- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-25130-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16671-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, L. A.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. A. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. A. (V. A.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis ir G. A. sutuoktinis V. A. Po V. A. mirties į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei G. A., nei V. A. ir G. A. duktė L. A., nei pareiškėja. Po V. A. mirties sutuoktinė priėmė palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu. G. A. santuokoje su V. A. 1992 m. rugsėjo 17 d. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Po V. A. mirties sutuoktinė naudojosi ir valdė jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį Butą. G. A. prižiūrėjo šį turtą, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu G. A. po V. A. mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūrėdama tiek savo, tiek V. A. priklausiusias nuosavybės dalis (paveldimą turtą), jomis rūpindamasi, mokėdama mokesčius.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodo, kad G. A. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties duktė L. A. atsisakė priimti palikimą, todėl dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėja galėtų įgyti turtines teises į turtą, likusį po senelių mirties.
Atsiliepimas
4. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjų V. A. ir G. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą jį valdant. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad G. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. L. A. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
7. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
8. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
9. Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų įrodymų, nustatyta, kad V. A. ir G. A. (duomenys neskelbtini) susituokė. Sutuoktiniai turėjo 2 dukteris – I. B., mirusią (duomenys neskelbtini), ir L. A. Pareiškėja D. A. yra jų vaikaitė, L. A. duktė. V. A. mirė (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo po G. A. mirties į notarą kreipėsi pareiškėja D. A.
10. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad G. A. įgijo Butą pirkimo–pardavimo sutartimi 1992 m. rugsėjo 17 d., G. A. ir V. A. esant santuokoje, todėl butas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. G. A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiame bute ji gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po to – iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, G. A. rūpinosi Butu, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio.
11. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, G. A. po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir rūpinosi Butu. Tai rodo, jog G. A. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame Bute, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinė iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
12. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad G. A. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po V. A. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. A. įpėdinės pareiškėjos D. A. paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. A. (V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.