- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 2-401-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02177-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Aleksandras Pocius
- Kategorijos
nedalyvaujant trečiųjų asmenų (kreditorių) UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Jonavos šilumos tinklai“, „Swedbank“, AB, atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. T., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų M. T., UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo V. T. patikslintą priešieškinį ieškovei G. T., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų M. T., „Swedbank“, AB, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jos ir V. T. santuoką, sudarytą 1986 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei; nustatyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas bendrame valdyme, nustatant bendrą dalinę nuosavybę – ½ dalį ieškovei ir ½ dalį atsakovui; nustatyti, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovui; įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti atsakovui jo bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį pinigais – 8600 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti, kad skolos AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ bendrai 1082,68 Eur sumai yra asmeninė atsakovo skola; priteisti iš atsakovo 358,50 Eur žyminio mokesčio ir visas išlaidas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuoka iširo, nes atsakovo gyvenimo būdas laikytinas nepriimtinu geros moralės požiūriu. Atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šeimoje nuolat kilo konfliktai. Ieškovė ir atsakovas daugiau kaip dešimt metų gyvena atskirai, atsakovas nesurūpino šeimos materialiaisiais poreikiais, todėl šeimyniniai ryšiai nutrūko. Būdama santuokoje dėjo visas pastangas siekiant užtikrinti šeimyninį gyvenimą, tačiau vyras didesnio dėmesio šeimai neskyrė. Dėl iširusios santuokos iš atsakovo turėtų būti priteisiama neturtinė žala, nes ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus dėl santuokos nutraukimo proceso, pažeminimą bei dvasines kančias, t. y. už kiekvienus santuokoje praleistus metus po 312,50 Eur. Namų apyvokos daiktai ir kiti asmeninio pobūdžio daiktai jau yra pasidalinti. Mano, kad po santuokos nutraukimo butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 18 000 Eur, turėtų būti paliekamas ieškovės nuosavybėje, kompensuojant atsakovui ½ dalį buto vertės, o garažas, paliekamas bendrame ieškovės ir atsakovo valdyme, nustatant bendrą dalinę nuosavybę. Automobilis, įregistruotas atsakovo vardu, kurio vertė 800 Eur, paliekamas atsakovo nuosavybei, ½ dalį automobilio vertės kompensuojant ieškovei. Pagal 2011 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas nedalinamas ir paliekamas ieškovei. Kadangi atsakovui už butą turėtų būti išmokėta 9000 Eur kompensacija, įskaičius 400 Eur atsakovo mokėtiną sumą už automobilį, ieškovės atsakovui išmokėtina suma yra 8600 Eur. Už buto mokesčius UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Jonavos vandenys“ yra susidariusi 1082,68 Eur skolos suma, tačiau kadangi skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno atsakovas, todėl ši skola nutraukus santuoką lieka atsakovo asmenine prievole. Kitų kreditorių ieškovė neturi, o atsakovas turi įsiskolinimų dėl priteisto materialinio išlaikymo M. T. (2 t., b. l. 100-106).
Atsakovas nesutikdamas su pareikštu ieškiniu pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos; butą su rūsiu ir garažą palikti atsakovo nuosavybėje, o automobilį pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovės 1063,86 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su ieškove negyvena nuo 2007 m. sausio 9 d. Tą dieną ieškovė jį išvarė iš namų, nes jis švęsdamas savo gimtadienį išgėrė su draugais. Net ir gyvendamas atskirai, apie pusmetį su ieškove važiuodavo į jos tėvų namus, nes ten atlikdavo įvarius ūkio darbus, padėjo jos tėvams, todėl laiko, kad su ieškove negyvena nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Gyvendamas atskirai teikė sūnui išlaikymą, apmokėdavo konkrečius pirkinius. 2011 m. išėjo į pensiją, todėl jo pajamos sumažėjo nuo 700 Eur iki 299 Eur, o ieškovė vis prašydavo daugiau pinigų. 2014 m. ieškovė padavė atsakovą į teismą dėl išlaikymo. Alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, o santykius blogino nuolatiniai sutuoktinių konfliktai dėl pinigų. Ieškovė nuolat priekaištavo, kad visa gerovė šeimoje yra sukurta jos tėvų. Ieškovė nevertino atsakovo pastangų dirbant pas jos tėvus, nuolat jį menkino, žemino. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išsiskyrė požiūriai į vertybes. Santuokoje įgyto turto vertė paskaičiuota remiantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ir VšĮ Emprekis duomenimis. Buto su rūsiu vertė 9560 Eur, garažo vertė 2270 Eur, o automobilis įgytas jau gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, jo vertė 348 Eur, todėl turtas įgytas gyvenant atskirai nedalintinas. Atsakovui apsigyvenus bute, jis vienas vykdė įsipareigojimus kreditoriui ir vienas išmokėjo būsto paskolą. Buvo susidariusi skolą už komunalines paslaugas, kurią apmokėjo ieškovė, tačiau visą 3618,00 Eur sumą jis vėliau išmokėjo dalimis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. birželio 21 d. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos jis yra sumokėjęs 9481,52 Eur kredito įmokų, 69,88 Eur turto draudimo mokesčių, todėl iš ieškovės jam priteistina 4775,50 Eur suma. Taip pat atsakovas mokėjo mokesčius AB „Jonavos šilumos tinklai“ – 4097,28 Eur, bei UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ bei mokesčius už namo renovaciją, todėl ieškovė privalo sumokėti ½ dalį šių mokėjimų sumos. Bendra šiai dienai iš ieškovės priteistina suma yra 6978,86 Eur. Kadangi bendro dalintino turto vertė yra 11 830 Eur, kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti turto vertė yra 5915 Eur, tačiau kadangi atsakovas turi regresinį reikalavimą į ieškovę 6978,86 Eur sumoje, jam iš ieškovės priteistina 1063,86 Eur kompensacija bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą. Atsakovo vardu pagal testamentą įgytas turtas nedalintinas (1 t., b. l. 68-75, 2 t., 85-88).
Atsiliepimas
Nesutikdama su patikslintu priešieškiniu ieškovė pateikė atsiliepimą, papildomai nurodydama, kad 2008 m. ji kodavo atsakovą dėl jo priklausomybės alkoholiui, už suteiktas paslaugas sumokėjo apie 450 litų. 2008 m. atsakovas pasiskolino iš ieškovės apie 3500 litų automobilio pirkimui, tačiau paskolos iki šios dienos negrąžino. 2011 m. apmokėjo atsakovui suteiktas dantų protezavimo paslaugas, kurios kainavo apie 1000 litų. Garažas buvo įgytas dar 1995 m., tačiau įregistruotas tik 2013 m., registravimo išlaidas apie 300 litų apmokėjo ji. 2013 m. liepos 23 d. už butui suteiktas komunalines paslaugas sumokėjo 4665 litų skolą. Be to, ginčo butas buvo pirktas siekiant jį nuomoti ir padengti kredito išlaidas, kad jos garbingo amžiaus tėvai senatvėje būtų apgyvendinti minėtame bute. Butas po tėvų mirties turėjo atitekti vienam iš vaikų. Pinigus rankpinigiams ir dokumentų tvarkymui davė ieškovės tėvai – apie 2000 litų. Neginčija aplinkybės, kad kreditą už butą nuo 2007 metų mokėjo atsakovas. Be to, kurį laiką su atsakovu minėtame bute gyveno ir sūnus G. T. su savo šeima, todėl jis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 436,02 Eur komunalinių mokesčių. Pažymėjo, jog atsakovo nurodyta buto kaina neatitinka tikrovės, nes tokio buto minimali kaina šiai dienai yra 18 000 Eur (2 t., b. l. 4-8).
Kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovės ir atsakovės įskolinimas yra 329,57 Eur bei prašo laikyti šią skolą bendra sutuoktinių skola (2 t., b. l. 59-60).
Kreditorė AB „Jonavos šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog skola už butui suteiktas šilumos energijos paslaugas 2018 m. balandžio 1 d. yra 513,46 Eur. Prašo įsiskolinimą kreditoriui laikyti solidaria prievole (2 t., b. l. 62).
Kreditorė „Swedbank“, AB, teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. T. palaikė savo procesinę poziciją bei argumentus, nurodytus patikslintame ieškinyje. Parodė, kad pradžioje santuoka su atsakovu buvo darni, tačiau vėliau santykiai blogėjo. Atsakovas negrįždavo po kelias dienas namo, ji siūlė eiti spręsti problemų pas psichologą, bet atsakovas nesutiko. Iš namų atsakovas išėjo 2006 metais. Uždirbtus pinigus atsakovas investuodavo į garažą, o ne į šeimą, nedovanojo jokių dovanų, nors santuokos pradžioje žadėjo daug. Atsakovas buvo du kartus koduotas dėl alkoholio vartojimo, jis vairuodavo neblaivus, o jos netenkindavo toks sutuoktinio elgesys. Atsakovas nesirūpino vaikais. 9000 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą atsakovui išmokėtų per du metus. Atsakovas turėtų išsikelti per vieną mėnesį nuo kompensacijos išmokėjimo dienos. Garažą 1995 m. įgijo už bendras lėšas. Garažu realiai naudojosi atsakovas, jame padarytos dirbtuvės, kad būtų pajamos šeimai, tačiau pajamų iš dirbtuvių ji negaudavo. Jei teismas priteistų ½ realią garažo dalį, ji padovanotų šią dalį sūnui. 2015 m. automobilis buvo įsigytas už bendras lėšas, tačiau šiuo metu automobilis parduotas, todėl prašo ½ dalies kompensacijos už parduotą automobilį. Santuokos metu ji jautė moralinę žalą, bijojo skirtis, nes tikėjosi, kad atsakovas pasikeis. Moralinę žalą vertina 10 000 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Aleksandras Pocius papildomai paaiškino, kad visa našta šeimoje teko ieškovei, ji negalėjo siekti karjeros. Ieškovė neginčija, kad atsakovas mokėjo kreditą už butą, tačiau jis nerėmė šeimos ir nevykdė savo pareigų. Ieškovė bandė susitaikyti, bet nesėkmingai, nes atsakovas suprato šeimą tik kaip savo asmeninių poreikių tenkinimą. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, o patikslintą priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas V. T. palaikė savo procesinę poziciją bei argumentus, nurodytus priešieškinyje. Paaiškino, kad ieškovė niekada nesistengė išsaugoti ir puoselėti šeimos. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos nepagrįstas. Pirtelę pas uošvius pastatė iš savo medžiagų, daug padėjo ieškovės tėvams.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė papildomai paaškino, kad net ir po dvidešimties metų ieškovės reakcija yra neadekvati. Ji susikūrė šeimos įvaizdį, kurį norėjo įgyvendinti. Pradėjus gyventi atskirai kiekviena iš šalių rūpinosi vienu vaiku, o G. T. patvirtino, kad atsakovas jį pilnai išlaikė. Tuo tarpu sūnus M. T. gyvena su motina, todėl galimai yra įtakojamas motinos. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. paaiškino, kad yra atsakovo ir ieškovės sūnus. Mano, kad konfliktų priežastimi šeimoje buvo tėvas V. T. Atsakovas išlaikymo neteikė, jo auklėjimu nesirūpino. Tėvams gyvenant kartu pinigus jie tvarkė atskirai, mama skolindavo tėvui pinigų. Mano, kad tėvas garaže dirbo už alkoholį, nes darbo būdavo, o pinigų tėvas namo neparnešdavo. Žino, kad dėl nesaikingo alkoholio vartojimo tėvas buvo vežamas gydytis į Paberžę ir į Kauną. Namuose dažnai kildavo konfliktai dėl alkoholio ir pinigų, o tėvą iš kantrybės išvesdavo motina. Tėvas padėdavo kaime, statė pirtį. Žino, kad mama finansavo tėvo dantų protezavimą. Tėvams gyvenant atskirai jis eidavo į garažą ir dirbdavo kartu su tėvu, užsidirbo pinigų nuosavam automobiliui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. paaiškino, kad yra atsakovo ir ieškovės sūnus. Mano, kad labai skiriasi abiejų tėvų pažiūros ir vertybės, o juos vienija tik vaikai. Abiejų labai skirtingi charakteriai. Tėvas turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau su tėvu nesipyksta. 2006 m. tėvais išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, ir neilgai trukus pas tėvą gyventi atėjo jis. Tėvas gyvendamas atskirai mažiau rėmė šeimą finansiškai, tačiau dirbo kaime, rūpinosi mamos tėvais. Po 2006 m. tėvas pradėjo labiau piktnaudžiauti alkoholiu, mano, kad jis palūžo. Vežė tėvą koduotis, po to tėvas negėrė apie šešis mėnesius. Tėvas investavo pinigus į garažą, nes tai buvo investicija į vaikų ateitį. Neprisimena, kad mama būtų skolinusi pinigus tėvui. Jis išėjo gyventi pas tėvą, nes buvo sunkus paauglys, mama tam neprieštaravo. Pas tėvą gyvenant jam nieko netrūko.
Trečiųjų asmenų (kreditorių) UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, „Swedbank“, AB, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama trečiųjų asmenų (kreditorių) atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1986 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini). Šalių santuokoje gimę du vaikai M. T. ir G. T. šiuo metu yra pilnamečiai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2005 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 23 d. Garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu atsakovo vardu įregistruotas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra” duomenimis, transporto priemonė VW „Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. lapkričio 27 d. buvo įregistruota atsakovo vardu, parduota kitam asmeniui. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota. Šalių paaiškinimais, ieškovė ir atsakovas kartu negyvena daugiau nei dešimt metų.
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovės ir atsakovo šeima santuokos pradžioje buvo darni. Ieškovės teigimu, nesutarimai prasidėjo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl to, jog jis nesistengė dėl šeimos, neparnešdavo namo pinigų, nors santuokos pradžioje prižadėjo ieškovei daug gražių dalykų. Ieškovė nurodė, jog siūlė atsakovui eiti pas psichologą spręsti šeimos problemų, tačiau jis nesutiko. Be to, ne kartą vežė atsakovą koduotis dėl priklausomybės nuo alkoholio. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuolat žemino atsakovą dėl pinigų, priekaištavo, kad jis nepakankamai uždirba, kad visa jų materialinė gerovė yra tik jos tėvų nuopelnas, nuolat jautėsi žeminamas. Jis puikiai sutarė su ieškovės tėvais, dirbo jų kaime, pastatė pirtį. Konfliktams nesiliaujant, ieškovė jį išvarė iš namų, pati liko gyventi su vaikais tėvų dovanotame bute, o atsakovas išsikėlė gyventi atskirai į butą, kurį šeima buvo nusipirkusi. Šalių vaikai, apklausti liudytojais, nurodė, kad atsakovo ir ieškovės charakteriai buvo itin skirtingi ir nesuderinami. Kaip matyti, sutuoktiniai atskirai gyvena jau daugiau nei dešimt metų, bendro ūkio nebeveda, byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – T., o atsakovui prigimtinė pavardė – T. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nagrinėjamu atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, taip pat įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir jų išgyvenimų pobūdį, sprendžia, kad kompensacija už santuokos nutraukimą iš atsakovo nepriteistina (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką
Atsakovas prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė neginčija, kad nuo 2007 m. ji su atsakovu neveda bendra ūkio, gyvena atskirai, tačiau ji padėjo atsakovui materialiai iki pat 2015 m., apmokėjo garažo įregistravimo mokesčius, apmokėjo skolas už komunalines paslaugas ir kt., todėl mano, kad atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms.
Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nepaneigta, kad ieškovė ir atsakovas faktiškai pradėjo gyventi atskirai dar 2007 m., t. y. kad po konflikto 2007 m. sausio 9 d. atsakovas išėjo gyventi į butą adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė. Atsakovas laiko, kad šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., nes atsakovas iki to laiko vykdavo į ieškovės tėvų namus, kadangi ieškovė dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ten dirbo, o šios aplinkybės neginčijo ir pati ieškovė. G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau gyvenant skyrium ji skolindavo atsakovui pinigus – dantų protezavimui, kodavimui dėl alkoholio vartojimo, tačiau byloje nėra jokių šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šalių sūnus G. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog nieko nežino apie ieškovės pinigų skolinimą atsakovui, tuo tarpu jaunesnysis sūnus M. T., kuris gyveno su motina, paaiškino, kad tėvai gyvendami atskirai finansus taip pat tvarkė atskirai, patvirtino, kad motina skolino pinigų tėvui, tačiau jokių išsamesnių aplinkybių nenurodė. Teismas sprendžia, jog aplinkybę, kad šalys nevedė bendro ūkio patvirtina ir tai, kad ieškovė sumokėjo skolą už butui adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, o atsakovas 3618 Eur sumą vėliau grąžino ieškovei laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. birželio 21 d. (1 t., b. l. 82, 95) mokėjimo pavedimais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytu laikotarpiu sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio, tvarkė finansus atskirai ir faktiškai nustojo gyventi kartu, teismas tenkina atsakovo reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad šalys santuokos metu 2005 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 36 000 litų (10 426,32 Eur) (2 t., b. l. 10-13). 1800 litų (521,32 Eur) buvo sumokėti pardavėjai sutarties pasirašymo metu, todėl likusi nesumokėta sumos už butą dalis sudarė 34 200 litų (9905 Eur). Šalys įsigydamos butą, adresu (duomenys neskelbtini), su „Swedbank“, AB, (anksčiau – Hansabankas) sudarė būsto paskolos sutartį 34 200 litų (9905 Eur) sumai (2 t., b. l. 21-24), pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti 2005 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 81). Šalys santuokos metu 1995 m. taip pat įgijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18-20, 25), kuris įregistruotas 2013 m. rugsėjo 23 d. garažų statybos bendrijos pažyma. Ginčo tarp šalių, jog aukščiau nurodytas turtas šalims priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra, nes jis įgytas santuokos metu.
Be kita ko, 2015 m. buvo įgyta ir atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bylos duomenimis 2018 m. parduota kitam savininkui. Atsakovas nurodo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. sutartimi įgytas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22) buvo įgytas šalims gyvenant atskirai ir iš atsakovo asmeninių lėšų. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti jai ½ dalį parduoto automobilio vertės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2015 m. automobilis buvo įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau byloje nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog teismui nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., visas turtas, įgytas po šios datos, yra laikomas asmenine turtą įgyjančiojo nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovei ½ dalis kompensacijos už parduotą automobilį nepriteisiama.
Ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo butą priteisti jai, ½ dalį šio nekilnojamojo turto vertės išmokant atsakovui, o garažą palikti bendrame valdyme po ½ dalį. Tuo tarpu atsakovas prašo minėtą nekilnojamąjį turtą palikti jo nuosavybėje, ½ dalį šio turto vertės priteisiant ieškovei (kartu atliekant kredito įmokų, turto draudimo ir kitų jo sumokėtų mokesčių įskaitymą į priteistiną sumą). Patikslintame ieškinyje nurodyta garažo vertė yra 2300 Eur, o atsakovo priešieškinyje 2270 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, garažo vidutine rinkos verte nurodyta 2240 Eur suma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Teismui patikrinus Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis apie vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį nuo 2019 m. sausio 1 d., garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 2350 Eur, todėl teismas vadovaujasi šiuo turto vertinimu ir laiko jį objektyviu.
Žemesnės instancijos teismas
Šalys taip pat nesutaria ir dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šio buto rinkos vertė remiantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis yra 9 560 Eur, tuo tarpu ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad buto vertė yra 18 000 Eur. Įrodinėdama buto rinkos vertę atsakovė pateikė MB „Mano rezidencija“ pažymą, kurioje nurodyta, kad preliminari buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra nuo 18 000 iki 21 000 Eur (2 t., b. l. 107). Pažymoje nurodyta, kad siekiant nustatyti tikslią rinkos kainą reikalingas specialisto įvertinimas. Atsakovas su šia nurodyta buto rinkos verte nesutiko. Teismui patikrinus Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis apie vidutinę minėto buto rinkos vertę pagal unikalų numerį nuo 2019 m. sausio 1 d., buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 500 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikta buto vertės įvertinimo pažyma yra tik preliminari, apskaičiuota pagal individualų vertinimą, kuriam prieštarauja atsakovas, sprendžia, jog ginčo nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal Valstybės įmonės „Registrų centras” apskaičiuoto turto vidutinę rinkos vertę.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl ieškovės prašymas palikti po ½ dalį garažo, esančio ardesu (duomenys neskelbtini) bendrame šalių valdyme, vertintinas kritiškai. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad minėtame garaže yra įsikūrusios atsakovo dirbtuvės automobilių remontui. Sūnus G. T. ir M. T. apklausti teismo posėdžio metu paaiškino, kad taip pat yra dirbę tėvo garaže, o M. T. dirbdamas garaže užsidirbo pinigų nuosavam automobiliui. Vertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į proceso dalyvių paaiškinimus, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palieka atsakovo nuosavybėje, įpareigojant atsakovą išmokėti ½ dalį kompensacijos ieškovei, t. y. 1175 Eur (nustatyta bendra garažo rinkos vertė – 2350 Eur).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu 2005 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys įsigydamos butą, adresu (duomenys neskelbtini), su „Swedbank“, AB, (anksčiau – Hansabankas) sudarė būsto paskolos sutartį 34 200 litų (9905 Eur) sumai (2 t., b. l. 21-24), pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti 2005 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 81). Atsakovo V. T. pateiktais „Swedbank“, AB, išrašais nustatyta, kad atsakovo vardu buvo mokamos paskolos įmokos laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., turto draudimo mokesčiai (1 t., b. l. 79-81, 83-94, 96-98, 111,128-129). Ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovas vienas išmokėjo jiems banko suteiktą kreditą. Be kita ko, atsakovas taip pat mokėjo komunalinius mokesčius, daugiabučio namo renovacijos mokesčius ir kt. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad V. T. nesumokėjus komunalinių mokesčių, UAB „Jonavos paslaugos“ skolas kartu su vykdymo išlaidomis kaip solidari bendraskolininkė padengė G. T., tačiau atsakovas šią skolą prisiimdamas kaip savo, vėliau ją padengė mokėjimo nurodymais laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. birželio 21 d., t. y. iš viso 3618 Eur (1 t., b. l. 82, 95). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2018 m. vasario 5 d. turto arešto aktu ½ V. T. priklausanti buto dalis yra areštuota. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta ir tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir neturi kitos gyvenamosios vietos, o ieškovė gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido sūnui M. T. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, teismas butą, adresu (duomenys neskelbtini) palieka atsakovo nuosavybėje, ½ dalį buto vertės kompensuojant ieškovei, t. y. 5750 Eur.
Pažymėtina ir tai, jog teismui nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., laikotarpiu nuo 2005 m. (kai butas buvo įsigytas) iki pat 2007 m. rugsėjo 1 d., bendros sutuoktinių ar vieno iš jų į buto pirkimą, kredito ir mokesčių mokėjimą investuotos lėšos yra nedalintinos. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. atsakovas vienas savarankiškai mokėjo kredito įmokas ir turto draudimo mokesčius pagal su Hansabanku sudarytą sutartį dėl paskolos suteikimo įsigijant minėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, sutuoktiniams buvo suteikta 9905 Eur paskola, o atsakovas savo lėšomis laikotarpiu nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. sumokėjo 9481,52 Eur kredito įmokų, o laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. 69,88 Eur turto draudimo įmokų, iš viso – 9551,40 Eur, todėl ieškovei tenkanti sumokėti ½ įmokų dalis yra 4775,70 Eur. Taigi, į ieškovei kompensuotiną ½ dalį buto vertės įskaičius ½ dalį ieškovei už kredito įmokas ir turto draudimo mokesčius tenkančią sumą (5750-4775,70 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 974,30 Eur kompensacija už butą, kuris paliekamas atsakovo nuosavybėje. Tuo tarpu atsakovo sumokėtų įmokų AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir renovacijos įmokų UAB „Jonavos paslaugos“ ½ dalis iš ieškovės nepriteistina, kadangi nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. šių mokesčių mokėjimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, šiuos mokesčius atsakovas mokėjo tenkindamas savo interesus, naudodamasis ginčo turtu.
Be kita ko, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra įgijusi nekilnojamojo turto pagal 2011 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį (1 t., b. l. 13-15, 17-20), o atsakovas nekilnojamojo turto pagal 2015 m. gegužės 11 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (1 t., b. l. 113, 120-126), todėl asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas nedalintinas, šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia, ir šio turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Dėl prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo ir sumokėtų mokesčių
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad kreditorių neturi. Tuo tarpu atsakovo atžvilgiu antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl materialinio išlaikymo sūnui M. T. priteisimo, šios skolos neginčija ir atsakovas. Įvertinus atsakovo turimų įsipareigojimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad ši atsakovo prievolė atsirado dėl jo paties veiksmų, todėl atsakovo skoliniai įsipareigojimai dėl materialinio išlaikymo sūnui išieškojimo, įvardinti patikslintame ieškinyje, pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.
Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašo nustatyti, kad susidariusios skolos AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos paslaugos“ (skolą UAB „Jonavos vandenys“ administruoja UAB „Jonavos paslaugos“), yra asmeninės atsakovo skolos. Atsakovas neginčija šių susidariusių įsiskolinimų už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, komunalines šilumos energijos paslaugas, todėl atsižvelgus į šių įsipareigojimų pobūdį, į tai, kad atsakovas gyvendamas ginčo bute naudojosi jam teikiamomis paslaugomis, šie skoliniai įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis iki visiško įvykdymo.
Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant ją 50 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t., b. l. 25-26, 2 t., b. l. 126). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro 801,90 Eur už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 48). Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t. 54-55, 2 t., b. l. 137). Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovas nepateikė.
Už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis, už prašymą dėl turto padalijimo 317 Eur žyminis moketis, už reikalavimą dėl neturtinės žalos 300 Eur, viso 717 Eur. Kadangi ieškovei 50 proc. teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, mokėtinas žyminis mokestis yra 358,50 Eur, kuris apmokėtas 2017 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo pavedimu, 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. spalio 3 d. kvitais (1 t., b. l. 27, 33, 2 t., b. l. 111). Tuo tarpu už priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis, už prašymą dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe mokėtinas 406 Eur žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai buvo teikiami teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis, mokėtinas bendras 380 Eur žyminis mokestis.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimai patenkinti apie 16,7 proc., o atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti apie 83,3 proc. Kadangi ieškovė sumokėjo 358,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 59,87 Eur žyminis mokestis (358,50 x 16,7 proc. : 100 proc.). Į bylą pateiktais duomenimis ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 801,90 Eur sumai, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jos valstybei priteisiama 333,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (801,90 x 83,3 proc. : 100 proc. : 2). Pagal atsakovo patikslintą priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 380 Eur, todėl atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies ir jam esant 100 proc. atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš ieškovės valstybei priteisiama 31,73 Eur žyminio mokesčio suma (190 x 16,7 proc. : 100 proc.) ir 1,89 Eur procesinių dokumentų išlaidų (iš viso procesinių dokumentų išlaidų – 22,62 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1986 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „T.“, moteriai – „T.“
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.
Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 974,30 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 30 ct) kompensaciją, kuri apskaičiuota atlikus ieškovei tenkančios ½ dalies kredito įmokų ir turto draudimo mokesčių sumos įskaitymą, už atsakovui atitenkančią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus dėl materialinio išlaikymo išieškojimo sūnui M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje), ir už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, komunalines šilumos energijos paslaugas, kreditorėms UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
Kitose dalyse patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 59,87 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 87 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 333,99 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 99 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 31,73 Eur (trisdešimt vieną eurą 73 ct) žyminio mokesčio ir 1,89 Eur (vieną eurą 89 ct) procesinių dokumentų išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.