Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2092-640/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-02
Bylos Nr.: e2A-2092-640/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16062-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Margarita Strambauskaitė
Ieškovas: V. N.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Advokatai: Drąsučiu Zagreckiu

Kategorijos

2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2092-640/2025Teisminio proceso Nr.

2-68-3-16062-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.10.5.2; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Margaritos Strambauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 12 000 Eur neturtinę žalą bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas procese.

2. Ieškovas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo prašo už neužtikrintą greitą ir teisingą teismo procesą, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2008 m. ieškovui pareiškus įtarimus iki įsiteisėjusio nuosprendžio paskelbimo 2021 m. spalio 15 d. praėjo beveik 12 metų. Nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2021 m. spalio 15 d. ieškovui buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 12 metų ieškovo teisė laisvai judėti buvo apribota prokuroro nutarimu, vėliau teismo neįsiteisėjusiu nuosprendžiu. Nuo 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovo turtui buvo pritaikytas 24 000 Lt (69 508,80 Eur) turto areštas.

3. Ieškovas paaiškino, kad žala jam yra padaryta valstybės institucijų veiksmais vilkinant bylą ir laikant ieškovą nežinioje ir netikrume 11 metų, kurių metu buvo apribota ieškovo judėjimo laisvė. Iš šios žalos kildinamas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio neturtinei žalai atlyginti. Prie žalos faktorių priskyrė ir tai, kad ieškovas beveik 12 metų turėjo tenkintis mažu atlyginimu, nes ieškovas, kaip UAB „Abigus“ direktorius ir savininkas, buvo atleistas iš darbo užkardžius UAB „Abigus“ veiklą ir negalėjo susirasti gerai apmokamo darbo dėl reputacijos sugadinimo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Tokios aplinkybės atgrasė visus potencialius darbdavius ir ieškovas turėjo tenkintis nedideliu atlyginimu. Pasekmės buvo tokios, kad dėl negalėjimo mokėti paskolos įmokų, vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas buvo parduotas varžytinėse, ieškovas turėjo išsikelti iš būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos byloje Nr. 1A- 1-453/2020 pirmininku buvo Aloyzas Kruopys, kuris nuosprendį pasirašė turėdamas specialiojo liudytojo statusą, kuris vėliau buvo pakeistas į įtariamojo statusą ikiteisminiame tyrime su advokatu Drąsučiu Zagreckiu. Analogiška situacija buvo su apeliacinės instancijos teismo kolegijos teisėju Albinu Bielskiu, kuris priimdamas nuosprendį, turėjo specialiojo liudytojo statusą. Teisėjas Albinas Bielskis, pranešėjas ir kolegijos pirmininkas koncerno „MG grupė“ baudžiamojoje byloje, pripažino, kad anksčiau kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

4. Ieškovas prašė atsižvelgti į tai, kad baudžiamosios bylos, kartu su ikiteisminiu tyrimu, nagrinėjimas truko 11 metų 6 mėnesius ir 8 dienas, o įskaitant ir bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme – 12 metų 5 mėnesiai ir 18 dienų, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką paprastai savaime pripažįstama teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu. Ieškovas nurodytu laikotarpiu išgyveno netikrumo jausmą dėl savo likimo bei patyrė su tuo susijusius patirtus kitus nepatogumus. Visas baudžiamasis procesas nebuvo pakankamai intensyvus, jo trukmės nepateisina bylos sudėtingumas ir iš dalies ieškovų elgesys, o valstybės institucijos prie nepagrįsto proceso pailginimo prisidėjo tuo, kad po prokuroro nušalinimo buvo paskirtas prokuroras Dainius Baraniūnas, kuris bylos nagrinėjimo laikotarpiu sukėlė avariją būdamas sunkiai apsvaigęs ir buvo pašalintas iš prokurorų. Visa kaltė dėl prokuroro nekompetencijos turėtų kilti jo darbdaviui – valstybei.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

6. Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovo baudžiamoji byla buvo sudėtinga, byloje kaltinimai buvo pateikti 14 asmenų, iš jų 4 juridiniams asmenims, buvo tiriama organizuotos grupės veikla, vertinami šios grupės narių tarpusavio ryšiai, jų bendri susitarimai veikti tam tikru būdu, taip pat vertinama nusikalstamų veikų padarymu įtariamų juridinių asmenų ūkinė – finansinė veikla ir su tuo susiję dokumentai, o ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 32 tomai. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas darė veikdami skirtingų sudėčių organizuotose grupėse, jų nariai veikė bendrininkų grupėse su realią veiklą vykdžiusių bendrovių atstovais, kurie turėjo tikslą panaikinti valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, bei atskirais atvejais pasisavinti bendrovių turtą. Kaltinamųjų veiksmai truko ilgą laiko tarpą, jie veikė plačiai savo „tariamas paslaugas“ siūlydami dideliam oficialią veiklą vykdančių bendrovių ratui, jų veiksmai per atskirus asmenis buvo persipynę tarpusavyje. Veiklos pradžioje tariami sandoriai tarp fiktyvių bendrovių ir realiai veikiančių įmonių buvo sudaromi tiesiogiai, kiek vėliau veiklos pobūdžiui tobulėjant ir siekiant geriau nuslėpti nusikalstamas veikas ir imituoti realius sandorius, į grandinę tarp fiktyvios įmonės ir realios įmonės paslaugos gavėjo buvo įterpiama dar viena reali įmonė, kurios vadovas sutiko dalyvauti tokioje schemoje ir tokiu būdu susimažinti mokėtinus mokesčius. Kita organizuota grupė, kurios veikloje dalyvavo ieškovas, jam priklausančiose patalpose gamindavo suklastotus dokumentus, kurie buvo naudojami imituoti tariamai vykusius sandorius tarp jokios veiklos nevykdančių ir realią veiklą vykdančių įmonių, siekiant panaikinti turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pelno ir PVM mokesčius.

7. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo paskirtas 61 teisiamasis posėdis, net 33 kartus teisiamieji posėdžiai buvo atšaukti, atidėti arba bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka, nes į posėdžius neatvyko kaltinamieji ar jų gynėjai dėl ligos ar kitų priežasčių, dėl būtinumo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje vienam iš kaltinamųjų buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kuris vėliau pasislėpė nuo teismo, todėl byla dėl pastarojo kaltinamojo buvo išskirta, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai vienintelė galimybė užkirsti kelią bylos vilkinimui. Esminę įtaką baudžiamojo proceso trukmei turėjo kaltinamųjų, jų gynėjų bei paties ieškovo negalėjimas dalyvauti procese. Ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė bylos apimtis bei sudėtingumas. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių teismų veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti nepateisinamu delsimu ar bylos nagrinėjimo vilkinimu. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu baigėsi nereabilituojančiais pagrindais. Išnagrinėtojoje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad ieškovas atliko nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pradėtas ir vyko baudžiamasis procesas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendyje (154.6 punktas) pripažino, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėta ilgai ir dėl to ieškovui buvo skirta švelnesnė bausmė – pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Ieškovui skiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, žala dėl ilgo baudžiamojo proceso buvo tinkamai kompensuota. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, įrodančių, kad dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) pailgėjo proceso trukmė, ieškovui bausmės švelninimas laikytina teisinga ir pakankama jo teisių pažeidimo satisfakcija, o papildomas neturtinės žalos atlyginimas, taikant CK 6.272 straipsnio nuostatas už tą patį pažeidimą neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

8. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti ilgą laiką buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, jis šių teiginių ieškinyje nedetalizavo ir nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kokius realius suvaržymus ieškovas patyrė dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad skiriant jam kardomąją priemonę buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumas būtų konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad baudžiamojo proceso metu jis prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo leidimo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas tokį prašymą netenkino. Ieškovas nenurodo, kurie potencialūs darbdaviai atsisakė priimti jį į darbą dėl vykstančio baudžiamojo proceso, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog proceso metu ieškovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtas buvo parduotas iš varžytinių, o skola atsirado dėl pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų. Svarbu tai, kad ieškovo nurodytos pasekmės galėjo kilti dėl jo vykdomų nusikaltimų. Dvasiniai išgyvenimai, stresas ir netikrumo jausmas objektyviai galėjo būti sąlygojami suvokimo, kad ieškovo nusikalstamas elgesys nepraeis be pasekmių.

9. Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

10. Generalinė prokuratūra nurodė, kad ieškinyje yra apsiribojama abstrakčiu galimai neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų išvardijimu, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų ir nedetalizuojant konkrečių netinkamų veiksmų organizuojant ir vykdant baudžiamąjį procesą, taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas neginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto, vykdyto baudžiamojo persekiojimo nepagrįstumo, nenurodo kaltinamojo akto ydingumo. Pats faktas dėl ilgos proceso trukmės savaime nereiškia neteisėtų valstybės veiksmų. Ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė tirtos nusikalstamos veikos ir jas padariusių asmenų skaičius, itin didelės apimties įrodomieji duomenys, specialiųjų žinių reikalaujantys objektų tyrimai, tirta organizuotos grupės narių veikla (turėjo būti vertinami šios grupės narių tarpusavio ryšiai, jų bendri susitarimai veikti tam tikru būdu ir kt.). Kaltinamasis aktas (411 lapų) baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10018-11 surašytas 2011 m. gruodžio 1 d., baudžiamoji byla (32 tomai) perduota Vilniaus apygardos teismui (teisme gauta 2011 m. gruodžio 2 d.). Įvertinus bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę, proceso intensyvumą, bylos sudėtingumą, procesinių delsimų nebuvimą, įtariamųjų elgesį ikiteisminio tyrimo metu, pagrindo išvadai, kad pareigūnai nagrinėjamu atveju netinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį persekiojimą ir pažeidė įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, nėra. Pačių kaltinamųjų, jų gynėjų veiksmai turėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo trukmei. Tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė valstybės institucijų veiksmai netinkamai organizuojant baudžiamąjį procesą, kad dėl ilgo proceso buvo pažeistos kaltinamųjų, įskaitant ir ieškovo, teisės.

11. Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė, jog baudžiamojo proceso metu taikant kardomąją priemonę ilgą laiką buvo suvaržyta judėjimo laisvė, tačiau šių teiginių ieškinyje nedetalizavo ir nepateikė konkrečių įrodymų, argumentų juos pagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam skiriant kardomąją priemonę buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nenurodė, kad dėl šių veiksmų buvo pateikęs skundus, reiškė prašymus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir pan. Taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie baudžiamojo proceso metu paduotus prašymus leisti išvykti ir tokių prašymų atmetimą, konkrečių įrodymų dėl šios procesinės prievartos priemonės sukeltos žalos. Teismas patenkino ieškovo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, prašymą ir leido jo pateiktame prašyme nurodytu laiku nuo (duomenys neskelbtini) išvykti darbo reikalais į (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-453/2018). Abstraktaus pobūdžio argumentai dėl patirto streso, netikrumo, negalėjimo įsidarbinti, santykių šeimoje, sumažėjusių pajamų, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Kardomoji priemonė ieškovo atžvilgiu buvo panaikinta ir išspręstas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas galutiniu įsiteisėjusiu 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu. Atitinkamai ieškovui atsirado teisė į ieškinį dėl galimai pažeistų jo teisių, susijusių su baudžiamojo proceso trukme bei taikytos kardomosios priemonės, gynimo. Ieškovas kreipėsi į teismą tik 2024 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, nuo kurio skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Akivaizdu, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

13. Teismo posėdžio metu atsakovė Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra nesutiko su ieškinio reikalavimais bei prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Specialiųjų užduočių skyriaus 3-iojo poskyrio tyrėjos 2008 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl operatyvinio tyrimo metu nustatytų nusikalstamų veikų požymių pagrindu 2008 m. lapkričio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10077-08 dėl organizuotos grupės, kurioje dalyvavimu buvo įtariamas ir ieškovas, vykdytų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių, o būtent dėl valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule, dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tą pačią dieną apie pradėtą minėtą ikiteisminį tyrimą buvo informuota Generalinė prokuratūra. 2008 m. birželio 11 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje. Tą pačią dieną ieškovas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis. 2008 m. birželio 27 d. ieškovas ikiteisminiame tyrime įtariamojo statusu buvo apklaustas pakartotinai. 2009 m. sausio 22 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame ieškovui buvo pareikšti įtariamai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. 2009 m. sausio 26 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame ieškovui buvo pareikšti įtariamai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas buvo pakartotinai apklaustas ikiteisminiame tyrime pagal patikslintus pranešimus apie įtarimą, o apklausų metu ieškovas nurodė, kad pasinaudos įtariamojo teise parodymų neduoti. 2008 m. birželio 26 d. prokuroro nutarimu ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat ieškovas buvo įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis. Ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurių teisingumą patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas teikė prašymus leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienį ir šie prašymai buvo tenkinami.

16. Ikiteisminio tyrimo terminas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10077-08 atskirų prašymų pagrubdy buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 30 d. Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10077-08 buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10043-08. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio 2011 m. birželio 10 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10077-08 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10018-11, be kita ko, ieškovo atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio 2011 m. rugsėjo 20 d. pavedimu FNTT tyrėjui buvo pavesta ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10018-11 atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus, t. y. pranešti įtariamiems apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2011 m. rugsėjo 20 d. pranešimu ieškovas buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nustatyta, kad 2011 m. spalio 18 d. ieškovas buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10018-11 medžiaga. 2011 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10018-11 atnaujinimo, siekiant pašalinti tyrimo trūkumus. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu minėtas ieškovo prašymas buvo atmestas, be kita ko, toks ieškovo prašymas buvo įvertintas, kaip siekis vilkinti ikiteisminį tyrimą. 2011 m. gruodžio 1 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10018-11, kuris Vilniaus apygardos teisme gautas 2011 m. gruodžio 2 d. ir tuo pagrindu buvo užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-8-209/2017.

17. Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme viso buvo paskirtas 61 teisiamasis posėdis, iš kurių net 33 posėdžiai buvo atšaukti, atidėti arba paskelbta bylos nagrinėjimo pertrauka, dėl to, kad į teisiamuosius posėdžius nebuvo atvykę kaltinamieji ar jų gynėjai dėl ligos ar kitų priežasčių, dėl būtinumo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, 8 posėdžiai buvo atidėti arba paskelbta pertrauka išimtinai dėl vieno iš kaltinamųjų neatvykimo į posėdžius. Negalint surasti nuo teismo pasislėpusio vieno iš kaltinamųjų, teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimą pastarojo atžvilgiu išskyrė ir atidėjo išskirtos bylos nagrinėjimą, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu nutarė procesą tęsti toliau. Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti iš esmės 2016 m. lapkričio 23 d., teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2017 m. balandžio 7 d. Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 145 200,96 Eur (501 340,89 Lt) PVM), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 119 254,19 Eur (411 760,81 Lt) pelno mokesčio), paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 75 straipsnis); dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už svetimo didelės vertės UAB „Abigus“ 178 218,78 Eur (615 353,83 Lt) turto pasisavinimą) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už padėjimą pasisavinti 210 893,22 Eur (728 172,14 Lt) svetimą didelės vertės UAB „Reklamos kalvė“ turtą) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies (už veiką suklastojant ir panaudojant buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko UAB „Abigus“ buvo padaryta didelė žala), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už veiką, suklastojant ir panaudojant UAB „Abigus“ PVM deklaracijas, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už veiką, suklastojant ir panaudojant UAB „Abigus“ pelno mokesčio deklaracijas, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už veiką, suklastojant ir panaudojant UAB „Reklamos kalvė“, UAB „Siemens“ ir UAB „IST projektai“ buhalterinėje apskaitoje ir mokesčių deklaracijose suklastotus dokumentus, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala) baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Lietuvos apeliaciniame teisme minėta baudžiamoji byla pagal kaltinamųjų bei prokuroro apeliacinius skundus buvo gauta 2017 m. gegužės 23 d., o baigta nagrinėti iš esmės 2020 m. vasario 25 d., atidedant nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą 2020 m. balandžio 10 d., vėliau nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas iki 2020 m. gegužės 12 d. Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį), pašalinant iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atitinkamas aplinkybes apie tam tikras ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, tame tarpe palikta nepakeista ir galutinė ieškovui skirta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą konstatavo, jog ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė bylos apimtis ir sudėtingumas bei kitos nuo nuteistųjų nepriklausiusios aplinkybės. Šios išvados pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinio skundo prašymą nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes. Paskirtų bausmių vykdymas atidėtas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kurioje ieškovas dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už svetimo didelės vertės UAB „Abigus“ 178 218,78 Eur (615 353,83 Lt) turto pasisavinimą) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už padėjimą pasisavinti 210 893,22 Eur (728 172,14 Lt) svetimą didelės vertės UAB „Reklamos kalvė“ turtą), išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: V. N., pagrįstai kaltintam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukė.

19. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, prokuroro ir dalies nuteistųjų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo teikiami kasaciniai skundai. Ieškovo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegijos priimtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi. Baudžiamoji byla kasacine tvarka žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje, o 2021 m. balandžio 22 d. buvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis, kuria dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bet nebuvo išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kitoje dalyje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, tame tarpe palikta nepakeista ir galutinė ieškovui skirta bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis, iš dalies panaikintas ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas: iš ieškovo 89 109,39 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas, sumažintos iš nuteistojo V. N., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iki 20 141,35 Eur.

20. Teismas nustatė, kad priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, nustojo galioti ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiami su nuosprendžio vykdymo procesu susiję klausimai, V. N. atžvilgiu 2020 m. gegužės 25 d. išduotas vykdomasis raštas. 2024 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo, ieškovas valstybės neteisėtus veiksmus ir jam padarytą neturtinę žalą kildino iš prokurorų ir teismų veiksmų dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir per ilgo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymo. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, teismas vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Vertindamas atskirus procesinius veiksmus, teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindiniai veiksmai su įtariamųjų nustatymu, jų suradimu ir apklausimu, taip pat kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir (ar) darbo arba kitose vietose atlikimu buvo atliekami 2009 m. pradžioje. Vėliau pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo daugiausia nukreipti į objektų – atitinkamų juridinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos dokumentų tyrimus, žalos masto (dydžio) nustatymą, kitų įrodymų (dokumentų) rinkimą ir pan. (nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gegužės 26 d, buvo paskirta 13 tyrimų – kompiuterių, jų sistemų tyrimai, juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimai. Įvertinęs visumą ikiteisminio tyrimo duomenų, atliktus procesinius veiksmus, pagrindo vertinti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pažeidžiant bendrąsias rūpestingumo pareigas, teismas nenustatė. Vertindamas ieškovo elgesį, konstatavo, kad jis didesnių procesinių delsimų iš esmės nesukėlė, tačiau ieškovas, pabaigus ikiteisminį tyrimą, t. y. po 3 metų, pats teikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, siekiant ištirti nenustatytas aplinkybes, kuris prokuroro buvo atmestas, be kita ko, įžvelgiant ieškovo siekį vilkinti ikiteisminį tyrimą.

22. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų išvadas, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ydingumo. Ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista, todėl valstybės neteisėti veiksmai laikytini nustatytais. Pažymėjo, kad atsakovės atstovai ieškovo teiginių dėl patirtų išgyvenimų nepaneigė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovui dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo kilo neturtinė žala. Tačiau pažymėjo, kad sprendžiant, ar tokia žala šiuo atveju turėtų būti atlyginama CK 6.272 straipsnio tvarka, svarbu įvertinti, ar ieškovui už tokio pobūdžio pažeidimą nebuvo kompensuota (atlyginta) baudžiamajame procese.

23. Teismas akcentavo, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas). Teismas taip pat rėmėsi EŽTT praktika, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (EŽTT 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Ommer prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10597/03, 2018 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Ščensnovičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 62663/13, 2019 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Chiarello prieš Vokietiją, peticijos Nr. 497/17, 2020 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Tempel prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 44151/12).

24. Įvertinęs teismų procesinius sprendimus, priimtus ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje, teismas padarė išvadą, kad išgyvenimai dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės buvo kompensuoti ieškovui skiriant švelnesnę bausmę. Iš baudžiamojoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės ieškovui parinkimo ir motyvuodamas prokuroro apeliacinio skundo dėl nepagrįstai švelnios bausmės ieškovui atmetimą, atsižvelgė būtent į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Teismas konstatavo, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas ieškovui buvo kompensuotas paskirtos bausmės švelninimu pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas. Nors yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo teisė į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, tačiau dėl šio pažeidimo jam kilusi žala jau yra atlyginta baudžiamajame procese ne tik pripažįstant padarytą pažeidimą, bet ir skiriant ieškovui švelnesnę bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas. Dėl kitos dalies ieškovo padarytų veikų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamąjį procesą nutraukus, ieškovo patirtą žalą kompensavo dėl ilgos proceso trukmės kaltinamojo (ieškovo) gauta konkreti (baudžiamoji) procesinė nauda. Bausmės švelninimas, atsižvelgiant į ieškovo padarytas nuskalstamas veikas, už jas gresiančias bausmes ir ieškovui paskirtas bausmes, tokiu atveju pripažintas tinkama ir pakankama ieškovo teisių pažeidimo kompensacija, o neturtinės žalos atlyginimas ir civilinio proceso tvarka pagal CK 6.272 straipsnį už tą patį pažeidimą neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

25. Vertindamas ieškovui parinktas ir paskirtas kardomąsias priemones, teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo paskirtos švelniausios ir savo pobūdžiu mažiausiai teises varžančios priemonės. Kitiems įtariamiesiems buvo skirtos kur kas griežtesnės kardomosios priemonės. Kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis) ieškovui buvo pritaikytos įstatymo nustatyta tvarka bei jų skyrimo metu atitiko proporcingumo tarp nustatomų suvaržymų ir siekiamų (dalyvavimo procese) tikslų principo kriterijus, t. y. buvo paskirtos pagrįstai. Ilgas pasižadėjimo neišvykti priemonės taikymas, teismo vertinimu, savaime nelemia teisinio pagrindo dėl CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. tai, kad viena švelniausių kardomųjų priemonių buvo taikoma ilgą laikotarpį nelemia pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl taikytos kardomosios priemonės ieškovas patyrė esminių judėjimo suvaržymų, t. y. apribojo laisvę keliauti, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai ir pan. Ieškovo teikti prašymai dėl leidimo išvykti buvo tenkinami, priemonės pakeisti ieškovas neprašė, paskirtos kardomosios priemonės neskundė. Ribojimo – neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo, reikalingumas konstatuotas ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų atlikimo ir dėl to negalėjo būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje, žalą kildinant iš prokurorų ir teismų veiksmų dėl per ilgo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymo.

26. Teismas akcentavo, kad ieškovo reikalavimui taikomas sutrumpintas 3 metų, o ne 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą reiškiamas CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio priėmimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiami su nuosprendžio vykdymo procesu susiję klausimai, be kita ko, ieškovo atžvilgiu 2020 m. gegužės 25 d. išduotas vykdomasis raštas. Teismo įsitikinimu, priėmus 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, ieškovas neabejotinai turėjo suprasti apie galimą savo teisės į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškinį ieškovas padavė 2024 m. rugsėjo 2 d., t. y. žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovės nurodytų aplinkybės, kad ieškovas neturėjo galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu anksčiau, nes buvo pasimetęs, ieškojo savęs, jam teko kreiptis į psichologus, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti byloje stigo įrodymų. Nesant pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestas ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos. Byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

28. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1396-1014/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Apeliantas ieškinį grindė nepateisinamai ilgu baudžiamuoju procesu jo atžvilgiu. Teismas skundžiamame sprendime nustatė baudžiamojo proceso pabaigą 2020 m. gegužės 12 d., tačiau ši data yra neteisinga, nes procesas apelianto atžvilgiu tęsėsi toliau apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiojo Teisme kasaciniai skundai išnagrinėti 2022 m. birželio 8 d.

29.2. Pirmosios instancijos teismo ignoruotas proceso apibrėžimas kai iš viso proceso išimama tam tikra proceso dalis ir nuo tos dalies skaičiuojamas senaties terminas pažeidžia apelianto teises į teisingą teismą.

Atsiliepimas

30. Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą jį prašo atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

31. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodė, kad kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu panaikintus dalyje pirmosios instancijos nuosprendį ir priėmus naują. Taigi baudžiamasis procesas V. N. atžvilgiu buvo baigtas 2020 m. gegužės 12 d., priimtas galutinis procesinis sprendimas jo atžvilgiu, kuris vėliau nebuvo kvestionuojamas. Vėliau buvo sprendžiamas tik turto konfiskavimo taikymo klausimas pasibaigus baudžiamajam procesui.

31.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos dėl turto konfiskavimo taikymo apžvalgoje buvo nurodyta, kad, kai paaiškėja BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, tačiau nustatoma, kad yra turtas, atitinkantis konfiskuotino turto požymius, BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos kartu su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Baudžiamojo proceso pabaiga negali lemti to, kad turtas, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, būtų paliktas apyvartoje. Svarbu pažymėti, kad aptariamais atvejais BK 72 straipsnis taikomas tik siekiant įsitikinti, ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas turto konfiskavimas nėra baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui.

31.3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-303/2022 konstatavo, kad šioje byloje galutinis nuteistųjų, tame tarpe ir V. N. padarytų nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas atliktas ir faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Nuteistieji šio nuosprendžio kasacine tvarka neskundė, taigi savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nekvestionavo.

31.4. Baudžiamojo proceso trukmė yra siejama su kaltinamojo kaltės klausimo išsprendimu. Kardomoji priemonė ieškovo atžvilgiu buvo panaikinta ir išspręstas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, t. y. nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir atliktas galutinis ieškovo padarytų nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas galutiniu įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Atitinkamai ieškovui atsirado teisė į ieškinį dėl galimai pažeistų jo teisių, susijusių su baudžiamojo proceso trukme bei taikytos kardomosios priemonės, gynimo. Ieškovas kreipėsi į teismą tik 2024 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po įsiteisėjusio nuosprendžio, nuo kurio skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

32. Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Skundžiamame sprendime nėra kvestionuojama, kad apelianto atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko ilgiau nei iki 2020 m. gegužės 12 d., tačiau ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su viso baudžiamojo proceso pabaiga, kadangi, teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl valstybės neteisėtų veiksmų, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo viso baudžiamojo proceso pabaigos, o nuo tada, kai apeliantui tapo žinoma apie jo teisės į kuo trumpesnį procesą pažeidimą. Ši aplinkybė jam tapo žinoma dar 2020 m. gegužės 12 d., kai įsigaliojo pirmą kartą priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas detaliai atskleidęs tiek teisinį senaties skaičiavimo pagrindą, tiek teismų praktiką, taip pat faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, susijusias su senaties taikymu.

33.2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiami su nuosprendžio vykdymo procesu susiję klausimai, be kita ko, apelianto atžvilgiu 2020 m. gegužės 25 d. išduotas vykdomasis raštas.

33.3. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie pirmosios instancijos teismo galimai padaryti pažeidimai, kurie būtų lėmę neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliacinis skundas dėl neva netinkamai skaičiuotos ieškinio senaties termino pradžios grindžiamas subjektyviu vertinimu, bet ne teisiniais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu, buvo atmestas suėjus ieškinio senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti iš valstybės neturtinę žalą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir kardomosios priemonės taikymo.

37. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė dviem pagrindais. Pirma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistos ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo ydingumo, tačiau sprendė, kad išgyvenimai dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės ieškovui buvo kompensuoti skiriant švelnesnę bausmę baudžiamajame procese. Kardomosios priemonės buvo taikomos pagrįstai, o ilgas pasižadėjimo neišvykti priemonės taikymas, teismo vertinimu, savaime nelemia teisinio pagrindo dėl CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymo. Antra, ieškovas žymiai praleido ieškinio senaties 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio priėmimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pastarojo termino atnaujinti.

38. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia tik antrąjį ieškinio atmetimo pagrindą, t. y. laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi jis turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas, sumažintos iš nuteistojo V. N., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iki 20 141,35 Eur.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kita teismo sprendimo dalis nėra skundžiama. Tokiu atveju paaiškintina, kad apeliantui nepateikus jokių motyvų dėl pirmojo ieškinio atmetimo pagrindo, net ir teoriniu aspektu nustačius antrojo ieškinio atmetimo pagrindo nepagrįstumą, pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatą nėra. Vis dėlto, siekdama teisinio aiškumo, teisėjų kolegija pasisako dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios tokio pobūdžio bylose.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

40. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Ieškinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį.

41. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

42. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį pasižymi ypatumu, kad turi būti specifiškai nustatyti neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Neteisėtumas šiais atvejais pasireiškia kaip pareigūnų ar institucijos veiksmų neatitiktis įstatymams, o ne vien tai, kad veiksmais gali būti asmeniui daroma žala ar atliekama intervencija į jo teises (klausomasi pokalbių, kontroliuojama komunikacija ar taikomos procesinės prievartos priemonės). Baudžiamasis persekiojimas gali pasibaigti arba tyrimo nutraukimu, arba teisminiu pareikšto kaltinimo nusikaltimo padarymu išnagrinėjimu ir teismo padarytu galutiniu baudžiamojo persekiojimo procedūrose atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimu. Jeigu įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui pareiškiamas kaltinimas, tai pareikštą kaltinimą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjantis teismas teikia teisinį atliktų ikiteisminio tyrimo (įskaitant operatyvinę veiklą) pareigūnų, prokurorų veiksmų įvertinimą. Jis pasisako, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar įtariamasis jį padarė, ar tai patvirtina įrodymai, ar jie surinkti teisėtai. Tai yra baudžiamuosius kaltinimus nagrinėjančio teismo kompetencija, su kuria nekonkuruoja civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta priėmus 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį. Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ieškovas buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies už kitas veikas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

44. Lietuvos apeliaciniame teisme minėta baudžiamoji byla pagal kaltinamųjų bei prokuroro apeliacinius skundus buvo gauta 2017 m. gegužės 23 d., o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį), pašalinant iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atitinkamas aplinkybes apie tam tikras ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, tame tarpe palikta nepakeista ir galutinė ieškovui skirta bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kurioje ieškovas dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už svetimo didelės vertės UAB „Abigus“ 178 218,78 Eur (615 353,83 Lt) turto pasisavinimą) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už padėjimą pasisavinti 210 893,22 Eur (728 172,14 Lt) svetimą didelės vertės UAB „Reklamos kalvė“ turtą), išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį - V. N., pagrįstai kaltintam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukė.

45. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, prokuroro ir dalies nuteistųjų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo teikiami kasaciniai skundai. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasacinį skundą dėl pastarosios nutarties pateikė ir ieškovas, tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-942/2021 nėra. Ieškovo kaltės ar bausmės pagrįstumo klausimas šioje byloje nagrinėtas nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį, kuria dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bet nebuvo išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitoje dalyje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, tame tarpe palikta nepakeista ir galutinė ieškovui skirta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismui byla dalyje grąžinta ne dėl nusikalstamos veikos požymių (ne)buvimo, o dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas klaidingai buvo konstatavęs, kad turto konfiskavimo klausimas nagrinėjamoje byloje neturi būti sprendžiamas ir taip neatsakė į vieną iš esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas BK 72 straipsnio (turto konfiskavimo) taikymo klausimas V. N. ir kitiems kaltinamiesiems dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

46. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis, iš dalies panaikintas ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas: iš ieškovo 89 109,39 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas, sumažintos iš nuteistojo V. N., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iki 20 141,35 Eur.

47. Iš pateiktos baudžiamojo proceso eigos matyti, kad ieškovo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Vėlesnėse apeliacinės ir kasacinėse instancijos teismų nutartyse ieškovo kaltės ar bausmės pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėtas. Apeliantas nepagrįstai tapatina kaltės nustatymo ir turto konfiskavimo klausimų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog proceso pabaiga negali būti pagrindas turtui, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Tokios pozicijos laikomasi ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, kai procesas yra nutraukiamas kaltininkui mirus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-518/2019). Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi palikta nepakeista, buvo atliktas teisminis ieškovui pareikšto kaltinimo nusikaltimo padarymu išnagrinėjimas ir nustatytas su baudžiamuoju persekiojimu susijusių valstybės veiksmų (ne)teisėtumas, o vėlesnėmis nutartimis ieškovo atžvilgiu buvo sprendžiami klausimai, susiję tik su konfiskuotu turtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apie savo galimą teisių pažeidimą ieškovas turėjo suvokti Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 12 d. priėmus nuosprendį. Byloje taip pat nebuvo ginčyta aplinkybė, kad priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, nustojo galioti ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi būtent 2020 m. gegužės 12 d. ir laikytina ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia.

48. Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo pareikštas CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pagrindu, todėl CK 1.134 straipsnio 1 punktas netaikytinas. Tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų senaties terminas. Įvertinusi tai, kad ieškinys teismui pareikštas 2024 m. rugsėjo 2 d., o ieškinio senaties skaičiavimo pradžia laikytina 2020 m. gegužės 12 d., teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Apeliantas motyvų dėl netinkamai įvertintų ieškinio senaties termino atnaujinimo aplinkybių nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties skaičiavimo termino pradžią, su tuo susijusias faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė