- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- 1-288-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17816-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- I. H.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.9.7Baudžiamojo poveikių priemonių skyrimas ir nevykdymo teisinės pasekmės keitimas (BK 73-74 str.)
- 1.2.4.4.2Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. H., 2023 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis du kartus pastūmė J. D., kaire ranka suėmęs jam už kaklo smaugė bei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas nosies sumušimą su nosikaulių lūžiu, taip sukėlė nukentėjusiam J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. H. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad, kai prasidėjo futbolas, po 5 minučių J. D. pasakė, kad jis žaidžia negerai, vertė kaltę. 10 minučių jam sakė, ką jis daro negerai. Jis jo paprašė nesikabinėti ir žaisti savo žaidimą, bet jis dar labiau įsiuto ir pradėjo įžeidinėti, todėl paprašė užsičiaupti. Iš karto po to J. D. prie jo agresyviai atėjo ir, tai buvo pirmas jų prisilietimas, kontaktas kūnas su kūnu. J. D. už jį daug didesnis, su savo krūtine pastūmė. Kai jis taip padarė, pastūmė jį su ranka ir paprašė eiti ir žaisti žaidimą. Po to žaidimas tęsėsi. Po šio įvykio J. D. draugai Ž. ir D. buvo šalia. Tarp jų buvo 5 metrai atstumas ir jis girdėjo ką jis su draugais kalbėjo. Ž. paklausė ką tas (duomenys neskelbtini) išsidirbinėja. D. irgi tokius sakinius vartojo. Su D. buvo ir ankščiau apsipykę. Tuo metu D. irgi pasakė ką tas (duomenys neskelbtini)“ išsidirbinėja. J. su jais kalbėdamas juokėsi ir vadino jį (duomenys neskelbtini) bei beždžione. Jis viską išgirdo, nes tarp jų buvo apie 5 metrai atstumas. Viską suprato ir pasakė, kad su juo negali taip kalbėtis. Kai žaidė su kamuoliu, jis buvo toliau nuo J. ir, tada J. atbėgo link jo ir dūrė pirštu, su savo krūtine pastūmė. Jis gynėsi nuo J. ir jį tiesiog nustūmė. Jis J. tik pastūmė ir nuėjo tolyn. Jis jokiais būdais jam nei už kaklo neėmė, nei į veidą davė. Po šio įvykio J. ir jo draugai atbėgo prie jo ir parodė į jį pirštu ir liepė iš čia nešdintis. Jie jį pravokavo, liepė čia dingti. Jis privalėjo išeiti. Kitą dieną po įvykio su niekuo nekalbėjo, niekam nieko nesakė, viską užpildžiau e-policijoje. Tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo įrodymų. Jis yra vedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), turi vaiką. 7 metus žaidžia futbolą, kiekvieną savaitę su tais pačiais žmonėmis. 7 metus nebuvo jokio įvykio ar muštynių. Žaisdamas futbolą nori jį žaisti, o ne kažką užpulti ir primušti. Liudininkai yra draugai su J. po to jie kalbėjosi ir jį paskundė. Daug ką sakė liudytojai, kas buvo netiesa. (duomenys neskelbtini) supranta, todėl skaudu girdėti tokius žodžius apie save. Žaidimų aikštelėje buvo 16-17 žmonių. Jie žaidė su tais žmonėmis 7 metus, bet su jais nėra draugas, jie tik žaidžia, tik atėję žaisti pasisveikina, o su Jokūbu jie yra draugų grupė. Dėl to, gindami draugą, liepė skirstytis, kad būtų ramybė. Bendrauja tik futbolo metu. Po įvykio niekas neatėjo ir jo nepaklausė kas nutiko. Jie visi draugai su Jokūbu, susitinka ir po futbolo. Jis Jokūbą pastūmė, matė, kad jis žaidė žaidimą toliau. Jis specialiai nesukėlė jokio skausmo, nieko nedarė. Galbūt jam į nosį pataikė kamuolys, galbūt tai įvyko autobuse. Pastūmė J. tik vieną kartą. Po šito liepė jam išeiti ir jis iš karto išėjo. Vienas draugas yra buvęs jo kaimynas, kitas labai geras draugas, kitas vaikinas jo tautybės nemėgsta. Jis yra chemijos daktaras. Šiuo metu ginasi doktorantūrą, įgijęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vienoje firmoje (duomenys neskelbtini). Turi žmoną ir mažą vaiką. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) reikalų su teisėsauga neturėjo, tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Iš (duomenys neskelbtini) išsiėmė kriminalinį raportą, kad nėra jokių nusižengimų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su pažįstamais žaisdavo (duomenys neskelbtini), yra žaidęs su I. kelis kartus. Žaidimo metu su juo buvo vienoje komandoje. Tarp jų įvykdavo žodinių nesutarimų dėl žaidimo, dėl nepakankamos gynybos. I. žaidimo metu ant jo rėkdavo, būdavo agresyvus, sakydavo „Ko stovi, eik mušt įvartį“. Viena iš situacijų buvo, kai apsižodžiavo dėl žaidimo, I. atėjo prie jo ir agresyviai rėkė į veidą, agresyviai pastūmė į krūtinę. Buvo nustebęs, tokiu jo elgesiu, nes futbolą žaidžia nuo seniau ir neteko susidurti su tokia situacija, kai imamasi smurtinių priemonių. Kaltinamasis du kartus jį pastūmė, jis atsitraukė ir žaidė toliau. Po 10 min., įvyko dar vienas žodinis konfliktas dėl nepakankamos gynybos, apsižodžiavo, jis agresyviai prie jo priėjo ir jį pradėjo smaugti, bet jis kaltinamojo ranką nustūmė, tada iš karto trenkė jam į veidą, o jis atsitraukė. Nesusigaudė kas vyksta, aplink pradėjo rinktis žaidžiantys žmonės, pradėjo I. raminti, prašė eiti namo. Jam skaudėjo nosį, šiek tiek svaigo galva. Tuo metu lyg viskas buvo gerai. Toje situacijoje pasimetė, nenorėdamas stabdyti žaidimo, pasakė, kad eina pastovėti ant vartų, nes skaudėjo nosį. Po to pajuto, kad skausmas per didelis, atėjo komandos draugai pažiūrėti, iš nosies ėmė bėgti kraujas, tada pradėjo nosį šaldyti. Po trenkimo į nosį pasitikslino ar žaidžiantys žmonės žino I. kontaktus, suvokė, kad reikės kreiptis policiją. Iš karto nekvietė policijos, nes buvo pasimetęs. Nuėjo pas sesę su mama, pasakė, kas įvyko. Tada pašaldė nosį, nuvyko pas tuometinę draugę su kuria gyveno ir suprato, kad reikia važiuoti į ligoninę, įtariė, kad lūžo nosis. Sesė padėjo nuvykti į ligoninę. Norėjo važiuoti į komisariatą, bet (duomenys neskelbtini). buvo uždaryti. Sesuo prie (duomenys neskelbtini) nuvežė į polikliniką. Bet jam negalėjo padaryti nuotraukos, reikėjo vykti į klinikas, ten padarė rentgeno nuotrauką ir nustatė nosies kaulų lūžį. Kelias dienas buvo rimtos pasekmės, buvo sunku miegoti, skausmas, galvos svaigimas, prasidėjo nesaugumo jausmas, nes buvau užpultas savo šalyje. Porą savaičių matėsi ryškios mėlynės, skaudėjo, buvo patinusi nosis, buvo gėda eiti į viešumą, į darbą (duomenys neskelbtini) negalėjo vykti. Konflikto priežastis ta, kad I. buvo gynyboje, o jis puolime. Pralaiminėjo mačą. Susiginčijo dėl gynybos, ragino jį gintis, jis prašė neaiškinti. Viskas vyko agresyviai su necenzūriniais žodžiais. Jis prie jo artinosi ir agresyviai du kartus pastūmė į krūtinę. Buvo nustebęs, kaip ir visi aplink. Pastūmė jį kaltinamasis, bet jie toliau žaidė apie 10-15 min., po to vėl susiginčijo, apsikeitė necenzūriniais žodžiais, jis vėl priartėjo, pradėjo smaugti, jo ranką atstūmė ir jis jam trenkė į veidą. Jis trenkė su kairia ranka. Patraukė jo ranką ir jis su ta pačia ranka jam trenkė. Aikštelėje buvo apie 14 žmonių. Nežino, kas buvo arčiausiai jo. Kaltinamasis turėtų nuoširdžiai atsiprašyti, pripažinti, atlyginti žalą, tada matytų susitaikymo galimybę. Pareiškęs civilinį ieškinį. Ieškinio galutinę versiją pateiks per paskutinį posėdį, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) reikia važinėti į (duomenys neskelbtini), visa tai kainuoja. Dėl moralinės žalos, tai vertinamos, kad dvi savaites jautė skausmą, buvo sunku miegoti, dirbti. Svaigdavo galva, veido estetika tuo metu buvo pakitusi, buvo matomos mėlynės, ištinimas. Matosi, kad nosis pakrypusi. Dėl kito žmogaus neadekvačių veiksmų jo kūnas pasikeitė. Kelias savaites negalėjo išeiti į viešumą, negalėjo eiti į parduotuvę, į ofisą vykti dėl savo reputacijos. Ryškūs nepatogumai truko dvi savaites, negalėjo žaisti futbolo ir sportuoti kelis mėnesius. Prieš kelias dienas gavo su kamuoliu į veidą ir jam skauda, tai ilgalaikiai padariniai. Įvykio metu su Irfan žaidė ne pirmą kartą. Su juo yra žaidęs kokius 5 kartus. Kai žaidė pirmą kartą pastebėjo, kad jis rėkė ir keikė kitus žmones necenzūriniais žmonės. Nuo pirmo karto pamatė, kad jis agresyvus ir problematiškas, nemalonus žmogus. Konflikto metu I. sakydavo „Eik pulti, (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), jie bendravo lietuvių kalba. Po to vėl liepė eik gintis, po to ir jam atsakė „Eik gintis, (necenzūrinis žodis). Pasakė, kaip jaustuką. Jis vadino jį asilu, duchu (necenzūrinis žodis) ir panašiai. Irfan nesakė, kad jis (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini) pasakiau jam (necenzūrinis žodis). Jo ūgis 1,88 cm, svoris apie 80 kg. (duomenys neskelbtini) atrodė, kaip gardas, tai mažesnė aikštelė, kur žaidžia 6 prieš 6. Aikštės dydis maždaug 35 ant 20 metrų. Jie žaidė 7 prieš 7. Pamena kas žaidė. Ž. Ž., jis jo draugas, K., kuris viską organizuoja, žaidė Domas, daugiau vardų gerai neatsimena. Su Ž. buvo kaimynai (duomenys neskelbtini), nuo to karto kelis kartus žaidė futbolą. K. organizuodavo futbolą, su juo buvo pažįstami. D. irgi pažįstamas, jų santykiai geri. Apie smaugimą informavo klinikose, pasakė, kad jį žmogus smaugė ir po to trenkė į nosį. Įvykio dieną žodinių pasisvaičiojimų su I. buvo nemažai. I. žaisdamas keikėsi ir rėkė. Neatsimena ar I. konfliktavo su kitu žaidėju. Su I. buvo, kokie 10 žodinių konfliktų. Konfliktų su kitais žaidėjais tarp jo paties nėra buvę. I. buvo gynyboje, praleido daug įvarčių. Jis yra komandos kapitonas, bando styguoti žaidimą, jo prašė eiti gintis. Sunku prisiminti, bet jam atrodo, kad ir Irfan rėkdavo „Eik gintis“, „Ko neįmušei įvarčio“. Kas pirmas pradėjo konfliktą tikrai neprisimena. Necenzūrinius žodžius naudojo daugiau žmonių futbolo metu. Būna, kad žmonės nepataiko į vartus ir nusikeikia. Iki įvykio dienos su I. buvo nemalonių situacijų. Kai pirmą kartą žaidė yra vadinęs jį (necenzūrinis žodis) ir ant D. yra negražiai sakęs, buvo nustebę, kad žmonės taip bendrauja. Nežino, kas yra konfliktiniai santykiai. Po to, kai sulaužė jam nosį, su ta kompanija nebežaidžia. Viena priežastis dėl sveikatos, bet ir bendrai nelabai norėjosi būti prie I.. Vasarą persikėlė į (duomenys neskelbtini). Kai žaidė futbolą, tuo metu dar gyveno (duomenys neskelbtini). I. rėkė ant kitų žmonių, vartojo necenzūrinius žmones, juos vadino (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis). Iki tos dienos viskas apsiribojo žodžiais. Įvykio metu rėkė dėl puolimo ir gynybos, vartojo negražius žodžius. Po to viskas pasireiškė fiziniais veiksmais. Tą dieną kiti nerėkė ir nekeikė. Iš nurodymų 14 žmonių, kokie 10 žmonių buvo (duomenys neskelbtini), buvo dar vienas užsienietis, tik nežino nei vardo, nei kilmės.
Liudytojas Ž. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės 16 d. gavo kvietimą iš K. žaisti futbolą. Kartu buvo (duomenys neskelbtini). Susitiko 20.30 val. Žaidžia jis futbolą daugiau nei 5 metus. Atvyko žaisti, pasiskirstė komandomis. Susitikę pasiskirstė 7 prieš 7 ir žaidė futbolą. Jis buvo su J. ir I. toje pačioje komandoje. Vykstant varžyboms vienu metu įvyko mini kivirčas tarp J. ir I., jie ginčijosi dėl žaidimo subtilybių. Tai ir liko tik apsižodžiavimas. Praėjus kažkiek laiko, kai jis buvo kitoje aikštės pusėje, vieną akimirką viskas sustojo, atsisukęs pamatė, kad vyksta konfliktas, kad I. ir J. yra susirėmę. I. kaire ranka J. smogė į veidą. Tuo metu visi žaidėjai suėjo į mažą plotą aiškintis kas įvyko. Natūraliai visi pradėjo prašyti Irfan eiti namo, sakė, kad, tai netoleruotina, galiausiai I. išvyko namo, o jie likę toliau tęsėme varžybas. J. nuėjo atsistoti į vartus, nes ten mažesnis fizinis krūvis. Po 10 min., pasakė, kad nori važiuoti namo, užsiminė, kad važiuos į klinikas persišviesti nosį. Po kelių dienų jiems pranešė, kad jo nosis lūžo. Po viso to konflikto žaidimas vyko įprastai. Sudavimą ranka matė, nes buvo apie 10-15 metrų atstumu. I. sudavė kaire ranka J.. Matė mostą, mosto pabaiga buvo J. veidas. J. liko stovėti. Girdėjo, kad buvo apsižodžiavimas. Po smūgio nebuvo jokių fizinių veiksmų. Po smūgio vyko apsižodžiavimas ir I. vyko namo. Kiek pamena, J. nosis buvo nedaug paraudusi. Po 10 min., matėsi tinimas veide. Nepamena ar bėgo kraujas. Įžeidinėjimų nebuvo. Visas turinys buvo vien apie žaidimą, kas buvo po įvykio irgi negali pasakyti. Po įvykio kaltinamasis išėjo, praėjus po 2 min. Išvykus I. žaidė toliau. Po įvykio bendravo su J., jis paklausė ar galėtų paliudyti. Su I. bendrauti neteko. Su kaltinamuoju kartu tik žaidžia, žino jį iš matymo. Su juo žaidžia eilę metų, įvardinti, kiek metų negalėjo. Anksčiau buvę žodinių konfliktų, jų pasitaiko sporte, bet niekada nematė fizinio smurto, kaip įvyko tą dieną. Futbolo aikštė pritaikyta žaisti 6 prieš 6, aikštė šiek tiek didesnė nei puse įprastos futbolo aikštės. Nukentėjusysis nevadino I. ,, (duomenys neskelbtini) Tokių replikų nebuvo nei karto. Nėra girdėjęs, kad žmogus nevykėlis ar per lėtai bėga. Kai žaidžia atvyksta žmonių iš kitų šalių. Per 5 metus nebuvo nei karto įžeidinėjimų apie rasę. Fizinį konfliktą matė nuo pat pradžios. Jie buvo labai arti vienas kito, buvo susilietę. I. plačiu smūgiu pataikė J. į veidą, daugiau kontaktų neatsimena. Jis buvo kitoje aikštės pusėje, fokusavosi į priešininkų vartus, buvo nugara nuo viso veiksmo. Kai sustojo žaidimas, išgirdo triukšmą, pamatė, kad visi sustojo, kad jie sukibę ir, tada sekė smūgis J.. Aikštelės dydis metrais apytiksliai buvo mažiau nei 60 metrų ilgio, mažiau nei 40 metrų pločio. Kas, kam, ką sakė tiksliai pasakyti negali. Konkretaus sakinio neatsimena, negali pasakyti. Dar buvo asmuo, kuris prieš tai susitraumavo, laukė ant suoliuko, tai meksikietis vardu M.. J. parašė, kad nusprendė rašyti pareiškimą ir nori, kad paliudytų kas įvyko žaidimo metu. Su J. yra pažįstami. Su I. tiesiog kartu žaidžia futbolą. Anksčiau nebuvo tyčinio fizinio kontakto su žaidėjais. Po fizinio kontakto J. buvo vartuose, ar buvo įvarčių pasakyti negali. Šiuo metu su J. nėra kaimynai ir bendradarbiai.
Liudytojas T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną žaidė futbolą. Tai galėjo būti gegužės mėnesis. Žaidimo metu įvyko incidentas. Incidento metu stovėjo vartuose ir matė, kaip susistumdė I. ir J.. Pradžioje buvo apsižodžiavimas, vėliau I. smogė J. ir pataikė į nosį. Konfliktas įvyko kitoje aikštės pusėje už vartų linijos. Pradžioje rungtynių buvo pora susižodžiavimų. I. prašė J. grįžti į gynybą, dėl to kilo konfliktas. Matė, kaip I. smogė. Jie ėjo vienas link kito. I. smūgiavo, o J. stovėjo. Smūgis buvo suduotas kaire ranka, tiksliai nepamena kur. J. priėjo prie jo, jam bėgo iš nosies kraujas, pasakė, kad pastovės vartuose. Sustabdė žaidimą, K. liepė I. išeiti iš aikštelės, tad I. išvažiavo namo. I. po įvykio žaidimo nebetęsė. Matė pas J. kraujo prie nosies. Vizualiai pakitimų nebuvo. Po konflikto J. pribėgo pats, pasakė, kad pastovės vartuose. Kai vyko konfliktas, jis liko stovėti vartuose, viskas vyko labai greitai, jis viską stebėjau iš tolo, gal 20-30 metrų atstumu. Pirmas išėjo I., kada išėjo J. neatsimena. J. vartuose prastovėjo 5-10 min. Po smūgio J. susiėmė už nosies. Kai J. išėjo matė jo kruviną veidą. Patinimų nematė. Bendras aikštės ilgis 50-60 metrų, o plotis apie 20-30 metrų. Prieš suduodant smūgį buvo žodinis kontaktas, I. prašė jo grįžti į gynybą, o jis ignoravo tą pastabą. J. tikriausiai jam kažką pasakė, bet jis tiksliai kas, ką sakė negirdėjo. Keiksmažodžių negirdėjo, nes buvo vartuose.
Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės mėnesį žaidė futbolą ir įvyko konfliktas tarp J. ir I.. I. išėjo, o J. liko susiėmęs už nosies, nes gavo į nosį nuo I.. Matė, kaip užsimojo ir ta ranka praėjo pro veidą. J. buvo atsisukęs į jį nugara, tai buvo nuo jo už 30 metrų, tai buvo priešingoje aikštės pusėje. Jis tuo metu buvo vartuose, konfliktas vyko priešininkų aikštės pusėje. Kuria ranka I. užsimojo nepamena. Sužalojimus ant J. veido matė, buvo susiėmęs už nosies, nosis buvo paburkusi, raudona, kraujas iš pradžių nebėgo, vėliau pradėjo bėgti. Po įvykio iš karto priėjo prie jų. I. paprašė, kad išeitų, tai jis jį ir kvietė žaisti. Manė, kad jis pasielgė neteisingai, paklausė ar nereikia pagalbos. J. žaisti neliko, jis išėjo, jie liko žaisti toliau. Nei I., nei J. neliko. I. pažįsta, nes su juo žaidžia nuo kokių 2016 m. Žaidžia pastoviai kas savaitę, jie yra futbolo draugai. Kitų asmenų reakcija į konfliktą buvo tokia, kad jie buvo pasipiktinę. Pasipiktino, kad trenkė į nosį, kad buvo apsižodžiavimai. Gerai visko nepamena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 81-82). Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie septynis metus žaidžia futbolą. Dažnai užsiima komandos surinkimu, t. y., ryte per programėlę ,,Messenger“ parašo pažįstamiems draugams žinutes klausdamas, kas gali susirinkti į futbolo aikštę žaisti futbolą. Visuomet futbolą renkasi žaisti kiekvieną antradienį 20.30 val. 2023 m. gegužės 16 d. apie 20.30 val. visi susirinko futbolo aikštelėje. Į futbolo aikštę susirinko 16 vaikinų. Tarp susirinkusių vaikinų buvo J. ir I., kuris yra turkų tautybės. Kiek prisimena, J. jis futbolą žaisti kvietė lyg trečią kartą, o I. futbolą žaidžia kartu su juo jau apie septynis metus. I. yra eilinis žmogus, savo būdu neišsiskiria, aišku, mėgsta žaisdamas varžytis, žaidimo metu pasireiškia noras laimėti. Su I. futbolą žaidžia apie 7 metus, tačiau nei karto nebuvo jokio tyčinio fizinio konflikto su kažkuriuo žaidėju. Visuomet žaidimas vykdavo savo eiga. I. ne žaidimo aikštelėje yra labai ramaus būdo, nekonfliktiškas. Minėtą dieną žaidžiant futbolą jis buvo vartininku. Stovėjo prie vartų. Komandos buvo kitame aikštės gale. Stovint vartuose pamatė, kad I. ranka užsimojo J., pačio smūgio nematė, tačiau matė, kad J. iš karto susiėmė už veido. Visi žaidimo dalyviai pribėgo prie J. ir I. Tiek jis, tiek kiti žaidimo dalyviai I. sakė, ką jis čia padarė. I. pats susirinko daiktus iš išėjo iš futbolo aikštės. Galvoja, pats suprato, kad blogai padarė. Po to J. dar apie 10 min. žaidė futbolą, tačiau, po to jis pasijuto blogai iš išvyko į namus. I. išėjus, o vėliau ir J., jie visi žaidėjai toliau žaidė futbolą. Tiek jis, tiek kiti vaikinai nusprendė, kad Irfan po septynių metų žaidimo, žaisti futbolo daugiau nebus kviečiamas, nes toks jo elgesys nepriimtinas, taip negali būti. Aišku, žaidžiant galima apsižodžiuoti, tačiau, bet kokio tyčinio fizinio kontakto negali būti. Kitą dieną J. jį informavo, kad jam yra lūžusi nosis.
Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jie yra teisingi. Tuo metu atsiminė geriau, parodymus tvirtina, jų neginčija. Jų komandoje žaidžia ir meksikietis, ir pakistanietis, buvo asmuo iš (duomenys neskelbtini) . Po šio incidento I. nebekviečia, parašė, kad jis daugiau pas mus nepageidaujamas. Jis mano, kad jis negarbingai ir nesportiškai pasielgė. Anksčiau fizinio kontakto nebuvo. Būdavo tik verbaliniai konfliktai dėl netinkamos pražangos, bet fizinio kontakto nebuvo. J. pažįsta neseniai, pirmą kartą atėjo balandžio mėnesį, sužaidė kokius 5 kartus, jam jis nepasirodė kaip konfliktiškas žmogus. Tą dieną, varžybų metu, negirdėjo iš jo tokių žodžių kaip (duomenys neskelbtini)“ I. vardu. Tokių žodžių negirdėjo ir tokių dalykų netoleruoja. Įvykio metu stovėjo vartuose, apie 30 metrų atstumu. Iki to su I. nebuvo fizinių konfliktų. I. labai mėgsta varžytis, mėgsta konkurenciją, mėgsta žaisti, bet, kad panaudotų fizinę jėga, to niekada nebuvo. Pirma įvyko apsižodžiavimas, kas jį pradėjo nežino. Tada įvyko užsimojimas. Nepasakys kas prie jų buvo tuo metu. Iš viso tuo metu buvo 16 žmonių aikštėje. Su J. yra pažįstamas daugiausiai mėnesį, jį atsivedė Ž.. Su I. yra pažįstami 7-8 metus, pastoviai žaidžia futbolą. Kartais po futbolo nueidavo išgerti alaus.
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl atvyko 20.30 val. žaisti futbolą ir susiskirstė komandas. Buvo priešingoje komandoje J. nei I.. Įpusėjus žaidimui įvyko žodinis konfliktas. J. paprašė I. gintis. I. su keiksmažodžiais pasakė, kad nesupranta ir nemoka žaisti, vėliau I. pastūmė J.. Matėsi, kad J. nori išvengti konflikto. I. toliau keikėsi, įžeidinėjo J., tada J. pasakė į I. pusę keiksmažodį ir I. trenkė J. Paprašė I. išeiti, jis taip ir padarė. J. dar kelias minutes žaidė, stovėjo vartuose, po šito suprato, kad jam blogai ir jis išėjo namo. Buvo jis netoli jų, apie 10-15 metrų nuo jų. Konfliktą matė. I. priėjo prie J. ir pastūmė J. į krūtinę, veiksmas nebuvo stiprus. J. stengėsi pasitraukti, ėjo į aikštelės šoną. Daugiausiai keiksmų buvo iš I. pusės, J. pasakė kelis žodžius, po kurių ir buvo smūgis. Tų J. žodžių neatsimena. Tai buvo keiksmažodis, ne įžeidimas. J. nosis buvo visa paraudusi, pradėjo tinti. Kraujo lyg nematė. Iki šio žaidimo J. buvo matęs, kokius 3 kartus, I. kokį pusę metų. Su jais žaidė tik futbolą. J. yra ramaus būdo žmogus, I. gan audringas žmogus, greitai užsiplieskiantis. Dažniausiai būdavo tik žodiniai konfliktai, tai buvo pirmas kartas. Kai I. atvyko žaisti, buvo jį irgi pastūmęs, sakė, kad nemoka žaisti, tai buvo gerokai anksčiau. Kiti žaidėjai po įvykio liepė I. eiti namo, prašė nusiraminti ir eiti namo. Komandoje žaidžia meksikietis ir pakistanietis, tikrai ne vien (duomenys neskelbtini) visi sutaria gerai, konfliktų nebūna. Negirdėjo, kad J. I. vadintų ,, (duomenys neskelbtini) Pas jį nebūna rasistinių įžeidinėjimų. Būna tik su žaidimu susiję dalykai. I. pažįsta du metus ir daugiau. I. gerai žaidžia futbolą ir linkęs nurodinėti. Žaidėjai jam jaučia pagarbą už tai, kad gerai žaidžia. Jis nepriima kritikos į savo pusę. Po to įvykio I. toje kompanijoje nebuvo. Visiems tas konfliktas pasirodė nepriimtinas. Po įvykio su kitais kalbėjo keliais žodžiais. Pajuokaudavo ar prisimindavo, bet nieko konkrečiai. Aikštelės dydis maždaug 50x20 metrų. Jie stovėjo priešais jį, šiek tiek dešiniau, 10-15 metrų atstumu. J. buvo nugara į jį, I. šalia šonu į jį. Po smūgio J. nuėjo stovėti vartuose, per tą laiką įvarčių nebuvo, jis stovėjo 2 min., ir išėjo. Su J. apie šį įvykį kalbėjo, parašė per „Messenger“ programėlę, pasakė, kad reikia paliudyti teisme. Jis matė visą įvykį nuo pradžios. Buvo pastūmimas rankomis ir smūgis. Tarp pastūmimo ir smūgio praėjo nedaug laiko, galbūt pusė minutės. Fizinis kontaktas buvo jų pirmo susitikimo metu ir šis įvykis, daugiau buvo tik keiksmažodžiai.
Liudytojas M. N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu vaikinas šaukė ant jų, jis keikėsi, šaukė dėl to, kad prastai žaidė. Jis girdėjo ir matė šaukimą, bėgiojimą, agresyvumą. Kiti nebuvo agresyvūs, o tas vaikinas buvo agresyvus. Jis buvo agresyvus dėl to, kad prastai žaidė. Jis tuo metu buvo futbolo lauke ir žaidė. Buvo daug žmonių, jokių sužalojimų nematė. Fizinių veiksmų nematė, bet jis buvo nukentėjęs, nes jis vis kabinėjosi prie jų. Jie nieko nesakė, ignoravo vaikiną. J. buvo agresyvus, kadangi nesiliovė jo veiksmai, jei būtų žaidimo įkarštis, tai būtų kitaip. J. keikėsi, naudojo blogus žodžius. Jis vienintelis keikėsi, žaidžia futbolą daug metų, bet niekada nebuvo tokio įvykio. Su I. esu žaidęs daug kartų, J. jo nuomone, naujas šiame lauke. Daug metų žaidžia ir nebuvo jokios agresijos. Visi jam sakė nusiraminti, nepriimti taip rimtai to žaidimo. Bandė, sustabdyti, kad nusiramintų. Visi žaidžia skirtingai, bet nereikia būti agresyviu prieš kitą žmogų. Nematė nieko mušantis, nematė smūgių, nes tuo metu žaidė, buvo užsiėmęs žaidimu. Tuo metu aikštelėje buvo apie 20 žaidėjų. Aikštelės dydis maždaug 50 metrų ilgio. Tai mažesnis nei įprastas aikštelės dydis, tiksliai pasakyti negali. Buvau iki galo toje aikštelėje. Su Jokūbu esu žaidęs 2-3 kartus, tiksliai neprisimena. Po tos dienos įvykių J. toliau su jais nežaidė. Jis toliau su jais žaidžia. J. bijojo, kadangi jis rėkdavo ant jo, ėjo link jo šaukdamas. Nenorėjo situacijos eskaluoti, tai ramiai laikėsi. Žaidimas be J. pasireiškia tuo, kad visi būna draugiški, niekas nieko nepuola, žaidžia kiekvieną savaitę. J. nesant jokių keiksmų nebūna. Visi būna mandagūs.
Liudytojas J. M. B. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad futbolo lauke tarp dviejų žmonių buvo konfliktas. Tą dieną jis buvo susižeidęs koją, jis turėjo būti už lauko ribų. Bandė eiti, bet negalėjo, nes skaudėjo koją, tada pamatė kažką aimanuojant, pamatė du žmones ir konfliktą tarp jų. Nuo tų dviejų žmonių buvo maždaug, kaip nuo teismo salės sienos iki teisėjo, maždaug kambario ilgio. Konflikte dalyvaujančius asmenis matė gerai, I. ir nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo gerai nežino, jį matęs du ar tris kartus. Matė, kad jie vienas kitą stumdo. Futbolo metu, tai yra normalu. Buvo toli, todėl tikslių smūgių nematė. Aplink juos buvo žmonių. Po to įvykio apie tai kalbėjo su žmona. Apie šį įvykį su J. nekalbėjo. Po šio įvykio keliavo namo, nes jam skaudėjo koją. Paprašė Irfan, kad nuvežtų jį namo, o žmona jį nuvežė į ligoninę. I. apie tą įvykį nepasakojo, jis jo klausė kas atsitiko, nieko konkretaus nekalbėjo. Aikštelėje buvo 15 žmonių. Aikštelės dydis apie 25 metrų.
Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu žaidė futbolą ir įvyko konfliktas tarp I. ir kito asmens, vardo neprisimena. Tiesiogiai veiksmų nematė. Kažkas įvyko, pamatė, kad šis žmogus buvo nusisukęs, susiėmęs, bet jis toliau žaidė. Pasiūlė jam eiti namo, bet jis nėjo. Tuo metu žaidė, buvo aikštelės kampe. Konfliktas vyko kitoje aikštelės pusėje, nuo jo apie 20 metrų įstrižai. Paties veiksmo nematė, pamatė tik sujudimą, įvyko susistumdymas. Buvo aišku, kas dalyvavo, nes aikštelėje buvo sujudimas. Žaidimas sustojo, atkreipė dėmesį, kad kažkas įvyko. Pamatė, kad J. buvo užgautas. Taip sprendžia iš to, nes jis buvo susiėmęs už veido. Tai buvo tarp I. ir J., apie tai kalbėjo aikštelės nariai. J. dar liko žaisti vartuose. Jis prie jo priėjo, paklauė, kas buvo, jo nosis buvo raudona. Kraujo nematė, atrodė, kad nosis užgauta. Nematė, kokiu būdu J. buvo užgautas. Buvo kaip ir aišku, kas ten buvo, paties veiksmo nematė. Žmogus buvo susiėmęs, jam skaudėjo. Kad konfliktas vyko su I. suprato iš to, kad kiti žaidėjai jo prašė eiti iš aikštelės. Prašė I. išeiti, J. išeiti neprašė. Žaisdami keičiasi vartais, negali pasakyti ar J. prieš tai buvo vartuose. Po įvykio I. nežaidė. Jo prašė išeiti, matyt kiti matė kas įvyko. I., kaip žaidėjo, niekas nepakeitė. Stojo M., nors buvo susižeidęs. Su J. žaidė nedaug kartų. Su juo žaidė gal du kartus. Nieko išskirtinio apie J. nepasakys. Šiame sporte būna visko. Nepasakys ar šie du asmenys buvo agresyvūs, šiame sporte visko pasitaiko. Su I. žaidė apie 20-30 kartų. Jis geras žaidėjas, šiek tiek pakomanduoja, kaip ir ką daryti, bet agresijos tikrai nepastebėjo, negali pasakyti, kad jis agresyvus žaidėjas. Iki šio konflikto tarp J. ir I. nebuvo nieko išsiskiriančio. Iki šiol būna keiksmažodžių ir pasistumdymų, bet ne iki teismo. Po įvykių pasišneka ir iki dabar pajuokauja, kad yra tokia situacija, kad dar vyksta teismai. Keista, kad dėl to vyksta teismas, keista, kad jie nesusitaikė. Iš karto buvo aišku, kad J. sudavė I.. Nežino, kas jam pasakė, jog Jokūbui sudavė I.. J..po konflikto žaidė neilgai, po to išėjo.
2023 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 20-30).
2023 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1068/2023 (02), kurioje nurodyta, kad J. D. 2023 m. gegužės 16 d. LSMUL Kauno klinikų SPS apžiūros metu diagnozuotas vienintelis sužalojimas, nosies sumušimas su nosikaulių lūžiu. Nosies srities sumušimui atsirasti pakako ir vieno trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Medicininiai duomenys neprieštarauja užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir laikui. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nosies sumušimas gali įvykti įvairiomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 142-143).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. H. sukėlus nukentėjusiajam J. D. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo I. H. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje surinkta rašytinė medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G1068/2023 (02), nurodyta, kad J. D. diagnozuotas nosies sumušimas su nosikaulių lūžiu. Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad Kaltinamasis 2023 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis du kartus pastūmė J. D., kaire ranka suėmęs jam už kaklo smaugė bei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas nosies sumušimą su nosikaulių lūžiu, taip sukėlė nukentėjusiam J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teiginiai, kad liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, todėl jų parodymai neteisingi, atmestini, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti labai artimi asmeniniai santykiai nukentėjusiojo su liudytojais, kaip tik visi paliudijo, kad nukėntėjusysis buvo naujokas žaidime, jokie kiti asmeniniai motyvai, dėl kurių visi liudytojai turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį nenustatyti, todėl abejoti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo versija dėl rasistinių ir kitokio pobūdžio įžeidinėjimų, taip pat nepatvirtinta, laikytina jo gynybine versija ir atmestina, nes šios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir paneigtos, priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinę teiseną. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas J. D. padarytas suduodant smūgį į veidą (nosį), kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo žaidimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam suduota buvo staiga, jam to nesitikint. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo I. H. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog I. H. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo I. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis).
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. H. padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Dėl nusikalstamos veikos nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad I. H. neteistas, kaltinamasis I. H. nėra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Kaltinamasis I. H. S. duomenimis, dirbantis. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, I. H. parinktina bei skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti I. H., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmė laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamojo kaltės nepripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė vienu trečdaliu nemažintina (BK 64¹ straipsnis).
Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš I. H. priteisti – 85,42 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam J. D. skubios pagalbos suteikimą. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam J. D. 2024 m. gegužės 16 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos skubiosios medicinos gydytojo radiologo konsultacija dėl nosies kaulo lūžio, už kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 62,40 Eur suma bei suteikta ambulatorinė otorinolaringologo konsultacija, už kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 23,02 Eur. Už žalą atsako kaltinamasis, todėl privalo ją atlyginti (1 t., b. l. 747, 75).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitais sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Už nukentėjusiajam J. D. suteiktas gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis I. H. tyčiniais veiksmais, t. y. panaudodamas smurtą, sužalojo J. D., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta skubiosios medicinos paslaugos sveikatos priežiūros įstaigose, todėl kaltinamasis yra atsakingas už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš I. H. priteistina 85,42 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl nukentėjusiojo J. D. civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis J. D. pareiškė kaltinamajam 180,54 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 60-62, 3 t., b. l. 29, 30-46), kuriame nurodyta, kad dėl I. H. neteisėtų veiksmų J. D. patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad I. H. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjęs J. D., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant turtinės žalos dydį, vadovaujamasi nukentėjusiojo pateiktais dokumentais kurie patvirtina patirtą turtinę žalą bei neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusio interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
Nukentėjusysis nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 100 Eur teisinei konsultacijai ir 70,10 Eur transporto išlaidos, tačiau šios išlaidos pagal savo pobūdį laikomos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis). Nepaisant to, kad nukentėjusysis netinkamai įvardina šias išlaidas kaip turtinę žalą, jis turi teisę į jų atlyginimą. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos iš kaltinamojo I. H. išieškomos nukentėjusiojo J. D. naudai.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjęs dėl nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei psichinės būklės nukentėjusio gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi.
Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už viešosios tvarkos pažeidimus, priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos dydžiai svyruoja nuo 144,81 iki 2896,20 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-35/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, yra dirbantis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusio prašoma priteisti – 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti mažintina iki – 1 500 Eur, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo I. H. nukentėjusiam J. D. priteistini 180,54 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam I. H. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, o kitų kardomųjų priemonių kaltinamajam paskirta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,
nusprendžia:
I. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo I. H. 85,42 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 42 ct), Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš I. H. 180,54 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 54 ct) turtinei žalai atlyginti bei 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam I. H., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.