Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas kartu su nepilnamečiu sūnumi ir močiute V. V. gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga. Berniukas turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais ir daiktais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygos. Tarnybos darbuotojai pakalbinus nepilnametį, jis sakė, kad jo santykiai su močiute ir tėvu yra labai geri, jis nori likti gyventi su jais, o mamai jaučia nuoskaudą, kad jį iškeitė į kitą žmogų. Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, jo darbo pajamos apie 600–700 Eur/ mėn. Atsakovė kartu su sugyventiniu ir jo sūnumi, bei sugyventinio motina gyvena (duomenys neskelbtini) keturių kambarių bute su visais patogumais. Tiek atsakovės, tiek jos sugyventinio šeimos Tarnybai žinomos. Atsakovės sugyventinio šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šiuo metu taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Atsakovė niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Tarnyba, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, faktinę padėtį, vaiko išsakytą nuomonę, mano, kad nepilnamečio A. B. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiktų vaiko interesus. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas sūnui užtikrintų tik minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tuo atveju, jei atsakovė panaudojo vaiko išlaikymui skirtas lėšas ne vaiko interesams, o savo reikmėms, ieškovui tenka pareiga tai įrodyti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, tačiau nurodė, kad ieškovas atsisako reikalavimo dėl 1018,91 Eur priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai už ne vaiko interesais panaudotą išlaikymą. Papildomai paaiškino, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nustatyti nepilnamečio A. B. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi vaikas faktiškai gyvena su tėvu, o vaiko motina nuo 2019 m. liepos mėn. absoliučiai nesirūpina sūnumi, išlaikymo neteikia. Atsakovė procesiniuose dokumentuose išreiškė sutikimą dėl šio atsakovo reikalavimo, todėl dėl šios ieškinio dalies ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, iš atsakovės turi būti priteistinas išlaikymas po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nors Sprendimu priteistas išlaikymas yra 87 Eur dydžio, tačiau dėl indeksacijos antstolis šiuo metu iš ieškovo nuskaičiuoja apie 120–122 Eur. Prašomas išlaikymo dydis yra minimalus ir itin mažas, todėl atsakovė tikrai turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovo darbo užmokestis labai svyruojantis, vasaros sezono metu yra didesnis nei žiemą. Atsakovė gauna socialinę išmoką už vaiką, duomenų, kad atsakovė prieš tai nebūtų galėjusi dirbti, nėra.

6. Tarnybos atstovė, teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir faktinę situaciją, nepilnamečio A. B. B. interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Vaikui gyvenant su tėvu jam bus sudarytos geresnės sąlygos. Pažymėjo, kas įstatymas nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius. Išlaikymas turi būti bent jau minimalios mėnesinės algos dydžio. Prašymas priteisti išlaikymą po 100 Eur yra akivaizdžiai per mažas, tačiau iš ieškovo ir atsakovės turtinės padėties akivaizdu, kad nė vienas iš tėvų nėra pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą.

7. Atsakovė V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – teismo šaukimas 2020 m. birželio 23 d. į teismo posėdį buvo siųstas asmeniškai atsakovei per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė buvo prisijungusi prie šios sistemos VEP posistemio ir 2020 m. birželio 24 d., 11.58 val. gavo jai siųstus procesinius dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovei tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovė nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti, o ieškovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du vaikus – A. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16492-656/2007, nutraukė šalių santuoką, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko A. B. B. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (87 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eS2-22629-1050/2019, G. B. B. paimtas iš šeimos, ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose.

9. Atsakovei pripažinus ieškinį iš dalies, teismas jį tenkina surašydamas sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

10. CK 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovė 2019 m. liepos mėn. išvyko gyventi į kitą miestą ir nuo to laiko visiškai nesirūpina ir nesidomi nepilnamečiu A. B. B. Šiuo metu nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su ieškovu ir močiute V. V., taip pat nepilnametis išreiškė norą ir toliau gyventi su jais. Atsakovė sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu.

12. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus. Tos pačios nuomonės yra Tarnyba. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių šalių sūnaus A. B. B. gyvenamoji vieta būtų keistina, nustatant ją su ieškovu.

13. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Nustačius nepilnamečio A. B. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16492-656/20007, priteisto iš A. B. išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. B. B. išieškojimas nutraukiamas ir išlaikymas nepilnamečiam A. B. B. priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

16. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

19. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020; ir kt.). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 200 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams ir (ar) maisto papildams, kanceliarinėms priemonėms, mobiliojo ryšio išlaidoms. Nepaisant to, kad ieškovas nedetalizavo ir nenurodė, kokios konkrečios sumos yra išleidžiamos būtiniesiems poreikiams patenkinti, į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 100 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas minimaliu. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo paskaičiuoto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio neginčija, priešingai nurodo, kad sutinka mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau ne didesnį nei buvo priteistas iš ieškovo.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė išreiškė sutikimą mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, ne didesnį nei buvo priteistas iš ieškovo, t. y. 87 Eur, ir įvertinęs, kad nuo 2007 m. gruodžio 20 d., kuomet šalių sūnui buvo priteistas išlaikymas praėjo daugiau nei dešimt metų, priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir yra beveik tapatus prašomam išlaikymo dydžiui, sprendžia, jog atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl prašomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

22. Esant nurodytam, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, skiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

23. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

24. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo

25. Ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės 1018,91 Eur ieškovo naudai už ne vaiko interesais panaudotą išlaikymą. Teismas išaiškino ieškovui ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmes.

26. CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovui pareiškus, kad jis atsisako reikalavimų priteisti iš atsakovės 1018,91 Eur už ne vaiko interesais panaudotą išlaikymą, teismas ieškinio reikalavimo atsisakymą priima. Ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso patyrė 438 Eur (75 + 363) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas 438 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16492-656/2007, nustatytą nepilnamečio A. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16492-656/2007, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam A. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 (vieną šimtą) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovą A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam A. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės 1018,91 Eur už ne vaiko interesais panaudotą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 438 (keturis šimtus trisdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27 (dvidešimt septynis) Eur. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.