Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. (toliau – nuteistasis) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį skirta 30 parų arešto bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir V. J. paskirta subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. J. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, jo išbūtas suėmime nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. spalio 30 d.

V. J. paskirta kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią V. J. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 30 d.

B. J. V. civilinis ieškinys dėl 5 000 eurų sumos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. J. nuspręsta nepriteisti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi ištaisyti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai: dalyvavusio prokuroro pavardė iš „Alijošius“ ištaisyta į „Elijošius“ ir teisminio proceso numeris iš „1-05-2-11195-2024-0“ ištaisytas į „1-05-2-11159-2024-0“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. veikdamas su M. K. (kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjęs) ir tyrimo metu -11-nenustatytais, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, turėdamas išankstinę tyčia apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su M. K. 2023 m. rugpjūčio 4 d. apie 11 val. nuvyko pas nukentėjusiąją B. J. V. į namus (duomenys neskelbtini), kur, prisistatę policijos pareigūnais, apgaule užvaldė nukentėjusiosios B. J. V. pinigus – 5 000 eurų, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, B. J. V. priklausantį, turtą – 5 000 eurų.

1.2. Be to, V. J. 2023 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 14.17 val. iki 14.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – alkoholinių gėrimų: „COGNAC HENNESSY“, 1 vnt., 62,95 eurų vertės, „COGNAC HENNESSY“, 1 vnt., 37,95 eurų vertės, „TULLAMORE DEW“, 4 vnt., 115,80 eurų bendros vertės, „ALANTINES SCOTCH“, 1 vnt., 19,99 eurų vertės, „ARARAT 10YO AKHTMAR“, 4 vnt., 91,80 eurų bendros vertės, „CHIVAS REGAL SHOTCH“, 1 vnt., 29,95 eurų vertės, „COGNAC COURVAISIER“, 1 vnt., 29,95 eurų vertės, nesusimokėjęs už prekes, išėjo iš parduotuvės ir šiais veiksmais viso padarė UAB „IKI Lietuva“ 388,39 eurų turtinę žalą.

2. Prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. J. V. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur sumos priteisimo paliktas nenagrinėtu ir B. J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti solidariai iš V. J. ir M. K. B. J. V. naudai 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, skirti turto konfiskavimą ir iš V. J. išieškoti valstybės naudai visą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 388,39 Eur; ištaisyti pastebėtus rašymo apsirikimus, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodant, kad teisminio proceso numeris yra 1-05-2-00059-2024-0 ir kad baudžiamoji byla išnagrinėta dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui.

2.1. Skunde nurodoma, kad civilinė ieškovė B. J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškinio dydis atitinka V. J., veikusio su M. K. (asmens, kurio byla buvo išskirta į atskirą procesą, bei kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjęs) ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu neteisėtai įgyto turto vertei, žala civilinei ieškovei padaryta kaltais tyčiniais V. J., veikusio kartu su kitais asmenimis, veiksmais.

2.2. Prokuroro vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp nuteisto šioje baudžiamojoje byloje V. J. veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl, nukentėjusiosios civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš V. J. ir M. K. nukentėjusiosios naudai 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti, o ne paliktas nenagrinėtu.

2.3. Skunde teigiama, kad nesilaikydamas įstatymų reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtu nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur sumos, nepagrįstai nukentėjusiajai nesudarė galimybės žalą solidariai išsiieškoti iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų, nors tokią galimybę numatė ir įstatymų nuostatos bei formuojama teismų praktika, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pagrobto 388,39 Eur vertės turto civilinio ieškinio nereiškė, neteisėtai užvaldytas turtas nebuvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, iš nuteistojo V. J. parodymų matyti, kad jis pagrobto turto nebeturi, nes alkoholinius gėrimus pardavė, kai kuriuos pats išgėrė, o gautas lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui (pragyvenimui, maistui, alkoholiui, tuo metu neturėjo kur gyventi, tai išleido pinigus nakvynei), taigi, nuteistasis V. J. turėjo naudos iš nusikalstamos veikos. Pastarosios aplinkybės, taip pat įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, prokuroro vertinimu rodo, jog pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas iš nuteistojo V. J. nusikalstamos veikos rezultato, t. y. pagrobto turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro teigimu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuteistajam V. J. turi būti skirtas turto konfiskavimas ir iš jo turi būti išieškoma valstybės naudai visa pagrobto turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 388,39 Eur.

2.5. Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pastebėti rašymo apsirikimai, t. y. jo dalyje klaidingai nurodytas teisminio proceso numeris, nes nurodyta Nr. 1-05-2- 00095-2024-0, nors turėjo būti Nr. 1-05-2-00059-2024-0, taip pat klaidingai nurodyta ir byloje dalyvavusio prokuroro pavardė, nes buvo nurodyta Arminas Alijošius, nors turėjo būti nurodyta Elijošius. Prokuroro vertinimu, šie rašymo apsirikimai turi būti ištaisyti, tikslinant skundžiamo nuosprendžio įžanginę dalį ir nurodant teisingus teisminio proceso numerį ir byloje dalyvavusio prokuroro pavardę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išskyrus jo punktą dėl rašymo apsirikimo, kurį pirmosios instancijos teismas ištaisė nutartimi. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad dėl apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo palieka spręsti teismo nuožiūra, o skundą dalyje dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prašo atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei nuteistajam paskirtos bausmės, šie klausimai teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių. Vis dėlto, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, taip pat netinkamai nustatė nuteistajam į paskirtą bausmę įskaičiuotino laiko pradžią bei padarė rašymo apsirikimų, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Dėl netinkamo sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtą bausmę

6. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. J. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laiką, jo išbūtas suėmime nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. spalio 30 d. Remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (5 t., b. l. 160–164). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2025 m. liepos 16 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. 2025 m. liepos 15 d. buvo konvojuotas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką (6 t., b. l. 92–93). Taip pat byloje esantys Lietuvos policijos generalinio komisaro 2025 m. liepos 10 d. įsakymo kopija (6 t., b. l. 94–95), sąskaitų kopijos (6 t., b. l. 96–103), bilietų kopijos (6 t., b. l. 104–106), viešbučio užsakymo ir kelionių draudimo kopijos (6 t., b. l. 109–115) patvirtina, kad du policijos pareigūnai 2025 m. liepos 14–15 dienomis buvo komandiruoti į Vokietiją, vykdant Vokietijoje sulaikyto, Lietuvoje paieškomo V. J. perėmimą. Taip pat iš byloje esančių bilietų kopijų matyti, kad nuteistasis V. J. kartu su policijos pareigūnais 2025 m. liepos 15 d., 21.50 val., išskrido iš Berlyno į Vilnių (6 t., b. l. 105–108). Tuo tarpu 2025 m. liepos 16 d. įtariamojo suėmimo protokole nurodyta, kad V. J. faktiškai suimtas 2025 m. liepos 16 d., 01.50 val., Vilniaus tarptautiniame oro uoste (5 t., b. l. 167–168).

8. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad V. J. Lietuvos pareigūnams buvo perduotas 2025 m. liepos 15 d., todėl ir faktinis nuteistojo sulaikymo laikas yra 2025 m. liepos 15 d., o ne 2025 m. liepos 16 d., kai nuteistasis kartu su Lietuvos policijos pareigūnais parskrido iš Berlyno į Vilnių. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistojo V. J. suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę keičiamas, nurodant, kad į paskirtą bausmę įskaičiuotino laiko termino pradžia skaičiuojama ne nuo 2025 m. liepos 16 d., o nuo 2025 m. liepos 15 d.

Dėl civilinio ieškinio

9. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas nukentėjusiosios B. J. V. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur turtinės žalos, kurią ji patyrė dėl apgaulės būdu iš jos išviliotų pinigų (1 t., b. l. 100). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamą veiką įvykdė nuteistasis V. J. kartu su M. K. ir pastarasis dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1169-409/2024 (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d.). Taip pat ulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiosios B. J. V. civilinis ieškinys ir iš M. K. priteisti nukentėjusiajai 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo ieškinį palaikė, ginčo dėl ieškinio dydžio byloje nėra.

10. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios B. J. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, motyvuojant tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas ir šis ieškinys tenkintas 5 000 Eur sumai, ieškinį priteisiant iš nuteistojo bendrininko M. K. bei kad nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti, kadangi jis prieštarauja tiek įstatymui, tiek teismų praktikai. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog šioje dalyje nuteistasis prieštaravimų nepareiškė.

11. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. V. J. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą procesą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens veiksmais, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 29).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog prokuroro apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieškinio yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismas, palikdamas nukentėjusiosios B. J. V. civilinį ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keičiamas ir nukentėjusiosios B. J. V. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur turtinės žalos tenkinamas visiškai, priteisiant iš V. J. (solidariai su kitu žalą padariusiu asmeniu – M. K.) nukentėjusiosios B. J. V. naudai 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

13. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė svetimą turtą (alkoholinius gėrimus) – nesusimokėjęs už prekes, išėjo iš parduotuvės ir šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso padarė 388,39 Eur turtinę žalą. Nuteistojo kaltė dėl aptariamo baudžiamojo nusižengimo įrodyta ne tik byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūrų protokolai), bet ir paties nuteistojo V. J. prisipažinimu. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.

14. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą ir iš nuteistojo išieškoti valstybės naudai visą pagrobto turto vertę – 388,39 Eur, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nepareiškė, o nuteistasis iš pagrobto turto gautas lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas iš nuteistojo nusikalstamos veikos rezultato, t. y. pagrobto turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

15. Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė ir nuteistojo pagrobtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, turtas bendrovei grąžintas nebuvo. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir nuteistasis, apklausiamas 2025 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje, nes nurodė, jog gėrimus pardavė, kai kuriuos pats išgėrė, kad neatsimena, kiek gavo pinigų už gėrimus, gal 100 Eur, kad pinigus išleido pragyvenimui, nakvynei, maistui, alkoholiui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir nors pirmosios instancijos teismo nebuvo prašoma taikyti BK 72 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje baudžiamojoje byloje netaikė turto konfiskavimo.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-7-76-719/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, 2K-232-648/2023, 2K-2-511/2024). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Pažymėtina, kad su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nesuderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to gauna naudos, nusikalstamų veikų darymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui. Pats nuteistasis V. J. patvirtino, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės dalį pagrobtų alkoholinių gėrimų išgėrė pats, o dalį pardavė ir gautus pinigus išleido pragyvenimui, nakvynei, maistui ir alkoholiui. Taigi, nuteistojo parduotas jo pagrobtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, turtas ne tik suteikė konkrečios naudos nuteistajam, nes jis gavo reikiamas paslaugas (nakvynę) ir prekes (masto, alkoholio), bet tuo pačiu nuteistasis išvengė prievolės už tokias paslaugas ir prekes apmokėti savo lėšomis, tokiu būdu nuteistasis ne tik įgyvendino savo turtinį interesą, bet ir neabejotinai gavo turtinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniu skundu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškus byloje civilinio ieškinio ir nenustačius, kad turtas šiai bendrovei būtų grąžintas, nuteistojo gauta nauda – 388,39 Eur, liko neišieškota, dėl ko nusikalstamos veikos padarymas tapo ekonomiškai naudingas ir tokia nauda laikytina nusikalstamos veikos rezultatu bei privalo būti išieškota iš V. J..

18. Be to, nors nuteistasis nurodė neprisimenantis, kiek gavo pinigų už parduotą pagrobtą turtą bei teigė galėjęs gauti 100 Eur, tačiau kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, remiantis formuojama teismų praktika, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nereiškiamas, tačiau kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs iš nusikalstamos veikos gautą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos nei jo vertė, laikoma, kad jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos atitinka realią užvaldyto turto vertę (rinkos vertę), o ne mažesnę vertę, kurią jis gavo realizavęs tokį turtą. Pažymėtina, kad turto pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas ar suvartojimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio, dėl to iš kaltininko išieškoma visa pagrobto turto vertė, o ne tik pinigų suma, kurią jis gavo pardavęs tokį turtą (Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 32).

19. Nors nuteistojo gynėjas prašė šioje dalyje apeliacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, jog nors byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, tačiau tai nereiškia, kad civilinis ieškovas tokią teisę yra praradęs ar jos yra atsisakęs ir negali prašyti turtinę žalą atlyginti civiline tvarka, kas sudarytų prielaidas šioje byloje iš asmens du kartus išieškoti tą pačią sumą, tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vykdomą baudžiamąjį procesą buvo žinoma, bendrovė į bylą teikė pareiškimus, taip pat pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimą vaizdo medžiagą bei kitus papildomus duomenis, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui buvo leista dalyvauti procese, taip pat bendrovė buvo informuota ir apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė ir nebuvo pripažinta civiline ieškove. Remiantis išdėstytu bei įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat ir tai, kad bendrovė nėra pareiškusi civilinio ieškinio, pagrobtas turas bendrovei nebuvo grąžintas, o nuteistasis gavo turtinės naudos iš bendrovės pagrobto turto, spręstina, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas turi būti taikomas.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš V. J. valstybės naudai išieškant 388,39 Eur, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobto turto vertę atitinkančios pinigų sumą.

Dėl rašymo apsirikimų

21. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, buvo neteisingai nurodytas teisminio proceso numeris – 1-05-2-00095-2024-0, kai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog bylos teisminio proceso numeris yra 1-05-2-00059-2024-0. Taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo prokuroras Arminas Elijošius, tačiau skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog byla išnagrinėta, dalyvaujant prokurorui Arminui Alijošiui. Šiuos rašymo apsirikimus prašoma ištaisyti ir apeliaciniu skundu.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai buvo informuoti apie Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. priimtą nutartį, kuria buvo ištaisyti minėti rašymo apsirikimai, padaryti skundžiamame nuosprendyje. Minėta nutartimi Alytaus apylinkės teismas ištaisė skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą dalyvavusio prokuroro pavardę iš „Alijošius“ į „Elijošius“ bei teisminio proceso numerį iš „1-05-2-11195-2024-0“ į „1-05-2-11159-2024-0“. Kaip minėta, prokuroras apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, išskyrus jo punktą dėl rašymo apsirikimo, kurį pirmosios instancijos teismas ištaisė nutartimi. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pats tinkamai ištaisė rašymo apsirikimą dėl prokuroro pavardės 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi, šis klausimas apeliacinio teismo nespręstinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi, taisant nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus, teisminio proceso numeris buvo ištaisytas netinkamai, vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, aptariamas rašymo apsirikimas taisomas šiuo nuosprendžiu, nurodant, kad šios bylos teisminio proceso numeris yra 1-05-2-00059-2024-0.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, taip pat padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad „kaltinamasis V. J., veikdamas su <...> ir tyrimo metu -11-nenustatytais, Lietuvos kalėjimų tarnybos <...>. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, žodžius „-11-nenustatytais“ keičiant į žodžius „nenustatytais asmenimis“. Pažymėtina, kad toks skundžiamame nuosprendyje išdėstytame kaltinime padaryto rašymo apsirikimo ištaisymas kaltinimo esmės nekeičia, nuteistojo teisinės padėties nesunkina ir remiantis kasacinio teismo praktika, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2013, 2K-293-222/2017, 2K-133-813/2025).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl į V. J. paskirtą bausmę įskaičiuotino laiko ir civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. J. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą sulaikyme ir suėmime, nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. spalio 30 d.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės B. J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti V. J. solidariai atsakingu kartu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1169-409/2024) nuteistu M. K., solidariai priteisiant 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nukentėjusiosios civilinės ieškovės B. J. V. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. valstybės naudai išieškoti 388,39 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus trisdešimt devynis euro centus).

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendyje ir 2025 m. lapkričio 20 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus dėl teisminio proceso numerio, nurodant, kad šios bylos teisminis proceso numeris yra 1-05-2-00059-2024-0.

Kitos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.