Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1097-587/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: e2A-1097-587/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04355-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: PlusPlus Capital AS
Atsakovas: J. Š.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29.2Kreditavimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1097-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04355-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.2; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1097-587/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. Š. 1 712,93 Eur negrąžintą kreditą, 26,50 Eur administravimo mokestį, 250,29 Eur negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, 1 154,63 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. Š. su UAB ,,Credit Service“ (toliau – ir pradinė kreditorė) nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9787422002 (toliau – ir sutartis), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokant pastovias mėnesio įmokas, bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė su atsakove sudarytą sutartį 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutraukė. 2021 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,4finance“, UAB ,,Finansų administravimas“, UAB ,,Credit Service“ ir ieškovės PlusPlus Capital AS, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos ieškovei (faktinė perleidimo data 2021 m. rugpjūčio 9 d.). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota pranešimu, išsiųstu registruotu laišku.

3. Atsakovė J. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, ieškovės prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimą atsakovei už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovės J. Š. 1 712,93 Eur negrąžintą kreditą, 26,50 Eur administravimo mokestį, 250,29 Eur negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 1 007,84 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gegužės 2 d.), 33,82 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.) nuo pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“ ir atsakovės J. Š. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9787422002 ir jos papildymų tą mėnesį turėjusių būti vartojimo kredito likučių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,45 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas konstatavo, kad pareikšti reikalavimai yra kildinami iš vartojimo sandorio, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą būti aktyvus ir turi teisę išeiti už patikslintu ieškiniu apibrėžtų bylos ribų. Nustatė, kad byloje esantys duomenys formaliai patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 1 712,93 Eur negrąžintą kreditą, 26,50 Eur sutarties administravimo mokestį ir 250,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) teismas pripažino pagrįstais, todėl tenkino.

6. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, netesybų sumokėjimas. Teismas sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas byloje įrodytas. Mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius negautų palūkanų forma, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir mokėti mažiau palūkanų, teismo vertinimu, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 33,82 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teismas sprendė, kad tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 154,63 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gruodžio 14 d.), tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 007,84 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.) ir 33,82 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Nurodė, kad atsakovei įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki kredito termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital, AS (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir apeliantės ieškinį atsakovei J. Š. tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės visas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantės negautų pajamų faktas nagrinėjamoje byloje yra įrodytas. Spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų dydžio, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.

1.2. Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9787422002 (su vėlesniais jos pakeitimais) 7.1. punktas įtvirtina sąlygą, jog nutraukus sutartį su atsakove, šiai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visos sumos tapo mokėtinos. Pradinė kreditorė, kurios teisių perėmėja yra apeliantė, įgijo pagristą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį. Šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovė privalo sumokėti apeliantei negautas pajamas, bei VKĮ nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir sutarties nuostatos. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir sutarties 5.4.–5.5. punktuose vartotojo (atsakovės) naudai įtvirtinta teisė vartotojui gražinant kreditą ankščiau termino „sutaupyti“ (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos gražinimo datos. Apeliantės negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos gražinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie šios bylos kontekste yra pasibaigę.

9. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10. 2022 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, informavo apeliantę, kad gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nustatė apeliantei terminą pateikti rašytinius paaiškinimus, papildančius apeliacinio skundo argumentus. Apeliantė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pilnai palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nustačius tam faktinį pagrindą, byloje gali būti peržengtos apeliaciniu skundu nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, apeliantei apie tokią galimybę buvo išaiškinta 2022 m. spalio 14 d. nutartimi.

14. Nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Credit Service“ sudarė vartojimo sutartį Nr. CS9787422002. 2019 m. rugsėjo 14 d. pradinė kreditorė atsakovei paskolino 150 Eur 48 mėnesių laikotarpiui. 2019 m. lapkričio 29 d. suteiktas papildomas 250 Eur sumos kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovei suteiktas papildomas 1375 Eur sumos kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Bendra atsakovei suteikto kredito suma sudarė 1767,90 Eur. Šia galutine sutarties redakcija atsakovė įsipareigojo grąžinti jai suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą 1733,40 Eur vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 33,82 procentų dydžio 1478,82 Eur sumos mokėtinos palūkanos ir 254,58 Eur administravimo mokesčio suma. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. 2021 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido kreditorės reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capital AS. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota išsiunčiant 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašytinį pranešimą.

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 250,29 Eur negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 5 d.) ir 1 154,63 Eur negautas pajamas, kurias sudaro palūkanos, paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gruodžio 14 d.).

16. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 33,82 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 1478,82 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Apeliantė prašė priteisti 250,29 Eur palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo momento ir 1154,63 Eur sumos negautas pajamas. Prie šių sumų pridėjus jau apeliantės sumokėtų palūkanų sumą (167,63 Eur), susidarytų 1572,55 Eur palūkanų suma, o tai viršija sutartimi numatytų sumokėti 1478,82 Eur palūkanų sumą. Ši aplinkybė pripažintina pakankama kvestionuoti apeliantės reikalavimų pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti 250,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1007,84 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 2 d.) ir negautas pajamas procentine išraiška, t. y. 33,82 proc. negautas palūkanas (nuostolius) nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio.

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19. Iš ieškovės pateikto priedo – kredito grąžinimo grafiko nustatyta, kad pradinė kreditorė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį – pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 33,82 procentų metinių palūkanų normą.

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pagrindas ieškovei priteisti 250,29 Eur sumos palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos, ir 1 007,84 Eur sumos nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.) (1 712,93 Eur negrąžinta kredito dalis x 33,82 proc. / 365 dienų per metus x 635 dienų nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su laikotarpiu, už kurį pirmosios instancijos teismas paskaičiavo negautas pajamas bei su šių negautų pajamų dydžiu (33,82 procentų). Tačiau pažymi, kad negautų pajamų sumos skaičiavimas buvo ydingas.

24. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė, vykdydama sutartį, 2020 m. sausio 13 d. sumokėjo 49,82 Eur palūkanų, 2020 m. vasario 10 d. sumokėjo 49,32 Eur palūkanų, 2020 m. kovo 6 d. sumokėjo 48,81 Eur palūkanų ir 2020 m. balandžio 23 d. sumokėjo 19,68 Eur palūkanų. Iš viso pagal sutartį atsakovė sumokėjo 167,63 Eur palūkanų. Atsakovė pilnai įvykdė prievolę sumokėti palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 14 d., ir 19,68 Eur dalimi įvykdė prievolę sumokėti palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 14 d.

25. Apeliantė nurodė, kad iki sutarties nutraukimo buvo paskaičiuotos 250,29 Eur sumos palūkanos, jas ir prašė priteisti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui patikrinus faktines bylos aplinkybes bei apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad nuo sutarties pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos buvo pagrindas paskaičiuoti ne 250,29 Eur sumos palūkanas, o 204,29 Eur sumos palūkanas (28,59 Eur (likutis palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 14 d.) + 47,73 Eur + 47,17 Eur + 46,59 Eur + 34,21 Eur (palūkanos, paskaičiuotos nuo 2020 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 5 d.)). Apeliantė nepagrįstai į šį laikotarpį įtraukė visą iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. paskaičiuotų 46 Eur palūkanų sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje egzistuoja faktinis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas, apeliantei iš atsakovės priteistas palūkanas sumažinant iki 204,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

26. Kaip jau buvo minėta, pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl atsakovė laikytina vartotoja CK 6.228¹ straipsnio prasme.

27. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 33,82 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos.

28. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 1767,90 Eur paskolą 48 mėnesių laikotarpiui su 33,82 proc. metine palūkanų norma (MPN), tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų iš viso 1478,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 33,82 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio.

29. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas 1007,84 Eur sumą negautų pajamų nepagrįstai negautas pajamas už šį laikotarpį paskaičiavo nuo visos likusios negrąžintos 1 712,93 Eur kredito sumos, neįvertinęs kredito grąžinimo grafike nurodyto pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio. Šios palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. skaičiuotinos ne nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos už šį laikotarpį, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas, o nuo negrąžinto kredito likučio pagal kredito grąžinimo grafiką, ir sudaro ne 1007,84 Eur, o 796,43 Eur, kokios ir būtų tinkamo sutarties vykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje egzistuoja faktinis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo visos negrąžinto kredito sumos yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito 1712,93 Eur sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 1478,82 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. gruodžio 14 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 1478,82 Eur sumos. Tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

31. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sistemiškai taikė ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normas, konstatavo, kad net ir po sutarties nutraukimo atsakovei išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutarties su atsakove pabaiga buvo numatyta 2023 m. gruodžio 14 d. Dėl to, nepaisant aplinkybės, kad sutartis yra nutraukta, išlieka galimybė, kad visas kreditas gali būti grąžintas anksčiau nei 2023 m. gruodžio 14 d., dėl ko neliktų faktinio pagrindo skaičiuoti palūkanas nuo anksčiau nei pagal sutartą mokėjimo grafiką grąžintos kredito dalies. Apeliantei turi būti atlyginti realiai jos patirti nuostoliai, ne vien sutarties sąlygomis grįsti galimi patirti nuostoliai (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje e2A-241-896/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-311-555/2021). Apeliacinės instancijos vertinimu, tokios galimybės išsaugojimas pripažintinas gintinu teisiniu gėriu, užtikrinančiu vartotojo interesų apsaugą ir nepažeidžiančiu kreditorių interesų.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo apeliantei priteistinus nuostolius. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovės J. Š. 204,29 Eur (dviejų šimtų keturių Eur 29 ct) negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 796,43 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių Eur 43 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gegužės 2 d.).

Likusioje dalyje sprendimo už akių nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė