- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-122-1111/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00189-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Ieškovas
- Z. N., G. N.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- S. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. N. ir G. N. ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. N. prašė priteisti iš atsakovės 3500 Eur neturtinę žalą, o ieškovė G. N. prašė priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinę žalą.
Ieškiniuose nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. kelio Telšiai-Alsėdžiai-Barstyčiai-Skuodas 35,2 km, Skuodo rajone, trečiasis asmuo S. P., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ta pačia automobilio važiavimo kryptimi, dešiniuoju kelkraščiu ėjusias ir variusias dviračius iš dešinės abi ieškoves Z. N. ir G. N.. S. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01075-20. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK 2020 m. sausio 16 d. priėmė nutarimus pripažinti abi ieškoves nukentėjusiosiomis.
Eismo įvykio metu ieškovei Z. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2020 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 200/2020 (03) nustatyta, kad jai buvo padaryti šie sužalojimai: kaktos muštinė žaizda, veido dešinės pusės odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies ir juosmens sumušimas. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po eismo įvykio ieškovė Z. N. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Priėmimo skyrių, kuriame po gydytojo apžiūros tolimesniam gydymui buvo paguldyta į Neurochirurgijos skyrių. 2020 m. sausio 7 d. buvo išrašyta į namus ambulatoriniam gydymui su rekomendacija 2020 m. sausio 10 d. pašalinti siūlus iš kaktos žaizdos. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą. Dvi dienas visiškai negalėjo pavaikščioti, apie savaitę laiko po grįžimo iš ligoninės skaudėjo stuburas. Pasekmės išlikusios iki šiol (ieškinio surašymo data 2020 m. gegužės 26 d.), nes tebejaučia galvos skausmą, silpnai begirdi dešine ausimi.
Eismo įvykio metu ieškovei G. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2020 m. sausio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 176/2020 (03) nustatyta, kad jai buvo padarytas šis sužalojimas – veido dešinio skruosto srities sumušimas. Po eismo įvykio tą pačią dieną ieškovė G. N. pradėjo jausti didelį apatinio žandikaulio skausmą, todėl kreipėsi į VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialo Priėmimo skyrių. Po gydytojo apžiūros bei tyrimų buvo nukreipta ambulatoriniam gydymui. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą. Sekančią dieną atsirado skausmai nugaros-juosmens srityje. Dėl pablogėjusios sveikatos laikinai nebegalėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Pasekmės išlikusios iki šiol (ieškinio surašymo data 2020 m. gegužės 26 d.), nes tebejaučia galvos skausmą.
Ieškovei Z. N. po eismo įvykio dar tebesigydant ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, pas ją lankėsi S. P., kuris dėl atsiradusios turtinės žalos jai sumokėjo 500 Eur. Su juo pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kadangi tuo metu gydėsi ligoninėje, pinigai buvo jai labai reikalingi. Susitarime dėl žalos atlyginimo ji pasirašė, patvirtindama, kad S. P. (susitarime – žalos atlyginimo mokėtojas), kompensuodamas dėl autoįvykio patirtą žalą jai sumokėjo 500 Eur ir ji jam (žalos atlyginimo mokėtojui) jokių pretenzijų dėl minėtos sumos ir žalos kompensavimo neturės. Tokiu būdu ieškovė Z. N. patvirtino, jog S. P. neturi jokių priekaištų.
Praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio ieškovei G. N. teko susitikti su S. P. (jo iniciatyva), kuris dėl žalos atlyginimo jai sumokėjo 500 Eur, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarime dėl žalos atlyginimo ji pasirašė patvirtindama, kad S. P. (susitarime – žalos atlyginimo mokėtojas), kompensuodamas dėl autoįvykio patirtą žalą jai sumokėjo 500 Eur ir ji jam (žalos atlyginimo mokėtojui) jokių pretenzijų dėl minėtos sumos ir žalos kompensavimo neturės. Tokiu būdu ieškovė G. N. patvirtino, jog S. P. neturi jokių priekaištų.
Esant tokioms aplinkybėms abi ieškovės su S. P. susitaikė ir 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokuroras D. A. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20 kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius.
S. P. eismo įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (2019 m. birželio 2 d. draudimo liudijimo serija ir Nr. AED 0764127; draudimo laikotarpis 2019 m. birželio 17 – 2020 m. birželio 16).
Šalies argumentai
Ieškovės nurodė, kad dėl S. P. sukelto eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri nebuvo visiškai atlyginta. Z. N. S. P. atlygino turtinę žalą (už sugadintą dviratį, vaistus), G. N. S. P. atlygino turtinę žalą (už vaistus dviratį ir kt.), tačiau liko neatlyginta neturtinė žala. Atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, patiriamus nepatogumus, fizinę ir dvasinę kančią, taip pat teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį esant nesunkiam ir nežymiam sveikatos sutrikdymui, ieškovė Z. N. jai neatlygintos neturtinės žalos dydį įvertino 3500 Eur, ieškovė G. N. jai neatlygintos neturtinės žalos dydį įvertino 1500 Eur ir 2020 m. kovo 2 d. pretenzijomis kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“. Pamini tai, kad pretenzijose nurodė, jog reikalavimo dėl turtinės žalos nereiškia, kadangi atlygino S. P., tačiau liko neatlyginta neturtinė žala.
AB „Lietuvos draudimas“ asmens žalų skyriaus vadovas J. S. atsiuntė ieškovei Z. N. 2020 m. balandžio 21 d. (žalos registracijos Nr. 2348783-1122111) raštą, ieškovei G. N., 2020 m. balandžio 1 d. (žalos registracijos Nr. 2348783-1122110) raštą, kuriais pranešė, jog neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl neturtinės (moralinės) žalos. Raštuose konstatuota, jog remiantis TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi Draudikas ar Biuras atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Kaip argumentus tam pagrįsti, asmens žalų skyriaus vadovas paminėjo, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20 nurodyta, jog Z. N. ir G. N. apklausos metu parodė, kad automobilio vairuotojui S. P. jokių pretenzijų neturi, žala atlyginta ir su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia, žalos atlyginimą patvirtina ir 2020 m. sausio 4 d. ieškovių ir įtariamojo S. P. surašyti ir parašais patvirtinti susitarimai dėl žalos atlyginimo bei tai, kad 2020 m. vasario 6 d. su įtariamuoju S. P. pasirašė susitaikymo protokolus ir prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Šalies argumentai
Ieškovės mano, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ vienareikšmiškai neteisingai suprato ir klaidingai vertino prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paminėtus faktus, todėl atsakyme į pretenziją padarė neteisingą išvadą, leidžiančią teigti, jog ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos, patirtos eismo įvykio metu, yra nepagrįsti. Ieškovės neneigia ir patvirtina, jog S. P. (eismo įvykio kaltininkas) joms žalą atlygino ir jos su juo susitaikė, būtent jam nereiškia jokio civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos, apie tai minima ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose. Būtina pažymėti, kad joms neatlyginta neturtinė žala (eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra pagrįsti medicininiais dokumentais, specialisto išvadomis), kuri yra pagrįsta įrodymais. Netgi AB „Lietuvos draudimas“ raštuose paminėta, jog draudikas nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui atlygina įrodymais pagrįstą padarytą žalą. Susitarimai dėl žalos atlyginimo vyko tarp ieškovių ir S. P. būtent dėl turtinės žalos atlyginimo. Šiuos susitikimus dėl susitarimų atlyginti žalą, kaip minėta, inicijavo bei organizavo S. P., susitarimus sudarant bei pasirašant AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nedalyvavo, jis nepaminėtas ir susitarimų dokumentuose, kur pasirašė tik ieškovės ir eismo įvykio kaltininkas S. P.. Nei susitarimų dėl žalos atlyginimo dokumentuose, nei procesiniuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose nėra užfiksuota, jog ieškovės neturi priekaištų dėl neturtinės žalos AB „Lietuvos draudimas“. Taigi, jau ikiteisminio tyrimo metu buvo aišku, jog ieškovės kreipsis pretenzijomis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė Z. N. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji kentėjo fizinį skausmą, patyrė diskomfortą, daug nepatogumų. Dėl sutrikdytos sveikatos pakenkta jos gyvenimo kokybei, buvo apribota judėjimo galimybė, nes dvi dienas visiškai negalėjo pavaikščioti, apie savaitę laiko po grįžimo iš ligoninės skaudėjo stuburas, negalėjo atlikti namų ūkio darbų. Iki šiol jaučia patirtų traumų pasekmes: tebejaučia galvos skausmą, dėl nustatyto veido dešinio skruosto srities sumušimo silpnai begirdi dešine ausimi. Nurodė, kad Pagal teismų praktiką, asmenims, nukentėjusiems eismo įvykio metu ir patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 800 Eur iki 11584 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-423/2008, 2008-01-29 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-44/2008, 2009-04-21 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-179/2009, 2008-03-04 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-68/2008, 2010-05-18 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-280/2010, 2016-05-03 nutartis baudž. byloje Nr.2K-149-699/2016 ir kt.). Ieškovė Z. N. mano, jog jos atveju sukelto sveikatos sutrikdymo mastas, kuris nors ir kvalifikuotas kaip nesunkus, tačiau pareikalavęs medicininio gydymo, lankymosi ne kartą pas medikus, sukėlęs liekamuosius padarinius ir ne tik skausmą, bet ir ilgalaikius nepatogumus, taip pat privertęs atsisakyti objektyviai numatytų ateities planų, patvirtina, kad jai priteistinas 3500 Eur neturtinės žalos dydis būtų teisingas.
Ieškovė G. N. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji kentėjo fizinį skausmą, patyrė daug nepatogumų. Dėl pablogėjusios sveikatos laikinai nebegalėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Gimnazijoje baigiamieji metai, vyko pasiruošimas brandos egzaminams, todėl lankyti pamokas ypač svarbu ir būtina, nes praleistos pamokos gali turėti neigiamos įtakos egzaminų išlaikymo rezultatams. Pasekmės išlikusios iki šiol, nes tebejaučia galvos skausmą. Tai kelia neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, baimę. Dėl sutrikdytos sveikatos pakenkta jos gyvenimo kokybei ir kadangi iki šiol nėra visiškai pasveikusi, pasekmės patiriamos iki šiol, nes negali užsiimti aktyvia veikla, kokybiškai ilsėtis bei mokytis. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, asmenims, nukentėjusiems eismo įvykio metu ir patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteistinos neturtinės žalos dydis nuo 1000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2018-07-03 nutartis Nr. 1A-216-354/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 nutartis Nr. 2K-632-507/2015, Šiaulių apygardos teismo 2018-07-04 nutartis baudž. byloje Nr. 1A-223- 354/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-09 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-95-222/2017, Kauno apygardos teismo 2017-05-08 nutartis baudž. byloje Nr. 1A-225-594/2017, 2017-03-27 nutartis baudž. byloje Nr. 1A-228-290/2017 ir kt.). Ieškovė G. N. mano, jog jos atveju sukelto sveikatos sutrikdymo mastas, kuris nors ir kvalifikuotas kaip nežymus, tačiau pareikalavęs medicininio gydymo, lankymosi pas medikus, sukėlęs ne tik skausmą, bet ir ilgalaikius nepatogumus, taip pat privertęs atsisakyti objektyviai numatytų ateities planų, patvirtina, kad jai priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos dydis būtų teisingas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinius atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad su ieškiniais nesutinka, prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad gavus informaciją, jog ieškovėms visa žala yra jau atlyginta, buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos nemokėti. Ieškovės savo ieškinius grindžia iš esmės tokiais argumentais: trečiasis asmuo S. P. atlygino ne visą, o tik turtinę žalą (už dviračius, vaistus ir kt.); ieškovės susitaikė ir jokių pretenzijų nebeturi tik trečiajam asmeniui S. P., o AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimų neatsisakė.
Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir trečiojo asmens S. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad S. P. ieškovėms atlygino visą (turtinę ir neturtinę) žalą ir su jomis susitaikė. Mano, kad tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovės su S. P. yra kaimynai; ieškovės pripažįsta, kad kiekviena iš S. P. gavo po 500 Eur žalai atlyginti; pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą privaloma susitaikymo baudžiamojoje byloje sąlyga yra savanoriškas fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimas arba susitarimas dėl būsimo šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (kadangi tarp ieškovių ir S. P. jokio susitarimo dėl būsimo žalos atlyginimo nėra, tai darytina tik vienintelė išvada, kad visa žala atlyginta); byloje nėra jokių duomenų apie įvykyje buvusių ieškovių dviračių vertes ir jų sugadinimo laipsnį; byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovių patirtas išlaidas medikamentams ir, atsižvelgiant į ieškovių sužalojimo pobūdį, nerealu, kad medikamentai šiuo atveju galėtų kainuoti reikšmingas sumas (ar bent jau artimas S. P. sumokėtoms žalos atlyginimo sumoms); 2020 m. sausio 4 d. Susitarimuose (2 punktas) vartojami žodžiai apie „jokių pretenzijų“ neturėjimą reiškia, kad nebeliko jokių reikalavimų dėl žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atlyginimo; 2020 m. vasario 10 d. prokuroro D. A. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20 yra nurodyta, kad ieškovės (cituojama): „S. P. jokių pretenzijų neturi, joms žala yra atlyginta, su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia“.
Nurodė, kad draudiko atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl draudiko (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) atsakomybės apimtis sutampa su transporto priemonės valdytojo (šiuo atveju S. P.) atsakomybės apimtimi. Kadangi ieškovės jau visiškai realizavo savo teisę į žalos atlyginimą iš transporto priemonės valdytojo ir dėl to jam nebeturi jokių pretenzijų, todėl laikytina, kad jos nebeturi jokių pretenzijų ir AB „Lietuvos draudimas“. Teisiniu požiūriu neįmanoma tokia situacija, kad eismo įvykio dalyvis yra neatsakingas (ar nebeatsakingas) dėl eismo įvykio metu kilusios žalos, tačiau jo draudikas yra atsakingas dėl minėtos žalos.
Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei teismas nors kokia dalimi tenkintų ieškovių ieškinius, tai remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu (dėl pasišalinimo iš įvykio) visos AB „Lietuvos draudimas“ padarytos išmokos būtų išieškotos iš trečiojo asmens S. P.. Ši teisinė situacija tik dar kartą sustiprina įsitikinimą, kad trečiasis asmuo S. P. atlygindamas ieškovėms žalą ir susitaikydamas su jomis, siekė visiškai (o ne dalinai) išspręsti žalos atlyginimo klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškinius trečiasis asmuo S. P. nurodė, kad su ieškiniais nesutinka, prašė ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau jis yra atsakingas prieš ieškoves, nes tai buvo nedraudiminis įvykis dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Dėl to jis aktyviais savo veiksmais siekė pats nustatyti žalos dydį ir padengti žalas, nelaukiant kol AB „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka reikalaus iš jo atsiskaityti. Jis kreipėsi į ieškoves dėl žalos atlyginimo, nurodė joms, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą, ketina ją visą atlyginti. Su ieškovėmis aptarė visas žalos atlyginimo sąlygas ir 2020 m. sausio 4 d. pasirašė su jomis susitarimus dėl žalos atlyginimo. Ieškovėms sumokėjo po 500 eurų už visą padarytą joms žalą, įskaitant turtinę ir neturtinę žalą. Nesutinka su ieškovių motyvais, kad jis ieškovėms atlygino turtinę žalą (už sugadintus dviračius, vaistus), tačiau liko neatlyginta neturtinė žala. Ieškovės jam nebuvo nurodžiusios visiškai apie patirtą turtinę žalą, todėl susitarimuose buvo nurodytos bendros sumos, kurios tenkina ieškoves.
2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokuroras D. A. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20 kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, kurį 2020 m. vasario 11 d. patvirtino Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja. Nutarime konstatuojama, kad S. P. atlygino žalą ieškovėms, su jomis susitaikė, ieškovės civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos neteiks. 2020 m. vasario 6 d. su ieškovėmis buvo pasirašyti susitaikymo protokolai, kuriuose taip pat atsispindi visos žalos atlyginimo klausimas.
Esminis atribojimo tarp esančių neatitinkančių nuomonių šioje situacijoje aspektas yra tai, kad esant draudiminiam įvykiui, S. P. neturėtų jokios prievolės atlyginti ieškovėms nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl eliminuojama ieškovių pozicija, kad neva tai S. P. turėjo ketinimų atlyginti tik turtinę žalą. Tokių duomenų dėl turtinės žalos nėra, o jis nuo pat pradžių tarėsi su ieškovėmis dėl pilno atsiskaitymo.
2020 m. sausio 4 d. susitarimuose dėl žalos atlyginimo 3 p. nurodyta, kad pasirašydamos šį susitarimą, šalys susitaria dėl galutinės žalos dydžio sumos. Ši suma yra vienintelė ir galutinė, ir jokie vienašališki sumos dydžio pakeitimai yra negalimi. Susitarimų 5 p. numato, kad šį susitarimą šalys sudarė laisva valia, nenaudojant spaudimo, susitarimas atspindi tikruosius šalių ketinimus. Iš šių įrodymų seka kategoriška išvada, kad ieškovės neteko teisės reikalauti kitokių žalos atlyginimo dydžių, nei nustatė pačios laisva valia.
Teismo posėdyje ieškovės G. N. atstovė palaikė ieškinio reikalavimą, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad dviračiams buvo sudaužyti atšvaitai, o G. N. dviračiui sulaužyta ir apsauga nuo purvo. Po įvykio G. N. buvo apžiūrėta medikų ir į juos daugiau nesikreipė. Konkrečių įrodymų apie ieškinyje išdėstytas aplinkybes pateikti negali. Konkrečios turtinės žalos negali nurodyti, nes jos neskaičiavo, nerinko kvitukų, nes visa suma buvo duota turtinės žalos atlyginimui ir jos užteko su viršum. Negalėjo pasakyti kiek kartų G. N. buvo susitikusi su S. P. dėl žalos atlyginimo. G. N. nutraukiant ikiteisminį tyrimą nurodė, kad pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos neturi S. P..
Teismo posėdyje ieškovė Z. N. palaikė ieškinio reikalavimą, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad po to, kai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo paleista iš ligoninės į kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nes sunku yra patekti pas gydytojus, nueidavo tik į vaistinę. Sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo jautėsi apsvaigusi. Dviratį vežė remontuoti, negalėjo nurodyti kiek kainavo, pirko atšvaitą. Po ligoninės skaudėjo galvą, buvo nedarbinga, mokėjo pinigus kaimynei už pagalbą. S. P. į ligoninę atvažiavo su marčia taikytis ir jie susitaikė. Nepamena ar ji pati skaitė susitarimą dėl žalos atlyginimo, bet mano, kad jos brolis skaitė. Parodė, kad ji turi vidurinį išsilavinimą. Iki eismo įvykio dėl galvos turėjo daug sveikatos problemų, depresiją. Nugara iki eismo įvykio buvo sveikesnė, neturėjo problemų dėl kraujospūdžio, taip pat ir su ausim, dabar visa pusė yra užmirusi. S. P. dėl įvykio pas ją buvo atvykęs du kartus. Pirmą kartą ji buvo visai bloga. Tą dieną kai gavo 500 Eur jau beveik tiek ir buvo išleidusi. Atidavė broliui už vaistus apie 100 Eur, parvažiavusi iš ligoninės pirko vaistus. S. P. pretenzijų nereiškia. Eismo įvykio metu dukra vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, o ji, kaip tyčia, tą dieną ne. Šalmų nesideda. Dviratį pirko ne naują, seniai, mokėjo 100 eurų ar litų, daugiau nei prieš 5 metus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas G. T. prašė ieškinius atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad ieškovės teigdamos, jog susitarimai dėl žalos atlyginimo neatitinka jų valios, ar su Z. N. susitarimas sudarytas pasinaudojant jos sveikatos būkle, neginčijo šių susitarimų.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. P. prašė ieškinius atmesti atsiliepimuose nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad buvo pasimetęs, todėl pasišalino iš eismo įvykio, vėliau suprato, kad negerai padarė. Vyko į Klaipėdą tartis dėl žalos atlyginimo, kitą dieną nuvežė pinigus ir susitaikė, kad neturės jokių pretenzijų. Sumą jis pasiūlė savo nuožiūra, ieškovės sutiko. Susitaikymas vyko jo paties iniciatyva. Jis siekė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, sakė apie tai ieškovėms. Atskirų sumų neaptarinėjo. Susitarimą dėl žalos atlyginimo ruošė jo marti. Pas ieškovę ligoninėje pirmą dieną bendravo daugiau su jos broliu, ieškovė sutiko dėl susitaikymo. Antrą dieną atvykus jos brolis skaitė susitarimą ir paaiškino ieškovei kas yra parašyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškiniai atmetami.
Nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokuroras D. A. 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20, atleidžiant S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius.
Minėtame ikiteisminiame tyrime S. P. buvo įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 30 d. kelio Telšiai-Alsėdžiai-Barstyčiai-Skuodas 35,2 km, Skuodo rajone, vairuodamas automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ta pačia automobilio važiavimo kryptimi, dešiniuoju kelkraščiu, viena paskui kitą ėjusias ir variusias dviračius sau iš dešinės pusės Z. N. ir G. N.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Z. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 p. reikalavimus.
Minėtame nutarime nurodyta, jog apklaustos nukentėjusiosios Z. N. ir G. N. parodė, kad dviračiai šviečiančių lempų neturėjo, tačiau ant dviračių buvo uždėti atšvaitai. Jos šviesą atspindinčių liemenių nevilkėjo. S. P. jokių pretenzijų neturi, joms žala atlyginta, su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia. Iš 2020 m. vasario 6 d. susitaikymo protokolų, kuriuos pasirašė nukentėjusiosios Z. N., G. N. ir S. P. matyti, kad jie susitaikė.
2020 m. sausio 4 d. Z. N., G. N. ir S. P. pasirašė susitarimus dėl pirmiau minėto eismo įvykio metu Z. N. ir G. N. padarytos po 500 Eur žalos atlyginimo. Pagal susitarimo 2 punktą Z. N., G. N. pareiškia, kad S. P. sumokėjus 500 Eur, jokių pretenzijų dėl minėtos sumos mokėjimo ir žalos kompensavimo neturės. Pagal susitarimo 3 punktą šalys patvirtina, kad 500 Eur suma yra vienintelė ir galutinė ir jokie vienašališki sumos dydžio pakeitimai negalimi.
2020 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 200/2020 (03) nurodyta, kad Z. N. padaryti šie sužalojimai: kaktos muštinė žaizda, veido dešinės pusės odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies ir juosmens sumušimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti automobiliui partrenkus pėsčiąją. Galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog dienyne užfiksuota, kad 2019-12-31 pati nueina į tualetą.
2020 m. sausio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 176/2020 (03) nustatyta, kad G. N. buvo padarytas veido dešinio skruosto srities sumušimas, atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis automobiliui partrenkus pėsčiąją.
2020 m. kovo 2 d. pretenzijomis Z. N. ir G. N. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio metu patirtos atitinkamai 3500 Eur ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. balandžio 1 d. raštu G. N., 2020 m. balandžio 21 d. raštu Z. N., pranešė, kad neturi pagrindo mokėti joms draudimo išmokų dėl neturtinės (moralinės) žalos dėl 2019 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio. Nurodė, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01075-20 yra nurodyta, jog S. P. jokių pretenzijų neturi, joms žala atlyginta, su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia. Žalos atlyginimą patvirtina 2020 m. sausio 4 d. jų ir S. P. pasirašyti susitarimai dėl žalos atlyginimo.
Dėl ginčo esmės
Šioje byloje tarp šalių ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl to kokia dėl minėto eismo įvykio ieškovių patirta žala ieškovėms yra (ne)atlyginta.
Ieškovės Z. N. ir G. N. nurodo, kad 2020 m. sausio 4 d. su trečiuoju asmeniu S. P. sudarytuose susitarimuose yra susitarta tik dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau tuo pačiu nurodo ir tai, kad 2020 m. vasario 10 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą jos S. P. jokių pretenzijų neturi, joms žala atlyginta, su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia. Be to, nurodo, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo jos reiškia atsakovei AB „Lietuvos draudimas“. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad trečiasis asmuo S. P. ieškovėms atlygino turtinę ir neturtinę žalą.
S. P. taip pat teigia, kad jis ieškovėms atlygino ir turtinę ir neturtinę žalą, nes pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi ieškovėms draudimo išmoką, būtų įgijusi teisę ją išsireikalauti iš jo. Dėl to jis siekė pats padengti žalas. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad S. P. turėjo tikslą ieškovėms atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Priešingu atveju, būtų nelogiška, jei S. P. būtų siekęs atlyginti ieškovėms tik turtinę žalą.
Taip pat S. P. nurodė, kad tai, jog ieškovėms buvo atlyginta ir neturtinė žala patvirtina tai, jog žymesnė turtinė žala joms nebuvo padaryta, o jis neturėjo jokio intereso sumokėti kievienai ieškovei po 500 Eur be pagrindo. Ieškovės G. N. atstovė ir ieškovė Z. N. teismo posėdyje parodė, kad buvo sudaužyti jų dviračių atšvaitai, taip pat G. N. dviračio purvo apsauga, tačiau nepateikė jokių duomenų kokia žala dėl to padaryta. Taip pat buvo nurodyta, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už vaistus. Z. N. parodė, kad už vaistus ligoninėje sumokėjo apie 100 Eur, tačiau tiek ji, tiek G. N. tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad S. P. ieškovėms atlygino turtinę ir neturtinę žalą.
Ieškovė Z. N. nurodė, kad susitarimą su S. P. ligoninėje sudarė būdama sužalota ir blogai jausdamasi po eismo įvykio. Tačiau liudytoja R. G. teisme parodė, kad ji yra S. P. sūnaus sugyventinė ir jie visi trys vyko į ligoninę pas Z. N.. Palatoje taip pat buvo Z. N. brolis ir, kaip ji mano, jo žmona, kurie taip pat perskaitė susitarimą, jį paaiškino Z. N.. Jiems taip pat buvo pasakyta, kad yra siekiama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. S. P. į ligoninę tartis su Z. N. dėl žalos atlyginimo buvo atvykes iš dviejų kartų. Jam pačiam buvo pasakyta nuspręsti ką jis siūlo, todėl jis ir pasiūlė po 500 Eur. Ieškovė Z. N. teisme minėtų aplinkybių neginčijo. Be to, nuo susitarimo pasirašymo 2020 m. sausio 4 d. iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2020 m. vasario 10 d. ieškovė turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją. Taip pat byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kodėl susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo aplinkybės tariamai neatitinka ir ieškovės G. N. valios.
Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalį atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
Trečiajam asmeniui S. P. eismo įvykio metu sužalojusiam ieškoves Z. N. ir G. N. kilo deliktinė civilinė atsakomybė – jis įgijo prievolę atlyginti ieškovėms padarytą žalą (turtinę ir neturtinę). S. P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl žalą ieškovėms TPVCAPDĮ nustatyta tvarka būtų turėjęs atlyginti jo draudikas. Tačiau S. P. dėl to, kad minėtas įvykis yra nedraudiminis pats atlygino ieškovėms padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir tokiu būdu išnyko jo civilinė atsakomybė.
Nustačius, kad trečiasis asmuo S. P. pats savo noru atlygino ieškovėms Z. N. ir G. N. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ieškovės S. P. neturi jokių pretenzijų nei dėl turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, pripažįstama, kad ieškovės nebeturi jokio teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.
Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad draudiko atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl draudiko (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) atsakomybės apimtis sutampa su transporto priemonės valdytojo (šiuo atveju S. P.) atsakomybės apimtimi. Kadangi ieškovės jau visiškai realizavo savo teisę į žalos atlyginimą iš transporto priemonės valdytojo ir dėl to jam nebeturi jokių pretenzijų, todėl laikytina, kad jos nebeturi jokių pretenzijų ir AB „Lietuvos draudimas“. Teisiniu požiūriu neįmanoma tokia situacija, kad eismo įvykio dalyvis yra neatsakingas (ar nebeatsakingas) dėl eismo įvykio metu kilusios žalos, tačiau jo draudikas yra atsakingas dėl minėtos žalos.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą darytina išvada, kad ieškovių ieškiniai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Trečiasis asmuo S. P. patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinius atmetant šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovių Z. N. ir G. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinius atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui S. P. iš ieškovių Z. N. ir G. N. lygiomis dalimis 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.