Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., J. D., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, paaiškino, kad gyveno su tėvais, kol jie buvo gyvi, juos prižiūrėjo. Mama paliko palikimą. Tėtis mirė 2011 metais, mama 2013 metais. Po mirties sūnus viską tvarkė, galvojo, kad tie pinigai jau išimti. Po kiek laiko iš banko atėjo raštas. Nuvažiavus pasakė, kad dar yra pinigų, tada kreipėsi pas notarą, o notaras pasiūlė kreiptis į teismą. Pareiškėja nurodė, kad gyveno ir naudojosi mamos daiktais. Ką mama paliko po mirties, viską priėmė. Nežinojo, kad pinigai yra likę. Kol buvo gyva mama parašė testamentą. Po mamos mirties pareiškėja gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi po mamos mirties likusiais daiktais. Prašo pareiškimą tenkinti.

8. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

9. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

10. Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, jog 2013 m. balandžio 10 d. mirė pareiškėjos G. K. mama M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjos tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjos brolis S. G. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja G. K. yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po mamos M. G. mirties likusį turtą. Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės 2019 m. birželio 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad po M. G., mirusios (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 17). Po pareiškėjos mamos M. G. mirties jos vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto. Gyvenamasis namas ir žemė prie namo, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno M. G., buvo registruota pareiškėjos G. K. vardu.

11. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. K. savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos M. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog pareiškėja liko gyventi savo namuose, kuriuose iki mirties gyveno jos mama M. G., rūpinosi visu jos likusiu turtu, t. y. asmeniniais daiktais, likusiais bendrais baldais, buitinės technikos prietaisais, šaldytuvu, televizoriumi ir kitais daiktais. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė nei vieno daikto, kuris asmeniškai priklausė jos mamai M. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotas asmuo J. K., kuri nurodė, kad ,,ne senelių tie daiktai pirkti, o pačios pareiškėjos, ar dovanoti kitų“.

13. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėja M. G. nemažiau kaip vienerius metus iki mirties gyveno kartu su pareiškėja G. K., pareiškėjos vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikėja su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie logiška, kad po jos mirties ir liko pas pareiškėja, tačiau vien tik palikėjos asmeninių daiktų, jos turėtų gyvenant pas pareiškėją metu, perėmimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktui.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjos ir jos atstovo nurodyti daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Byloje nenustatytos kitos reikšmingos aplinkybės, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, todėl vien tai, kad pareiškėja pasiliko savo mamos asmeninius daiktus ir namų apyvokos daiktus neįrodo, kad ji priėmė mamos M. G. palikimą.

16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek pačios pareiškėjos G. K. teismo posėdžio metu nurodytos faktinio pobūdžio aplinkybės, tiek jos atstovo ir suinteresuoto asmens paaiškinimai bei byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja G. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) būtų faktiškai atlikusi aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimą pradedant faktiškai jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Byloje susidarė 1,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau pareiškėja 2019 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.