tuo kastuvu. Tas kastuvas yra jo, jis buvo pavėsinėje ir kaip jis atsirado pas „(duomenys neskelbtini)“ jis nematė. Tuomet jis (D. T.) nutarė atimti kastuvą iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis nusiėmė savo striukę ir numetė ją ant automobilio OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pirtelės, stogo. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo šalintis apibėgdamas tą automobilį. Tuomet iš nugaros pusės prie jo pribėgo „(duomenys neskelbtini)“, jis norėjo suduoti, bet nepavyko. Tada „(duomenys neskelbtini)“ nuo žemės pasiėmė akmens masės plytą ir metė į jį, pataikydamas į kairį petį. Kadangi kieme buvo triukšmas, pabudo jo brolis V. B. (V. B.), išėjęs pasakė, kad tuoj ateis išsiaiškinti. Tada „(duomenys neskelbtini)“, pamatęs jo brolį, išsigando ir pabėgo. Kartu su juo pradėjo bėgti „(duomenys neskelbtini)“ ir S.. Tada jis (D. T.) pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bėga ir rankose turi jo striukę, kurią liudytojas buvo numetęs ant automobilio. Tačiau jis nežino, kaip jo striukė atsirado „(duomenys neskelbtini)“ rankose. Liudytojas nematė momento, kada būtent ir kas būtent paėmė jo striukę nuo automobilio, kur jis ją numetė. Kai kieme vyko konfliktas su vaikinais, į kiemą buvo išbėgusi S., jis pastebėjo, kad ji jau buvo apsirengusi ir prie savęs turėjo savo daiktus. Jie pabėgo trise link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuomet prie jo pribėgo N. ir nuvedė jį į pirtelę. Įvykio metu buvo pagrobta jo striukė, kurios vertė 100 eurų. Striukės viduje buvo jo vardu išduotas pasas, piniginė, 35 eurų vertės, kurioje buvo „Swedbank“ mokėjimo kortelė, numerio nežino ir jokių kitų duomenų apie tą kortelę neturi, automobilio registracijos liudijimas ir raktai, grynieji pinigai 200 eurų, raktas nuo garažo, raktas nuo namų, motorolerio registracijos liudijimas. Savo striukę rado kartu su pareigūnais, tačiau joje buvo tik pasas. „Swedbank“ mokėjimo kortelę ryte užblokavo, jos nevertina, nes naują pasidarė nemokamai. Duomenų apie kortelės panaudojimą neturi, pinigai nuo kortelės nuimti nebuvo. Automobilio raktai, raktas nuo garažo ir raktas nuo namų jam buvo grąžinti. Automobilio naujas registracijos liudijimas dar nepadarytas, dar nesikreipė dėl naujų dokumentų gaminimo. Motorolerio naujas registracijos liudijimas irgi dar nepadarytas, nes dar nesikreipė. Šiai dienai negali pasakyti, kokia žala jam bus padaryta dėl tų dokumentų praradimo, nes nežino. Šiai dienai minėtų dokumentų nevertina. Po įvykio jis kreipėsi į medicinos ekspertus, į gydytojus nesikreipė. Įvykio metu buvo pagrobtas jam priklausantis turtas 335 eurai sumai. Kadangi striukė, 100 eurų vertės, jam grąžinta, tai dėl įvykio padaryta 235 eurų turtinė žala. Apie tai, kad jis turi pinigus, galėjo žinoti tik S., nes ji matė, kaip jis prie pirtelės dėjo pinigus į savo piniginę. Jo draugė N., kiek jis žino, įvykio nematė, nes nebuvo išėjusi į lauką. Brolis taip pat įvykio nematė, nes į lauką taip ir neišėjo. D. T. negalėjo pasakyti, kur buvo S. tuo metu, kai jam buvo suduoti smūgiai, nes nematė. Jis tik pamena, kad S. kartu su jais išėjo į lauką parūkyti, o po to ją matė jau bėgančią su minėtais vaikinais. Po įvykio S. nematė, su ja nebendravo. Po įvykio jis bandė skambinti S., kad grąžintų pinigus ir dokumentus, bet ji nekėlė ragelio. Tada dar rašė jai SMS žinutę, bet ji nieko neatrašė. Vaikinų nematė, tačiau 2018 m. gruodžio 10 d. jam paskambino vaikinas, kuris prisistatė A. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini), ir norėjo susitaikyti. Pokalbio metu prašė, kad jis (D. T.) nekištų jo į tą bylą, nes pas jį ir taip daug problemų, sakė, kad viskas įvyko per R., siūlė jam atlyginti žalą. Jis jam pasakė, kad policijoje davė parodymus ir jų nekeis. Daugiau R. jam neskambino, nei vieno iš jų nematė, nei su vienu nebendravo (t. 1, b. l. 55-56). Papildomos apklausos (2019-05-10) metu D. T. papildomai parodė, kad dėl transporto priemonių registracijos liudijimų nuostolio nepatyrė ir dėl jų civilinio ieškinio nereikš. Palaikė 235 eurų civilinio ieškinio reikalavimą. Šaunamojo ginklo neturi, įvykio metu tokio neturėjo, tąkart turėjo plastmasinį žaislinį vaikišką pistoletą, kuriuo žaidė, niekam juo negrasino. Yra jį įsigijęs tiesiog pašaudyti į taikinį. Maždaug prieš mėnesį jam į mobilaus ryšio telefoną skambino R. mama, kuri pokalbio su juo metu verkė, prašė atleisti jos sūnui dėl pastarojo veiksmų, taip pat nurodė, jog yra pasiruošusi atlyginti sūnaus jam padarytą turtinę žalą. Jis jai atsakė, kad yra linkęs jos sūnui atleisti, jei bus atlygintas turtinis nuostolis. Taip pat yra linkęs atleisti ir A.. Tiesiog norėtų jų atsiprašymo ir turtinio nuostolio atlyginimo (t. 1, b. l. 57-60).

Liudytoja S. S. teismui parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus sakė tiesą. Jos su N. nutarė susitikti su D.. Apie 19-20 val. atėjo pas jį po to atvažiavo jos draugas A.. Visi išgėrinėjo. Tą vakarą ji nesijautė blaiva ir įvykius atsimena pusėtinai. Buvo 2 litrai degtinės ant keturių žmonių. Viskas buvo gerai, jokių pykčių nebuvo. Apie vienuoliktą, pusę dvylikos atvažiavo R.. Visi toliau gėrė. Ji D. už alkoholį buvo davusi pinigų, jis turėjo alkoholio. Visi gėrė po lygiai, daug. R. taip pat spėjo išgerti, nes daug buvo. Po to jie susikivirčijo dėl to, kad D. pradėjo jiems įrodinėti, kad jie gyvenimo nėra matę, kad dar žiauriai maži ir panašiai, dėl to labai susipyko. Po to D. ištraukė pistoletą ir pradėjo įrodinėti savo tiesą ir šiaip juos gąsdinti, sakė, kad „aš jus pašausiu“, tada R. pasakė einam į lauką pasikalbėsim. Tuo metu kambaryje buvo N., A., R., ir ji. Jie išėjo į lauką ir kas ten vyko ir kas ką kalbėjo, nelabai prisimena. Viskas vyko prie pirties, iškart prie išėjimo. R. bėgo į D., po to pradėjo muistytis labiau ir A., atrodo, bandė juos išskirti, bet nėra dėl to tikra. Tada išėjo D. brolis ar pusbrolis, ji išsigando ir pabėgo. Po to iš galo atbėgo R. su A. Į lauką išėjo ji, R., A. ir D.. N. iš pradžių išėjo po to grįžo atgal į pirtį. Pirmas išėjo A., antras R. ir tik tada D.. Mano, kad A. nieko neturėjo rankose. Kastuvėlio tikrai nepamemena. Įvykio vietoje jis stovėjo šalia jos. Nematė, kad R. būtų ką nors metęs į D.. Nemano, kad prieš išeidamas į lauką D. būtų kur nors nuėjęs. Kai jie stumdėsi, ji stovėjo ir nežinojo, ką daryti. Tą vakarą apie pinigus nieko nekalbėjo, nežino, ar kas nors turėjo pinigų. D. pistoletą laikė pirtyje, kėdėje, kuri buvo toje pačioje patalpoje kaip ir jie. Kaip buvo R. apsirengęs tikrai neprisimena. Jis sakė, kad pasiėmė D. striukę galvodamas, kad tai jo striukė. Po to jis išmetė striukę į krūmą. Po to, kai visi pabėgo, susitiko netoli jos namų ir nuėjo kebabų. Už juos sumokėjo R., jis iš kažkur turėjo 10 EUR. Matė, kad mokėjo monetomis. R. apie D. striukėje rastą piniginę nieko nesakė. Su A. šiuo metu santykiai geri, tačiau nebendrauja. Su R. anksčiau tik susirašydavo paklausti kaip tu ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta (2019-04-11) S. S. parodė, kad ji pažįsta A. ir R.. Buvo su A., jie susitiko su D. ir N.. Tada nuėjo pas D., ten gėrė. Tada su paskutiniu autobusu atvažiavo R.. Jie visi gėrė. Tada tarp jų prasidėjo konfliktas. D. pradėjo sakyti, kad jie ,,maloletkos“. Dar jis pradėjo grasinti ginklu, tada R. su A. pasakė, kad eitų į lauką ir ten normaliai pakalbėti. Jie išėjo į lauką. Matė, kad A. paėmė kastuvą. Dar matė, kad R. paėmė plytą. Viskas vyko lauke, prie D. namo, o gėrė pirtyje. D. ginklą ištraukė iš po kėdės, jį ten slepia. Kai jie išėjo į kiemą, pamatė, kad A. turi kastuvą, o R. plytą. Ji iš ten pabėgo, nes jai nereikia problemų. Dar pamena, kad buvo išėjęs D. brolis, nes buvo triukšmas. Tada ji nubėgo iki savo namų, o po kažkiek laiko ten atbėgo A. ir R.. R. turėjo striukę, sakė, kad tai D., kad sumaišė striukes. Kada jis paėmė striukę, ji nematė. Kas buvo striukėje, ji nežino. Ji nematė, ką A. darė su kastuvu, o R. su plyta. Ji nematė, kas tarp jų vyko lauke, nes pabėgo. Kai jie atbėgo iki jos namų, tai jie vyko valgyti kebabų. Už kebabus mokėjo R., jis tada turėjo 8 eurus. Kiek žino, R. striukę išmetė. Kas buvo D. striukėje ji nežino. N. liko tada pas D. (t. 1, b. l. 74-75).

Liudytoja N. T. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teigė, kad gerai pažįsta D., o su kaltinamaisiais buvo susitikusi, bet vardų nepamena. Ji, S., A., R. buvo susitikę pas D., bendravo viskas buvo kaip ir normaliai. Susirinko skirtingu metu, pirmiausia atėjo jos su S., vėliau atėjo kiti, galbūt, valandos bėgyje. Šiek tiek buvo vartojamas alkoholis. Iš kur jis buvo gautas – nežino, nepamena, ar jau buvo alkoholio, kai jos atėjo su S.. Kažkokia kalba apie pinigus buvo, bet kiek D. turėjo pinigų, ji nežino, nepamena, kad jis būtų rodęs pinigus, bet kažkokia kalba buvo. Jai nesakė, kad buvo gavęs algą. Atrodo, kad jos su S. norėjo valgyti ir prašė D., kad užsakytų picą ar kažko. Ji turėjo pinigų picai. Būtų pirkę visi kartu. Jie visi sėdėjo salėje prie pirties, viename kambaryje. Šautuvo tą vakarą nematė. Kai visi išeidinėjo į lauką, ji ėjo į tualetą. Tualete buvo ir kai visi sėdėjo vienoje patalpoje. Ji žinojo, kad D. turi šautuvą, lyg plastmasinį, kiek pamena. Kur D. jį laiko, nežino. Žino, kad kai jie išėjo į lauką parūkyti, D. davė į galvą su kastuvu. Kas davė, nežino, nematė, nes tuo metu buvo tualete, o kai grįžo, visi pabėgo. Kas vyko lauke – nematė. Žinojo, kad jie buvo lauke, bet jų veiksmų nematė. Pro langą buvo juos pastebėjusi, matė, kad jie rūkė ar kalbėjo, neatsimena. Visi trys vaikinai mušėsi. S. nesimušė, kažkaip ji iš pirties paėmė savo tašę ir pabėgo. Kažkas laikė rankose nedidelį kastuvą. Kas tiksliai – nežino. Ji matė tik kaip kastuvas mėtėsi, kas jį laikė – nežino. Dar kažkas minėjo, kad mašina buvo subraižyta. Vėliau ji pamatė, kad D. laikosi už galvos ir buvo kraujas. Jis pasakojo, kad davė per galvą su kastuvu ir paėmę striukę pabėgo. Ji pati to nematė. Su S. po to nešnekėjo, ji pabėgo. D. striukėje buvo elektroninė cigaretė, raktai, dokumentai, piniginė. Kiek piniginėje buvo pinigų – neįsivaizduoja. Striukę rado netoli S. namų, ant krūmų. Kaip R. ir A. buvo apsirengę, nepamena, lyg su sportine apranga. Atrodo, kad abu buvo su striukėmis. Patalpoje tarp vaikinų kažkoks konfliktas buvo, bet kas pirmas konfliktuoti pradėjo – neprisimena. Atrodo, kad vaikinai išėjo į lauką po žodinio konflikto. Konfliktas parsidėjo lyg dėl to, kad kažkas kažką įžeidė. Po įvykio su D. buvo pora apie 3 mėn. Dabar simpatijų nėra, tiesiog bendrauja, labai retai susirašo. Susipažino jie įvykio dieną. Pirmą kartą jį pamatė pirtyje. Kai su S. atėjo pas D., jo dar nepažinojo. Jį pažinojo S.. 2018 m. gruodžio 6 d. gal D. ir galvojo, kad ji jo draugė, bet taip dar nebuvo. 2019 m. balandžio 18 d. su D. bendravo. Vėliau su nukentėjusiuoju nieko nekalbėjo apie įvykį. A. ir R. buvo mačiusi du kartus, bet nepamena ar tai buvo pirmas, ar antras kartas. Susipažino irgi per S.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta (2019-04-18) N. T. parodė, kad ji pažįsta A. ir R. iš matymo, su jais bendravo gal 2 kartus. D. pažįsta, su juo bendrauja. Jie buvo pas D., S. su kažkuo susirašinėjo telefonu, po ko pasakė D., kad pakvies savo vaikiną. Nuėjo pasitikti. Po to atėjo A. ir R.. Iš pradžių viskas buvo gerai, o po to tarp vaikinų prasidėjo žodinis konfliktas. Po to kaip ir aprimo, kaip ir ne. Kažkokiu momentu jie visi išėjo į lauką. Kadangi lauke buvo labai šalta, ji grįžo atgal į pirtį. Visi kiti liko lauke. Sėdėjo savo telefone, jai pasirodė, kad jie ilgai negrįžta ir tada pro langą pamatė, kad kieme vaikinai mušasi. Tačiau į lauką ji nėjo. Tik pro langą pamatė, kad iš kiemo visi pabėgo. D. tada grįžo į pirtį. Jis buvo piktas, ant galvos buvo kraujo. Ji pridėjo jam kompresą. D. buvo piktas, sakė, kad viskas skauda. Tada D. iškvietė policiją. D. pasakojo, kad buvo konfliktas ir kad jam sudavė kastuvėliu per galvą. Kas sudavė, nepamena. D. sakė, kad dingo striukė, kurioje buvo jo daiktai, piniginė su alga bei jo asmeniniai daiktai. Sakė, kad buvo alga, tačiau sumos D. nevardino. D. sakė, kad gavo algą, kai S. paprašė užsakyti picą. Picos D. neužsakė. Nematė, kaip dingo D. striukė ir nieko apie tai nežino. Po to įvykio iki šios dienos, ji nematė nei A., nei R.. Kai atvažiavo policija, tai S. rado prie jos namų. Tada S. parodė pareigūnams, kur yra D. striukė. Bet ten D. daiktų jau nebuvo. Niekas jokio ginklo neturėjo, niekas niekam jokiu ginklu negrasino (t. 1, b. l. 86).

Liudytojas V. B. (V. B.) teisme parodė, kad nelabai ką atsimena. Buvo leidęs pusbroliui D. T. su draugu ir draugėmis pasėdėti jam priklausančioje pavėsinėje. Po to naktį išgirdo kažkokius garsus, vaikinų šauksmus, atidaręs duris paklausė, kas čia darosi?“ ir pamatė, kad pabėgo du vaikinai, veidų nematė, nes lauko apšvietimas švietė jam į veidą. Lauke pusbrolis buvo susiėmęs už galvos, sakė, kad gavo su „šiupeliu“, kai išėjo į lauką. N. laikė D. skudurą prie galvos. Kitų žmonių nebuvo. Lauke merginų nepastebėjo. Nepastebėjo, ar pusbrolis buvo girtas, bet ant kojų laikėsi. Jis pats buvo blaivas. Nežino, ar pusbrolis tą vakarą mušėsi. Ginklo nematė. Pirtelė priklauso jam, pusbrolis gyvena kartu. Tai didelis nuosavas namas, įėjimas iš kitos pusės. Pirtyje viena bendra patalpa, ten yra pavėsinė sujungta su pirtimi 36 kvadratai. Pirtis, priepirtis – visa bendra patalpa, pavėsinė sujungta kartu, kaip vienas pastatas. Viduje viena didelė patalpa, atskirai yra tik pirtis, dušas, tualetas. Rūbai kabinami bendroj patalpoj. Žino, kad pusbrolis turi pistoletą. Jis plastmasinis su šratais. Nežino, kur jį laikydavo, gal palikdavo ir pirtyje. D. T. dirbo ir turėjo pinigų, yra minėjęs, kad turi lizingų, bet kuriais metais tai buvo, nepamena. Nežino ar grynais, ar pavedimu mokėjo lizingus. Apie lizingų mokėjimą nieko nekalbėjo. Nežino, ar 2018 m. gruodžio 6 d. turėjo grynųjų. D. T. sakė, kad striukę pavogė, kad joje buvo piniginė. Kiek joje buvo pinigų neprisimena, sakė, kad kažkur 200 litų. Iš karto po įvykio jis nežinojo, ar pusbrolis turėjo tą vakarą pinigų, neklausė, bet po to jis pats pasakė. Po tos nakties pastebėjo mašinos apgadinimą – priekinėje dalyje kažkas apgadino su trinkele, bet tai menkniekis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė (2019-05-14), kad D. T. yra jo pusbrolis. Visi gyvena dviejų aukštų name, adresu (duomenys neskelbtini). Name yra įrengti trys atskiri įėjimai, jis su žmona gyvena namo antrame aukšte, pusbrolis gyvena pirmame. Taip pat kieme yra pastatyta pavėsinė su pirties pastatu. Teritorija aptverta. Šiuo metu tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2018 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, jam darbuojantis kieme esančioje pavėsinėje, apie 21 val., į pavėsinę užėjo jo pusbrolis D. T. su dviem merginom, viena iš jų vardu N., jas matė anksčiau kelis kartus, bei pusbrolio draugas, kurio duomenų nežino, pažįsta jį iš matymo. D. T. jo paklausė, ar galėtų pavėsinėje su draugais pabūti. Liudytojas jam leido, nurodė, kad laikytųsi tvarkos, po ko išėjo į namus. Po kurio laiko užmigo ir pabudo nuo riksmų. Išėjo į lauką, kur pamatė, kad kieme vyksta konfliktas, kurio metu jo pusbrolis D. T. stovėjo priešais kitą, jam nepažįstamą vaikiną, tačiau jo neįžiūrėjo, nes buvo tamsu. Jis D. T. paklausė, kas vyksta. D. T. jam pasakė: „su lopeta trenkė man per galvą“. Po ko priešais pusbrolį stovėjęs vaikinas atsisuko į jo pusę ir liudytojui kažką pasakė (kuria kalba nurodyti negali, nepamena), bet ką jau neatsimena. Dar matė, kad kieme buvo kitas vaikinas, bet jo taip pat neišžiūrėjo dėl tamsos. Vaikinai pasileido bėgti, šalinosi iš teritorijos. Nei vieno iš vaikinų atpažinti negalėtų, nes jų neišžiūrėjo dėl kieme buvusios tamsos. Pavėsinėje buvo pusbrolio draugė N., pavardės nežino, ir pusbrolis, kuris jam nurodė, jog gavo su lopeta per galvą, iš kurio vaikino nekonkretizavo, pusbrolis kažką buvo prisidėjęs prie galvos, tačiau kraujo ant jo kūno nematė. Nei vieno iš buvusių vaikinų jis nepažįsta, tai yra draugai merginos, buvusios kartu su pusbroliu, kurios duomenų jis nežino. Kadangi rimtesnių sužalojimų pusbrolis išvengė, pagalbos jo neprašė, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Kitą dieną su pusbroliu apie įvyki bendravo, klausė, kodėl įvyko konfliktas, į ką jis nurodė, jog po to, kai jis vaikinus pavadino „malalėtkom“, kilo žodinis konfliktas. Daugiau D. T. jam nieko nepasakojo, mano, kad buvo ir daugiau pasakytų žodžių, dėl ko ir sukonfliktavo. Žino, kad pusbrolis turi vaikiškų ginklų su baltomis, netikromis kulkomis (t. 1, b. l. 90).

2018 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis D. T. atpažino A. B. ir R. G. kaip asmenis, apie kuriuos buvo davęs parodymus (t. 1, b. l. 98-103).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 6 d. 02.30 val. gautas pranešimas, jog prieš kažkur 10 min. pranešėją (S.) sumušė du vaikinai ir mergina. Pavogė striukę, kurioje buvo 200 EUR, raktai su dokumentais. Pranešėjas pažįsta dalyvavusią merginą, tačiau ji dabar slapstosi su dviem vaikinais, gražiuoju daiktų atiduoti nenori. GMP nereikia. 2.37 val. gautas pranešimas, jog 2018 m. gruodžio 6 d. apie 0,30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Per vykusias išgertuves tarp D. T. ir dviejų nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Konflikto pasėkoje nepažįstamas vaikinas, kurio požymiai: apie (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) cm ūgis, šviesių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke, šviesios spalvos džinsais, sudavė vieną kartą su mažu kastuvu D. T. į galvos sritį. Kitas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kepure, sportinėmis kelnėmis, nuo žemės pasiėmė akmens masės plytą ir metė į kairį petį D. T.. Dėl minėtų veiksmų D. T. buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 17-19).

2018 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - namo kiemas. Įvykio vieta yra nuosavo namo kieme. Užėjimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kiemas yra aptvertas medine tvora. Užėjimo vartai atidaryti. Užėjus į teritoriją, po kaire puse stovi du automobiliai „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Už jo stovi „TOYOTA Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Už automobilio yra ant žemės sudėtos plytos. Prie plytų, ant žemės, yra mažas kastuvas. Padarytos bendro vaizdo nuotraukos. Nuo žemės imamas mažas kastuvas ir supakuojamas į įpakavimą Nr. 1. Už plytų yra vieno aukšto pastatas, pilkos spalvos. Prie pastato yra automobilis „OPEL VECTRA“, pilkos spalvos. Automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio yra gyvenamasis namas. Namo teritorijoje vaizdo kamerų nėra (t. 1, b. l. 35-41).

2018 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – striukė. Įvykio vieta yra ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamerų nėra. Ant šaligatvio aptikta mėlynos spalvos striukė su gaubtuvu. Striukė pailga. Visos striukės kišenės su užtrauktukais ir atidarytos. Striukė užsisega pilkos spalvos užtrauktuku. Striukės viduje, ant nugaros, yra nutrintas užrašas SEA&CITY. Striukės vidinėje kišenėje aptiktas Lietuvos piliečio pasas. Paso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis piliečiui D. T.. Nuo žemės šaligatvio paimta striukė. Iš striukės kišenės paimtas Lietuvos piliečio pasas. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų neaptikta (t. 1, b. l. 42-48). 2018 m. gruodžio 6 d. pakvitavimu D. T. buvo grąžinta mėlynos spalvos striukė bei jo vardu išduotas pasas (t. 1, b. l. 49).

2019 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mažas kastuvas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas mažas kastuvas, kuris buvo paimtas iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas kastuvas yra 69 cm ilgio, metaline mente su mediniu kotu bei plastmasine D formos juodos spalvos rankena, kuri, žiūrint iš priekinės kastuvo pusės, dešinėje pusėje, yra deformuota, išsilydžiusi. Minėta D formos rankena prie medinio koto yra tvirtinta dvejomis tvirtinimo detalėmis iš abiejų koto šoninių pusių. Toliau apžiūrimas medinis kotas, kuris nuo rankenos iki metalinės ausies yra 16 cm ilgio bei 3 cm pločio, vietomis nežymiai bei išilgai įskilęs. Metalinė kastuvo ausis nuo tvirtinimo pradžios, kur matosi dvi tvirtinimo detalės iš abiejų šoninių pusių, iki kastuvo paminos yra 6.5 cm ilgio, mentė yra 7,5 cm ilgio, 6 cm pločio. Apžiūrint kastuvo mentę matome nuo naudojimo nusilupančius juodos spalvos dažų bei smėlio likučius, vietomis mentėje yra rūdžių, kurios yra iš abiejų jos pusių. Dėmių, panašių į kraują, apžiūros metu nenustatyta (t. 1, b. l. 116-119). 2019 m. rugpjūčio 19 d. pakvitavimu D. T. buvo grąžintas mažas kastuvas, kurį D. T. įsipareigojo saugoti iki procesinio sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 120).

2018 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 4428/2018 (01) nurodyta, jog D. T. nustatyti odos nubrozdinimai pakaušio kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-12-06). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti vienu laiku. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi, padaryti mažiausiai 2-jų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 123).

2019 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis D. T. pateikė ginklą „ASG“ bei 12 šratų (t. 1, b. l. 110-112).

2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Olekas apžiūrėjo jam pateikta ginklą „ASG“ bei 12 šratų ir nurodė, kad apžiūrėtas pistoletas yra pramoninės gamybos, pneumatinis pistoletas skirtas šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos (BB tipo) šratais. Šis pistoletas skirtas pramogai ir prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas (iš jo iššauto sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5 J). Apžiūrėti 12 vnt. šratų yra 6 milimetrų (BB tipo) šratai. Tai nėra šaudmenys (t. 1, b. l. 126-128).

2018 m. gruodžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. T. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė nuotrauką su slapyvardžio užrašu “(duomenys neskelbtini)“ bei nuotrauką su slapyvardžio užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 104-109).

Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

D. T., kaltinamųjų bei liudytojų S. S. ir N. T. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, kartais net prieštaringi, tačiau tai gali būti paaiškinama tiek pakankamai ilgu laiko tarpu nuo įvykio, per kurį vaizdas atmintyje gali išsikreipti, tiek kaip D. T. padarytų sužalojimų bei dėl to patirto šoko pasekmė, tiek vakaro metu suvartotu stipraus alkoholio kiekiu, tiek ir kaltinamųjų siekiu išvengti atsakomybės. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nurodytų asmenų parodymus vertina pagal tai kiek jie atitinka vienas kitą ar kitus byloje esančius įrodymus.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad D. T. 2018 m. gegužės 6 d. buvo padaryti du kūno sužalojimai – odos nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikiant kietu buku daiktu. Nurodyta, kad abu sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Tai, kad sužalojimai D. T. buvo padaryti 2018 m. gegužės 6 d. patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kur šią datą užfiksuotas pranešimas apie įvykį ir kaltininkų veiksmai, atitinkantys sužalojimų lokaciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina nustatyta, kad nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairiame žaste D. T. padaryti 2018 m. gegužės 6 d.

D. T. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad sužalojimas pakaušyje jam buvo padarytas suduodant kastuvėliu iš nugaros, o plytą į jį metė asmuo, stovėjęs priešais. Kita vertus, skiriasi nukentėjusiojo parodymai identifikuojant sužalojimus padariusius asmenis. Pirmosios apklausos metu jis tvirtino, kad kastuvu į galvos sritį iš nugaros jam sudavė šviesių plaukų vaikinas, o plyta į petį pataikė tamsių plaukų vaikinas. Antrosios apklausos metu nukentėjusysis teigė, kad šviesių plaukų vaikinas jam sudavė kastuvu iš nugaros ir tas pats šviesių plaukų vaikinas metė plytą. Trečiosios apklausos metu D. T. pagal „Facebook“ paskyroje rastą informaciją atpažino, jog su kastuvu jam sudavė asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o plytą metė asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdyje D. T. parodė, kad su kastuvu į pakaušį jam sudavė A. B., o plytą metė A. G., teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu suklydo nurodydamas sužalojimus padariusių asmenų išvaizdą. Teismas tiki pastaraisiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo menkai pažįstami, vakaro metu vartojo alkoholį ir iki konflikto pradžios bendravo pakankamai neilgai, atitinkamai nukentėjusysis dėl kaltinamųjų išvaizdos galėjo objektyviai suklysti. Kita vertus patys kaltinamieji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad A. B. lauke laikė kastuvėlį, o R. G. lauke metė į nukentėjusįjį plytą. Šie nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymai neabejotinai pašalina bet kokias abejones, jog plytą į D. T. metė A. G., o kastuvą rankoje turėjo A. B.. Pastarąją aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja S. S. (teisme šios aplinkybės neprisiminė, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. T. nuosekliai tvirtino, jog į pakaušį su kastuvu jam sudavė A. B.. Nors šis kaltinamasis nurodytą veiksmą iš pradžių kategoriškai neigė, ikiteisminio tyrimo metu parodydamas, kad kai buvo išėję parūkyti kieme matė mažą kastuvėlį, jį laikė rankose, tačiau jokių smūgių D. nesudavė. Teisme A. B. jau darė prielaidą, kad galėjo sužaloti, kai skyrė besistumdančius R. G. ir D. T.. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu A. B. nebuvo nurodęs ir iš viso neparodė, kad bandė išskirti kitus asmenis, taigi – vėl nebuvo nuoseklus. R. G. patvirtino, kad kastuvą pas A. B. rankose matė iš karto išėjęs, tačiau, akivaizdžiai palaikydamas A. B. versiją, teigė, kad pastarasis kastuvu D. T. į pakaušį nesudavė. Teismas nurodytus kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusysis šioje parodymų dalyje buvo nuoseklus, jo nupasakotą įvykių seką atitinka ir padaryto sužalojimo lokacija – pakaušio kairėje pusėje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kastuvo paviršius yra kietas bukas daiktas, taigi juo objektyviai galėjo būti padarytas nurodytas sužalojimas. Nors liudytojai N. T., V. B. ir nebuvo tiesioginiai įvykio stebėtojai, tačiau jie taip pat parodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis jiems sakė, kad jam sudavė per galvą kastuvu. Ši aplinkybė užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklėje. Be to, nė vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad lauke besitęsusio konflikto su R. G. metu D. T. pats būtų susitrenkęs galvą į kietą paviršių, R. G. parodė, kad jis smūgių į galvą D. T. nesudavė. Taigi, D. T. pats pakaušio susižaloti negalėjo. Atitinkamai, įvertinus nurodytus įrodymus ir tai, jog vienintelis asmuo laikęs kastuvą buvo A. B., seka vienintelė D. T. parodymus atitinkanti išvada, kad kastuvu per galvą jam sudavė būtent A. B..

Siekdami išvengti atsakomybės abu kaltinamieji kategoriškai neigė, jog nukentėjusįjį sužalojo tyčia. A. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad plytą į D. T. metė išsigandęs, jog šis ketina panaudoti prieš jį ginklą, t. y. įgyvendindamas teisę į gynybą. Atitinkamai ir A. B. parodė, kad kastuvą pasiėmė, ketindamas gintis nuo nukentėjusiojo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog šiuo atveju egzistavo visos būtinosios ginties sąlygos.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Abu kaltinamieji tvirtino, kad jie bijojo nukentėjusiojo, nes prieš tai jis grasino pirtyje jiems ginklu, tačiau būtent šioje dalyje kaltinamųjų parodymai tampa ypač nenuoseklūs bei prieštaringi. A. B. teisme parodė, kad kastuvą pasiėmė, kai pamatė, jog į lauką išėjęs D. T. yra su šautuvu. Tą pistoletą nukentėjusysis jam jau buvo rodęs iki atvykstant A. G., manė, kad ginklas tikras. Kad ginklas buvo rodomas dar iki A. G. atvykimo A. B. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tuomet jis papildomai pažymėjo, kad kai D. T. kabinėjosi prie A. G., jis (A. B.) pistoleto jau nematė, tada D. T. pistoletu niekam negrasino, jo nerodė. Taigi, iš A. B. parodymų seka, jog A. G. D. T. šautuvo būnant pirtyje nerodė.

Žemesnės instancijos teismas

A. G. parodė, kad lauke nukentėjusiojo bijojo, nes prieš tai jis jau buvo rodęs pistoletą, konflikto patalpoje metu jam grasino pistoletu. Tvirtino, kad kai nukentėjusysis pakvietė į lauką, matė kaip jis prieš išeidamas nuėjo į kitą kambarį, kur laikė pistoletą, todėl pamanė, kad prie jo D. T. prieis su agresija. Tokie kaltinamojo parodymai yra pirmiausia nelogiški, kadangi suvokiant, jog nukentėjusysis ketina panaudoti ginklą, jo laukti lauke būtų mažiausiai neprotinga. Be to, tokie kaltinamojo parodymai neatitinka nukentėjusiojo, aukščiau minėtų A. B. parodymų bei paties A. G. akistatos su D. T. metu duotų parodymų. Akistatos metu A. G. parodė, kad A. B. jam sakė, jog pas D. T. yra pistoletas ir, kad jis nori jį užpulti, nes pavydi jam N.. Iš tokių parodymų seka, kad A. G. ne pats matė pistoletą ir tai atitinka A. B. parodymus, taip pat rodo, jog A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra melagingi. Šią išvadą taip pat patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai, jog patalpą sudaro viena priepirčio erdvė, pirtis ir tualetas. Kitų kambarių nėra, todėl A. G. melavo teigdamas, kad matė kaip D. T. nuėjo į kitą kambarį pasiimti ginklą. Nors S. S. kaip ir A. G. parodė, kad matė kaip D. T. priepirtyje grasino šautuvu A. G., tačiau ši liudytoja yra kaltinamųjų draugė, pasikvietusi juos abu pas nukentėjusįjį bei vėliau kartu su jais pabėgusi, parodymus ji ikiteisminio tyrimo metu davė tik 2019 m. balandžio 11 d., t. y. po A. G. apklausos, todėl logiška, kad parodymus jie galėjo suderinti. Be to, šios liudytojos parodymai neatitinka aukščiau nurodytų kaltinamųjų parodymų, todėl vertintini kritiškai.

Kaltinamųjų parodymai nesutampa ir toje vietoje, kur A. B. teisme tvirtino, jog pamatė, kad į lauką išėjęs D. T. yra su šautuvu. A. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad lauke D. T. iš kažkur ištraukė pistoletą ir pradėjo grasinti A. G., buvo į jį nukreipęs, tuo tarpu teisme A. G. parodė, kad kai nukentėjusysis išeidinėjo į lauką pas jį pistoleto nematė. Taigi, kaltinamųjų parodymai dėl grasinimo ginklu yra prieštaringi, nenuoseklūs ir dėl to nepatikimi.

Byloje nėra ginčo, kad dar būnant priepirtyje kaltinamieji ir nukentėjusysis sukonfliktavo, ko pasėkoje visi (A. B., R. G., D. T. ir S. S.) išėjo į lauką. Tai patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek abu kaltinamieji, tiek liudytojos S. S. ir N. T.. Kaltinamieji parodė, kad pirmi išėję į lauką neišsiskirstė, laukė D. T., todėl akivaizdu, kad buvo nusiteikę toliau konfliktuoti. Nors D. T. teisme teigė, kad į lauką A. G. pasikvietė norėdamas atsiprašyti ir išsiskirstyti gražiuoju, tačiau šiais nukentėjusiojo parodymais teismas abejoja, kadangi ikiteisminio tyrimo 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. sausio 24 d. apklausų metu D. T. apie ketinimą atsiprašyti neužsiminė, priešingai, parodė, jog buvo nepatenkintas A. G. atėjimu ir įvykus konfliktui norėjo išprašyti jį su A. B., todėl išėjo su jais į lauką. Vadinasi taip pat buvo nusiteikęs priešiškai, konfliktiškai. Tai rodo ir po to sekę jo veiksmai – susistumdymas su R. G., ką patvirtino R. G., A. B., S. S. ir N. T.. Taigi, iš išdėstyto seka, jog kaltinamieji ir nukentėjusysis į lauką išėjo tęsti konflikto. Kita vertus, byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad išeidamas iš pastato D. T. būtų su savimi turėjęs pistoletą, juo lauke grasinęs kaltinamiesiems, ar atlikęs kitokius kaltinamųjų sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančius veiksmus, nuo kurių pastariesiems būtų kilusi neatidėliotina būtinybė gintis. Vien tik kaltinamųjų galimas įsivaizdavimas, jog nukentėjusysis į lauką išeis ginkluotas, pastarajam neatliekant jokių pavojingų veiksmų, nesudaro pagrindo pirmiems inicijuoti puolamuosius veiksmus. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamoje situacijoje būtinosios ginties sąlygos neegzistavo.

Byloje nustatyta, kad R. G. konflikto su nukentėjusiuoju metu tyčia metė plytą į D. T. bei pataikė pastarajam į viršutinę krūtinės dalį. D. T. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl tokie R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad A. B. būdamas lauke tyčia sudavė kastuvėliu nukentėjusiajam į pakaušio sritį. Specialisto išvadoje D. T. padarytas odos nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo A. B. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti taip pat teisingai.

Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

R. G. buvo kaltinamas pagrobęs svetimą turtą, t. y. tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 6 d. apie 00.30 val. būdamas kieme namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo automobilio „OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio minėto namo kieme, pagrobė ten gulėjusią nukentėjusiojo D. T. striukę, 100 eurų vertės, kurioje buvo nukentėjusiojo vardu 2013 m. birželio 5 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), piniginė, 35 eurų vertės, kurioje buvo 200 eurų grynųjų pinigų, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, nevertinama, automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, nevertinamas, automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktai, nevertinami, raktas nuo garažo, nevertinamas, namų raktai, nevertinami, motorolerio, valstybinis Nr. AST 39, registracijos liudijimas, nevertinamas, ir iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė svetimą D. T. priklausantį 335 eurų vertės turtą.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako kas, kas pagrobė svetimą turtą. Taikant turto pagrobimo normą, būtina nustatyti pagrobto turto vertę, nes nuo to priklauso šios veikos kvalifikavimas. Bet kuriuo atveju baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą negalima, jei pagrobto turto vertė yra mažesnė už 3 MGL (150 EUR). Tokiu atveju asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias ANK nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už smulkią vagystę, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

D. T. duodamas parodymus apie daiktų pagrobimo aplinkybes nebuvo nuoseklus. Viena vertus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išėjęs į lauką konflikto su R. G. metu nusirengė striukę ir numetė ją ant mašinos kapoto. Kuriuo metu ir kaip ji dingo, nepastebėjo. Nežiūrint į tai teisme nukentėjusysis parodė, kad striukę paėmė R. G.. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2018-12-06) D. T. parodė, kad striukę pastvėrė šviesių plaukų vaikinas, 2018 m. gruodžio 6 d. apklausos metu teigė, kad tai buvo tamsių plaukų vaikinas, 2019 m. sausio 24 d. parodė, kad matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs asmuo bėga rankose nešdamas jo striukę, galiausiai 2019 m. gegužės 30 d. akistatos metu nukentėjusysis parodė, kad matė, kaip jo striukę nubėgdamas nešasi kažkuris iš asmenų, tačiau nematė kuris. Atsižvelgiant į tai, kad šie nukentėjusiojo parodymai yra visiškai nenuoseklūs, jie laikytini nepatikimais. R. G. patvirtino, kad nukentėjusiojo striukę pasiėmė jis, tvirtino taip pasielgęs iš streso, nelabai suvokdamas savo veiksmus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, jog kas nors iš kieme buvusių asmenų būtų matę, kaip R. G. pagrobė nukentėjusiojo striukę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. G. būtų suvokęs, jog nukentėjusiojo striukę grobia viešai, t. y. stebint aplinkiniams. Priešingai, kaltinamasis parodė, kad mintis paimti striukę jam kilo spontaniškai. Šie kaltinamojo parodymai lieka nepaneigti. Taigi, nustačius, jog kaltinamasis veikė slapta, jo baudžiamosios atsakomybės klausimui yra aktuali pagrobto turto vertė. Kaltinamajame akte inkriminuojama, kad kaltinamajam pagrobus D. T. striukę buvo padaryta 335 EUR žala, kurią sudaro 100 EUR striukės vertė, 35 EUR piniginės vertė ir joje buvę 200 EUR grynaisiais. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių striukės ir piniginės vertę, tačiau nurodytos vertės atitinka vidutinę rinkoje esančių tokių daiktų vertę. Ginčo dėl šių daiktų įkainojimo byloje nėra, tačiau liko nepašalintos abejonės dėl pagrobtų grynųjų pinigų kiekio.

Kaltinamasis R. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad D. T. piniginėje buvo tik 8 EUR monetomis, kurias ir pasiėmė, 200 EUR grynaisiais nebuvo. A. B. taip pat parodė, kad po to, kai pabėgo nuo nukentėjusiojo, kebabinėje R. G. sumokėjo metalinėmis monetomis 8-10 EUR ir daugiau pas jį pinigų nematė. S. S. davė analogiškus parodymus. Taip pat ši liudytoja ir A. B. parodė, jog R. G. jiems sakė, kad iš D. T. piniginės pasiėmė tik 8 EUR. Tuo tarpu nukentėjusysis D. T. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jo piniginėje grynaisiais buvo 200 EUR, tai užfiksuota ir jo pranešime bendrajam pagalbos centrui. Kita vertus, nė vienas iš liudytojų nepatvirtino matę pas nukentėjusįjį 200 EUR grynaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. teigė, jog apie tai, kad jis turi pinigų galėjo žinoti tik S., nes ji matė, kaip jis prie pirtelės dėjo pinigus į savo piniginę. S. S. parodė, kad tą vakarą apie pinigus D. T. nieko nekalbėjo ir ji nežino, ar kas nors turėjo pinigų. N. T. parodė, kad nežinojo, kiek tą vakarą D. T. turėjo pinigų. To nežinojo ir jo pusbrolis V. B.. Negana to, nukentėjusysis skirtingai nurodė aplinkybes, kuriomis gavo grynuosius pinigus. Pirmojo teismo posėdžio metu D. T. parodė, kad turėjo piniginėje tokią didelę sumą, nes norėjo mokėti lizingus terminale, kur mokėjimo kortelių nepriima, todėl išsigrynino. Nukentėjusiojo pusbrolis, liudytojas V. B. parodė, kad nežino, ar tuo metu D. T. turėjo lizinguojamo turto, teigė, kad apie tai nekalbėjo. Nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, jog iš tiesų buvo išsigryninęs 200 EUR lizingo įmokoms, taigi, šių lėšų buvimo fakto neįrodė. Priešingai, 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pakartotinai nukentėjusiojo paklausus iš kur jis gavo grynuosius pinigus, jis parodymus pakeitė, nurodydamas, kad grynaisiais buvo gavęs premiją prie algos darbovietėje UAB „V“. Tikrindamas šiuos nukentėjusiojo parodymus teismas užklausė UAB „V“ apie aktualiu laikotarpiu atlyginimo ir premijų D. T. mokėjimą bei mokėjimo būdą. Į ką įmonė atsakė, kad D. T. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo pervestas atlyginimas už lapkričio mėn., kitas pavedimas atliktas tik gruodžio mėn. pabaigoje. Pažymėjo, kad įmonė darbuotojams pinigus perveda tik į banko sąskaitą (t. 3, b. l. 29-30). Taigi nurodytas UAB „V“ pranešimas paneigia D. T. parodymus, kad 200 EUR buvo grynaisiais išmokėta darbovietės premija. Išdėstytas nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, neatitikimas teismo nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą jais abejoti. Šios abejonės vertintinos R. G. naudai, laikant neginčijamai įrodytu tik 8 EUR grynųjų pinigų pagrobimą.

Susumavus R. G. pagrobto turto vertę (striukė – 100 EUR, piniginė – 35 EUR ir 8 EUR grynaisiais, viso 143 EUR) matyti, kad ji neviršija 3 MGL dydžio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. G. išteisintinas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo, visuomenės ir valstybės interesai vertinant R. G. veiksmus gali būti užtikrinami kitomis teisinėmis priemonėmis, sprendžiant kaltininko administracinės ir/ar civilinės atsakomybės klausimus.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį. A. B. ir R. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių smurtinių nusikaltimų, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, abiejų kaltinamųjų atskirais veiksmais nukentėjusiajam padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji savo nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamųjų asmenybes – A. B. šiuo metu yra nepilnametis, tris kartus teistas (t. 2, b. l. 1-6), eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 14-22), nedirba (t. 2, b. l. 23), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 24); R. G. šiuo metu pilnametis, teistas 2 kartus (t. 2, b. l. 69-78), daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 48-68, 82-83), nedirba, Užimtumo tarnyboje registracija nutraukta asmens pageidavimu (t. 2, b. l. 79). Abu kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė mėnesiui po jų atžvilgiu 2018 m. gruodžio 26 d. priimto nuosprendžio pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kas rodo abejingą požiūrį tiek į įstatymo saugomas vertybes, tiek ir į teismo įpareigojimus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendė dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikimo nagrinėjimo metu buvo nustatyti teismo skirtų įpareigojimų pažeidimai, tačiau teismui pakartotinai išreiškus pasitikėjimą bei patikslinus auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, duomenų apie nustatytų įpareigojimų pažeidimus nėra. Iš čia seka, kad A. B. deda pastangas keisti gyvenimo būdą teigiama linkme. R. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie kitas, vėliau, nei nagrinėjamoje byloje, padarytas nusikalstamas veikas. Abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismui abejonių dėl kaltinamųjų gebėjimo valdyti ir suprasti savo veiksmus, nekilo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 80 straipsniu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti abiems kaltinamiesiems paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme pagal to paties teismo 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžius, prie 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės minimalią dalį (BK 64 straipsnio 4 dalis), dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunktis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 3 ir 9 dalimis, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme pagal to paties teismo 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžius, prie 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės minimalią dalį (BK 64 straipsnio 4 dalis), dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunktis). Įvertinus A. B. charakterizuojančią medžiagą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, kitas aukščiau išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas sąlygas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, A. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi suderintą, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu įpareigojant: būti namuose nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; dirbti arba mokytis; atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. G., taip pat nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu. Taip pat, siekiant efektyviai užtikrinti A. B. elgesio kontrolę, auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, uždraustina be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. paskirta 10 MGL (500 EUR) bausmė yra mažesnė už BK 47 straipsnyje numatytą minimalią šios bausmės rūšį, 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu.

Į R. G. paskirtą bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir šia nutartimi įskaityti laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Į A. B. paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai bei pagal to paties teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos dalis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 34), paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 104), tolimesnis taikymas netikslingas, todėl paskirta kardomoji naikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su liudytojos N. T. apklausos vaizdo įrašu, saugomas 1 tomo 88 lapu pažymėtame voke, ir liudytojos S. S. apklausos vaizdo įrašai, saugomi prie bylos 2 ir 3 tomų viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti 235 EUR turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį, nurodydamas, kad žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė, dėl sveikatos sutrikdymo reikalavimo priteisti žalą nereiškė.

Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra susijęs išskirtinai su R. G. pareikštu kaltinimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl kurio kaltinamasis išteisintas, D. T. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Toks teismo sprendimas suteikia nukentėjusiajam teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1, 5 punktais,

nusprendžia:

R. G. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, A. B. skirtą bausmę dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi ir to paties teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 MGL (500 EUR) baudą.

Į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius bei pagal to paties teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos dalį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 1, 2 dalimis, A. B. paskirtos 1 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių. Auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu uždrausti be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei įpareigoti:

1) būti namuose nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu;

2) dirbti arba mokytis;

3) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

6) nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. G., nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su liudytojos N. T. apklausos vaizdo įrašu, saugomą 1 tomo 88 lapu pažymėtame voke, ir liudytojos S. S. apklausos vaizdo įrašus, saugomus prie bylos 2 ir 3 tomų viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė