Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai A. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. K., suinteresuotam asmeniui V. S.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANRN-2956-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 80 Eur bauda už tai, kad jos kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“) valdybos pirmininkės nurodymu 2019 m. rugpjūčio 24 d. 13 val. buvo neteisėtai išpjauta gyvatvorė V. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip gyvatvorė buvo sunaikinta.

A. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji nubausta be jokio teisinio pagrindo. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 3 d. su administraciniu nurodymu iki 2020 m. rugsėjo 18 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 40 Eur. Akivaizdu, kad jai, kaip fiziniam asmeniui, paskirta 40 Eur bauda neatitinka įstatyme numatytos baudos dydžio. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, kai policija 2019 m. rugpjūčio 24 d. gavo V. S. pranešimą dėl jai nuosavybės teise priklausančios gyvatvorės išpjovimo SB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) Tačiau A. S. neatliko gyvatvorės pjovimo darbų ir sprendimas nupjauti gyvatvorę buvo ne jos vienos, tokį sprendimą priėmė SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę policijos pareigūnai teigė, kad ne ji turi būti nubausta. Tyrėjas A. K., išduodamas jai skundžiamo nutarimo kopiją, 2020 m. spalio 19 d. žodžiu pripažino, kad ji nubausta neteisingai, atsiprašė ir patarė nutarimą skųsti. Tokie policijos pareigūnų veiksmai nesuprantami, neteisėti ir pažeidžiantys asmens teises ir teisėtus interesus. Tyrimas atliktas paviršutiniškai, tyrėjai elgėsi neprofesionaliai ir nekompetentingai, jie neanalizavo jos pateiktų dokumentų, pagrindžiančių jos nekaltumą, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Institucijos nutarime nurodyta, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi, tačiau tai visiškai klaidinga informacija. Pareiškėja nuo tyrimo pradžios tvirtino, kad kaltės nepripažįsta. SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu 2018 m. balandžio 28 d. ji buvo išrinkta bendrijos valdybos pirmininke. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas yra bendrijos valdyba. Bendrija organizuoja ir vykdo veiklą, kuri reikalinga bendrijos turtui prižiūrėti ir tinkamai naudoti, organizuoja mėgėjų sodo teritorijoje planavimą, įgyvendina programas, padedančias sutvarkyti bendrijos teritorijas ir sudaryti palankias sąlygas būsto plėtrai. Bendrijos narių susirinkimas nustato bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką, o taip pat nustato bendrijos valdybos įgaliojimus. Tai numato Sodininkų bendrijų įstatymas, SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės, todėl A. S., būdama bendrijos valdybos pirmininke, veikia ne kaip fizinis asmuo, o tiesiog vykdo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybai pavestas funkcijas. Bendrijos narių susirinkimas dar 2016 m. priėmė sprendimą platinti (duomenys neskelbtini) gatvę ir sutvarkyti, išgenėti, iškirsti šalia kelio augančius želdynus, o sodo sklypų, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, savininkams pranešti, jog pašalintų bet kokius želdynus, augančius šalia kelio ar kelio ribose. Toks pranešimas 2016 m. spalio 18 d. buvo išsiųstas registruotais laiškais 41 bendrijos nariui, taip pat ir (duomenys neskelbtini) sklypo, kurio nuosavybė šiuo metu priklauso V. S., savininkui R. J.. 2018 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. S. įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais ir pateikė prašymą priimti ją į SB „(duomenys neskelbtini)“ narius. Tada ji žodžiu buvo informuota apie privalomą gyvatvorės pašalinimą, nes gyvatvorė, peraugusi į valstybinės žemės teritoriją, trukdė eismui. Be to, ir 2018 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku V. S. buvo paraginta nupjauti gyvatvorę. Į žodinius ir raštiškus prašymus V. S. nereagavo, nors jos sklype gyvatvorė pasodinta, nesilaikant atstumo tarp sodo sklypo ribos ir kelio bei neturint rašytinio bendrijos sutikimo (SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 59.4, 76 punktai), todėl turėjo būti sutvarkyta. Gyvatvorė iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo akivaizdžiai peraugusi, vietomis iki 130 cm aukščio, trukdė (braižė) keliu važiuojančias ir prasilenkiančias transporto priemones, dėl to bendrijos nariai nuolat skundėsi susirinkimų metu, todėl atlikus (duomenys neskelbtini) gatvės kelio matavimus, buvo pradėti kelio pakraščių tvarkymo darbai. SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ir remiantis 2019 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. K-08-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė L. R. 2019 m. rugpjūčio 13 d. atliko kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., atkarpos ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nužymėjimą vietovėje ir savo paaiškinimu konstatavo, kad ženklinant vietovėje kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą ribą, ji sutampa su gyvatvorės viduriu. Todėl matininkė darė išvadą, kad gyvatvorė pasodinta ant sklypo ribos, ir konstatuoti žalos faktą nėra pagrindo, juolab kad gyvatvorė 2019 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo išnaikinta, nebuvo iškirstos jos šaknys (kelmai), ji toliau veši ir auga. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, jog pati V. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu patvirtino, jog gyvatvorė buvo pasodinta valstybinėje žemėje, tačiau jokių veiksmų pašalinti gyvatvorę iki šiol nesiėmė. 2019 m. vasarą buvo atlikti visi pasiruošimo darbai (duomenys neskelbtini) gatvės tvarkymui, 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta sutartis su A. Š., dirbančiu pagal verslo liudijimą, kuris įsipareigojo išpjauti valstybinėje žemėje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ribose augančias gyvatvores, medžius ir jų šakas, išlindusias į kelio ribą. Svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdama ženklinimą vietovėje, nustatė, kad kelio ir sklypo bendra riba sutampa su gyvatvorės viduriu, todėl ženklinimo taškai buvo pažymėti atmosferos poveikiui atspariais dažais. Šie ženklinimai buvo aptarti ir su A. Š., jam paaiškinta, kad pjauti reikia tik iki paženklinimo vietos. Tačiau vykdydamas pjovimo darbus, jis nupjovė ir V. S. žemės sklypo teritorijoje esančią gyvatvorės dalį, motyvuodamas tuo, kad atkeršijo V. S., su kuria anksčiau turėjo asmeninius santykius, gyveno su ja, o vėliau išsiskyrė. Apklausos metu A. Š. patvirtino savo asmeninius ryšius su V. S., jis nurodė, jog prieš pjaudamas gyvatvorę, parašė jai SMS žinutę, pranešdamas, kad pjauna jos gyvatvorę. Taigi, yra pagrindo manyti, kad A. Š. veikė piktybiškai ir savavališkai, jo veiksmai sukėlė pasekmes, dėl buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. 2020 m. kovo 26 d. apklausiamas policijos tyrėjo, jis nurodė neteisingą informaciją, painiojosi savo parodymuose, melavo, kad pareiškėja nurodė nupjauti visą gyvatvorę ir jis ją nupjovė, nes taip buvo numatyta sutartyje. Bet sutartyje buvo numatyta nupjauti tik valstybinėje žemėje esančią gyvatvorę, juolab kad riba, iki kurios reikėjo pjauti gyvatvorę, buvo pažymėta atmosferos poveikiui atsparia medžiaga ir A. Š. tai buvo žinoma. Šis asmuo melavo policijos tyrėjui, jog su bendrijos pirmininke apžiūrėjo visus neva tai turimus leidimus, nes gyvatvorės pjovimui leidimo nereikėjo ir SB „(duomenys neskelbtini)“ jo neturėjo. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. V. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir atsakovu nurodė A. S., bet parengiamojo teismo posėdžio metu ji patikslino ieškinį ir pakeitė atsakovą tinkamu atsakovu – SB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos manymu, tai rodo, kad V. S. nusprendė, jog A. S. nėra atsakinga už ieškovei galimai padarytą žalą, nes ji tik vykdė bendrijos pavestas funkcijas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėja A. S. prašė teismo panaikinti Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 1–5).

Institucija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 13.00 val. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės A. S. nurodymu buvo neteisėtai išpjauta V. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvatvorė, taip ji buvo sunaikinta. Tuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir už tai A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. A. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas kaip juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, o ne kaip fiziniam asmeniui, tačiau Institucijos pareigūnas R. G., rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, nepažymėjo, jog A. S. skiriama nuobauda kaip juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, nors administraciniame nurodyme tinkamai parinko pusę minimalios baudos, t. y. 40 Eur. Sutartyje, sudarytoje tarp SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės ir individualią veiklą vykdančio A. Š., nėra nurodyta, kaip elgtis su gyvatvorėmis, medžiais ir jų šakomis, kurios auga ant ribos tarp valstybinės žemės ir privataus sklypo, todėl galima preziumuoti, jog šią informaciją A. S. ir A. Š. turėjo aptarti žodžiu. Apklausos metu A. Š. nurodė, jog pirmininkė tiksliai nurodė, kad gyvatvorę reikia nupjauti visą, o ne apgenėti, o A. S. aiškino, jog nežino, kodėl A. Š. išpjovė visą gyvatvorę, toks leidimas jam nebuvo duotas. A. S. ir A. Š. parodymai skiriasi, o liudytojų, kurie galėtų patvirtinti kurio nors iš jų tiesą, nėra. Nukentėjusioji V. S. apklausos metu nepatvirtino kokių nors santykių ar konfliktų su A. Š., taip pat nepateikė informacijos apie pjovimo dieną gautas iš A. Š. žinutes, todėl negalima teigti, jog A. Š. išpjovė minėtą gyvatvorę dėl keršto ar asmeninių paskatų. A. S. skunde nurodė, jog nėra atsakinga už gyvatvorės nupjovimą, kadangi pati jos nepjovė, tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas. To paties įstatymo 18 straipsnyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų. Pagal sutartį tarp A. Š. ir užsakovo SB „(duomenys neskelbtini)“, kurį atstovavo A. S., bei minėto įstatymo nuostatas, A. S. turėjo ne tik sudaryti sutartį, tačiau ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir policijos nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 9–10).

Teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas papildomai paaiškino, kad pagal V. S. skundą dėl išpjautos jai priklausančios gyvatvorės SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas dėl ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad SB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama A. S., organizavo minėtos gyvatvorės išpjovimą, todėl 2020 m. rugsėjo 3 d. A. S., kaip bendrijos pirmininkei, surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti pusę ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios baudos, t. y. 40 Eur. Protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas, kadangi A. S. pripažino pažeidimą. Per nustatytą terminą A. S. baudos nesumokėjo, todėl administracinio nusižengimo byloje 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtas nutarimas, kuriuo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei A. S. už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 80 Eur bauda. A. S. nubausta pagrįstai, nes gyvatvorė buvo išpjauta neteisėtai, t. y. SB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo pjauti gyvatvorę adresu (duomenys neskelbtini) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ iki gyvatvorės pjovimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl leidimų tvarkyti gatves bei pakeles ir gavo leidimus atlikti želdinių pjovimo darbus tik adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovas prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti galioti policijos priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas dar 2016 m. priėmė sprendimą vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus, ryšium su tuo bendrijos nariams (41-o sklypo savininkams) buvo išsiųsti registruoti laiškai su nurodymu susitvarkyti savo gyvatvores, tvoras, patenkančias į valstybinę žemę. Apie tai buvo informuotas ir sklypo (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas. V. S. nusipirko šį sklypą su nesutvarkyta gyvatvore. Priimant į bendrijos narius, V. S. buvo supažindinta su nutarimu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbų ir jai buvo pranešta, kad reikia susitvarkyti gyvatvorę, augančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau V. S. nesiėmė kokių nors veiksmų gyvatvorei sutvarkyti. Prieš atliekant (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus, pareiškėja SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę dėl leidimų išpjauti valstybinėje žemėje augančius medžius bei krūmus ir tada jai žodžiu buvo pasakyta, kad gyvatvorėms pjauti leidimo nereikia, leidimai reikalingi tik medžiams pjauti. Vėliau, kai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, pareiškėja raštu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę ir jai atsiuntė Vyriausybės nutarimą dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje augantiems medžiams pjauti reikia leidimo, kai tokių medžių skersmuo yra didesnis kaip 20 cm. V. S. gyvatvorė yra ne medžių ir ne tujų, o pupinių šeimos karaganų genties krūmas, tai yra paprastoji karagana, šio krūmo šakos nėra storos, todėl ir leidimo pjauti tokius krūmus nereikia, tokį Alytaus rajono savivaldybės atsakymą ji gavo raštu 2019 m. spalio 4 d. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą ir konstatavo, kad gyvatvorė, augusi adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia vaismedžių ir vaiskrūmių želdinių sodinimo tvarką mėgėjiškų sodų teritorijoje, nurodytą Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, nes visos gyvatvorės turi būti sodinamos vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, o šiuo atveju gyvatvorė pasodinta ant sklypo ribos. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį dėl kadastrinių matavimų atliko (duomenys neskelbtini) gatvės matavimus, ginčo gyvatvorė buvo labai aukšta ir metro pločio, todėl nebuvo galimybės įkalti kuoliukus į žemę, dėl to ant gyvatvorės viršaus buvo užpurkšta šviečiančių dažų ir taip pažymėta, kiek reikia gyvatvorės nupjauti. Turėjo būti nupjauta tiek gyvatvorės, kiek jos pateko į valstybinę žemę. Pjovimo darbus atliko A. Š., dirbantis pagal verslo liudijimą. Jis nupjovė visą gyvatvorę, kuri augo ties V. S. sklypu. Apie tai pareiškėja sužinojo tik tuomet, kai A. Š. jai parodė atliktus darbus ir paaiškino, kad jam buvo techniškai sudėtinga išpjauti pusę gyvatvorės, todėl išpjovė ją visą. Be to, A. Š. pripažino, kad jis pažįstamas su V. S. ir apie tai, kad pjaus gyvatvorę, ją informavo SMS žinute. Pareiškėjos manymu, Institucija šiuo atveju turėjo svarstyti dėl A. Š. atsakomybės už nupjautą gyvatvorę. Pareiškėja nesutiko su Institucijos atstovo argumentais, kad gyvatvorė buvo pjaunama neteisėtai. Pareiškėja nurodė, kad ji aiškinosi atitinkamose institucijose, ar bendrija privalo turėti leidimą pjauti gyvatvorę, ir iš gautų atsakymų jai buvo aišku, kad leidimas nereikalingas, nes krūmų gyvatvorė nėra priskiriama prie saugotinų želdinių. Be to, pareiškėja pabrėžė, kad ji nedavė nurodymo A. Š. nupjauti visą gyvatvorę. Gyvatvorės šaknys nebuvo išrautos, taigi, gyvatvorė nebuvo sunaikinta, ji atžėlė. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas jai surašytas neteisingai, nes SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas yra valdyba, kuri sudaryta iš septynių narių, ir šiuo atveju už sprendimą nupjauti gyvatvorę turėtų atsakyti valdyba, o ne bendrijos pirmininkė. Prašė teismo panaikinti Institucijos nutarimą ir jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdyje dalyvavusi V. S. paaiškino, kad sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2018 m. birželio 1 d. Sklypas ribojasi su judria (duomenys neskelbtini) gatve, todėl jai buvo aktualu, kad sklype augusi vešli gyvatvorė teiktų apsaugą ir sudarytų privačią erdvę. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė jai buvo sakiusi, kad gyvatvorę reikės susitvarkyti, apie tai buvo užsiminta ir jai elektroniniu paštu atsiųstame laiške. 2019 m. vasarą ji savo sodo sklype lankėsi nedažnai, bet planavo prieš rudenį susitvarkyti gyvatvorę. Apie savo planus bendrijos pirmininkės neinformavo, tačiau pirmininkė turėjo tai numatyti, nes gyvatvorė buvo reguliariai tvarkoma. Gyvatvorė buvo sudaryta iš karaganos, jos plotis vietomis buvo iki vieno metro. Po to, kai gyvatvorė buvo nupjauta, V. S. užsakė sklypo kadastrinius matavimus ir tada paaiškėjo, kad 65 proc. gyvatvorės yra jos sklypo ribose ir tik 35 proc. – valstybinėje žemėje. Ji pripažįsta, kad gyvatvorė pasodinta ant jos sklypo ribos, tačiau šiuo metu nieko negali daryti, nes vyksta teisminiai procesai. Pretenzijas SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei ji reiškia dėl to, kad pirmininkė jos neinformavo apie numatytus jai priklausančios gyvatvorės pjovimo darbus ir išpjovė gyvatvorę neteisėtai, kadangi tam neturėjo leidimo.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatuota, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė A. S. padarė ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 13.00 val. jos nurodymu buvo neteisėtai išpjauta V. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvatvorė ir taip ji buvo sunaikinta. Už padarytą nusižengimą A. S. paskirta 80 Eur bauda.

ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir taikoma tuo atveju, kai nevykdomi arba pažeidžiami Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą bei tvarkymą, reikalavimai. Taigi, ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti privaloma nustatyti asmens veiką (neveikimą), pažeidžiančią teisės aktus ir sudarančią prielaidas želdynų ar želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje sunaikinimui ar pažeidimui. Todėl pagal šią teisės normą kvalifikuojant asmens veiksmus, administracinio nusižengimo protokole privaloma nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį, punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas (įgaliotas pareigūnas) galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Pareiškėja A. S. ginčija Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje keliais aspektais. Visų pirma, ji teigia, kad nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bendrijos valdymo organas yra kolegialus – bendrijos valdyba, o pareiškėja, būdama bendrijos valdybos pirmininke, tik vykdo bendrijos valdybai pavestas funkcijas, todėl šiuo atveju administracinė atsakomybė kyla SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariams, nes valdyba, įgyvendindama bendrijos narių susirinkimo nutarimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo, priėmė sprendimą nupjauti V. S. gyvatvorę.

Pagal ANK 281 straipsnio 1 dalies sankciją už šioje teisės normoje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Iš administracinio nusižengimo tyrimo metu į bylą pateiktų SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. liepos 11 d. (b. l. 52–64), matyti, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – sodininkų bendrija (1, 3 punktai); bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos narių skaičius – septyni (53 punktas); bendrijos valdyba organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų (57.1 punktas), veikia bendrijos vardu teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, turi teisę sudaryti sandorius (57.3 punktas), įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą (57.4 punktas); bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas (56 punktas). Taigi, įvertinus minėtas SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatas, pripažintina, kad būtent bendrijos valdybos pirmininkė, kuri vadovauja bendrijos valdybos veiklai, ir yra už ją atsakinga, todėl A. S. šiuo atveju laikytina tinkamu administracinės atsakomybės subjektu, o jos argumentai, kad pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį turi atsakyti visi bendrijos valdybos nariai, atmetami. Be kita ko, 2019 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. sutartį su A. Š. sudarė ir jas, atstovaujant bendriją, pasirašė ne visi bendrijos valdybos nariai, o tik bendrijos valdybos pirmininkė A. S., kuri ir yra atsakinga už šių sutarčių vykdymą.

Iš teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos A. S. paaiškinimų galima spręsti, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos nutarimu patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį dar ir dėl to, kad nutarime nepagrįstai konstatuota, jog nurodymas išpjauti gyvatvorę V. S. priklausančiame sklype buvo neteisėtas. Pareiškėja teigia, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo pjauti gyvatvorę, bet toks leidimas šiuo atveju ir nebuvo reikalingas. Taigi, kyla klausimas, ar A. S. nurodymas nupjauti gyvatvorę neprieštaravo teisės normoms.

Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė A. S. padarė ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi jos nurodymu buvo neteisėtai išpjauta gyvatvorė V. S. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), ir taip ji buvo sunaikinta. Analogiškas kaltinimas suformuluotas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. A. S. surašytame pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole. Teismas pažymi, kad toks kaltinimo pagal blanketinę teisės normą formulavimas yra abstraktus ir neatskleidžiantis nusižengimo esmės. Šiuo atveju skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole nenurodytos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė A. S. nurodymo išpjauti gyvatvorę neteisėtumas ir koks teisės aktas (jo straipsnis, dalis ir punktas) buvo pažeistas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad A. S. veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, jog gyvatvorė V. S. žemės sklype buvo išpjauta negavus tam leidimo, tačiau atstovas neįvardijo konkretaus teisės akto (jo straipsnio, dalies, punkto), pagal kurį toks leidimas privalomas. Tuo tarpu pareiškėja A. S. nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 4 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (3.7) K26-3656 dėl leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius, kuris pateiktas į administracinio nusižengimo bylą (b. l. 44), leidimas ginčo gyvatvorei pjauti nereikalingas. Pareiškėjos nuomone, pagal šiame rašte nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus kriterijus, kuriais remiantis medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, ginčo gyvatvorė nepriskiriama saugotiniems želdiniams. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašte yra nurodyti konkretūs medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie pagal kriterijų – skersmens dydį yra priskiriami saugotiniems, ir ginčo gyvatvorė (karagana) šiame rašte nepaminėta. Rašte taip pat nurodyta, kad medžius ir krūmus, kurie teisės aktais nepriskirti saugotiniems, Bendrija gali tvarkyti savo nuožiūra ir pateikta internetinė nuoroda, kur galima rasti Alytaus rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Taigi, paminėtame Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašte nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas teisės aktas, pagal kurį ginčo gyvatvorei išpjauti reikalingas leidimas. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas ir 2019 m. lapkričio mėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštas Nr. 2SD- (14.2) dėl informacijos pateikimo, adresuotas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 71), kuriame nurodyta, kad ginčo dalyje gyvatvorė pasodinta neleistinu atstumu ir pažeidžia vaismedžių ir vaiskrūmių, želdinių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje, numatytą Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, taip pat paminėtos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. K-134 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklės, nurodant, kad mėgėjų sodo teritorijoje bendro naudojimo žemėje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, tačiau ir šiame rašte nėra nurodytas konkretus teisės aktas (jo straipsnis, dalis, punktas), pagal kurį ginčo gyvatvorei išpjauti būtina gauti leidimą. Jau minėta, kad toks teisės aktas nenurodytas ir skundžiamame nutarime bei A. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole.

ANK 609 straipsnyje, kuris reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

Tokiu būdu, Institucijos įgalioto pareigūno A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal blanketinę teisės normą – ANK 281 straipsnio 1 dalį, nenurodant konkretaus teisės akto (jo straipsnio, dalies, punkto), reglamentuojančio želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą ir tvarkymą, kurio reikalavimus A. S. pažeidė, ir nedetalizuojant, kuo objektyviai pasireiškė pareiškėjos veikimas (ar neveikimas), pažeidžiantis konkretaus teisės akto reikalavimus, negali būti pripažintas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai grubiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, dėl šių trūkumų neužtikrinta jos teisė tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu. Šias klaidas privalu ištaisyti administracinio nusižengimo protokole aiškiai įvardijant asmens galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Ir jau vien dėl to Institucijos priimtas nutarimas A. S. administracinio nusižengimo byloje, kuriame, beje, yra perrašytas administracinio nusižengimo protokole netinkamai suformuluotas kaltinimas, negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu, o kartu ir teisingu sprendimu administracinio nusižengimo byloje.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėja skunde nurodo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ir pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė L. R. 2019 m. rugpjūčio 13 d. atliko kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., atkarpos ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nužymėjimą vietovėje ir konstatavo, kad kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba sutampa su gyvatvorės viduriu, todėl matininkė darė išvadą, kad gyvatvorė pasodinta ant sklypo ribos. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustačiusi, kad kelio ir sklypo bendra riba sutampa su gyvatvorės viduriu, ant gyvatvorės viršaus padarė ženklinimą atmosferos poveikiui atspariais dažais. A. S. teigia, kad šiuos ženklinimus aptarė su A. Š. prieš pradedant pjovimo darbus ir A. Š. privalėjo pjauti gyvatvorę tik iki paženklintos vietos, todėl išpjaudamas visą gyvatvorę A. Š. pasielgė savavališkai. Analogiškas aplinkybes pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje. Iš A. Š. 2020 m. kovo 26 d. apklausos protokolo (b. l. 99) matyti, kad jis nurodė priešingas aplinkybes ir teigė, kad A. S. jam nurodė nupjauti visą gyvatvorę, o ne ją apgenėti, jie kartu apžiūrėjo leidimus, žemės sklypų ribas ir tik tada jis atliko sutartus darbus, savavališkai nenupjovė nei vieno medžio, nei vieno krūmo, o tik tuos, kurie buvo numatyti. Tačiau iš A. Š. apklausos protokolo nėra aišku, ar jis pripažįsta, jog ant ginčo gyvatvorės buvo ženklinimas atmosferos poveikiui atspariais dažais, kaip tai nurodo A. S., ar šią aplinkybę ginčija. Institucija nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje, sudarytoje SB „(duomenys neskelbtini)“ su A. Š., nėra nurodyta, kaip elgtis su gyvatvorėmis, medžiais ir jų šakomis, kurios auga ant ribos tarp valstybinės žemės ir privataus sklypo, todėl, Institucijos nuomone, galima preziumuoti, jog ši informacija A. S. ir A. Š. buvo aptarta žodžiu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog vykdytojas (A. Š.) įsipareigoja išpjauti valstybinėje žemėje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ribose augančias gyvatvores, medžius ir jų šakas, išlindusias į kelio ribą (b. l. 38). Vadinasi, tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui A. Š. privalėjo įsitikinti, kad gyvatvorės pjovimo darbus atliks tik valstybinėje žemėje, ir reikalauti, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė A. S. aiškiai parodytų valstybinės žemės ribas, už kurių jis gyvatvorės išpjauti negali, o turi tik ją apgenėti, o bendrijos valdybos pirmininkė turėjo pareigą A. Š. aiškiai nurodyti valstybinės žemės ribas. Ir nors Institucija sprendžia, kad nėra galimybės pašalinti prieštaravimų tarp A. S. ir A. Š. parodymų, nes nėra jų pokalbio liudytojų, visgi teismas pastebi, kad Institucija nesiėmė priemonių aiškintis, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo padariusi žymėjimus ant ginčo gyvatvorės, o jei taip, kodėl pjovimo darbus vykdęs A. Š. juos ignoravo. Ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant, ar visa ginčo gyvatvorė buvo nupjauta A. S. nurodymu ar darbus vykdžiusio asmens sprendimu. Taigi, Institucija, priimdama nutarimą A. S. administracinio nusižengimo byloje, nebuvo pakankamai aktyvi ir nesurinko visų būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nesiėmė visų priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl ir šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka Institucijai.

Teismas, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Institucija surašė SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei A. S. administracinio nusižengimo protokolą, neatitinkantį ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, nesiėmė visų priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas panaikinamas. Atsižvelgus į tai, kad pirmiau minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko teisme padaryti nėra galimybės, byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 52-ANRN-2956-2020, priimtą A. S. administracinio nusižengimo byloje dėl nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.