Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-541-464/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e2-541-464/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „Investvega“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-541-464/2023Teisminio proceso numeris 2-57-3-00097-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Wisetime Enterprises Limited“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Wisetime Enterprises Limited“ ieškinį atsakovei UAB „Investvega“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Wisetime Enterprises Limited“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investvega“ 1 355 958,12 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, pingines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, už 1 355 958,12 Eur sumą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, o skolos ieškovei suma yra didelė. Be to, atsakovė pateikė ieškinį dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia. Todėl yra reali grėsmė, kad ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas, remdamasis teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota prasta atsakovės finansinė padėtis, vien ši aplinkybė neteiktų pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį konstatuoti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) buvimo.

5. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Toks faktas, kad atsakovė pateikė ieškinį kitoje byloje, nepagrindžia, jog tai kelią grėsmę šioje byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ar konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti jos veiksmų (jos ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą) ieškovė nenurodė, o pats teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, tokių pagrindų taip pat nenustatė.

6. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jai neįrodžius egzistuojančios grėsmės, neįrodžius, kad, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė RAB „Wisetime Enterprises Limited“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB „Investvega“ taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl atsakovės sąžiningumo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35-971/2022, kuriuo buvo patenkintas ieškovės priešieškinis dėl atsakovės suklastoto dokumento pateikimo teismui. Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-79-549/2023 dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo atsakovės direktoriaus E. P. atžvilgiu.

7.2. Ruošiant atskirąjį skundą, ieškovei tapo žinoma, kad po to, kai 2018 m. birželio mėnesį buvo pasamdytas advokatas skolos išieškojimui, atsakovės direktorė ir akcininkė R. P. skubos tvarka perleido sau ir tretiesiems asmens visą atsakovės nekilnojamąjį turtą. Neparduotas liko tik ieškovei įkeistas nekilnojamasis turtas. Šias aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo pridėti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro.

8. Ieškovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir jais grindžiamų argumentų

9. Apeliantė atskirajame skunde nurodė aplinkybes, susijusias su, apeliantės manymu, atsakovės vadovų nesąžiningais veiksmais. Pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo pridėti išrašai iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro.

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė neprašo apeliacinės instancijos teismo priimti prie atskirojo skundo jos pridėtų naujų įrodymų, neįrodinėja ir CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

11. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) bei teikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis) koreliuoja su CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytu dar vienu draudimu – apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Visos šios CPK nuostatos taikytinos taip pat ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Kitaip tariant, įstatymų leidėjas draudžia remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė ir nevertino) pirmosios instancijos teismas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė argumentų ir neteikė įrodymų, susijusių su, apeliantės manymu, atsakovės vadovų nesąžiningais veiksmais, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Tokio pobūdžio argumentų apeliantei nenurodžius nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, apeliantė jais negali remtis ir apeliaciniame procese, nes jie objektyviai negali patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės vadovų atliktais veiksmais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

14. Visais atvejais tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas arba jo vykdymas bus itin apsunkintas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, kuriais buvo grindžiama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tokios grėsmės neįžvelgė, juolab kad apeliantė ją siejo tik su didelės sumos (1 355 958,12 Eur) reikalavimo pareiškimu ir atsakovės turtine padėtimi, kuri suliudytų įvykdyti tokį reikalavimą, jeigu jis būtų patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos pozicija visiškai sutinka.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl vien didelė ieškinio suma pati savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimas turtas ir (ar) jo vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį su turimu turtu. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto ir jam pareikšto reikalavimo santykis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).

16. Teismų praktikoje taip pat jau ne kartą išaiškinta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020).

17. Aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine būkle ar jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2019).

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad ieškinio suma sudarė 1 355 958,12 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti patenkintas ir dėl to, jog jo pateikimo metu atsakovė nevykdė realios ūkinės veiklos. Viena vertus, apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, susijusio su atsakovės nevykdoma ūkine veikla, todėl ši teiginys pripažintinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, kuris nėra preziumuojamas, ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą arba kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018). Taigi, veiklos nevykdymo atveju taikomas turto areštas neatitiktų pagrindinio laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslo – nesąžiningų veiksmų užkardymo, uždraudžiant disponavimą turimu turtu.

20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į argumentus, kuriais buvo grindžiamas apeliantės prašymas, bei vadovaudamasis aktualia teismų praktika padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (lot. conditio sine qua non) – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.

21. Atskirai paminėtina, kad apeliantė, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-554-730/2023 priimtam preliminariam teismo sprendimui, turės teisę inicijuoti vykdymo procesą ir teikti prašymus dėl atsakovės turtui taikomų apribojimų antstoliui, vykdančiam vykdomąjį dokumentą (CPK 675 straipsnio 1–2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė