Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolė B. Č., antstolis R. V., antstolė B. P., fizinio asmens bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme buvo gautas antstolio R. V. prašymas leisti baigti pradėtą turto realizavimo procesą. Antstolis nurodė, kad vykdymo metu areštuotas skolininkei R. U. priklausantis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 18 d. patvarkymu paskelbtos šio turto varžytynės, kurios įvyko ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. pasibaigusių varžytynių laimėtoju paskelbtas didžiausią 26 619 Eur kainą pasiūlęs pirkėjas UAB ,,Naudingas plotas“, kuriam 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu nustatytas 30 d. terminas pasiūlytos už turtą kainos ir sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui sumokėti. Antstolis pažymėjo, jog paskelbtas varžytynių laimėtojas antstoliui į depozitinę sąskaitą pervedė varžytynių dalyvio mokestį iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, be to, pirkėjas sumokėjo visą sumą, kuri buvo pasiūlyta už iš varžytynių parduodamą skolininkės turtą, todėl yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 20 straipsnyje nustatytos sąlygos prašyti leisti užbaigti turto realizavimo veiksmus. Antstolis taip pat nurodė, kad vykdymo procedūrų užbaigimas labiau atitiktų skolininkės ir kreditorių interesus, nes išieškojimo procesas iš skolininkės turto yra beveik baigtas, realizuojant turtą bankroto proceso metu būtų patiriamos papildomos išlaidos turtą vertinant, skelbiant varžytynes ir pan., todėl leidimas tęsti turto realizavimą vykdymo procese leistų greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus ir sumažinti išieškojimo proceso išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V., vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00299, vykdydamas išieškojimą iš skolininkės R. U., 2017 m. kovo 31 d. areštavo skolininkei priklausantį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2019 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S-19-179-17916 buvo paskelbtos turto antrosios varžytynės (varžytynių Nr. 174361, varžytynių pradžios data: 2019 m. liepos 18 d., varžytynių pabaigos data: 2019 m. rugpjūčio 19 d.). Pasibaigus varžytynėms varžytynių laimėtoju paskelbtas didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas UAB „Naudingas plotas“, kuris įgijo teisę pirkti turtą už didžiausią varžytynių metu pasiūlytą 26 619 Eur kainą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu apie laimėtas varžytynes Nr. S-19-179-22417 pirkėjui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo varžytynių pabaigos, pasiūlytos už turtą kainos ir sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui sumokėti. Paskelbtas laimėtojas antstoliui į depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs tiek varžytynių dalyvio mokestį, tiek ir visą sumą, kuri buvo pasiūlyta už iš varžytynių parduotą skolininkės turtą. Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi R. U. iškelta fizinio asmens bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 20 d. Antstolis pateikė teismui prašymą dėl leidimo baigti pradėtą turto realizavimo procedūrą – leisti baigti pradėtus turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00299, t. y. pirkėjui perleisti nuosavybės teisę į iš varžytynių Nr. 174361 parduotą turtą – surašyti turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino. Pareiškėja R. U., nesutikdama su teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

17. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016).

18. Taigi, FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į teismą, kad teismas leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas, tačiau tam turi egzistuoti minėtoje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. ar pradėti vykdymo veiksmai ir ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėja neginčija, kad varžytynės, realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą, įvyko ir varžytynių dalyvio mokestis į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti pareiškėjai R. U. fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš pareiškėjos atskirajame skunde dėstomų argumentų matyti, jog pareiškėja sutinka ir neginčija, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą teismui svarstyti klausimą dėl leidimo antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Pareiškėja savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas, nustatęs objektyviuosius kriterijus, neįvykdė kitos įstatymų leidėjo nustatytos pareigos – netyrė ir tinkamai neįvertino, kuris sprendimo variantas – užbaigti vykdymo procesą ar turto pardavimą vykdyti bankroto procedūros metu, labiau atitiktų pareiškėjos ir kreditorių interesus; teismas nenurodė motyvų, kodėl ir kaip leidimas užbaigti vykdymo procesą, kurio metu pareiškėjos turtas buvo parduotas beveik už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą, geriau atitiks kreditorių ir pareiškėjos interesus, nei tuo atveju, kai turtas būtų parduodamas bankroto procedūros metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka bei atmeta juos kaip nepagrįstus.

20. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne tik dėl FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimo, tačiau taip pat vertino ir tai, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitiktų skolininkės ir kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto varžytynės yra įvykusios, iki bankroto bylos iškėlimo yra paskelbtas varžytynių laimėtojas, kuris yra sumokėjęs turto pardavimo iš varžytynių kainą, konstatavo, jog iš esmės turto realizavimo ir išieškojimo iš jo procesas yra beveik baigtas, todėl vykdymo procedūrų nutraukimas ir pakartotinis turto realizavimo proceso organizavimas neatitiktų racionalumo bei ekonomiškumo principų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog labiau skolininkės bei kreditorių interesus ir jų pusiausvyrą atitinka leidimas užbaigti pradėtą turto realizavimą vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo, nesant pareiškėjos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

21. Pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad jos turtas vykdymo procese buvo parduotas beveik už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vykdymo proceso metu pareiškėjos turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių kaina neatitinka realios rinkos kainos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Nagrinėjamu atveju turtas buvo įkainotas atlikus turto vertės ekspertizę, jis buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 26 619 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės, taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.

22. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-1526-936/2020 pagal skolininkės R. U. skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl skolininkės R. U. argumentų, kad turtas varžytynių metu buvo parduotas nepagrįstai žema kaina, bei šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, antstolio veiksmų ir vykdytų varžytynių, o tuo pačiu ir jose parduoto turto kainos, teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip vertinti teismų įsiteisėjusiose nutartyse nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nėra pagrindo.

23. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos R. U. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.