- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-1378-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01552-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. Č., A. Č.
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų B. Č. ir A. Č. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys - A. Č., B. Č., antstolis D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuriame nurodė, kad antstolis D. K. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-26 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-21287-221/2008 dėl 640,94 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai. Skolininkas nedirba, turto ar pajamų į kurias galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, neturi. Antstolis vykdymo metu nustatė, kad skolininkas turi sutuoktinę B. Č., kuri SoDros duomenimis, dirba UAB „Interios keramikos studija“. Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko turto dalį nuo jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog antstolė U. D. neturėjo teisės persiųsti, o antstolis D. K. priimti vykdomąjį dokumentą. Praleistas 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui senaties terminas. Antstolis/jo padėjėja atsisakė pateikti vykdomąją bylą susipažinimui. Antstolio padėjėja aiškiai davė suprasti, jog yra svarbūs tik išieškotojo interesai. Jos sutuoktinis antstoliui nurodė, jog išieškoma suma UAB „Bitė“ naudai, nors tokios paslaugos sutuoktiniui nebuvo suteiktos, be to, sutuoktinis negali apsiginti, nes teismas priėmė sprendimą už akių. Sutuoktiniui niekada nebuvo įteikti jokie dokumentai: nei teismo sprendimas už akių, nei kiti procesiniai dokumentai. Išieškotojas naudojasi skolininkų teisiniu neišprusimu ir bando pasipelnyti skolininkų sąskaita.
Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog jo ir sutuoktinės atsiliepime išdėstyti motyvai sutampa. Pažymėjo, jog negali susipažinti su civiline byla, skolos nepripažįsta. Antstolis vykdo išieškojimą iš jo sutuoktinės, prieš tai jos neinformavęs, areštavo sąskaitą. Jo keturių asmenų (sutuoktinės, jo ir 2 mažamečių vaikų) šeimos pajamas sudaro tik žmonos atlyginimas, t.y. po mokesčių 270,75 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino - nustatė, kad skolininko A. Č. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su B. Č. sudaro ½ dalį B. Č. gaunamų pajamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos; nustatė, kad, išieškant skolą iš A. Č. galima nukreipti išieškojimą į B. Č. pinigines lėšas, gaunamas iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, išskaitant 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nukrypti ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, teismas turi teisę atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas nematė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo ir sprendė, kad skolininko A. Č. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. sutuoktinės B. Č. gaunamame darbo užmokestyje, yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau MMA) dydžio, ir 35 procentai nuo dalies viršijančios MMA.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. Č. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį panaikinti; netenkinti prašymo dėl turto padalinimo; nutraukti išieškojimą iš jos asmeninio atlyginimo; grąžinti areštuotas lėšas; nutraukti vykdomąją bylą, kurią vykdo antstolis D. K.; įpareigoti antstolį supažindinti su vykdomąja byla, taip pat su teismo sprendimu, kuriuo priteistos milžiniškos sumos iš suinteresuoto asmens A. Č.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį, neatsižvelgė į jos du mažamečius vaikus, sutuoktinį ir materialinę šeimos padėtį. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis neigia išieškotinos skolos atsiradimą. Ji vienintelė išlaiko šeimą, o jos alga nesudaro 100 Eur asmeniui. Paaiškino, jog nėra susipažinusi su vykdomąja byla, todėl nežino, nuo ko turi gintis.
Suinteresuotas asmuo A. Č. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį panaikinti. Nurodė, kad nesutinka su iš jo išieškoma skola, jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Nurodė, kad turi ribotas galimybes rinkti duomenis ir informaciją. Antstolis K. nepagrįstai atsisako leisti susipažinti su vykdomąja byla. Prašė nesinaudoti jo neišprusimu.
Atsiliepimas
Išieškotojas Lindorff Oy, veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti suinteresuotų asmenų skundus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas per visą priverstinio vykdymo laikotarpį neturėjo turto ar pajamų, iš kurio būtų galima išieškoti ar dalimis dengti susidariusį išieškojimą, todėl skolos bei palūkanų išieškojimas iš A. Č. nustatytos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra tinkamas, teisėtas bei proporcingas išieškotojų teisių užtikrinimas vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju tikrinamas nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumas bei pagrįstumas.
Bylos duomenimis, 2015-11-09 antstolė Lina U. D., vadovaudamasi CPK 590 straipsnio 4 dalimi, iš išieškotojo prašymu, persiuntė antstoliui D. K. toliau vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-26 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-21287-221/2008 dėl 640,94 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Č. trečios eilės išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad skolininkas A. Č. 2010-08-05 susituokė su B. Č.. Nustatęs, kad skolininkas neturi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma visa skolos suma, 2015-12-29 patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą UAB „Interios keramikos studija“ ir kartu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pastarojo sutuoktine B. Č. nustatymo. 2016-01-18 išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (civilinė byla Nr. e2VP-7375-809/2016).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino.
Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, suinteresuoti asmenys A. Č. ir B. Č. pateikė atskiruosius skundus, kurie iš esmės buvo grindžiami sunkia materialine padėtimi, nesutikimu su išieškoma skolos suma bei argumentais, kad antstolis nepagrįstai neleidžia susipažinti su vykdomąja byla, o išieškojimą vykdo pažeisdamas senaties terminus.
Teismas pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. (CPK 667 str. ). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas A. Č. turto neturi, yra bedarbis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį likusiame turte – jo sutuoktinės gaunamose pajamose.
Pažymėtina, jog suinteresuotų asmenų skunduose dėstomi argumentai apie sunkią finansinę padėtį, negali atleisti nuo pareigos vykdyti prievoles, kadangi šių prievolių nevykdymas pažeistų jau ne tik suinteresuotų asmenų, bet ir kreditoriaus interesus. Be to, apeliantams nurodytina, jog jų argumentas, kad nukreipus išieškojimą į ½ dalį skolininko sutuoktinės pajamų, ši liks visiškai be jokių lėšų, yra nepagrįstas, nes tokio išieškojimo ribojimas yra nustatytas CPK 736-739 str.
Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydami, jog nepripažįsta išieškomos skolos ir kad ši antstolio yra išieškoma nepagrįstai, apeliantai nenurodė jokių šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl atskirųjų skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Tas pats pasakytina ir apie atskirųjų skundų argumentus, jog antstolis D. K. neleidžia suinteresuotiems asmenims susipažinti su vykdomąja byla, kadangi apeliantai nepateikė įrodymų, jog į antstolio kontorą buvo kreiptasi ir kad jiems nebuvo leista susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Iš esmės atskirojo skundo argumentai yra grindžiami niekuo neparemtais apeliantų subjektyviais teiginiais.
Atskiruosiuose skunduose apeliantai nurodė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą pažeisdamas bet kokius vykdymo senaties terminus, be to, nustatęs, kad skolininkas neturi turto, antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais teiginiais.
Pažymėtina, jog CPK 631 straipsnis numato atvejus, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. CPK 631 straipsnio 1 d. 2 p. įtvirtina, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir tais atvejais, kuomet skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.
Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
Kaip jau minėta, vykdomosiose bylose antstolis visais įmanomais būdais turi stengtis nustatyti, ar skolininkas turi turto, todėl nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su B. Č., pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą UAB „Interios keramikos studija“ ir kartu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pastarojo sutuoktine B. Č. nustatymo.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.