Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-12 · Administracinė byla Nr. I-4012-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
I-4012-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02177-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4012-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02177-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 17 400 Eur.

Šalies argumentai

Nurodo, kad jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. balandžio 29 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d.; nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.; nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 8 d.; nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 11 d.; nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 25 d.; nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 1 d.; nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 6 d.; nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 19 d.; nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 19 d.; nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.; nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.; nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d.; nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo pažeidžiamos jo teisės dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo, taip pat tinkamos ventiliacijos kamerose nebuvimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K įvairiose kamerose pažeidžiant jo teises, t. y. kamerose buvo laikomi po tris-keturis kalinius, nors bendras kamerų plotas sudarė apie 8–9 kv. m. Sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis WC, jis negalėjo tenkinti lytinės aistros, kadangi atliekant šiuos veiksmus buvo stebimas kitų kalinių ir pareigūnų. Kamerose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, ant langų buvo grotos, todėl nebuvo nei šviesos, nei oro.

Teigia, kad Lukiškių TI-K nevykdė teisės aktų reikalavimų ir neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų. Nurodo, kad dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nervine įtampa, diskomfortu, sutriko miegas, prasidėjo konfliktai su kitais kaliniais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 7–14) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau –TIĮET), kurių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Nurodo, kad lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės - apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl minimalaus ploto trūkumo nenustatytos.

Nurodo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Atsakovės atstovas pažymi, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

Teigia, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, todėl jį gali nurodyti tik apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos: gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m); patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

Pažymi, kad TIĮET ir PĮĮET nėra reglamentuoti sanitarinio mazgo vieta ir plotas, sanitarinio mazgo pertvaros plotis ir ilgis bei praustuvės įrengimo aukštis sanitariniame mazge.

Atsiliepimas

Taip pat atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus.

Pažymi, kad kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita.

Akcentuoja, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei nustatomas žalos padarymo faktas, o neįrodžius žalos, civilinė atsakomybė neatsiranda. Daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 1) dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, vertinant laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d.; 2017 m. gruodžio 6 d.; nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 7 d.; 2018 m. sausio 10 d.; nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d.; nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d.; 2018 m. vasario 5 d.; nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 18 d.; nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 18 d.; nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 15 d.; 2018 m. balandžio 18 d.; 2018 m. gegužės 16 d.; nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.; 2) dėl netinkamo sanitarinio mazgo bei privatumo juose neužtikrinimo, vertinant laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d.; 2017 m. gruodžio 6 d.; nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 7 d.; 2018 m. sausio 10 d.; nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d.; nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d.; 2018 m. vasario 5 d.; nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 18 d.; nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 18 d.; nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 15 d.; 2018 m. balandžio 18 d.; 2018 m. gegužės 16 d.; nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas pateiktame skunde patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 288, plotas - 7,68 m (1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 288 (1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI); 2017 m. rugpjūčio 25 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m (1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 28 d. išvyko į Vilniaus PN. 2017 m. lapkričio 2 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir išvyko iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN. 2017 m. lapkričio 9 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 321, plotas - 7,70 m (2 asmenys kameroje); 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (2 asmenys kameroje); 2017 m. lapkričio 13 d. išvyko į Vilniaus PN. 2017 m. lapkričio 30 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir išvyko iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN; 2017 m. gruodžio 6 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 7 d. išvyko į Vilniaus PN; 2018 m. sausio 4 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 332, plotas - 7,43 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 7 d. Nr. 332 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 8 d. išvyko į Šiaulių TI; 2018 m. sausio 10 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, plotas - 7,31 m (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 333, plotas - 7,72 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 11 d. išvyko į Vilniaus PN. 2018 m. sausio 22 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas - 7,38 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 23 d. kamera Nr. 118 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 267, plotas - 7,63 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 25 d. išvyko į Šiaulių TI; 2018 m. sausio 30 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 383, plotas - 7,22 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 1 d. išvyko į Vilniaus PN; 2018 m. vasario 5 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 6 d. išvyko į Šiaulių TI; 2018 m. vasario 13 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 314, plotas - 7,58 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 18 d. kamera Nr. 314 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 19 d. išvyko į Vilniaus PN; 2018 m. kovo 12 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI; 2018 m. kovo 15 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 383, plotas - 7,22 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 18 d. kamera Nr. 383 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 19 d. išvyko į Vilniaus PN. 2018 m. balandžio 12 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, plotas - 7,31 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. kamera Nr. 323 (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 16 d. išvyko į Šiaulių TI; 2018 m. balandžio 18 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 19 d. išvyko į Vilniaus PN. 2018 m. gegužės 10 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI. 2018 m. gegužės 16 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. gegužės 17 d. išvyko į Vilniaus PN. 2018 m. gegužės 24 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI. 2018 m. gegužės 29 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 359, plotas - 7,80 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 31 d. išvyko į Vilniaus PN.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas kamerose daugiausiai vienas, dviese buvo laikomas tik 16 dienų, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 11 d., 2017 m. lapkričio 12 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 17 d., 2018 m. kovo 18 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 14 d., 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. gegužės 30 d. Vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Lukiškių TI-K reikalavimo dėl Įsakymo Nr. 1 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto standartus t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nuo 7,22 kv. m iki 7,68 kv. m, o dviems asmenims tenkantis kameros plotas – nuo 7,22 kv. m iki 7,75 kv. m., kas reiškia, kad kameroje kalinčiam vienam asmeniui teko nuo 3,61 iki 3,69 kv. m bendro kameros ploto.

Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, jis dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019).

Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą.

Įvertinus Vilniaus PN pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 1, 8–9), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos pagal nacionalinę teisę ir jam neteko mažiau, nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatytas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų faktas nacionalinės teisės bei Konvencijos prasme.

Pareiškėjas teigia, jog sanitarinio mazgo kameroje neatskyrimas nuo gyvenamosios patalpos pažeidė jo teisę į privatumą.

TIĮET 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. PĮĮET 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Pabrėžtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Tačiau EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Į EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbu įvertinti tai, kiek asmenų kamerose buvo laikoma kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu. Iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu 16 dienų: 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. kovo 15 d. , 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 17 d., 2018 m. kovo 18 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 14 d., 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. Lukiškių TI-K kamerose, t. y. Nr. 321, Nr. 114, Nr. 333, Nr. 313, Nr. 119, Nr. 383, Nr. 323, Nr. 107, Nr. 105, Nr. 359, buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose 16 dienų buvo laikomas, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neužtikrinant privatumo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. laikotarpiais 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 17 d., 2018 m. kovo 18 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 14 d., 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. gegužės 30 d., viso 16 dienų neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, iš esmės buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas konkrečių kamerų, kuriose nėra ventiliacijos skundų atsakovei nepateikė. Tačiau atsakovės atstovė pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad yra sudaryta galimybė kameras Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 121 (1 t., b. l. 19–23), Nr. 279, Nr. 280, Nr. 362, Nr. 383 (1 t., b. l. 29–31), Nr. 119, Nr. 333 (1 t., b. l. 33–35), Nr. 115, Nr. 183, Nr. 159, Nr. 131 (1 t., b. l. 37-38), Nr. 123, Nr. 290, Nr. 107, Nr. 110, Nr. 381, Nr. 106, Nr. 118, Nr. 309, Nr. 116, Nr. 114, Nr. 117, Nr. 268 (1 t., b. l. 46–48), Nr. 110, Nr. 120, Nr. 139, Nr. 148, Nr. 165, Nr. 166, Nr. 292, Nr. 300, Nr. 312, Nr. 327 (1 t., b. l. 52–54) išvėdinti per langus, langai atsidaro, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, o kitose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš viso 16 dienų, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią LVAT praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 50 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitą pareiškėjo K. Ž. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė