Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2019 m. liepos 12 d. apie 23.37 val., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui“, t. y. Vilniuje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., ir sankryžoje, kur ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, jai nedegant, sukdamas į kairę iš kairės kraštinės eismo juostos, susidūrė su motociklu Suzuki, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta tiesiai, kuriam sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. degė žalias šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas E. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

P. S. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir jo gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu (2019 m. liepos 12 d.) jis stovėjo prie šviesoforo ir laukė, kol užsidegs šviesofore ir šviesoforo sekcijoje žalia šviesa. Sulaukus žalios šviesos jis pajudėjo į kairę, gali būti taip, kad neįsitikino, jog užsidegė žalia šviesa šviesoforo papildomoje sekcijoje. Pamatęs žalią šviesą jis judėjo, nežiūrėjo į kliūtis, nes manė, jog dega sekcijoje žalia šviesa. Patikslino, kad jis vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link nuomojamo būsto. Jis stovėjo prie šviesoforo ir norėjo sukti į kairę, kuomet jis pajudėjo, tada susidūrė su motociklu. Jis matė, kad užsidegė šviesoforo žalia šviesa, bet jis neįsitikino, jog užsidegė būtent žalia šviesoforo sekcijos šviesa ir dėl to pajudėjus susidūrė, jis važiuodamas atsitrenkė į motociklo kairįjį šoną. Prie šviesoforo jis stovėjo pirmas. Su byloje nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu sutinka. Paaiškino, kad jis nekeičia savo parodymų, tiesiog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užsidegė žalia šviesa, bet nebuvo įsitikinęs dėl šviesoforo sekcijos signalo ir dėl to prisiima atsakomybę ir pripažįsta kaltę, nes tiesiog buvo neatidus ir nepastebėjo. Kuomet jis vairavo automobilį, tada buvo neseniai atsikėlęs po dienos miego, nes dirbo naktinėje pamainoje ir iki tol miegojo. Įvykio metu vyko pas draugus, nes tą vakarą dar nedirbo. Jo vairuotas automobilis priklauso M. J., jie buvo pasirašę sutartį, jog jis išsimokėtinai pirks iš pastarojo vairuotą automobilį, tačiau automobilį neišsipirkti nespėjo, automobilis buvo įsigytas prieš savaitę iki įvykio ir paruoštas darbui. Nors jo vairuotas automobilis buvo skirtas darbui, tačiau kuomet vairavo įvykio dieną, tai su darbu nebuvo susiję. Papildomai nurodė, kad šiuo metu jis yra bedarbis ir gauna nedarbingumo išmoką, kuri yra yra 39 Eur, kurie yra ieškantiems darbo parama, ir tris mėnesius 322 Eur nedarbo išmoką, kurios dydis toliau mažės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi ir norėtų nuoširdžiai atsiprašyti E. G., jog pastarasis patyrė kančias ir ilgą laiką gydėsi ir kad turėjo daug nemalonumų dėl jo. Jis neigiamai vertina savo veiksmus, pasimokė iš to, bet to nepakeis ir stengiasi prisiimti atsakomybę bei gyventi toliau. Jo vairuotas automobilis buvo draustas, draudimo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 29 d. Patikslino, kad įvykio metu buvo ir daugiau motociklininkų, kuomet jis išlipo iš automobilio, jie jį sumušė ir todėl iškarto negalėjo atsiprašyti nukentėjusiojo. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju, nes tiesiog bijojo bendrauti, klausė tyrėjos apie nukentėjusiojo sveikatą. Kuomet jį vežė policijos pareigūnai, tai jis sakė jiems, jog jį mušė motociklininkai, bet jam pasakė, kad jeigu nieko nesimato, tai geriau nieko nerašyti. Jis tuomet buvo stresinėje būsenoje ir neparašė pareiškimo dėl sumušimo, kiek suprato, nebūtų įrodymų, nes nėra liudininkų, nors kitą rytą jis matė, kad jam ant šono, kur jam mušė, buvo mėlynės. Apie sumušimą jis minėjo ir tyrėjai, bet policija neregistravo to įvykio. Nurodė, kad kiek žino iš bylos medžiagos, motociklas Suzuki, buvo neapdraustas, be registracijos, todėl dėl šios transporto priemonės ir atlyginti žalą nereikėtų, nes motociklas negalėjo dalyvauti eisme. Dėl asmens sveikatos, jis sutinka atlyginti tokią žalą, kokią numatys teismas. Dėl civiliniame ieškinyje pareikšto 7000 Eur turtinės žalos reikalavimo bei, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti ir negavo užmokesčio, paaiškino, jog pritaria draudimo bendrovės pozicijai, jog ši sutinka atlyginti 4200 Eur, taip pat su tuo, kad nėra jokio oficialaus dokumento, jog nukentėjusysis būtų tikrai dirbęs. Jo nuomone, turtinės žalos dydis turėtų būti atlyginamas iš dalies. Dėl neturtinės žalos 70000 Eur dydžio, jo nuomone, ši suma yra per didelė. Kuomet jis sudarė draudimo sutartį dėl transporto priemonės, tai draudimas buvo įsipareigojęs atlyginti lyg ir 500000 Eur sumą, bet dabar draudimas sutinka atlyginti 4200 Eur sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. S. parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.30 val. jis vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini), kur ketino sukti į kairę. Buvo tamsus paros metas, sankryža apšviesta, buvo be kritulių, asfaltas sausas. Važiavo vienas. Kadangi ketino sukti į kairę, tai persirikiavo į kairę kraštinę juostą. Privažiavus prie sankryžos, matė, kad jam degė raudonas šviesoforo signalas, tad jis sustojo prieš STOP liniją. Prieš sankryžą jis stovėjo pirmas. Stovėdamas, matė, kad priešingoje kelio pusėje prieš sankryžą stovėjo kažkokie automobiliai, motociklų tarp jų nepastebėjo. Pamena, kad jam užsidegė žalias šviesoforo signalas pagrindinėje sekcijoje ir žalia rodyklė papildomojoje sekcijoje. Tai pamatė, žiūrėdamas į šviesoforą, esantį vidury kelio, už sankryžos (t. y. žiūrėjo ne į tą šviesoforą, kuris buvo arčiau jo prie STOP linijos). Pamatęs žalią rodyklę, jis pajudėjo iš vietos. Jo vairuotas automobilis yra hibridinis, tad iš vietos jis įsibėgėja gana greitai. Posūkio metu greitį spėjo išvystyti iki 30 km/h. Kadangi prieš posūkį matė, kad (duomenys neskelbtini) kitoje gatvės pusėje automobiliai stovėjo, tai posūkio metu labiau jau žiūrėjau tiesiai į (duomenys neskelbtini). Sukant, staiga pamatė, kad priekyje jo iš dešinės į kairę (link (duomenys neskelbtini)) pravažiavo kokie trys motociklai. Tuo metu pamatė, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja dar daugiau motociklų. Tuo pat metu jis savo automobilio priekiu trenkėsi į pravažiuojančio motociklo kairįjį galinį šoną. Jis pristabdė, bet matydamas kitus artėjančius motociklus, atleido stabdžio pedalą, nes bijojo, kad į jį gali atsitrenkti kiti motociklai, ir nuriedėjo tiesiai į (duomenys neskelbtini). Susidūrimas įvyko kažkur ties trečia ar antra eismo juosta (duomenys neskelbtini). Kai jis sustojo, prie jo automobilio pribėgo kiti motociklininkai ir pradėjo daužyti jį. Jie elgėsi labai agresyviai. Po to atvažiavo policija. Savo kaltės nepripažįsta, nes suko, kai jam degė kartu žalias pagrindinėje sekcijoje ir papildomoj sekcijoje. Į jokias priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, pas narkologą, psichiatrą negydytas (1 t., b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad 2019 m. liepos 12 apie 23.35 val. vairavo motociklą Suzuki su itališkais numeriais. Minėtą motociklą nusipirko prieš keletą dienų iki aptariamo įvykio. Ji turi minėto motociklo. Įvykio metu motociklas buvo su valstybiniu numeriu gale, po įvykio jis galėjo nukristi. Jis važiavo su draugais, kurių buvo kokie 15-20 motociklininkų. Buvo tamsus paros metas, buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini). Jis buvo su užsegtu šalmu, spec. striuke ir pirštinėmis. Artėjant prie sankryžos pamatė, kad jam degė raudonas šviesoforo signalas, tad jis sustojo prieš sankryžą. Jis stovėjo pirmoje ar antroje eismo juostoje, dabar tiksliai nepamena. Priekyje jo stovėjo kokie 3-4 motociklai, greta jo taip pat stovėjo motociklai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis apsidarė, nieko neįprasto nepastebėjo. Visa motociklų kolona pajudėjo, pajudėjo ir jis. Nuo motociklų variklių garsas buvo didžiulis, nieko neįprasto neišgirdo. Spėjo išvysti greitį iki 40 km/h, kai staiga priekyje savęs, maždaug 1 m atstumu pamatė taksi automobilį. Kadangi mašiną pamatė prie pat, tai jokių veiksmų imtis nespėjo, iškart įvyko smūgis. Automobilis priekinės dalies viduriu trenkėsi jam į kairį šoną, tiesiai į kairę koją. Trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs jis gulėjo kelio važiuojamoje dalyje, prie pat bordiūro. Taksi mašinos nematė. Atvyko medikai, pareigūnai, pūtė į alkotesterį, pripūtė 0. Po įvykio jį pristatė į RVUL, kur nustatė kairio blauzdikaulio atvirą lūžį. Dėl įvykio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, taip pat pranešta, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo bendrovę „Gjensidige“. Oro sąlygos – be kritulių, asfaltas sausas. A kategorijos jis neturi. Jam iš galo važiavo Olegas, pavardės nežino. Jos motociklas buvo draustas, bet nepamena kur, vėliau pateiks, techninės apžiūros lietuviškos nebuvo (1 t., b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.35 val. jis vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Privažiavęs prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), jis sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Sankryžoje jis stovėjo pirmas trečioje eismo juostoje. Jam bestovint prie jo iš abiejų pusių privažiavo daug motociklininkų, jie sustojo ketvirtoje bei antroje eismo juostose. Jiems užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visa motociklų kolona ir jis pajudėjo iš vietos tiesiai link (duomenys neskelbtini). Keli motociklai jį aplenkė, nes jie įsibėgėjo greičiau. Kai jis įvažiavo į sankryžą, staiga pamatė, kad jam iš kairės pusės nuo sankryžos vidurio iššoko taksi automobilis. Šis automobilio manevras buvo visiškai netikėtas, be to šis važiavo ganėtinai drąsiai, apie 30-40 km/h greičiu, tad jam susidarė toks įspūdis, kad šis prieš sankryžą nestovėjo, bet jis šito nematė (t.y. taksi pamatė važiuojantį sankryžos viduryje). Jis pristabdė, 2 motociklai, važiavę jam iš kairės, spėjo pravažiuoti per sankryžą tiesiai. O taksi automobilis net nestabdydamas priekiu atsitrenkė į antra juosta, jo atžvilgiu iš dešinės pusės, važiavusio motociklo kairįjį šoną. Nuo smūgio motociklas buvo nublokštas į priekį dešiniau link sankryžos kampo prie stulpo, tuo tarpu pats vairuotojas „nuskrido“ kažkur 20 m atstumu nuo motociklo į priekį link (duomenys neskelbtini). Šis gulėjo ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies. Kas jam krito į akį, kad taksi automobilis nestabdė nei prieš pat susidūrimą, nei susidūrimo metu, t.y. šis sustojo normaliai pasukus į (duomenys neskelbtini). Jis sustojo už sankryžos autobusų stotelėje. Matė, kad motociklo vairuotojas buvo su užsegtu šalmu bei su spec. apranga. Girdėjo, kad kažkas kvietė greitąją. Liko vietoje iki policijos atvykimo, ji atvažiavo labai greitai. Pareigūnams nupasakojo situaciją ir paliko savo kontaktus. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, sankryža buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu, oro sąlygos – be kritulių, asfaltas, sausas, matomumas buvo geras (1 t., b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.30 val. jis vairavo motociklą Yamaha R6, valst. Nr. nepamena. Iš viso jų buvo 16 motociklininkų. Jų visa kolona pajudėjo nuo (duomenys neskelbtini) esančios apžvalgos aikštelės link (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, jie sustojo prie STOP linijos, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš sankryžą trečioje eismo juostoje stovėjo kažkokia lengvoji mašina. Pamena, kad keli motociklininkai stovėjo priekyje jo antroje eismo juostoje, jie stovėjo vienas greta kito. Jis stovėjau antroje juostoje. Pamatė, kad jiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, tad visi pajudėjo iš vietos. Staiga pamatė, kad vienas priekyje jo važiavęs motociklas krypsta dešinėn pusėn. Tada pamatė, kad iš kairės pusės nuo kelio vidurio atvažiuoja taksi automobilis, kuris net nestabdydamas trenkėsi į kito motociklo (važiavusio antra juosta) kairįjį šoną. Kadangi buvo ką tik pajudėję nuo sankryžos, tai jų greitis buvo nedidelis, motociklo greitis buvo apie 30 km/h. Matėsi, kad taksi automobilis net nestabdė, šio greitis buvo apie 60 km/h, šis turbūt atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės nuo kalno net nestabdęs prieš sankryžą. Bet jis šito nematė, pamatė pastarąjį prieš pat susidūrimą sankryžos viduryje, atvažiuojantį iš kairės pusės. Smūgis buvo labai didelis, motociklas buvo nublokštas link sankryžos kampo, o pats vairuotojas nuskrido maždaug 20-30 m atstumu nuo motociklo į priekį link stotelės pagal jų judėjimo kryptį (t.y. link (duomenys neskelbtini)). Taksi užsuko į (duomenys neskelbtini) ir sustojo toliau. Matėsi, kad buvo stipriai sugadinta visa šio priekinė dalis. Motociklas taip pat buvo visas stipriai apgadintas. Motociklo vairuotojas buvo užsisegęs šalmą, spec. aprangą. Kiek žino, pastarajam buvo sužalota koja. Avarija įvyko tamsiu paros metu, sankryža buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu, buvo be kritulių, asfaltas – sausas (1 t., b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. V. (O. V.) parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.30 val. vairavo motociklą Suzuki, valst. Nr. nepamena, ir važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) apžvalgos aikštelės link (duomenys neskelbtini). Jų buvo 16 motociklų. (duomenys neskelbtini) sankryžoje jie visi sustojo, nes jiems ką tik užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jis stovėjo antroje eismo juostoje. Priekyje jo antroje juostoje stovėjo E. (jie stovėjo taip, kad jo motociklo priekinis ratas buvo prie pat E. galinio rato), trečioje juostoje stovėjo kažkokia mašiną. Ar priekyje E. kažkas stovėjo, nepamena. Pamatė, kad jiems užsidegė žalias šviesoforo signalas (važiuojant tiesiai link (duomenys neskelbtini)). Kadangi jų buvo gana daug, tai paprastai prie kiekvienos sankryžos jie dar palaukdavom keletą sekundžių, kol užsidegs žalias signalas. Staiga jis pamatė, kad priekyje jo stovėjęs E. gauna šoninį smūgį į kairę pusę. Kaip šis pajudėjo iš vietos, jis nepastebėjo, jis dar stovėjo vietoje, bet jiems jau keletą sekundžių, kaip degė žalais šviesoforo signalas. Į E. atsitrenkė taksi automobilis Toyota Prius. Kaip judėjo minėtas automobilis iki susidūrimo, jis nematė. Šis trenkėsi į E. visa priekine dalimi. Taksi net nestabdė, toliau važiavo (duomenys neskelbtini). Jis pagalvojo, kad šis ketina išvažiuoti iš įvykio vietos, bet šis pavažiavo apie 20 m ir sustojo. Smūgis buvo labai stiprus, nors E. nebuvo spėjęs dar labai greitai įsibėgėti iš vietos, t.y. pastarasis buvo ką tik pajudėjęs. Nuo smūgio motociklas nulėkė į dešinį šoną ir atsitrenkė į šviesoforą, o pats E. nulėkė į priekį link (duomenys neskelbtini) apie 20 m. Avarijos metu E. buvo užsisegęs šalmą bei buvo su spec. apranga. Pastarasis vairavo motociklą su kažkokiais užsienietiškais numeriais, jis jų nepamena. Įvykus avarijai, dar atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) priešingoje kelio pusėje prieš sankryžą kairėje kraštinėje juostoje stovėjo automobiliai. Avarija įvyko tamsiu paros metu, buvo įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, oro sąlygos – be kritulių, asfaltas, sausas (1 t., b. l. 79).

Byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad teismo medicinos specialistė, apžiūrėjusi E. G. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad E. G. nustatyti odos nubrozdinimai visame kūne, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, muštinė žaizda kairės blauzdos srityje su kairės blauzdos abiejų kaulų kūnų apatinio trečdalio atviru lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktą (1 t., b. l. 47).

Byloje esančiame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr. 2019-S1-1015 nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamos sankryžos gedimų užfiksuota nebuvo. Vaizdo stebėjimo kamerų, filmuojančių (duomenys neskelbtini) sankryžą neturi. Visos turimos vaizdo stebėjimo kameros ir jų matymo laukai atvaizduojami Vilniaus miesto vairuotojų informacinėje sistemoje (1 t., b. l. 83).

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) šviesoforų darbo režimų išklotinė ir schema (1 t., b. l. 84-108).

Iš 2019 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas (duomenys neskelbtini) sankryžos šviesoforų darbo režimo išklotinė. Iš sankryžos signalinių grupių plano matyti, kad signalinė grupė, plane pažymėta Nr. 4, rėžimo išklotinėje „SGR:4 (13/1005)“ reguliuoja transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) (motociklo Suzuki važiavimo kryptimi). Signalinė grupė, plane pažymėta Nr. 1a, rėžimo išklotinėje Nr. „SGR:2(13/1005)“ reguliuoja eismą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), sukant pagal papildomą žalią rodyklę į kairę į (duomenys neskelbtini) (automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi). Sankryžos darbo režimo išklotinėje pavaizduotas visų signalinių grupių šviesoforo darbo režimas, kuris apima laiką 2019 m. liepos 12 d. laikotarpiu nuo 23.25 val. iki 23.55 val. Analizuojant šviesoforų darbo režimą, nustatyta: 1 puslapyje matyti, kad 23:25:17 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:25:33 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:25:27 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 1 puslapyje matyti, kad 23:25:43 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 8 sekundes iki 23:25:51 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:25:55 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. Taip pat 1 ir 2 puslapyje matyti, kad 23:26:02 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:26:18 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:26:21 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 2 puslapyje matyti, kad 23:26:28 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 4 sekundes iki 23:26:31 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:26:35 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 2 puslapyje matyti, kad 23:26:42 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 39 sekundes iki 23:27:21 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:27:25 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 3 puslapyje matyti, kad 23:27:56 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:28:12 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:28:16 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 3 puslapyje matyti, kad 23:28:22 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 5 sekundes iki 23:28:27 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:28:31 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 3 ir 4 puslapyje matyti, kad 23:28:38 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 56 sekundžių iki 23:29:34 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:29:38 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 4 puslapyje matyti, kad 23:29:44 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 3 sekundes iki 23:29:47 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:29:51 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 4 ir 5 puslapyje matyti, kad 23:29:58 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 67 sekundes iki 23:31:05 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:31:09 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 5 puslapyje matyti, kad 23:31:15 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 9 sekundes iki 23:31:24 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:31:28 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 5, 6 ir 7 puslapyje matyti, kad 23:31:35 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 84 sekundes iki 23:32:59 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:33:03 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 7 puslapyje matyti, kad 23:33:09 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 8 sekundes iki 23:33:17 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:33:21 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 7 puslapyje matyti, kad 23:33:28 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:33:44 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:33:48 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 7 ir 8 puslapyje matyti, kad 23:34:17 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 8 sekundes iki 23:34:25 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:34:29 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 8 puslapyje matyti, kad 23:34:36 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:34:52 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:34:56 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 8 puslapyje matyti, kad 23:35:25 val. „SGR:2(13/1005)“ užsidegė žalia rodyklė į kairę, kuri degė 8 sekundes iki 23:35:33 val., kol pradėjo mirksėti. Rodyklė mirksi 4 sekundes iki 23:35:37 val. Minėtu laikotarpiu „SGR:4 (13/1005)“ dega raudonas šviesoforo signalas. 8 puslapyje matyti, kad 23:35:44 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:36:00 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:36:04 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. 23:36:36 val. „SGR:4 (13/1005)“ užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 16 sekundžių iki 23:36:51 val., kol pradėjo mirksėti 4 sekundes iki 23:36:55 val. O „SGR:2(13/1005)“ tuo pačiu laikotarpiu žalia rodyklė nedegė. Analizuojant šviesoforų darbo režimą, nustatyta, kad signalinė grupė, plane pažymėta Nr. 4, rėžimo išklotinėje „SGR:4 (13/1005)“ ir signalinė grupė, plane pažymėta Nr. 1a, rėžimo išklotinėje Nr. „SGR:2(13/1005)“ yra konfliktuojančios, reguliuoja eismą tiesiai ir sukant į kairę ir viso ciklo metu šviesoforo signalai dega priešingi (1 t., b. l. 109).

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) sankryža, kur įvyko susidūrimas. Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) suko į kairę, į (duomenys neskelbtini). Motociklas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9, 12-21).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 12 d. eismo įvykio vietos plano matyti eismo įvykio aplinkybės ir transporto priemonių išsidėstymas (1 t., b. l. 10).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Motociklas Suzuki buvo visas sugadintas (1 t., b. l. 11).

Iš byloje esančių 2019 m. liepos 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas Suzuki, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-27).

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 13 d. administracinio sprendimo dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme Nr. 10SDU-33995926-19 matyti, kad buvo uždrausta transporto priemonei Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas (valdytojas) yra M. J. dalyvauti viešajame eisme (1 t., b. l. 28).

Byloje pateikti motociklo Suzuki itališkas registracijos liudijimas techniniai dokumentai (1 t., b. l. 31-36).

Iš byloje esančio P. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. liepos mėnesį maždaug 22.00 val. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. J.. Jis važiavo (duomenys neskelbtini). Giedra, sausa, buvo trys eismo juostos, važiavo kairiausia eismo juosta apie 30 km/h. Buvo šviesoforas, degė žalia papildomoje lentelėje sukti į kairę. Atstumas apie 30 m., bet pastebėti atlekiančių transporto priemonių nepavyko. Motociklininkas važiavusio nuo kalno, nepristabdė (1 t., b. l. 121).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, gatvėje (prie buvusio Audėjo pastato) susidūrė motociklas ir taksi automobilis; nukentėjo motociklo vairuotojas 21 m., kojos trauma. Motociklas neregistruotas ir be valstybinių numerių, susidūrė su Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklininką su kojos lūžiu GMP išsivežė į RVUL; 2019 m. liepos 12 d. apie 23.43 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), P. S. vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę susidūrė su priešpriešai atvažiuojančiu motociklu Suzuki, kuri buvo neįregistruotas, be valstybinio numerio. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas E. G., kuriam nustačius kairės blauzdos lūžį paguldytas į Ortopedijos skyrių (1 t., b. l. 7-8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patruliu D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. tarnybiniu automobiliu šaukiniu V1824 apie 23.50 iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus, eismo įvykio vietoje patruliai V1733. Atvykę į eismo įvykį vietoje jau buvo patruliai V1733, kurie paaiškino, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. S. degant žaliam šviesoforo signalui iš (duomenys neskelbtini) suko į kairę (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, kurį vairavo E. G. ir į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu E. G. lūžo koja. Vairuotojai blaivūs. GMP 0851 motociklo vairuotoją išvežė į RVUL. Motociklas neregistruotas, vairuotojas neturi teisės vairuoti A kategorijos motorines transporto priemones. Motociklo kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklu pasirūpino M. G.. Automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirūpino M. J.. Eismo įvykio metu jiems atvykus liudininkų nebuvo. Eismo įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyriausioji patrulė A. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.30 val. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž. (A. Ž.) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklas Suzuki be valstybinių numerių. Eismo įvykyje nukentėjo motociklo vairuotojas E. G., lūžo koja. GMP 0851 vyrą nugabeno į RVUL. Automobilio Toyota vairuotojas P. S.. Kaip paaiškino eismo įvykyje liudininkas J. M., kad (duomenys neskelbtini) motociklininkas užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir tuo metu iš nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavęs automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę link (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į motociklininką. P. S. patikrintas alkotesteriu – 0,00 prom. E. G. patikrintas alkotesteriu – 0,00 prom. (1 t., b. l. 5).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Remiantis BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ši įstatymo norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal nurodytą straipsnį (nurodytą jo dalį), būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir būtent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyta padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 75 punkte nurodyta, kad jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, BK 281 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę P. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, jis yra jauno amžiaus, nevedęs, teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nedirbantis, tačiau, kaltinamojo teigimu, ieško darbo, anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 135), baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas moka (1 t., b. l. 136-138), teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje – baudą, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis, negu įstatyme įtvirtintas jos minimumas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimą nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam P. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam P. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL dydžio bauda, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Šioje byloje nukentėjusysis E. G. pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš P. S., M. J., ADB „Gjesidige“, UAB (duomenys neskelbtini) 7433,20 Eur turtinės žalos ir 70000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1-5). Turtinė žala yra grindžiama gydymo išlaidomis, nuostoliais už kurą bei negautomis pajamomis už darbą, neturtinė žala yra grindžiama neigiamais išgyvenimais dėl sveikatos sutrikdymo, psichologiniais išgyvenimais, tuo, kad nukentėjusysis negali sportuoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė palaikė minėtų reikalavimų dydį, tačiau paaiškino, jog civilinio ieškinio reikalavimų M. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atsisakė.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei tam tikras finansines išlaidas, tačiau jis prašė civilinio ieškinio reikalavimus mažinti. Jis paaiškino, kad šiuo metu jis yra bedarbis ir gauna nedarbingumo išmoką. Jis 2020 m. spalio 21 d. vyks į Užimtumo tarnybą, gal ten padės surasti darbą, nes šiuo metu pats ieško darbo, bet neranda tinkamo. Šiuo metu jo gaunama nedarbingumo išmoka yra 39 Eur, kurie yra ieškantiems darbo parama ir tris mėnesius 322 Eur nedarbo išmoką, kurios dydis toliau mažės; Kiek žino iš bylos medžiagos, motociklas Suzuki, buvo neapdraustas, be registracijos, todėl dėl šios transporto priemonės ir atlyginti žalą nereikėtų, nes motociklas negalėjo dalyvauti eisme. Dėl asmens sveikatos, jis sutinka atlyginti tokią žalą, kokią numatys teismas. Dėl civiliniame ieškinyje pareikšto 7000 Eur turtinės žalos reikalavimo bei, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti ir negavo užmokesčio, paaiškino, jog pritaria draudimo bendrovės pozicijai, jog ši sutinka atlyginti 4200 Eur, taip pat su tuo, kad nėra jokio oficialaus dokumento, jog nukentėjusysis būtų tikrai dirbęs. Jo nuomone, turtinės žalos dydis turėtų būti atlyginamas iš dalies. Dėl neturtinės žalos 70000 Eur dydžio, jo nuomone, ši suma yra per didelė.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į civilinį skundą nurodė, kad draudimo bendrovė sutinka atlyginti 43,30 Eur už vaistus, vitaminus, ramentus. Nesutinka atlyginti 7,73 Eur už neįskaitomą pirmojo kvito vaistą, kadangi neįmanoma identifikuoti, kas pirkta; nesutinka atlyginti 150 Eur už kelionės išlaidas, kadangi nėra pateikta nei vieno kvito arba bilieto, todėl nėra galimybės paskaičiuoti/įvertinti kelionių išlaidų; nesutinka atlyginti 7200 Eur negautų pajamų, kadangi negautų pajamų nukentėjusysis nepatyrė. Atsiliepime į civilinį ieškinį nurodo, jog nukentėjusysis pateikė vieną lapą, kuriame yra nurodoma, kad nukentėjusįjį neva įsipareigojo įdarbinti. Atkreiptas dėmesys, kad tai negali būti laikoma įrodymu, kad nukentėjusysis tikrai būtų įdarbintas ir kad gautų nustatytą atlyginimą, kadangi nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Akcentuota ir tai, kad iki tariamo įsidarbinimo galėjo atsitikti kitų nenumatytų atvejų ir nukentėjusysis galimai neįsidarbintų ir dėl kitų priežasčių. Be to, nukentėjusysis darbo užmokesčio negavo, todėl nustatyti vidutinį darbo užmokestį yra neįmanoma, taip pat net nebuvo sudaryta darbo sutartis, nėra aišku ar nukentėjusysis būtų įdarbintas, todėl faktas, ar patirtų negautas pajamas nenustatytas. Taip pat pažymi, jog nėra duomenų apie patirtus nuostolius dėl kuro. Draudimo bendrovė sutinka atlyginti minėtą sumą, tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2019 m. liepos eismo įvykio. Vertinant neturtinę žalą, ADB „Gjensidige“ sutiktų atlyginti 4200 Eur neturtinės žalos sumą, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu (2 t., b. l. 88-90).

Civilinio atsakovo M. J. atsiliepime į civilinį skundą nurodoma, kad civilinio ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Akcentuota tai, kad tarp P. S. ir M. J. buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis ir todėl dėl visko turėtų atsakyti P. S.. Turtinės žalos reikalavimas, susijęs su negautomis pajamomis, yra nepagrįstas, nes abejotina, kad E. G. iš tiesų būtų įdarbintas, taip pat nesutinkama su planuojamomis patirti išlaidoms kurui, nes gali būti atlyginta tik ta žala, kuri yra patirta ir pagrįsta įrodymais. Neturtinė žala grindžiama nepagrįstais duomenimis, atkreipiamas dėmesys, kad E. G. vairuotas motociklas buvo neapdraustas, be valstybinių numerių, neregistruotas, o pats E. G. net neturėjo teisės vairuoti motociklo (A kategorijos), kas galimai sudarė padidintą pavojingumą, o paties M. J. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra. Reikalaujama civilinį ieškinį atmesti M. J. atžvilgiu, mažinti priteistiną žalą P. S., netenkinti reikalavimą priteisti žalą solidariai. Reikalaujama priteisti iš E. G. bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 95-101).

UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į civilinį skundą nesutinkama su civilinio ieškinio reikalavimais. Akcentuojama aplinkybė, kad P. S. dirbo pagal individualios veiklos sutartį ir nebuvo bendrovės darbuotojas. Be to, pagal jungtinės veiklos sutartį dėl naudojimosi „eTransport“ sistema teikiant pavežėjimo paslaugas, visa atsakomybė (dėl žalos, neturtinės žalos, nuostolių atlyginimo) tenka P. S.. Nesutinkama su reikalaujamu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, šis dydis turėtų būti mažesnis – 7284 Eur. Reikalaujama pašalinti UAB (duomenys neskelbtini) kaip civilinį atsakovą byloje ir sumažinti prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį iki 7248 Eur.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad tarp kaltinamojo P. S. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 2019 m. birželio 27 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 11552767 dėl automobilio Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 141-143). Eismo įvykis, kuriame dalyvavo minėtas automobilis bei buvo padaryta nusikalstama veika įvyko 2019 m. liepos 12 d., taigi ADB „Gjensidige“ pagrįstai pripažįstamas civiliniu atsakovu. Tuo tarpu dėl civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) galima pažymėti, jog nagrinėjamų įvykių metu nors P. S. automobilį Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo iš esmės darbo veiklai – dirbo pavežėju, tačiau kaip jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvykio vakarą jis nedirbo, ką patvirtina ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti užsakymų išrašai (2 t., b. l. 122-123). Pažymėtina ir tai, kad P. S. dirbo pagal individualios veiklos sutartį (2 t., b. l. 76-81). Tuo tarpu dėl civilinio atsakovo M. J. pažymėtina, kad tarp M. J. bei P. S. 2019 m. birželio 26 d. buvo sudaryta automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, kuria buvo sutarta, kad P. S. naudosis ir valdys minėtą automobilį, taip pat buvo sutarta, kad už žalą, kuri gali atsirasti naudojantis minėtu automobiliu, atsakys P. S. (2 t., b. l. 105).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteistina nuo 5 792 eurų iki 34 504 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Visgi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuoti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nagrinėjamu atveju yra prašoma atlyginti 70000 Eur neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į minėtą praktiką yra akivaizdu, jog prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra labai didelė ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra mažintina. Teismas sutinka, jog dėl nukentėjusiajam E. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo patirti negiami išgyvenimai, sunkumai, yra liekmųjų reiškinių. Kaip matyti iš byloje pateiktų įvairių medicininių dokumentų išrašų, E. G. teko lankytis pas gydytojus (2 t., b. l. 31-37; 144-145), remiantis byloje pateiktu specialistės paaiškinimu, jam buvo nustatyti odos nubrozdinimai visame kūne, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, muštinė žaizda kairės blauzdos srityje su kairės blauzdos abiejų kaulų kūnų apatinio trečdalio atviru lūžiu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 47). Nors civiliniame ieškinyje buvo keliamas klausimas dėl to, kad P. S. neatsiprašė nukentėjusiojo bei todėl galimai nepripažįsta įvykio aplinkybių, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. paaiškino, kad įvykio metu buvo ir daugiau motociklininkų, kuomet jis išlipo iš automobilio, jie jį sumušė, todėl iš karto negalėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tiesiog bijojo bendrauti. Visgi teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė dėl visų neigiamų išgyvenimų bei pasekmių. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad eismo įvykio metu E. G. neturėdamas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, vairavo motociklą Suzuki, kuris buvo neregistruotas ir neapdraustas bei neturėjo valstybinių numerių, t. y. neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, kuri negalėjo dalyvauti eisme.

Civiliniame ieškinyje grindžiant patirtą neturtinę žalą buvo akcentuojama, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis negali profesionaliai sportuoti ir užsiimti kultūrizmu. Vis dėlto tokie teiginiai nelaikytini visiškai pagrįstais. Nors civiliniame ieškinyje buvo nurodoma, kad E. G. užsiiminėdavo boksu, tačiau pateikti diplomai yra 2012-2014 m. (2 t., b. l. 58-59), kas parodo, jog E. G. jau pakankamai ilgai nebeužsiima boksu ir nedalyvauja turnyruose. Tuo tarpu tai, kad E. G. būtų užsiiminėjęs kultūrizmu patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta, nors pagal civilinio ieškinio teiginius nurodyta, kad jis nuosekliai treniravosi, laikėsi dietų bei gyveno „sportininko“ režimu. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta E. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) sporto ir kitų paslaugų teikimo sutartis, tačiau joje nurodoma data yra 2020 m. vasario 24 d. (eismo įvykis buvo 2019 m. liepos 12 d.), taip pat minėta sutartis nėra pasirašyta E. G., kas taip pat kelia abejonių dėl sutarties (2 t., b. l. 63-67). Atsižvelgiant į tai, negalima pilnai sutikti su civiliniame ieškinyje minėtomis aplinkybėmis, kadangi jos nėra pagrįstos pakankamai patikimais duomenimis ir gali būti laikomos deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, jog kaltinamasis P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, įvertinus civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus, kaltinamojo ir civilinių atsakovų nurodytas aplinkybes atsiliepimuose į civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio metu bei nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam E. G. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ yra priteistina 8500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma.

Tuo tarpu dėl turtinės žalos, kaip minėta, civiliniu ieškiniu yra reikalaujama atlyginti 7433,20 Eur turtinės žalos sumą. Minėtas reikalavimas grindžiamas naudotų vaistų bei medicininių priemonių ir kuro kaina, negautomis pajamomis už darbą, patirtais nuostoliai, jog negalima užsiimti profesionaliu sportu. Šiuo atveju negalima pilnai sutikti su civilinio ieškinio reikalavimais dėl turtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad E. G. negavo pajamų dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, tačiau pagal byloje esančius duomenis, tokie argumentai laikyti nepagrįstais. Nors prie civilinio ieškinio buvo pateiktas įsipareigojimas dėl darbo sutarties sudarymo, pagal kurį MB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. priimti į elektromechaniko pareigas E. G. (2 t., b. l. 38), tačiau toks dokumentas negali pagrįsti faktinės aplinkybės, kad E. G. būtų buvęs priimtas į darbą. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta jokia oficiali darbo sutartis ir faktiškai E. G. net negalėjo gauti pajamų, todėl ir atlyginti nuostolių negautų pajamų pavidalu nėra pagrindo. Minėtas įsipareigojimas nelaikytinas darbo sutartimi, be to, nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad buvo sutartas 1200 Eur atlyginimas atskaičius mokesčius, tačiau minėtame įsipareigojime nieko nėra nurodoma apie darbo užmokestį. Be kita ko, įsipareigojime nėra nurodyta data, kada būtent šis įsipareigojimas buvo sudarytas, kas taip pat kelia abejonių dėl tokio dokumento pagrįstumo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, minėtas civilinio ieškinio reikalavimas, susijęs su negautomis pajamomis iš darbo, netenkintinas.

Civiliniame ieškinyje taip pat yra prašoma atlyginti 150 Eur išlaidas už kurą (kuriuos patyrė ir dar patirs), tačiau šiuo atveju toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi atlyginta gali būti tik tokia žala, kuri yra patirta ir yra ją pagrindžiantys duomenys. Nagrinėjamu atveju numanomos išlaidos, kurios gali būti patirtos ateityje negali būti pripažįstamos patirta žala. Galima sutikti su tuo, kad nukentėjusysis vyko pas gydytojus, bet šiuo atveju nėra pateikta visiškai jokių objektyvių duomenų (sąskaitų, kvitų, banko išrašų ir pan.), kurie patvirtintų patirtas išlaidas kurui. Taigi minėtas reikalavimas dėl kuro taip pat netenkintinas.

Pateiktame civiliniame ieškinyje patirtą turtinę žalą sudaro ir pirkti tam tikri vaistai ir ramentai. Siekiant patvirtinti minėtas išlaidas prie civilinio ieškinio buvo pateiktos čekių nuotraukos, matyti, kad buvo pirkti 8,25 Eur, 11,48 Eur, 1,76 Eur, 3,20 Eur, 26,00 Eur, 6,17 Eur, 11,15 Eur, 15,19 Eur pirkiniai, bendra suma – 83,20 Eur (2 t., b. l. 26-30). Galima pažymėti, jog civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ sutiko atlyginti 43,30 Eur sumą už ramentus, vaistus bei vitaminus, nors atsiliepime į ieškinį buvo teigiama, kad neįskaitoma pirmajame kvite buvę vaistai už 7,73 Eur sumą, tačiau byloje esančioje kvitų nuotraukoje yra gana aiškiai matoma, jog buvo pirkti vaistai – Halcion 0,25 mg tabletės N30 už minėtą sumą. Teismo vertinimu, patirti nuostoliai yra pagrįsti, minėta suma pagal patirtus sužalojimus yra proporcinga, todėl patirta turtinė žala dėl nuostolių, susijusių su vaistais, vitaminais ir ramentais tenkintina pilna apimtimi.

Apibendrinant civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos, konstatuojama, kad jis tenkintinas iš dalies, atmetant reikalavimus susijusius su negautu užmokesčiu bei išlaidoms kurui, kadangi jos nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, tuo tarpu reikalavimas susijęs su išlaidomis vaistams, vitaminams bei ramentas yra tenkintinas, todėl iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ yra priteistina 83,20 Eur dydžio turtinės žalos suma.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog M. J. bei UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra susiję su padaryta nusikalstama žala bei nukentėjusiojo E. G. atstovės nurodyta pozicija, jog jų atžvilgiu atsisakoma reikalavimų, todėl civiliniai ieškiniai M. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra atmestini. Nors civilinio atsakovo M. J. atstovo advokato Šarūno Vegio atsiliepime į civilinį ieškinį buvo prašoma priteisti iš E. G. bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų apie minėtas išlaidas, todėl toks prašymas netenkintinas. Tuo tarpu, kadangi tarp civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, todėl už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą materialiai atsakinga yra draudimo bendrovė todėl minėtas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam E. G. priteistinas iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, o reikalavimas pareikštas P. S. atžvilgiu atmestinas.

Dėl kitų klausimų

P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. S. 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 8500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 83,20 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus dvidešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį M. J. atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Išaiškinti P. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.