Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G., atsakovui V. N., trečiajam asmeniui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijos atstovui V. M., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui V. N., tretiesiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos A. N., D. N. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Alytaus skyrius) 2013-09-13 gavo M. K. prašymą dėl gretimoje sodyboje, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. galimai neteisėtai statomo pastato.

Inspekcijos vyriausiasis specialistas atliko patikrinimą ir 2013-10-03 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, kuriame nurodė, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, statomas medinis pastatas (medžio karkasas, pamatai betoninių plokštelių (0,20 m, ne ištisiniai), karkaso stulpai 10 x 10 cm, stogas dvišlaitis, dengtas bituminiu šiferiu, grindų ir lubų nėra, frontonai neužkalti, įstatyti trys langai, pastato ilgis 4,99 m, plotis 3,95 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo 5,75 m, užstatymo plotas - 19,7 kv. m. <...>).

Vyriausiasis specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, 2013-10-09 surašė savavališkas statybos aktą, kuriame konstatavo, kad Pastatas, statomas Žemės sklype Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, savavališkai. Savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjas, 2013-11-04 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-05-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai Žemės sklype statomą Pastatą. Nurodyme nurodyta, jog Atsakovas turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Atsakovas už pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio

dalyje, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jis pagal administracinį nurodymą įrašytą 2014 -01-30 administracinio teisės pažeidimo protokole fiziniam asmeniui sumokėjo 500 Lt baudą.

Vyriausiais specialistas 2014 m. gegužės 8 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. NPA-10-140508-0003 8-(14.51), kuriame konstatavo, jog atsakovas administracinio nurodymo neįvykdė.

Inspekcijos Alytaus skyrius nurodė, kad atsakovas iki šiol Pastato statybai neturi / nepateikė statybą leidžiančio dokumento.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. N. dar kartą paaiškino, kad kreipėsi į architektą K., kuris jam pasakė, kad iki 50 kv. m. leidimas statybai arba pritarimas projektui ir net projektas nereikalingi. Tai patvirtino ir Architektūros skyriuje, kad leidimo nereikia. Nurodė, kad po A. J. apsilankymo statinį atitraukė. Dabar statybvietė yra per 3 metrus nuo kaimyno. Statinio projektas nederintas, bet patvirtina, kad derinimus atliks. Prašė suteikti galimybę įteisinti statinį.

Teismo posėdžio metu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atstovas A. B. nurodė, kad statyba galima, bet būtinas pritarimas.

Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovas V. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovas rašytinio pritarimo neturi. (duomenys neskelbtini) – Kultūros paveldo objektas, turėtų būti pritarimas iš Kultūros paveldo departamento. Žemės sklypo dokumentai yra skirtingi nuo statinio dokumentų. Statinio projektą būtina derinti. Statyba ten galima, siūlė nustatyti terminą parengti projekto dokumentacijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais.

Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2013-10-03 akte Nr. SPA-1817(14.2) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), Varėnos r., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios teritorijos ribose statomas medinis pastatas, II grupės nesudėtingas statinys, nauja statyba, kurių statytojas – V. N. (b. l. 9-16).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r., nuosavybės teise priklauso V. N., A. N. ir D. N. (b. l. 17-20).

Savavališkos statybos aktu 2013-10-09 buvo konstatuota, jog statinys medinė lauko virtuvė, es. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statomas savavališkai ir buvo pareikalauta iš statytojo nevykdyti jokių statinio statybos darbų (b. l. 35-37).

Atsakovo V. N. 2013-10-04 paaiškinimu, jog jis prieš statant namų valdoje lauko virtuvę buvo projektą suderinęs su Dzūkijos nacionalinio parko architektais. Raštiško sutikimo negavo, nes jie teigė, kad pastatas neviršija 50 m², todėl raštiško sutikimo nereikia. Jie pasiūlę nugriauti stovintį sandėliuką ir vietoj jo statyti lauko virtuvę. Savo paaiškinime nurodęs, kad nežinojo, jog statant virtuvę reikia kaimyno sutikimo, nors statydamas lauko virtuvę vietoje sandėliuko, ją pastatė atitraukęs nuo kaimyno sklypo ribos daugiau, negu stovėjo sandėliukas (b. l. 38).

2013-11-04 Statybos inspekcija surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014-05-04. Tačiau iki šio termino atsakovas dar nesusitvarkė privalomos dokumentacijos, todėl Statybos inspekcija 2014-05-29 surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad reikalavimas neįvykdytas – medinė lauko virtuvė atitraukta nuo kaimyno sklypo ribos 4,35 m. ir 3,87 m. atstumu, tačiau nenugriauta (b. l. 52).

Liudytojo P. K., dirbančio Varėnos rajono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyr. specialistu, parodymais, kad į jį žodžiu kreipėsi atsakovas. Jis paaiškinęs, kad atsakovui priklausanti sodyba nėra Kultūros paveldo teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nenurodyta, kad teritorija yra Kultūros paveldo teritorijoje. Liudytojas nurodė, kad jis tik vėliau sužinojo, kad visas kaimas yra įtrauktas į Kultūros paveldo teritoriją. Jis patvirtino, kad tokiu atveju būtų reikalingas rašytinis pritarimas jo parengtam projektui. Statybą leidžiantys dokumentai - 6-priedas, kuris numato, kad reikalingas pritarimas. Atsakovas į jį kreipėsi po savavališkos statybos akto surašymo ir kai jau buvo sumažintas pastato aukštis. Jis patvirtina, kad geodezinis planas ir kadastrinis planas yra, galima nesudėtingus statinius statyti, jei planas nesenesnis nei 1 m. ir registruotas registre.

Liudytojo V. K., dirbančio Dzūkijos nacionaliniame parke vyr. specialistu, parodymais, kad pas jį buvo užėjęs atsakovas su lauko virtuvės eskizais. Liudytojas paaiškino, kad jis nesutiko su parodytais eskizais, nes jie neatitiko parko apsaugos reglamento ir neatitiko kaip paminklinio kaimo stiliaus. Jis nurodė, kad Kultūros paveldo ir Savivaldybės rašytinis pritarimas būtinas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta Statybos įstatyme. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose.

Vadovaujantis Statybos įstatymu, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įsta­tymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įgyvendindamas statytojo teisę, statytojas, be kita ko, pri­va­lo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį doku­men­tą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyti visi statybą leidžiantys dokumentai, o 23 straipsnio 28 daly­je nustatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, drau­džiama.

Atsakovo V. N. pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m, rugsėjo 27 d. įsakymu Nr, D1-812, 1 lentelės 2 eilutė).

Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio I dalies 6 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.07,01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2 papunkčiu statant II grupės nesudėtingą statinį konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje privalomas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai (Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kompleksinės saugomos teritorijos kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: valstybiniai parkai - nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos poligonai (Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; <...> 11) statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus; 12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis).

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo daroma išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Statybos įstatymo 28 str. nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. nurodoma, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą ,,leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (1p.).“

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoju nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tuo pačiu teismas privalo užtikrinti įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos r., savininkas. Minėtas žemės sklypas ir pastatai jam nuosavybės teise priklauso kartu su bendrasavininkais A. N. ir D. N., kurie pretenzijų dėl vykdomų statybų neturi. Atsakovas yra garbaus amžiaus (virš 70 metų), todėl suprasti ir realizuoti savo teisėtus interesus atsakovui reikalinga suteikti pakankamai laiko. Taip pat įvertintina ir tokia aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į kelis kompetentingus tarnautojus, tačiau jam buvo suteikta skirtina, prieštaringa informacija, kuri jį suklaidino.

Įvertinus ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovų argumentus ir jų nurodytus teisės aktus, kuriems šiuo metu prieštarauja atsakovo pastatytas statinys, bei išklausius liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad atsakovas gali atlikti reikalingus statybos darbus, kad ginčo statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Teismas laiko, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suteiktina atsakovui galimybė sutvarkyti savavališkai pastatyto statinio - lauko virtuvės pastato statybą ir jai reikalingą dokumentaciją, laikantis nustatytų įstatymo reikalavimų, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą (suderinti projektą, gauti rašytinį pritarimą). Todėl nustatytinas terminas atsakovui šiems darbams užbaigti.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos pro­por­cingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytas neteisėtai, todėl kaltas dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinė­ji­mosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 Eur – mokėtino žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,47 Eur bei išlaidos dėl kelionės išlaidų – 11,11 Eur, atvykstant į teismo posėdžius pagal pateiktą ieškovo paskaičiavimą (CPK 93 str.1 d.). Ieškovo turėtos išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 263 - 270 str., 273 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 (penkiolika) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui) dėl savavališkai pastatyto pastato - medinės lauko virtuvės, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Varėnos r., įteisinimo.

Per nustatytą terminą nesutvarkius statybą leidžiančių dokumentų įpareigoti atsakovą V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą - medinę lauko virtuvę, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo V. N. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę inspekcijai, į. k. (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš V. N..

Priteisti iš V. N. valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) keturiasdešimt vieną (41 Eur) euro žyminio mokesčio ir keturiolika euro keturiasdešimt septynis euro centus (14,47 Eur) pašto išlaidų. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Priteisti iš V. N. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, LT-09311 Vilnius, į. k. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, b. k. 73000, a. s. (duomenys neskelbtini)) trisdešimt du euro šešiasdešimt tris euro centus (32,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės atstovės kelionės išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.