- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- T-156-733/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41000-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
Teikimas Nr. T-156-733/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41000-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.16.
2017 m. gruodžio 11 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Astos Pliuškevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarkos išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-09-22 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-733/2017 V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 75 MGL dydžio (2824,50 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. K. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu V. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 2017-08-12, t. y. viena diena, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL dydžio (75,32 Eur) baudą, ir nustatyta, kad V. K. neatlikta bausmė yra 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta V. K. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuotas 100 Eur vertės automobilis ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. K. vardu.
Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017-10-20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017-10-23 vykdomasis raštas dėl automobilio konfiskavimo išsiųstas antstolei Astai Pliuškevičienei.
2017-11-08 gautas antstolės Astos Pliuškevičienės pareiškimas dėl nurodyto baudžiamojo įsakymo pagrindu išduoto vykdomojo rašto dėl automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolė nurodo, kad nuo 2017-10-26 vykdo vykdomąją bylą pagal minėtą 2017-10-23 vykdomąjį raštą, o atliekant vykdymo veiksmus, paaiškėjo, jog automobilis parduotas. V. K. paaiškinęs, kad jį pardavė už 140 Eur metalo laužo supirktuvei. Kadangi jis parduotas, neina paimti jo realizavimui ir vykdyti konfiskacijos, todėl tikslinga minėtą vykdomąjį raštą vykdyti toliau vykdyti konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Maurius atsiliepimu nurodė, kad su prašymu sutinka, tačiau mano, jog turi būti išieškota ne 140 Eur, o 500 Eur, nes VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina (su PVM) Lietuvoje – 500 Eur.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškimą sutinka su juo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0124/17/01470 medžiaga nustatyta, kad antstolė Asta Pliuškevičienė 2017-10-26 pradėjo vykdyti vykdomąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-256-733 dėl 100 Eur vertės automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą baudžiamojo įsakymo pagrindu, konfiskavimo. Tą pačią dieną Turto arešto aktu jį areštavo. 2017-11-06 antstolė gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-10-31 raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-33416, kuriame nurodyta, kad paskambinus V. K., sužinota, jog automobilis realizuotas. Iš V. K. 2017-11-02 rašto matyti, kad jis pardavė automobilį metalo laužo supirktuvei už 140 Eur (vykdomosios bylos l. 7, 13, 20, 21, b.l. 20-22).
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. Mauriaus 2017-08-14 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir laikinai apribota V. K. nuosavybė į 100 Eur vertės automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2017-08-16 nutarimu grąžintas V. K., įpareigojant jį saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (b.l. 8-12, 16-19.
Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimais bei pats nuspręsti, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-140-730/2016; Panevėžio apygardos teismo 2014-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-474-227/2014).
Iš antstolės Astos Pliuškevičienės nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad įvykdyti baudžiamojo įsakymo pagrindu išduoto vykdomojo rašto dėl automobilio konfiskavimo nėra galimybės, nes nėra paties automobilio, kurį reikia konfiskuoti. Tai reiškia, kad antstolei yra aišku, jog ji negali įvykdyti vykdomojo rašto, todėl ji turi priimti atitinkamus įstatyme numatytus sprendimus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, priklausomai nuo priežasčių, kodėl vykdomasis dokumentas negali būti įvykdytas. Kadangi antstolis yra profesionalus teisininkas, tam nebūtina teismo konsultacija.
CPK 278 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota, joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.
Antstolė Asta Pliuškevičienė prašo nesant konfiskuotino automobilio nustatyti, kad būtų konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau nustatant konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, būtų keičiamas baudžiamojo įsakymo rezoliucinės dalies turinys.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą antstolės Astos Pliuškevičienės pateiktas pareiškimas išaiškinti vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojo įsakymo pagrindu, vykdymo tvarką netenkintinas, nes antstolė nenurodo kuo prašomas išaiškinimas būtų aktualus šioje konkrečioje vykdomojoje byloje ir kurios teisės normos neaiškumai trukdo užbaigti vykdomąją bylą pagal nustatytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti antstolės Astos Pliuškevičienės pareiškimo išaiškinti vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojo įsakymo pagrindu, vykdymo tvarką.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.