Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1343-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
e2S-1343-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00150-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kreditorius
Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Suinteresuotas asmuo
V. N., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1343-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00150-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3.; 3.5.2.6. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-383-418/2017 pagal pareiškėjos antstolės J. J. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. e2-21-547/2015, suinteresuoti asmenys V. N., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių vykdymo procese taikymo, skolininkui neatlikus visų teismo nustatytų įpareigojimų.Pareiškėja antstolė J. J. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, t. y. leisti išieškotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Prašyme nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/17/00284 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-21-547/2015 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Skolininkas V. N., kaip buvo įpareigotas teismo sprendimu, per 15 mėnesių negavo statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo supaprastintam projektui), todėl per šešis mėnesius turėjo nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. Skolininkas rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui gavo tik po 19 mėnesių, o savavališkai pastatyto pastato langų skaičius ir dydis neatitinka projekto sprendinių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:Varėnos rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 19 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPSP-15-161019-00025 Pagalbinio ūkio paskirties pastato (vasaros virtuvės), esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), statybos projektui, todėl laikytina, jog teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-2053-(14.54) nustatytas esminis neatitikimas projektui (netinkamas langų skaičius (sudėti aštuoni langai vietoje dviejų, langai sudėti be skirstymo), tačiau statinio nugriovimas ginčo atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimas yra įvykdytas, kadangi skolininkas įteisino ne visus savavališkos statybos padarinius. Ginčo atveju susidarė tokia situacija, kad skolininkas tik iš dalies įvykdė teismo sprendimą, t. y. nors ir gavo projektinę dokumentaciją, tačiau statinys ją atitinka tik iš dalies, o tai reiškia, kad skolininkas, norėdamas visiškai pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi perstatyti statinį. Nevykdant tokios pareigos, išieškotojas neturi teisės pats vykdyti sprendimą, kadangi išieškotojui teisė perstatyti statinį įstatymu nėra suteikta (apeliantė turi teisę tik nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę). Visų šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, todėl nustatydamas, kad teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas priėmė nepagrįstą teismo nutartį.Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdį nepranešęs suinteresuotiems asmenims ir jų neišklausęs.Byloje dėl tęstinio teismo sprendimo nevykdymo buvo pagrindas skolininkui taikyti baudą, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:Skolininkas nors ir pavėluotai, tačiau gavo statybą leidžiantį dokumentą. Be to, statybą leidžiantį dokumentą skolininkas gavo pavėluotai ne dėl savo kaltės, o dėl projekto neatitikimų, už kuriuos atsakingas projektą rengęs architektas. Skolininkui susitvarkius statybą leidžiančius dokumentus, jam išnyko pareiga nugriauti statinį.Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, statinio trūkumai yra šalinami. Iki teismo nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka bus galimai pašalinti ir statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte nustatyti trūkumai – netinkami langai.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą, kadangi byloje toks klausimas nebuvo keliamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teismo nutartis skundžiama dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 771 str. 2 d., 6 d., 153 str.).

Dėl CPK 771 straipsnio taikymo sąlygų

Pažymėtina, kad siekiant realiai apginti sprendime nustatytas byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, būtina teismo sprendimą įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21-547/2015 V. N. buvo nustatytas 15 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui) dėl savavališkai pastatyto pastato – medinės lauko virtuvės (duomenys neskelbtini) įteisinimo. Nustatytu terminu nesutvarkius statybą leidžiančių dokumentų, V. N. teismas įpareigojo per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nustatytu terminu neįvykdžius ir šio reikalavimo, teismas suteikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti nurodytus veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš V. N.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d., todėl V. N. turėjo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2016 m. birželio 5 d., neatlikus nurodytų veiksmų turėjo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2016 m. gruodžio 5 d.Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkas parengė projektinę dokumentaciją ir 2016 m. spalio 19 d. gavo rašytinį pritarimą statinio projektui. Tačiau, 2016 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 40-3364-(14.24E) buvo nustatyta, kad statinys turi esminių trūkumų, t. y. langų skaičius, dydis neatitinka parengto projekto sprendinių, langai sudėti be skirstymo. Be to ir pats V. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad šiuo metu šalina statinio trūkumus siekdamas, jog statinys atitiktų projektinę dokumentaciją. Taigi šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo konstatavo, jog teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas, bei savo nutartimi iš esmės paneigė teismo sprendimo privalomumo principą.Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu asmuo teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikytinos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas gavęs CPK 771 straipsnio pagrindu pareikštą antstolės pareiškimą turėjo įvertinti ne tik tai, ar teismo sprendimas yra įvykdytas / neįvykdytas, tačiau ir tai, ar išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius.Apeliantė skunde nurodo, kad teisės norminiai aktai riboja jos teises šalinti savavališkos statybos padarinius (t. y. ji turi teisę tik nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, tačiau ne perstatyti statinius), tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga. Tačiau kartu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, 2016 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas, spręsdamas, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, apskritai netyrė ir nevertino aplinkybių, ar išieškotoja turi realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise pačiai pašalinti neteisėtos statybos padarinius nenugriaunant, o perstatant statinį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad sprendžiant antstolio pareiškimo pagrįstumo klausimą yra reikšmingas ir tirtinas paties skolininko elgesys vykdant teismo sprendimą. Iš byloje esamų įrodymų matyti, kad skolininkas nevengė įvykdyti teismo sprendimą, nors ir pavėluotai, tačiau parengė projektinę dokumentaciją ir gavo statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad vėluojant vykdyti teismo sprendimą, tačiau dedant tam tikras pastangas pašalinti neatitikimus projektinei dokumentacijai, būtų neracionalu statinį visiškai griauti, juo labiau, kad ir įstatymas suteikia teisę taikyti kitas įstatyme numatytas sprendimo įvykdymą skatinančias priemones, pavyzdžiui, skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, neįvykdymą. Nors byloje antstolė nepateikė prašymo skirti baudą, tačiau teismui turint tokią teisę CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o tuo pačiu ir turint pareigą vykdyti antstolių procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), neturėtų būti priimami sprendimai ir toleruojama situacija, kuomet skolininkui tarsi leidžiama nesiekti visiško teismo sprendimo įvykdymo, akcentuojantis tik į itin formalų situacijos sprendimą, ypač matant, jog įstatyme numatomos priemonės sprendimo įvykdymo tikslui pasiekti.

Dėl prašymo nagrinėjimo tvarkos

Klausimas dėl sprendimo, įpareigojusio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius sprendžiamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Šioje normoje numatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.Pagal CPK 153 straipsnį teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos.Taigi atsižvelgiant į 16 punkte nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka formaliai procesinės teisės normų nepažeidė. Tačiau pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jis privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmęs pareiškimą paskyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 10 d. 8.30 val. neinformuojant šalių, taigi pažeidžiant CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą pranešti išieškotojui ir skolininkui. Teismas specialiame interneto tinklalapyje patalpino pranešimą apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą, tačiau tą padarė pažeidžiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus (teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. kovo 10 d., o skelbimas patalpintas 2017 m. kovo 6 d., taigi neišlaikant septynių dienų termino, skaičiuojamo iki teismo posėdžio dienos). Atsižvelgiant į tai atskirojo skundo argumentai dėl to, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas neinformuodamas apie bylos nagrinėjimą proceso dalyvių ir nesuteikdamas teisės jiems išreikšti savo nuomonės, pripažintini pagrįstais. Apeliacinęs instancijos teismas pažymi, kad teismui nenustačius, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas, neinformuodamas apie rašytinį bylos nagrinėjimą įstatyme nustatytu terminu proceso dalyvių tokiu būdu nesuteikiant galimybės suinteresuotiems asmenims atsiliepti, pažeidė proceso teisės normas (CPK 771 str. 6 d., 133 str. 3 d.) ir teisės būti išklausytam principą.Apibendrinant nurodytina, kad kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo (neįvykdymo), antstolio pareiškimą nagrinėjant iš naujo ir sprendžiant klausimą dėl bylos procesinės baigties teismas pirmiausia turėtų išklausyti visų suinteresuotų asmenų nuomonės dėl teismo sprendimo įvykdymo tinkamumo, įvertinti išieškotojos nurodytas aplinkybes dėl netinkamo teismo sprendimo įvykdymo bei jos galimybės įvykdyti teismo sprendimą pačiai, išklausyti nuomonės dėl galimo baudos skyrimo ir tik tada spręsti dėl antstolės pareiškimo pagrįstumo.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė procesinės teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neužtikrino suinteresuotų asmenų teisės būti informuotiems apie teisminį antstolės prašymo nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis