Kauno apygardos teismo nuosprendis

R. M. 2022 m. birželio 19 d. apie 03.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – naktiniame klube ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai ir piktybiškai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia vieną kartą smogė kumščiu į galvą nukentėjusiajam T. V., dėl ko nukentėjusysis griuvo, trenkdamasis galva į šokių aikštelės laiptus, šiais veiksmais nukentėjusiajam T. V. padarė galvos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį smilkinkaulio žvyno ir uolos (kaukolės pamato lūžiu) su silpnu klausos netekimu, nedideliu būgnelio plyšimu, žaizda ausies išorinėje klausomojoje landoje ir minkštųjų audinių patinimu, dėl ko T. V. buvo sutrikdyta klausa, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Įrodymai

Kaltinamasis R. M. paaiškino, jog kaltę dėl sužalojimo pripažįsta, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo – nežino. Buvo su drauge naktiniame klube. Atėjus į klubą, pasitiko vadybininkas, nuvedė prie staliuko, kur užsisakinėjo kokteilius ir sėdėjo. Neprisimena, kiek išgėrė kokteilių, neprisimena, jog būtų sudavęs T. V., atsimena tik momentus. Apklausos metu tyrėja pasakojo, o jis sakė taip ar ne. Viską pamena kaip per rūką, žino, kad kažkas įvyko dėl to, kad gal jo draugę apsikabinėjo. Žino, kad kiti asmenys tvirtina priešingai, bet jam įstrigę, kad nukentėjusysis apkabino jo draugę. Sužinojo iš aplinkinių, kad kažkas naktiniame klube buvo, o paskui ir pats prisiminė, kad kažką padarė. Prisimena kaip policija atvažiavo, o to atvejo su T. nelabai. Užstrigę tik tai, kad pabudino policija ir kažkas įvyko su policininkais.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus 2022 m. liepos 21 d. (3 t., b. l. 114–115), R. M. nurodė, jog iš dalies ten yra tiesa. Negali pasakyti, ar jam trenkė. Kadangi žino, jog yra kaltas, todėl pasirašė, jog parodymai teisingi. Sutinka, jog dėl jo kaltės nukentėjo žmogus, todėl atlygino jam žalą.

Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 22 d. (3 t., b. l. 124–125), jis nurodė, kad įsivaizduoja, jog buvo apkabinimas ar pagrabaliojimas. Nežino, ar sudavė smūgį. Pasakė ir parašė kaip manė, jog reikia. Iki apklausos pusę metų buvo su drauge pažįstami, tačiau kažkaip liepė parašyti apklausoje, kad susipažino iš vakaro. Klausė T., bet ji pati nelabai prisimena, kas nutiko tą vakarą. Mano, jog jam pasivaideno dėl to, jog nustojo vartoti jam skirtus vaistus. Tą dieną jautėsi gerai, pagerėjimas buvo apie dvi savaites. 2014 m. kreipėsi pas gydytoją, nes jautė, kad man kažkas darosi, kad tampa ne toks, koks buvo. Buvo išrašyti vaistai, jų vartojimą nutraukė be gydytojos žinios. Tą dieną buvo nusiteikęs geranoriškai, nenorėjo sutrikdyti naktinio klubo veiklos. Neskaitė protokolo pas tyrėjus, nes norėjo tiesiog pasirašyti ir kad kuo greičiau viskas pasibaigtų.

Šiuo metu padeda vaikui, gyvena su tėvuku, kuriam 78 metai ir jis yra ligotas, jam reikia pagalbos, bet ne kasdieninės. Gyvena su juo name, šildomame malkomis, kurių parūpina jis, t. y. R. M.. Žalą nukentėjusiajam atlygino, turėjo 25 000 eurų savo santaupų ir 30 000 pasiskolino. Po to įvykio visiškai nevartoja alkoholio.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu R. M. duotus parodymus (3 t., b. l. 134–135), kaltinamasis nurodė, jog šiuos parodymus skaitė, pats pasakė tokius žodžius pasitaręs su advokatu, nes nemokėjo savaip išreikšti. Kad tikrai sudavė neprisimena, žino tik iš kalbų. Nežino, bet galvoje likę, kad nukentėjusysis draugę grabaliojo. Jaučia kaltę dėl tos visos situacijos, klube nesilankydavo dažnai, klubo darbuotojai pažįstami tik todėl, kad mažas miestelis. Nemanė, jog yra būtina pasakyti apie savo sveikatą apklausų metų.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2022 m. liepos 21 d. R. M. nurodė, jog Jis sėdėjo prie stalo, pamatė, kad nepažįstamas asmuo ranka glosto T. nugarą, sėdmenis, todėl kad buvo neblaivus supyko, susinervino, priėjęs prie asmens jam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę Neatsimena kaip, kur, kokia poza nugriuvo T. V., nes apsisukęs nuėjo prie staliuko (3 t., b. l. 114–115).

2022 m. spalio 6 d. apklausiamas įtariamuoju smūgio sudavimo aplinkybes R. M. nurodė analogiškai, patikslino, jog buvo įsitikinęs, kad smūgį suduoda būtent tam asmeniui, kuris lietė jo draugę (3 t., 124 b. l.). 2023 m. sausio 31 d. apklausoje R. M. patvirtino ankstesnius parodymus, nurodydamas, jog nori patikslinti, jog smūgis buvo suduotas dėl pykčio, nes asmuo lietė jo draugės sėdmenis, nugarą ar panašiai. Todėl nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybe, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė be jokios priežasties, nes, kaip jau minėjo, jam pasirodė, galbūt pasivaideno, jog T. V. atliko anksčiau nurodytus veiksmus. Taip pat nurodė, jog šitas smūgis nebuvo orientuotas į žmogaus ar visuomenės negerbimą. Be to, R. M. paaiškino, jog tokį elgesį galėjo įtakoti sveikatos būklė, susijusi su gebėjimu suvokti aplinką, depresija, kas jam buvo diagnozuota. Nuo 2014 m. lankėsi pas psichiatrą, skundėsi baime, depresija, perdėtu impulsyvumu, dėl ko buvo išrašyti medikamentai. Mano, jog būtent dėl to neatsimena daugelio aplinkybių (įvykio su M. K.) (3 t., b. l. 134–135).

Nukentėjusysis T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Su dešimčia draugų šventė bernvakarį (duomenys neskelbtini) naktiniame klube. Dalis draugų jau buvo išėję, liko šešiese: jis, D. K., T. I., T. S., A. K., G. P.. Ruošiantis išeiti iš klubo, D. su T. išėjo į tualetą, o jis (T. V.) liko jų laukti prie baro. Šalia buvo T. (S.). A. K. tikriausiai buvo išėjęs parūkyti, G. P. išėjo į rūbinę pasiimti striukės. Jis, t. y. T. V., stovėjo šalia baro, kur yra kolona šalia laiptukų ir laukė kol grįš D. su T., nes ruošėsi išeiti. Toliau atsimena tik tai, kaip jį atgaivino ir išnešė kažkur į lauką, atvažiavo greitoji pagalba. Nebuvo jokio konflikto, nei pokalbio. Arčiausiai, t. y. už kelių metrų, stovėjo T. S., bet jis buvo nusisukęs į barą. Netoliese buvo ir kitų, jam nepažįstamų žmonių. Vėliau bičiuliai sakė, kad buvo suduotas smūgis į galvą, krito, galva trenkėsi į laiptus ir prarado sąmonę. Nepamena, kad būtų sukėlęs konfliktą, ar atlikęs veiksmus, kurie galėtų iššaukti smurtą prieš jį. Tikriausiai tiesiog pasimaišė arba jį su kažkuo sumaišė. Tą dieną alkoholį vartojo. Patyrė žalą, t. y. nemažai pinigų išleido visokioms konsultacijoms, reabilitacijomis, gydymams, važinėjimui, bet žala atlyginta, jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, jis keletą kartų skambino, klausė kaip sekasi, atsiprašė, siūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sumokėti kažkiek pinigų. Tuo metu nelabai galėjo su juo kalbėti, nes buvo ligoninėje, sveikatos būklė buvo tikrai prasta, todėl pasakė, kad dabar tikrai nesusitiks. Iš pradžių galvojo, kad nieko rimta jam neatsitiko, bet vėliau išsiaiškino, kad tai rimta – klausa neatsistatė, operaciją medikai atsisakė daryti, kadangi rizika nepateisina galimo rezultato. Skambindamas dėl įvykio ir siūlydamas atlyginti žalą, R. minėjo, kad kažkas jam ,,susišvietė“, ,,susivaideno“. Iki šiol pasekmės išlikę, t. y. kaire ausimi prastai girdi, ji visą laiką užgulusi, galvos skausmų šiuo momentu jau nebėra. Įvykio metu klube buvo apie dvidešimt, gal daugiau žmonių, dauguma buvo išsiskirstę, nes klubas baiginėjo darbą. Tą vakarą kontaktų su kitomis moterimis, merginomis, kurios buvo klube, neturėjo, nebent bendruose rateliuose šoko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis jam sakė, kad jis lietė jo merginą (1 t., b. l. 64–78), tačiau tai suprato ne iš paties kaltinamojo, o iš vaizdo įrašo, kurį vėliau parodė jam draugai. Su kaltinamuoju apie tai, kad jis (T. V.) lietė jo merginą – pokalbio nebuvo, jis tik sakė, kad jam ,,susivaideno“.

Liudytojas T. S. nurodė, jog yra T. V. draugas, R. M. nepažįsta – jį teko matyti įvykio dieną ir po to. Su draugais (duomenys neskelbtini) klube ,, (duomenys neskelbtini)“ šventė bernvakarį. Einant klubo darbo valandoms į pabaigą, apie pusę keturių, jam būnant prie baro, įvyko kažkoks sambrūzdis – kažkokie garsai ir moterų klyksmai. Atsisukęs pamatė parkritusį ant laiptų vyrą, suprato, jog tai T. (V.). D. K., T. I. ir apsauginis išnešė T. į koridorių. Jis koridoriuje buvo be sąmonės, todėl bandė atgaivinti. Ant D. K. rankų pastebėjo kraujo. T. truputį atsigavo, todėl jį išvedė į lauką. Tuomet jis (T. S.) su G. P. atsiskyrė nuo likusios draugų grupės ir laukė greitosios. Vėliau su policija grįžo į įvykio vietą ir T. I. norėjo pasikalbėti su potencialiu įtariamuoju, kuris jiems buvo parodytas. Ėjo prie jo kartu su policija, o įvykus konfliktui su policijos pareigūnais, R. M. buvo uždarytas į policijos automobilį. Jį uždarė, kadangi jis rėkavo, necenzūriniais žodžiais vadino pareigūnus. Nematė, kas sudavė smūgį T. V., nematė, kaip jis krito. Iš paties R. M. ir kitų kalbų suprato, kad kažkas R. M. žmonai ar draugei kažką padarė. Apie R. M. pasakė darbuotojai ar apsauginiai. Nepastebėjo, kad T. V. šoktų su R. M. drauge – jis yra mažo ūgio, o ta mergina aukšta. Lygtai iš vadybininko išgirdo, jog nereikia su R. M. turėti problemų, nes jis pažįsta visus deputatus, ar pats yra deputatas, net nebuvo norima kviesti policijos – kažkas ir pasakė, kad gal net nereikia kviesti policijos, nes su juo bus problemų. Kita vertus, policija buvo iškviesta. Atrodo, kad buvo likęs pusvalandis iki klubo darbo pabaigos ir žmonių mažėjo, bet į tai nelabai atkreipė dėmesio. Bare švietė šviesos muzika, prie šokių aikštelės šviesos blykčiojo, apšvietimas jam netrukdė matyti to, kas buvo netoliese. Jokių R. M. veiksmų su kitais asmenimis nematė. Prie R. M. priėjo su policija, jis sėdėjo tuo metu prie staliuko. Tuomet R. M. atsistojo ir pradėjo rėkti ant T. I. dėl to, jog jis iškvietė policiją, pradėjo grasinti, keikti jį Eidamas kartu su policija prie R. M., T. I. norėjo išsiaiškinti, kodėl M. trenkė jų draugui. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (1 t., b. l. 68–69), liudytojas nurodė, jog R. M. dėl veiksmų prieš jo draugę rėkė ne prie staliuko, o prie rūbinės.

Liudytojas T. I. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, jį matęs tik įvykio dieną. T. V. yra gero draugo draugas, pažįstamas. (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“ šventė bernvakarį. Viskas vyko ramiai, iš pradžių buvo žmonių, o po to apmažėjo. Prisimena, kad nuėjo į tualetą ir iš tualeto išeidamas pamatė sambrūzdį prie laiptų, netoli baro. Ten buvo apsauga, pamatė gulintį asmenį. Iš karto nesuprato, kad tai T., bet pribėgęs arčiau pamatė V.. Pasilenkė prie jo, bet jis nereagavo. Paklausė apsauginio kas įvyko ir jis pasakė, kad ,,prasileido nuo M.“. Paprašė, kad padėtų jį išnešti kur būtų tyliau, išnešus jam apipylė galvą vandeniu ir jis atsigavo. Tada nusprendė kviesti greitąją, išėjo į lauką ir laukė, kol atvažiuos policija ir greitoji. Klubo darbuotojo paklausė, ar galima pasikviesti tą M., paklausti kas buvo, tuomet asmuo, kurio vardas buvo M., pasakė, kad nenorėtų problemų, kad reikia kviesti policiją. Kai skambino pagalbos telefonu, sužinojo kad iškvietimas jau gautas ir greitoji jau vyksta. Sulaukus policijos su pareigūnais nuėjo į klubą, apsauginių paklausė, kur tas ,,gražuolis“ ir jie nurodė M., kuris sėdėjo prie įėjimo suoliukų. Jis (T. I.) prie R. M. priėjo (iš paskos ėjo policija) ir paprašė išeiti pakalbėti. Tada R. M. užsipuolė, visaip išvadinio, pyko, kad iškvietė policiją. Pareigūnai jį nusivedė prie išėjimo, ten jis pradėjo jiems grasinti, todėl jį surakino ir išsivežė. Matė nuo nukentėjusiojo nueinantį žmogų su šviesiu megztuku, bet smūgio nematė. Administratorius iš karto sakė neieškoti problemų ir, kad reikia kviesti policiją. Nukentėjusysis jokių panų nekabino, su niekuo nekonfliktavo. Iš apsaugos, administratoriaus suprato, kad M. klube yra žinomas. Kitą dieną administratorius sakė, kad M. pagarsėję broliai. Prisimena, kad buvo vyrukai, (duomenys neskelbtini), kurie liudyti atsisakė, nors, kaip suprato iš jų kalbų, jie matė R. M. suduotą smūgį. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi lengvai apsvaigęs – kontroliavo save.

Liudytojas A. K. nurodė, jog R. M. nepažįsta, sukentėjusįjį pirmą kartą matė, kai (duomenys neskelbtini) šventė bernvakarį. Apie sužalojimo aplinkybes žino tik tai, kad buvo tame klube kartu su visa kompanija. Tuo metu, kai viskas įvyko, buvo rūkomajame, nematė paties veiksmo, bet išeidamas pamatė, kad kažką neša ir eina iš paskos jų kompanija, o būtent: D. ir T. I.. Nusekė juos ir pamatė, kad rūbinėje guldo T. ant žemės ir pradėjo gaivinti, nes jis buvo be sąmonės. Tada pradėjo klausinėti, kas įvyko ir apsauginis pasakė, kad jis gavo į galvą, kad jį sužalojo. Vėliau tas pats apsauginis pasakė, kad nukentėjusiajam į galvą davė M.. Dar klausė, kas tas M. ir gavo atsakymą, kad nereikia jiems žinoti, jis pavojingas. Tuo metu atėjo policija ir apsauginis pareigūnams parodė į žmogų. Tada policija atsivedė jį iki rūbinės, pradėjo klausinėti, bet jis pradėjo priešintis, keikti pareigūnus ir visus aplinkui, kol galiausiai pareigūnui jį besipriešinantį sulaikė. Filmavo, kai sulaikinėjo R. M., jis keikdamasis T. I. aiškino, kad jei jo žmoną ar draugę kas nors paliestų, jis taip pat būtų pasielgęs. Taigi gavosi, kad jis pats prisipažino tuo metu. Nematė, kad nukentėjęs vakaro eigoje būtų palietęs kokią nors merginą. Nematė, kas buvo M. mergina. Nukentėjusysis nešoko su jokiomis merginomis. Bent jau neteko matyti, ypač su ta M. drauge. R. M. neadekvatus buvo tuomet, kai policija su juo šnekėjo, iki tol jokių jo veiksmų nematė.

Liudytojas G. P. nurodė, jog R. M. nepažįsta, bet jį tekę matyti (duomenys neskelbtini), kai su draugais buvo „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame klube. Draugų kompanija apie dvyliktą valandą atvyko į klubą švęsti bernvakario. Kartu buvo A. K., D. K., T. I., T. V., E. ir dar vienas, kurio vardo nepamena. Klube realiai visą laiką buvo prie staliuko, kažkas išeidavo pašokti, kažkas parūkyti ir taip leido laiką. Apie antrą nakties, einant iš tualeto, petimi jį užkabino R. M. ir toliau nuėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo padaryta tyčia. Apie pusę keturių baiginėjo vakarą, atsiskaitė ir dar po paskutinius kokteilius išgėrė prie baro. Su A. K. ėjo į rūbinę, T. I. su D. K. nuėjo į tualetą ir T. V. buvo likęs vienas prie to baro. Tada apie 3.40 val., kai su K. buvo rūbinėje, T. I. ir K. atnešė T. V. ant rankų. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, galvojo, kad jis nualpo dėl girtumo, bet draugai iš karto pasakė, kad gavo smūgį, nukrito ant žemės, kad buvo be sąmonės. Bandė gaivinti, po kokios minutės T. V. tapo sąmoningas, bet jis nesuprato kas įvyko. Išvedė jį į lauką, pastebėjo, kad jam iš ausies bėga kraujas, todėl pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Iškvietęs greitąją, vedė T. link gatvės, o T. I., D. K. ir A. K. bei T. liko klube aiškintis kas vyko. Tada atvažiavo greitoji, policija, T. buvo pasodintas į greitosios automobilį. T. neprisiminė kas buvo. Jam daug kartų reikėjo kartoti tą patį, kas atsitiko, o jis vis perklausdavo. Vėliau, po truputį pradėjo pasakoti, bet pradžioje labai stipriai buvo atmintis sutrikusi. Jis vėliau pasakojo, kad buvo smūgis ir nukrito ant laiptų. Apsauginis pasakė, kad tai buvo M.. Priežasties dėl ko sudavė – nežino. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo sakė, jog smūgio priežastis buvo dėl merginos. R. M. minėjo, kad T. kabinėjosi ir dėl to jis smogė jam. Vaizdo įraše matė tą merginą, niekas prie jos nelindo, ji stovėjo toliau nuo visų, atskirai, ji net ne šokių aikštelėje buvo. Nematė, kad T. būtų šalia tos merginos ar šoktų šalia jos. T. yra labai ramus, jis nei šoka, nei kažką daro. Tą vakarą visi vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl apšvietimo, tai klube žmonės matėsi, buvo pakankamai geras apšvietimas. Naktiniame klube yra pritamsinta aplinka ir konkrečios vietos apšviestos. T., kiek žino, nukrito prie baro, kur laipteliai ir turėklas. Apšvietimas toje vietoje buvo neblogas, t. y. žmonių veidus galima įžiūrėti. Jei gerai pamena, nuo staliuko galėjo matyti kokių 10 metrų atstumu. Muzika pakankamai garsiai grojo, bet sėdint prie staliuko buvo įmanoma susišnekėti, o būnant toliau – tai vargiai. Mano, kad muzika buvo pritildyta, nes tai buvo jau klubo uždarymas, nors tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Su pareigūnais bendravo lauke, jiems atvykus kartu su greitąja.

Liudytojas D. K. nurodė, jog R. M. nepažįsta. T. V. yra jo klasiokas. Visa kompanija atėjo į klubą, buvo iš pradžių dešimt, o vakaro eigoje liko šešiese. Viskas buvo tvarkingai – linksminosi, šoko, o link trečios valandos, žmonės pradėjo skirstytis, todėl susitvarkė stalą ir planavo išeiti. Su T. I. nuėjo į tualetą, grįžtant matė, kad prie baro, palei laiptus kažkas guli. Priėjęs artyn, iš rūbų ir sudėjimo atpažino T., jam iš ausies bėgo kraujas, prasidėjo šurmulys – jis (D. K.), T. I. ir apsauginis nugabeno T. iki koridoriaus, paguldė. T. buvo be sąmonės. Po kokios minutės T. atsigavo. Tada jį išvedė į lauką, pasodino ant žolės. Rūbinėje pasakė, kad greitoji jau yra iškviesta. Buvo triukšmas, daug žmonių aplinkui, visi norėjo padėti, kiti šaukė tai labai sunku buvo susigaudyti, kas vyksta. Nešant T. į koridorių, klausė apsauginio, kas nutiko ir tas pasakė, kad ,,prasileido vieną nuo M.“. Kai grįžo su policija, su administratoriumi kalbėjo apie M., jis sakė, kad policiją kviestų patys, o paprašius pakviesti M. pakalbėti, administratorius pasakė, kad gali gauti nuo to M.. Vėliau policija atsivedė M., jis ant policijos pareigūnų pradėjo šaukti, kad jiems trenks, paklausus, kodėl jis trenkė T., atsakė, kad jis prie jo draugės ar žmonos lindo. Jis buvo labai agresyvus, keikėsi, stumdėsi iki kol galiausiai jį surakino pareigūnai. T. apskritai yra ramus. Buvo du žmonės iš (duomenys neskelbtini), kurie matė, kad M. sudavė, tačiau jie pasakė, kad neliudys, ne nenori problemų, nes M. pastoviai prie visų kabinėjasi ir pastoviai visi turi problemų su juo. Tuo metu, kai išėjo iš tualeto, kai ėjo link gulinčio žmogaus, muzika grojo, dar buvo šokančių žmonių.

Liudytoja T. K. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, santykiai draugiški. Nukentėjusiojo nepažįsta. Praeitų metų vasarą vakare vaikščiojo su kaltinamuoju ir užėjo į barą praleisti laiko. Buvo labai daug žmonių, garsi muzika. Kažkuriuo metu ten įvyko konfliktas. Atvyko policija, apsauga ir R. nuvedė. Jokio jo suduoto smūgio nematė. Klube su kitais vyrais nebendravo. Su R. sėdėjo prie atskiro stalo, periodiškai prieidavo ir nueidavo, su niekuo nekontaktavo. Niekas iš lankytojų jos ,,nekabino“. Kai įvyko konfliktas, buvo apačioje kažkur prie baro. Kai R. išvedė policija, jai niekas nieko nepaaiškino, iš kalbų nieko nesuprato, nes kalbėjo nerusiškai. Per apklausą tyrėjai jai pasakė, kad R. kažkam trenkė. Alkoholį tą vakarą vartojo ir ji, ir R.. R. nebuvo apsvaigęs, jo elgesys buvo normalus – kad elgtųsi neadekvačiai, būtų supykęs, konfliktuotų – nematė. Šokių aikštelėje gulinčio asmens nematė. Policiją pamatė, kai buvo apačioje prie baro, tuo metu dar vyko šokiai, baras veikė. Policiją pirmą kartą pamatė prie įėjimo į klubą, prie rūbinės. Buvo daug žmonių. Tame bare buvo vienintelį kartą, todėl sunku papasakoti, kas kur tiksliai buvo. Pati R. M. apie įvykį nieko neklausė. Tą vakarą, kai atėjo į klubą, R. buvo puikios nuotaikos, kad jis būtų įniršęs – nepastebėjo. Muzika grojo garsiai, buvo šviesos muzika. Per metro atstumą susikalbėti reikėtų rėkiant, sunku buvo susikalbėti. Šviesos muzika buvo žybsinti, rūkas, specialūs efektai, dūmai; matomumas gal pusantro metro, buvo labai daug žmonių. Nežino, ar R. turi sveikatos problemų.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 179–182) liudytoja juos patvirtino, patikslino, jog nematė, kad prie merginos, buvusios su R. M., kas nors priekabiautų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. D. paaiškino, kad sukdamasi nuo baro į šokių aikštelę, pamatė krentantį vyrą. Jis krito visai netoli laiptų turėklų. Iš karto pamanė, kad jis krenta ne todėl, kad yra per daug padauginęs alkoholio, o dėl to kito asmens veiksmų, jo kritimas buvo visai kitoks, jis krito staigiai. Tas asmuo galvos kairiąja puse trenkėsi į laiptus. Garsas pašiurpino, iš karto pamanė, kad kažkas nutiko, galvojo, kad lūžo kaukolė. Garsas buvo tarsi koks traškesys, jį girdėjo net grojant muzikai klube. Labai išsigando, nes tas asmuo nukritęs ir gulėjo be sąmonės. Iš didelio išgąsčio rankomis dengėsi veidą, rėkė, kad užmušė žmogų. Kiti asmenys tramdė kažkokį vyrą, iš karto bėgo naktinio klubo apsauga. Kadangi kažkoks asmuo buvo raminamas, tikrai atrodė, jog įvyko muštynės. Būdama prie baro pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Jie iš klubo išsivedė vieną vyrą. Suprato, kad tai yra tas asmuo, kuris galėjo būti kaltas dėl to vaikino sužalojimo. Klube ėmė sklisti kalbos, kad tai buvo M.. Likę dviese su draugu, kalbėjosi apie visą šią situaciją, jis pasakė, kad M. sudavė smūgį tam kritusiam vaikinui. Be to, M. papasakojo, kad dar prieš įvykstant šiam konfliktui, jie klube ramino M., nes jis ėmė skeryčiotis. Suprato, kad būtent tuo metu, kai M. bandė raminti M., jis jam sudavė į antakį, kad tai įvyko netyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba naktiniame klube ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko gal 3 val. Dirbo prie durų, prie rūbinės. Įėjęs į salę, pamatė aikštelėje gulintį vaikinuką. Kažkas iškvietė greitąją, policiją. Kas sudavė vaikinui – nematė. Kažkas iš lankytojų parodė į kaltinamąjį, sakydamas, kad sudavė jis. Kaltinamasis stovėjo kitoje baro pusėje, toliau nuo nukentėjusiojo per baro ilgį, kuris yra apie 10 metrų. Sakyti, jog kaltinamasis buvo netoliese nukentėjusiojo negalima, kadangi 10, o gal 6 metrai tikrai nėra netoliese. Į R. M. parodė keli žmonės. Atvažiavo greitoji ir policija. Įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir policijos. Policija jį išsivedė į rūbinę, paskui į lauką, berods su antrankiais, nes gal nepakluso išeidamas. Dėl garsios muzikos nesigirdėjo ką jis kalbėjo. Tarp klubo lankytojų ir šiandien apklaustos merginos (teisiamojo posėdžio metu prieš liudytoją D. P. buvo apklausta T. K.) konflikto nematė. Dirbo prie durų praktiškai visą vakarą, salėje nelabai buvo, nuėjo tik tuomet, kai kažkas pasakė, kad vyksta muštynės. Kaltinamąjį matė šokių aikštelėje kitoje baro pusėje, jo būsenos negali apibūdinti, nes akino šviesos. Matė, kad kolega su klientu išvedė ar išnešė nukentėjusįjį. Žmonės buvo sunerimę, kiti – net nematė. Kai nukentėjusįjį išvedė, klubo veikla vyko iki uždarymo. Lankytojų dar buvo. Ar tą vakarą dar kas nors buvo sužalotas – nežino. Niekam nesakė frazės, kad M. kažką atliko ar tas vaikinukas „prasileido“. Vaikinui gulint, muzika nebuvo sustabdyta – išnešus jį, baras veikė toliau. Vaikinukas gulėjo šokių aikštelėje netoli kolonos, kuri užstoja baro vaizdą nuo įėjimo. M. buvo prie kolonos kitoje baro pusėje, gal už kokių 7 metrų. Kai atvyko policija, kaltinamasis sėdėjo su drauge prie staliuko nugara į įėjimo pusę. Pareigūnai gestais parodė jam keltis ir eiti.

Teisimojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo parodymus, jis patvirtino, kad parodymai yra teisingi (2 t., b. l. 33–34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 23 d. apklausos metu D. P. paaiškino, kad apie 3 valandą 40 minučių stovėjo rūbinėje kartu su kasininke V., kai kažkas įbėgęs į rūbinę iš naktinio klubo klientų sušuko, kad vyksta muštynės. Nubėgo į vidų. Prabėgo barą ir sustojo jo pabaigoje, visai netoli rūkomojo patalpos. Pamatė netoliese stovintį R. M., kurį pažįsta kaip nuolatinį klientą, šalia jo stovėjo ir kitų žmonių. Jis stovėjo ir su kažkuo kalbėjosi. Buvo prieblanda, garsiai grojo muzika. Po to atsisukęs pastebėjo, kad šokių aikštelėje, visai netoli laiptų, guli žmogus, o aplink jį stovi kiti asmenys. Priėjo prie tų žmonių ir jie pasakė, kad tam gulinčiam asmeniui ,,kirto“ ir parodė į R. M.. Tų rodančių asmenų nepažinojo, tai buvo naktinio klubo klientai. R. iki atvykstant policijos pareigūnams ramiai sėdėjo prie staliuko, pamatęs pareigūnus, ėmė elgtis agresyviai, keikėsi ir šaukė. Kadangi nepakluso pareigūnų nurodymams, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo išvestas į lauką.

Liudytojas T. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ klientą. Klube dirba apsaugos darbuotoju. Į darbo pabaigą apžiūrėjo salę, rūkomąjį. Iš rūkomojo išėjęs prie baro pamatė sumišimą, arčiau priėjęs – gulintį vaikiną. Paklausus kas atsitiko, visi nurodė į M., o jis stovėjo toliau. R. M. paklausė, kas įvyko, jis patraukė pečiais, nieko neaiškino, agresijos nebuvo. Vaikiną su jo draugų pagalba atvedė į rūbinę. Iš ten jis po kiek laiko išėjo, paskui grįžo ir iškvietė jam medikus. Atvažiavo policija, pokalbio tarp jų ir M. negirdėjo. M. sėdėjo minkštasuolyje, buvo agresyviai nusiteikęs galbūt dėl to, jog buvo nekaltas išvedamas. Kito sumušto asmens nematė. Dirbo salėje, vakaro metu R. M. matė, jis buvo su drauge ar su žmona, sėdėjo prie savo stalo. Kad jis šoktų nematė, draugė gal ir šoko prie jo, prie stalo. Prieš pasirašydamas apklausos protokolą, jį skaitė. Kai pamatė gulintį žmogų, muzika grojo, tęsėsi šviesos muzika. Iki atvykstant policijai ir jai išvykus, baro veikla tęsėsi, nusiskundimų dėl R. M. elgesio nebuvo. Tas žmogus, kuris nurodė į R. M. buvo apsvaigęs, jo neatpažintų. Kai pamatė gulintį žmogų, per minutę laiko pamatė ir M. – jis stovėjo aikštelėje, arčiau išėjimo. Atstumas tarp baro ir kolonų 6–7 metrai. Vaikinukas gulėjo nuo rūbinės pusės prie pirmos kolonos, R. stovėjo dar toliau už kolonos prie kitų laiptų į rūbinę. Klubo veikla dėl incidento nebuvo sutrikdyta, vakaras tęsėsi ir policijai išvažiavus, viskas vyko iki galo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 39–42), liudytojas juos patvirtino, nurodydamas, kad parodymai teisingi. Patikslino, jog galbūt parodymuose ir pasakė, ,,kad kirto“, kadangi žmonės jam parodė, kad kažkas buvo. Iš tiesų, jokio ,,kirtimo“ nematė. R. M. nebuvo visiškai girtas, bet išgėręs, laikėsi, stovėjo, be agresijos.

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. nurodė, kad R. M. žino, jis yra naktinio klubo klientas. R. į naktinį klubą atėjo su drauge, aukšta mergina, liekno kūno sudėjimo, ilgų tamsių plaukų. Tą merginą matė pirmą kartą. R. su ta mergina sėdėjo prie vieno iš staliuko, ta mergina ir šoko prie staliuko. Nepastebėjo, kad ji būtų šokusi pačioje šokių aikštelėje. Minėti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau elgėsi adekvačiai. Buvo darbo pabaiga, klientų klube buvo likę žymiai mažiau. Jis nuėjo į rūkomojo patalpą apsidairyti. Grįždamas, šokių aikštelėje pastebėjo sumaištį. Priėjęs prie žmonių, pamatė ant grindų gulintį vyrą. Aplink tą vyrą buvo kitų asmenų, nurodė, jog jam ,,kirto“ ir pirštais parodė į R. M.. Jis stovėjo atokiau vienas šokių aikštelėje. Atvykus policijos pareigūnams, R. elgėsi agresyviai, kažką šaukė, kad ką jūs darytumėt, jeigu jūsų žmoną liestų. Kol jis buvo sulaikomas, atėjo ir jo draugė. Ji kalbėjo rusų kalba, ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Visą tą naktį didžiąją laiko dalį leisdamas šokių salėje nepastebėjo, kad kas nors prie R. draugės būtų lindę ar ją kalbinę. Ji daugiausia buvo su R. prie staliuko.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 3 d., M. P. paaiškino, kad būdamas pasilenkęs po baru ir tvarkydamasis, išgirdo šaukiant moterį. Ji šaukė, kad užmušė žmogų. Pakėlęs galvą pamatė naktinio klubo klientę V.. V. liepė nenusišnekėti, nes tuo metu nematė jokio gulinčio asmens šokių aikštelėje. Tą pasakęs vėl tvarkėsi. Girdėjo triukšmą šokių aikštelėje, bet nemanė, kad situacija gali būti rimta. Klientė V. vis nenurimo, vaikščiojo susiėmusi už galvos, akivaizdžiai buvo išsigandusi, verkė. Pamatė, kad šokių aikštelėje keturi arba penki vyrai bando pakelti ant žemės gulintį vyrą. Vaikinas, kuris gulėjo šokių aikštelėje, buvo nuneštas prie įėjimo į naktinį klubą, jis buvo patrauktas nuo žmonių ir toje erdvėje yra daugiau šviesos. Kasininkei V. P. liepė kviesti greitąją pagalbą, nes tas žmogus vis dar buvo be sąmonės, gulėjo ant grindų. Du asmenys jį bandė gaivinti, suprato, kad tai jo draugai. Likę du kažką aiškinosi su apsaugos darbuotojais. Iš apsaugos darbuotojų sužinojo, kad asmuo gavo nuo kažkokio kito kliento smūgį į galvą, nuo kurio nukrito. Draugai su naktinio klubo administratoriumi aiškinosi, kur yra sumušęs asmuo ir prašė pateikti vaizdo įrašus. Be to, prisimena, jog ten buvo dar vienas pašalinis asmuo (ne nukentėjusiojo draugas), kuris aiškino, kad neva ne tam asmeniui buvo suduotas smūgis. Kažkas iš kolegų pasakė, jog tam vaikinui smūgį sudavė R. M.. To asmens nepažįsta. Klausė, ar tas asmuo dar liko naktiniame klube, pasakė, kad taip, laukiama policijos pareigūnų. Naktinio klubo padavėjų paklausė, ar yra M., atsakė, jog jis sėdi prie vieno iš staliukų.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus (2 t., b. l. 187–188), liudytoja patikslino, jog jos supratimu, konfliktas tarp žmonių ir buvo ta moteris, kuri labai efektinga. Be nukentėjusiojo, buvo sužalotas ir klubo lankytojas M. K.. Jam prakirstas antakis. Jeigu apklausoje nurodė, kad M. nukentėjo nuo R. M. tai taip galėjo ir būti, bet pati to nematė. Iki atvykstant policijos pareigūnams, muzika grojo, klubo veikla vyko įprastai. Nepamena, ar buvo nusiskundimų dėl M. elgesio klube. Kas iš vietinių žino M., tai jį apibūdina kaip konfliktinį.

Liudytoja V. R. nurodė, jog ji atliko R. M. apklausą. Apklausos metu dalyvavo advokatė. Buvo išaiškintos įtariamojo teisės, įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pažodžiui viskas surašyta. Protokolą įtariamasis perskaitė, pasirašė, padildymų neturėjo, prisipažino, gailėjosi. R. M. parodymus davė pats, nuosekliai pasakojo. Po apklausos buvo atspausdintas protokolas, paduotas R. M. ir jo gynėjai, jie jį skaitė, sėdėjo vienas šalia kito. Ar perskaitė negali pasakyti, bet turėjo perskaityti. Surašius protokolą, jis yra perskaitomas, paklausiama, ar apklausiamasis turi papildymų, jeigu turi, jie įrašomi, tuomet tyrėja pasirašo IBPS sistemoje, protokolas atspausdinamas ir duodamas skaityti apklausiamajam. Jeigu būtų turėję papildymų būtų papildytas protokolas, surašant papildomos apklausos protokolą. Kadangi to nebuvo, reiškia nebuvo ir papildymų.

Liudytoja S. G. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atliko dvi R. M. apklausas Jos vyko Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jam buvo primintos įtariamojo teisės, teisės dėl gynėjo. Abiejų apklausų metu parodymus jis davė dalyvaujant gynėjams, protokolus perskaitė tiek gynėjas, tiek įtariamas, pasirašė. Protokole užfiksuota viskas, ką nurodė R. M.. Prieš pasirašant protokolą skaitė pats R. M..

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog tiriamos nusikalstamos veikos metu R. M. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. R. M. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Asmens psichikos sveikatos būklė, gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti ekspertinio tyrimo baudžiamajame procese metu vertinama tam tikru, konkrečiu, juridiškai reikšmingu laikotarpiu. R. M. tiriamos nusikalstamos veikos metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis R. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo, fiziologinio afekto būsenoje, jis galėjo ir šiuo metu gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Dėl savo psichinės sveikatos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, atlikti bausmę. Įtariamasis gali dalyvauti teismo procese. Įtariamajam R. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. (4 t., b. l. 8–9, 37–41)

Gydytoja Z. A. nurodė, jog prisimena R. M. kaip pacientą, kuris lankosi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. dėl (duomenys neskelbtini). Dar pirmojo vizito metu išsiaiškinta, kad tarp (duomenys neskelbtini) būna pakilimai. Kuomet po suteikto gydymo sveikata pagerėdavo R. M. nesigydydavo. Jis buvo motyvuotas vartoti vaistus, tačiau vartodavo juos, iki kol pagerėdavo sveika. Matė jį to pakilumo metu, bet paprastai jis būdamas geros būklės neatvažiuodavo. Pakilumo metu jam būdavo nemiga, polinkis piktnaudžiauti alkoholiu. Tokie periodai būdavo neišprovokuoti, užeidavo savaime. Ji diagnozavo R. M. (duomenys neskelbtini). Tai sutrikimas, kada kartojasi (duomenys neskelbtini) ir kartojasi (duomenys neskelbtini). Pirmo tipo (duomenys neskelbtini) sutrikimas būna kai (duomenys neskelbtini) būna su psichoze ir tenka gydyti stacionare, antro tipo, kada žmogus daugmaž išlaiko adekvatų elgesį, bet ne visada. Kai yra (duomenys neskelbtini), žmogus pats subjektyviai gerai jaučiasi, o iš šalies matoma, kad nevisai yra adekvatus. Neadekvatumas gali pasireikšti savaime, gali būti sąlygotas nemigos. Dėl to žmogus gali leisti pinigus, lošti, būna polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas. Alkoholinio vartojimas gali išprovokuoti kažkurią iš paminėtų fazių, bet tai būna retai. Paprastai būna atvirkščiai – kada yra (duomenys neskelbtini), žmogus yra linkęs vartoti įvairias medžiagas, o tame tarpe ir alkoholį, t. y. gali būti epizodinis alkoholio vartojimas, kuomet šiaip žmogus jo nevartoja. Esant (duomenys neskelbtini) sutrikimui asmuo nesupranta ar iškreiptai supranta laiką, vietą, santykius, jis gali kelti grėsmę sau pačiam ar kitiems. Psichozės R. M. elgesyje nestebėjo. Jam buvo paskirta gerti ličio karbonatas, kuris yra vaistas nuotaikų stabilizacijai, kvetiapinas, kuris skirtas (duomenys neskelbtini) ir nuotaikai stabilizuoti. Taip pat (duomenys neskelbtini) metu jam buvo paskirti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jei yra išreikšta (duomenys neskelbtini), žmogus savęs negali valdyti. Taip pat gali būti (duomenys neskelbtini) su dirglumu, kuomet labai lengvai kyla pyktis, į viską reaguoja su pykčiu, kaip įžeidimą priima tai, kas galbūt yra tiesiog neutralus pasakymas, jautriai sureaguoja į kritiką. Vaistų nutraukimas galėjo įtakoti neadekvatų asmens elgesį – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Vaistų koncentracija kraujyje apsaugo tiek nuo (duomenys neskelbtini), tiek nuo (duomenys neskelbtini). Jeigu to vaisto nėra kraujyje, tada tie svyravimai gali būti ryškiai žymesni. R. M. paskutinį kartą lankėsi 2023 m. gegužės 25 d., jam vis dar buvo (duomenys neskelbtini), jis vis dar vartojo vaistus, jie jam išrašyti toliau. Jis lankėsi 18 kartų, gydo jį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., bet būdavo periodai kada jis nesilankydavo. 2022-06-15 buvo stebima remisija ir ličio buvo pakankama koncentracija, kuri veikia. Tuo metu buvo pakankamai stabilu. Jo būsena galėjo drastiškai pasikeisti ir tam įtakos galėjo turėti alkoholis. Paskutinis apsilankymais buvo 2022-11-08. Jis tada kreipėsi, sakė, kad pusantro mėnesio labai blogai jautėsi – buvo panika, nerimas, sunku bendrauti, nemiga, baimė, savigrauža, kaltė, sakė, kad pusantro mėnesio (rugsėjį, spalį) jaučiasi blogai. Sprendžiant iš 2022-03-23 daryto kraujo tyrimo, 2022-06-19, t. y. įvykio dieną, ličio koncentracija galėjo būti mažesnė.

Ekspertė L. A. nurodė, jog atliko R. M. ekspertinį tyrimą, nurodė tyrimo eigą, taikytus metodus. Girdėjo gydytojos apklausą, ir gali paaiškinti, jog nors gydytoja nurodė, jog diagnozuojant ligą reikalinga ir artimųjų apklausa, tačiau niekur nuo 2014 m., vertinant būklę, nustatant diagnozę, skiriant gydymą, joks artimasis nebuvo apklaustas ir paminėtas. Trečiame ekspertinio tyrimo lape (kur aprašyti simptomai), jokie simptomai gydytojos apraše, kurie būtų reikalingi diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimą, medicininėje dokumentacijoje neaprašyti. Todėl tvirtina, ekspertiniame tyrime pateiktą atsakymą, kad R. M. joks sutrikimas nebuvo diagnozuotas. Įvertino dabartinę būklę tyrimo metu ir diagnozavo jam lengvą (duomenys neskelbtini). Ketvirtame ekspertinio tyrimo lape, nurodyta, jog tyrimo metu R. M. pasakė, kad jokių per daug geros nuotaikos epizodų jis nėra gyvenime turėjęs (tai apima per didelį išlaidumą, atsitiktinius lytinius santykius, nusikalstamumą). Pritaria teisme apklaustai gydytojai, jog liga nėra kintanti kasdien, ji svyruojanti ir trys dienos iki veikos padarymo, yra gydytojos išsamus aprašas, kas retai būna ekspertiniame darbe, su žodžiu „remisija“. Remisija – ligos simptomų sumažėjimas. Žmogui buvo (duomenys neskelbtini), todėl buvo matoma remisija. Stacionarinis R. M. tyrimas nebuvo skirtas, kadangi jai su kolege V. K. nekilo jokių abejonių atliekant tyrimą. Susitikimo metu R. M. diagnozuota lengva (duomenys neskelbtini). Lengvos (duomenys neskelbtini) simptomatika yra tokia, kad asmeniui pasireiškia nuotaikos pažemėjimas, prastesnė nuotaika, kuri nedaro įtakos kasdienei veiklai. Ta prastesnė nuotaika nebuvo apimta mažesnės energijos arba ženkliai sutrikusio miego ir jis galėjo dalyvauti savo kasdieninėje veikloje, savo kasdieninėse pareigose ar malonumuose. Kad 2022 m. birželio 19 d. R. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo nustatyta pagal objektyvius duomenis, šiuo atveju, medicininę dokumentaciją. Negali atsakyti į abstrakčius klausimus, kurie susiję su kas būtų, jeigu būtų. Gydymas ličio karbonatu yra skiriamas, kai asmeniui nustatomas (duomenys neskelbtini). Gydytoja nustatydama (duomenys neskelbtini) skyrė ličio karbonatą. Jis skiriamas ir prie kito spektro sutrikimų. (duomenys neskelbtini) gydyti ličio karbonatas neskiriamas. Negali kvestionuoti vaistų pasirinkimo, vertinti, kodėl gydytoja pasirinko šį vaistą. Negali komentuoti, ar tikrai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), nes, net jei šis sutrikimas ir buvo, gydytoja yra nurodžiusi, kad yra visiškai pagerėjusi būklė ir, kas labai svarbu, tai aprašyta. Iš aprašymo matyti, kad tuo metu jo būklė buvo gera. Jeigu staigus vaisto nutraukimas palaipsniui blogintų būklę, tai birželio 15 d. matytųsi, kad būklė blogėja. Tyrimuose atsispindi, kad ličio koncentracija nėra pasiekiama, bet litis nėra didinamas. Vadinasi būklė nebuvo bloga ir jo gydytoja nedidino, nors koncentracija ir nebuvo didelė. Pagal įrašus, žmogus jautėsi gerėjančiai. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Ir ekspertinio tyrimo metu, ir psichiatro konsultacijos metu, nei ambulatoriškai, nei stacionare nėra galimybės vertinti asmens sąžiningumo, dvasingumo vertybių. (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra skiriamas miego korekcijai. Kalbant apie R. M., alkoholio vartojimas neturi jokio priežastinio ryšio su liga. Ekspertizės akte nebuvo klausimo apie alkoholio ryšį, tačiau vertinant tai, kad tuo metu, kai įvyko nusikalstama veika, konstatuota remisija, reiškia, kad asmuo pasirinko vartoti alkoholį. Nebuvo jokių ligų, t. y. nebuvo balsų galvoje, kad lieptų gerti.

Ekspertė V. K. nurodė, jog darydama ekspertinį tyrimą su R. M. bendravo vieną kartą. Kadangi R. M. darbingumas buvo pakankamai geras, todėl vertinimas turėjo užtrukti nuo valandos iki pusantros valandos. Apklausos metu ekspertė nurodė apie taikytus vertinimo metodus ir paaiškino, jog jei asmeniui būtų įtartas koks nors protinis atsilikimas, mąstymo sutrikimas, būtų taikomi kitokie tyrimo metodai. Kas dėl jo psichinės būsenos, tai jis pakankamai gynybiškai apie tai kalbėjo, nebuvo tas žmogus, kuris introspektyviai susietų kažkokius savo gyvenimo įvykius, kažkokius tai atsitikimus su savo psichine būsena. Kita vertus, tai gali būti dėl to, kad asmuo nėra labai introspektyvus, jis daugiau linkęs papasakoti tai ką jis jaučia, kaip jis jaučiasi, bet tiesiog nesieja to su kažkokiais turimais vidiniais konfliktais ar su kuo. Atsakyti apie vaistų nutraukimo pasekmes ne jos kompetencijos klausimas. Psichologinio vertinimo metu jo elgesio tikrai niekas neįtakojo. Asmuo paminėjo, kad įvykio metu buvo supykęs, nes kažkoks vaikinas grabinėjo jo draugę ir jis pasakė. Kokios būtų galimybės nustatyti asmens būseną, jei nebūtų jokios medicininės dokumentacijos – atsakyti negali.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios naktiniame klube ,, (duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Fiksuota, kad šokių aikštelės ir baro patalpa yra 330 kv. m., šias abi patalpas skiria juodos spalvos medžiaginė užtvara. Patekus į šokių aikštelės ir baro patalpą nuo įėjimo dešinėje matomi keturi staliukai su sėdimomis vietomis, kairėje pusėje du staliukai su sėdimomis vietomis, priešais įėjimą matomas naktinio klubo baras, už baro lentynos, kuriose gėrimų talpos. Nuo įėjimo į patalpą kairėje pusėje kėdės ir 2 metrų atstumu matomi laiptai trijų pakopų, kuriais nulipus patenkama į šokių aikštelę 116 kv. m. Nusileidus laiptais, šokių aikštelės kairėje pusėje yra scena, ant kurios matoma muzikos aparatūra, o dešinėje pusėje naktinio klubo baras, priešais barą (lygiagrečiai barui) trijų pakopų laiptai, priešais įėjimą į šokių ir baro aikštelę matomi trijų pakopų laiptai, kuriais užlipus matomi stalai su sėdimomis vietomis. Patalpoje iš viso įrengtos trys laiptų vietos, t. y. įėjus į šokių ir baro patalpą, nuo baro ir scenos kairėje pusėje, kuriais nulipant patenkama į šokių aikštelę. Baro dešinėje matomos šešios sėdimos vietos su stalais. Šokių aikštelės ir baro patalpos grindinys, taip pat ir laiptai, padengti keramikinėmis plytelėmis (1 t., b. l. 50–61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog T. V. nustatytas galvos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs smilkinkaulio žvyno ir uolos (kaukolės pamato) lūžiu, nedideliu būgnelio plyšimu, žaizda ausies išorinėje klausomojoje landoje ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje dėl kairio smilkinkaulio uolinės dalies (kaukolės pamato) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek smūginio kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu). T. V. sužalojimo jam padarymo (pasidarymo) metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (2 t., b. l. 77–78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog T. V. buvo nustatytas galvos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs smilkinkaulio žvyno ir uolos (kaukolės pamato) lūžiu, nedideliu būgnelio plyšimu, žaizda ausies išorinėje klausomojoje landoje ir minkštųjų audinių patinimu dėl ko T. V. buvo sutrikdyta klausa. Sužalojimas visumoje dėl kairio smilkinkaulio uolinės dalies (kaukolės pamato) lūžio su silpnu klausos netekimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką laiptų paviršių (2 t., b. l. 84–86).

2022-06-29 - 2022-07-01 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, kurie buvo pateikti uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ raštu ir įrašyti į DVD-R optinį diską. Atidarius DVD-R optinį diską matomi trys vaizdo įrašai: 1. Įvykis; 2. Nukentėjęs rūbinė; 3. Atvyksta policija. Iš įrašų matyti, jog įvykio metu klube buvo lankytojai ir darbuotojai, matyti, jog klubo lankytoja ir už baro buvę darbuotojai žiūri viena kryptimi, atvykę policijos darbuotojai iš klubo išveda vyriškį vilkintį baltais marškinėliais. Visų įrašų laikas yra 2022 m. birželio 19 d. apie 03.40 val. (2 t., b. l. 135–145).

Apžiūrėjus body kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus matyti nukentėjusysis T. V. atvykusiems pareigūnams negali nurodyti jokių įvykio aplinkybių; vienas iš apsaugos darbuotojų policijos pareigūnams nurodo, kad ,,Gavo liet vienas“; salėje, kur groja muzika, vyriškis vilkintis tamsios spalvos marškinėlius parodo ,,Va jis“, apsaugos darbuotojas pasako ,,M.“. Vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad V. M. agresyviai ir nepagarbiai elgiasi su policijos pareigūnais, siūlo ,,p**t į galvą“; nurodo, kad ,,...gandonas lietė mano mergą, apkabino suha“, klausia ,,ką tu darytum jei tavo žmoną liestų...“ sako, kad ,,tai mano žmona būsima“ ir pan., keikiasi. Užfiksuota kaip R. M. išvedamas iš naktinio klubo. Girdisi kaip moteriškas balsas rusų kalba klausia, kas nutiko; tikrinamas R. M. girtumas, papūtus į alkotesterį nurodoma, kad 194, kad R. M. sako moteriai, kad čia viskas dėl jos (2 t., b. l. 156–166).

Apžiūrėjus du garso įrašus, gautus iš Policijos registruojamų įvykių registro, matyti, jog kreipiamasi į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš pirmojo garso įrašo girdėti (2022 m. birželio 19 d., 03.53 val.) skambina į BPC ir kviečia pagalbą, (duomenys neskelbtini), nurodo, kad pagalba jau buvo kviesta, po to atšaukta, bet vis gi žmogui bloga, pagalba reikalinga, vyrui iš ausies kraujas bėga, jis krito, žmonės, kurie buvo su juo kartu reikalauja ir policijos. Prisistato, kad skambina kasininkė V.; antrame garso įraše, (2022 m. birželio 19 d. 4 val. 1 min.) vyriškas balsas pasakė, jog reikėtų policijos ir greitosios pagalbos prie (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, draugą sužeidė, iš ausies kraujuoja, BPC darbuotojas atsako: ,,gerai policija ir greitoji važiuoja informuota“ į klausimą, ,,a jau buvo informuota“, BPC darbuotoja atsako ,,taip“ (2 t., b. l. 171–174).

2022 m. lapkričio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad klausantis įtariamojo R. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių yra nustatytas reikšmingas pokalbis (pokalbio kopija CD-R diske Nr. 13.6.12-52-47-22.1K (K9215). 2022-10-10 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (įtariamasis R. M.) skambinama į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (R.). Pokalbio metu kalbama apie įvykį naktiniame klube. Pokalbio metu R. perduoda telefoną P., jis pasako R. M., kad ,,bus atvaręs tas advokatas... būt gerai, kad tu iki jo atvažiuotum“. Klausia ,,tu klausyk, kai parodymus davei tu nesakei, kad sudavei smūgį ... kad sutrenkei a ne? Tu nesutrenkei.“ Į ką R. M. atsako ,,ne“. Po to P. sako, jog ,,rytoj ten važiuoja mentai į šitą į teanais į tą klubą ....čia vienu žodžiu ten visų akys užmerktos kaip supratau bus visiškai visų iki vieno... ir nemato tik kai jis guli tenai kolidoriuje matosi“ (3 t., b. l. 21–24).