- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- BIK-340/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36269-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Arūnas Budrys, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- F. K.
- Advokatai
- Romas Kersnauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo F. K. (F. K.), gimusio 2002 metais, (toliau tekste – F. K.) gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo F. K. gynėjas advokatas R. Kersnauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl F. K. ir bylą pagal jo paduotą apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė.
Pasak kasatoriaus, F. K. kaltinime nurodytu laiku buvo nepilnametis ir tėvų verslo reikalai jam nebuvo žinomi. Tik formaliai konstatuota, kad F. K. veiksmuose yra nusikaltimo, nurodyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Bylos įrodymai patvirtina, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų. Nuteistajam nebuvo žinoma, kaip darbuotojai atsirado Lietuvoje ir kokiomis sąlygomis jie sutiko dirbti. Su nukentėjusiaisiais jis nesitarė dėl jų darbo ar darbo ir gyvenimo sąlygų. Tai sprendė jo tėvai. F. K. niekaip negalėjo apgauti nukentėjusiųjų ar juos iš anksto suklaidinti. Jis buvo nepilnametis ir negalėjo nukentėjusiųjų įdarbinti, mokėti jiems darbo užmokestį. Nėra įrodyta F. K. tyčia, t. y., kad jis būtų siekęs, kad žmonės būtų išnaudojami, jam buvo tas pats, kas dirbs tėvams priklausančiuose atrakcionuose. Taip pat F. K. nebuvo žinoma, kiek darbuotojams mokama už darbą, mano, kad galutinai tėvai su jais atsiskaitydavo pasibaigus darbo sezonui.