Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1360-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
e2S-1360-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00220-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
R. R., notarė A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1360-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00220-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2YT-4159-615/2017 pagal pareiškėjos J. Č. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys R. R., notarė A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja skunde dėl notarės veiksmų prašė pripažinti negaliojančiu 2016-11-14 notarės A. U. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad 2015-10-13 pareiškėja pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti R. R. 3 327 Eur iki 2016-11-05. Vekselio turėtojas R. R. neįvykdė savo pareigos pateikti vekselį apmokėti bei pranešti vekselio davėjui, kad vekselis yra neapmokėtas, nesilaikė įstatymu numatytos pareigos atlikti veiksmus, kurie yra imperatyviai nurodyti įstatymo, todėl vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos J. Č. skundą dėl notarės A. U. veiksmų atmetė. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-01-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų iš J. Č. sustabdymą antstolės N. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad vekselio turėtojas 2016-11-07 išsiuntė vekselio davėjai registruotu paštu 2015-10-13 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytu vekselio davėjos adresu pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vekselio davėjai bus pateiktas apmokėjimui nutartyje aukščiau nurodytas paprastas neprotestuotinas vekselis. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad pareiškėjai atvykus vekselyje nurodytu adresu pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė apmokėti vekselį, nes vekselio turėtojas vekselio nepateikė, pareiškėjos nepriėmė ar pan. Teismas pranešimo registruotu laišku išsiuntimą vekselio mokėtojui, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį, laikė tinkamu vekselio pateikimu. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad būtų pažeistas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje numatytos procedūros tikslas- užtikrinti vekselio davėjos interesus apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau negu vieną kartą.Teismas nurodė, kad vekselio turėtojas 2016-11-07 ir 2016-11-10 pranešimais registruotu paštu 2015-10-13 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytu vekselio davėjos adresu pranešė vekselio davėjai apie vekselio neapmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 4 dalį pranešimą apie neapmokėjimą galima pateikti bet kokia forma, o pagal to paties straipsnio 5 dalį laikoma, jog terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu, teismas laikė, kad civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog vekselio turėtojas tinkamai informavo vekselio davėją apie vekselio neapmokėjimą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja J. Č., atstovaujama advokato M. V., prašo panaikinti 2017 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatsižvelgė į byloje svarbias aplinkybes ir formaliai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo aiškinimu 2016-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-728-883/2016. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad į bylą pateiktas pašto siuntos kvitas ir sąskaita faktūra yra išrašyti UAB (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad pašto korespondencijas pareiškėjai siuntė ši įmonė, tačiau pareiškėja su UAB (duomenys neskelbtini) nėra saistoma jokiais teisiniais santykiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antrasis UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas išvis nebuvo įteiktas adresatui (informacija matyti iš www.post.lt duomenų bazės pagal siuntos brūkšninį kodą). Pareiškėja iš R. R. nėra gavusi pašto korespondencijų, t. y. vekselio turėtojas R. R. neįvykdė savo pareigos pateikti vekselį apmokėti bei pranešti vekselio davėjui, kad vekselis yra neapmokėtas.Vykdomasis įrašas buvo atliktas 2016-11-14, tačiau apie jį pareiškėja sužinojo tik 2016-12-16 (gavusi raginimą iš antstolės), kadangi vekselio turėtojas apie ketinamus atlikti veiksmus pareiškėjos neinformavo. Notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, veikė neteisėtai, pažeidė pareiškėjos, kaip skolininkės, teises bei galiojančius norminius aktus. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nustatyta, jog notaras, priėmęs vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, turi pareikalauti, jog vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, o jų nepateikus - atidėti notarinį veiksmą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. Č. skundas dėl notarės A. U. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. Č. pagal 2015-10-16 paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2016-11-05 3 327 Eur R. R. (b. l. 17). Vekselio turėtojas R. R. išsiuntė 2016-11-07 pranešimą vekselio davėjai J. Č. dėl vekselio pateikimo apmokėti (b. l. 12). Pranešimas išsiųstas registruotu paštu (b. l. 13). Vekselio turėtojas R. R. išsiuntė 2016-11-10 pranešimą vekselio davėjai J. Č. dėl vekselio neapmokėjimo (b. l. 8). Pranešimas išsiųstas registruotu paštu (b. l. 9). 2016-11-14 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. U. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2015-10-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b. l. 11). Vykdomasis įrašas 2016-11-16 patvarkymu priimtas vykdyti antstolės N. B. kontoroje (v. b. l. 6).Apeliantės pagrindinis argumentas dėl kurio ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi yra tai, kad vekselio turėtojas R. R., neįvykdė savo pareigos pateikti vekselį apmokėti bei pranešti vekselio davėjui, kad vekselis yra neapmokėtas, o pateiktas pašto siuntos kvitas ir sąskaita faktūra yra išrašyti UAB (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad pašto korespondencijas pareiškėjai siuntė ši įmonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau, -ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vekselio turėtojas gali indosantams, davėjui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pareikšti reikalavimus sumokėti jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo ĮPVĮ nuostatos nenumato draudimo vekselio turėtojui siekiant tinkamai įvykdyti ĮPVĮ 40 str. 1 d. ir 47 str. reikalavimus pasinaudoti kitų asmenų paslaugomis atliekant korespondencijos siuntimo veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą. Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies. Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti ir, tuo atveju, jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant galimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014). Šios nutarties 10 punkte nustatyta, kad paprastojo vekselio turėtojas vykdydamas ĮPVĮ 40 str. 1 d. ir 47 str. reikalavimus 2016-11-07 ir 2016-11-10 išsiuntė paprastojo vekselio davėjai pranešimus dėl vekselio pateikimo apmokėti ir dėl vekselio neapmokėjimo ĮPVĮ nustatytais terminais. Pranešimuose adresatu nurodoma vekselio davėja J. Č., o pranešimus pasirašo R. R.. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad gavo kitokio turinio pranešimus, kad pranešimuose nurodyti kiti gavėjai ar pan. (CPK 178 str.). Už abiejų pranešimų išsiuntimą pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 14), tačiau tai negali būti pripažintina netinkamu vekselio turėtojo ĮPVĮ 40 str. 1 d. ir 47 str. reikalavimų įvykdymu. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik tai, kad už siuntimo paslaugas AB „Lietuvos paštas“ apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Be to, ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pranešimo registruotu laišku išsiuntimą vekselio mokėtojui, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį, laikė tinkamu vekselio pateikimu (CPK 185 str.).Pažymėtina ir tai, kad vekselio turėtojo R. R. reikalavimo teisė į apeliantę pagal neprotestuotiną vekselį yra galiojanti, apeliantė vekselyje nurodytos sumos iš esmės neginčija (t.y. neįrodinėja, kad būtų vekselį ar jo dalį apmokėjusi), apeliantė neneigia, kad pirmąjį 2017-11-07 pranešimą yra gavusi ir jai žinomas vekselio turėtojo reikalavimas jos atžvilgiu. Todėl šiuo atveju vekselio turėtojo įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų R. R. teises gauti savo reikalavimo patenkinimą.Dėl apeliantės nurodomų argumentų šios nutarties 6.4 punkte apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nebuvo nurodomi ir jais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.), be to, jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės J. Č. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 9,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,52 Eur (devynis Eur ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė