- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-3105-901/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01236-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ieva Darandė, Galina Morozova, Monika Jakutavičiūtė
- Kategorijos
- 1.2.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Ievai Darandei ir advokato padėjėjai Monikai Jakutavičiūtei,
viešame teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferenciniu būdu (per ZOOM), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau - Ligoninė) ieškinį atsakovei I. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (darbo ginčų komisijai priėmus 2022 m. sausio 31 d. sprendimą darbo byloje APS-109-511/2022), tretiejis asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantis per (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti I. G. reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio (toliau - VDU) už papildomų Covid-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimų atlikimui sugaištą laiką ne darbo metu kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė ginčui aktualiu 2020 m. lapkričio 14 d. - 2021 m. kovo 23 d. laikotarpiu, Ligoninėje ėjo (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos, kurios darbas neabejotinai yra susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, pareigas 0,5 etato krūviu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Atsižvelgiant į tai, siekiant suvaldyti Covid-19 ligos epidemiologinę situaciją ir užkirsti kelią infekcijos plitimui, darbdaviams kilo pareiga organizuoti darbuotojų papildomus profilaktinius tyrimus. Ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ (duomenys neskelbtini) valstybės lygio ekstremalios situacijos metu" 1.8 papunkčiu buvo įtvirtinta darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 kartą per 14 dienų, skyriaus visų darbuotojų testavimas negali užtrukti ilgiau nei 2 dienas. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Apie paskirto tyrimo datą ir laiką darbuotojai informuojami trumposiomis žinutėmis į mobilųjį telefoną bei automatiškai sistemos ESIS išsiunčiamais pranešimais. Pagal nusistovėjusią praktiką, darbuotojai, negalintys ir (ar) nesutinkantys tyrimui dėl Covid-19 ligos nustatymo į Ligoninę atvykti jos siūlomu laiku, turi teisę derinti tyrimo atlikimo datą ir laiką arba tyrimą atlikti jų pačių pasiriktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba mobiliajame punkte, jiems priimtinu laiku, nepažeidžiant nustatyto testavimosi periodiškumo. Teigiama, kad užtikrinti ir organizuoti tyrimus taip, kad I. G. tyrimai būtų atlikti tik jos darbo metu buvo praktiškai neįmanoma, nes ji dirbo ne visą darbo laiką (1-2 dienas į savaitę), o padarius testą atsakymo reikėdavo ilgai laukti. Periodiniai sveikatos tikrinimai apmokami iš valstybės biudžeto lėšų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Ligų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 7 dalyje. Ieškovės atstovių teigimu asmenų atvykimo ir grįžimo po testo atlikimo išlaidų apmokėjimo jokie teisės aktai nenumatė, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja iš buvusio darbdavio apmokėti šias išlaidas. Ieškovės atstovės taip pat teigia, kad Darbo ginčų komisija (toliau - DGK) 2022 m. sausio 31 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-109- 511/2022, kuriuo atsakovei iš Ligoninės nusprendė išieškoti I. G. naudai 284,13 Eur (neatskaičius mokesčių) VDU už tyrimų atlikimui sugaištą laiką klaidingai nurodo, jog atsakovei buvo atlikta 11 tyrimų, nedetalizuojant kuriomis dienomis. Ieškovės duomenis, ne darbo metu, I. G. buvo atliekama 10 tyrimų, šiomis dienomis: 2020 m. lapkričio 13 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 7 d. Ieškovė, ginčijant DGK sprendimą, be to vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento išaiškinimu, kurio padaryta išvada, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atliekantiems profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos apmokėti už sveikatos patikrinimus poilsio metu nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad DGK priimdama sprendimą dėl išieškojimo atsakovei iš Ligoninės VDU už tyrimui sugaištą laiką, teisingai ir pagrįstai vadovavosi Ligų kontrolės įstatymu (18 straipsnis), kuris nustato, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir VDU darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti - darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Atsakovės atstovė nesutinka, kad tai kažkokie papildomi sveikatos tikrinimai ir kad darbuotojo jo ne darbo laiku (jo poilsio metu) sugaištas laikas tokiems privalomiems periodiniams tikrinimams turėtų būti neatlyginamas. Atstovė pažymi, kad tai, kad buvo įvestas karantinas ir numatyta ekstremali situacija nepanaikino nei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatų nei kitų teisės aktų, reguliuojančių darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas ir nereikalavo iš jų perdėto patriotizmo ir nepateisino jokių pažeidimų ar didesnių apribojimų nei numatė tuo metu galioję teisės aktai ir nei numatė specialūs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijos vadovo sprendimai. Niekas nepanaikino nei darbuotojų poilsio laiko nei kitų jų garantijų, o ypač sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kuriems dėl Covid-19 ligos ypač padidėjo darbo krūvis. Kaip teisingai nurodo DGK 2022 m. sausio 31 d. sprendime, Ligų kontrolės įstatymas nuo jo priėmimo dienos buvo daug kartų keičiamas, bet įstatymo nuostata dėl VDU darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmokėjimo, nepaisant pasikeitusios situacijos pakeista nebuvo. Be ieškovės nurodytų dienų darbdavio nurodymu patikrinimas atsakovės teigimu jos poilsio metu buvo atliktas dar ir 2020 m. lapkričio 29 d. Tą dieną atsakovė dirbo iki 7.45 val., tyrimas buvo atliktas 9.30 val., kad nelaukti darbe atsakovė tuo laiku buvo išėjusi į miestą pasivaikščioti. Kitus visus kartus atsakovės teigimu ji vykdavo tyrimui savo poilsio laiku iš namų į darbovietę ir po tyrimo grįždavo atgal namo. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovės atstovių teiginiais, kad atsakovė privalėjo įrodyti kiekvienos jos kelionės į ir iš tyrimą faktinį maršrutą ir patirtas išlaidas, nurodant, kad toks laiko sugaišimas vykimui tyrimui paskaičiuotas objektyviai kiek tokio situacijoje įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vykdavo į darbovietę iš namų viešuoju transportu, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi automobilio ir nevairuoja. Nebuvo nurodyta, kad atsakovė kada vyko iš kito miesto, kad vyko taksi ar kad patyrė kažkokių kitokių neprotingų išlaidų kelionei.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į sergamumo Covid-19 liga (koronaviruo infekcija) plitimo mastus ir greitį, buvo sudarytos prielaidos taikyti papildomas Covid-19 ligos (koronaviruo infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemones. Karantinas skelbiamas, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai (staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas) ar epidemijos (staigus ir neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas). Todėl įvertinus užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbtas karantinas, keliamą grėsmę (pačios ligos užkrečiamumą ir sukeliamo sveikatos sutrikdymo mastą, jos išplitimo mastą) buvo nustatytas proporcingas šiai grėsmei papildomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė papildomai nustatė Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, numatant, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokami darbdavio. Taip pat buvo nustatyta, kad kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir apie tai informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį. Bei papildyta alternatyva asmens nušalinimui nuo darbo arba jo perkėlimui į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, jei darbuotojas atsisako nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrina be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), arba yra įtariamas, kad serga, ar serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba yra šių ligų sukėlėjų nešiotojas – darbu nuotoliniu būdu ar galimybe skirti dirbti nuotoliniu būdu.
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantis per šios bendrovės filialą, nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas į teismo posėdžius, apie kuriuos informuotas tinkamai, nevykdavo, jokių prašymų teismui nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė darbo sutarties Nr. 179, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu, ginčui aktualiu 2020 m. lapkričio 14 d. - 2021 m. kovo 23 d. laikotarpiu, Ligoninėje, t. y. sveikatos priežiūros įstaigoje, ėjo (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos, kurios darbas neabejotinai yra susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, pareigas 0,5 etato krūviu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Be to Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 atsižvelgiant į nepalankią epideminę Covid-19 ligos situaciją nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuriuo nustatyti tam tikri nutarime nurodyti asmenų judėjimo per sieną ir viduje ribojimai, taip pat tam tikri apribojimai organizuojant darbą ir ūkinę veiklą valstybės ir savivaldybės įstaigose, jų valdomose įmonėse, įvesti taip pat tam tikri apribojimai prekybos ir paslaugų teikimo vietose, sveikatos, švietimo, viešo maitinimo ir kitose įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo, aktualios nagrinėjamam laikotarpiui redakcijos, 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo" (toliau - Operacijos vadovo sprendimas), sveikatos priežiūros įstaigai, kaip darbdaviui, nustatyta pareiga atlikti ir organizuoti profilaktinius tyrimus asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams (atliekant PGR tyrimą ar antigeno testą). Vykdant Operacijos vadovo sprendimą, Ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ (duomenys neskelbtini) valstybės lygio ekstremalios situacijos metu" 1.8 papunkčiu buvo įtvirtinta darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per 14 (keturiolika) dienų, skyriaus visų darbuotojų testavimas negali užtrukti ilgiau nei 2 dienas. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Ligoninėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad apie paskirto tyrimo datą ir laiką darbuotojai informuojami trumposiomis žinutėmis į mobilųjį telefoną bei automatiškai sistemos ESIS išsiunčiamais pranešimais. Be to pagal nusistovėjusią praktiką, darbuotojai, negalintys ir (ar) nesutinkantys tyrimui dėl Covid-19 ligos nustatymo į Ligoninę atvykti jos siūlomu laiku, turėjo teisę derinti tyrimo atlikimo datą ir laiką arba tyrimą atlikti jų pačių pasiriktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba mobiliajame punkte, jiems priimtinu laiku, nepažeidžiant nustatyto testavimosi periodiškumo. Ieškovės atstovių teigimu I. G. šia savo teise ne kartą pasinaudojo, susisiekusi su Ligonine telefonu ir susiderinusi jai patogesnį tyrimo atlikimo laiką. Atsakovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad tik vieną kartą ji pasinaudojo galimybe pakeisti jai nustatytą tyrimų laiką, nes tuo metu negalėjo, o kitus kartus atvykdavo jai nurodytu laiku, nes neprieštaravo darbdavio nurodymams (2022 m. gegužės 2 d. paaiškinimai, garso įrašo 1.32.40).
Byloje kilo ginčas, ar privalėjo darbdavys (Ligoninė) apmokėti sveikatos priežiūros darbuotojai (slaugytojai) I. G. už jos sugaištą laiką tyrimui, atliktam jos poilsio, t.y. ne darbuotojos darbo metu, taip pat ar atsakovei buvo atliktas tyrimas 2020 m. lapkričio 29 d. po darbo.
Atsakovė kreipėsi į DGK, kuri 2022 m. sausio 31 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-109- 511/2022 I. G. prašymą tenkino iš dalies, nusprendusi išieškoti darbuotojos naudai iš Ligoninės 284,13 Eur (neatskaičius mokesčių) VDU už tyrimų atlikimui sugaištą laiką, kitus reikalavimus (dėl neturtinės žalos, dėl kelionės išlaidų (už viešo transporto bilietus) ir dėl didesnio VDU priteisimo) atmetė.
Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo pateikė teismui ieškinį ir prašo teismo išnagrinėti kilusį darbo ginčą (DK 231 straipsnio 1 dalis).
Reikia pažymėti, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, ir kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o šiuo atveju teismas iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 3, 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
DGK sprendime nurodyta, jog atsakovei buvo atlikta 11 tyrimų, iš esmės sutinkant su jos paaiškinimo metu nurodytomis 11 tyrimų datų: 2020 m. lapkričio 13 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. sausio 17 d., 2021 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 1 d. ir 2022 m. kovo 17 d. Reikia pastebėti, kad DGK sprendime nustatomojoje dalyje yra klaidingai nurodytos datos 2021 m. sausio 17 d. (turi būti 2021 m. vasario 17 d.), 2020 m. kovo 1 d. (turi būti 2020 m. kovo 7 d.) ir 2022 m. kovo 17 d. (tokios datos nenurodo nei Ligoninė nei atsakovė). I. G. atsiliepime į ieškinį ir teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad ji pritaria ieškovės ieškinyje nurodytoms datoms, papildomai nurodydama, kad jos poilsio laiku jai darytas testas ir 2020 m. lapkričio 29 d., kai tyrimas paimtas po jos darbo laiko, nes atsakovė tą dieną dirbo iki 7.45 val., o tyrimas atliktas 9.30 val. Susipažinus su DGK pateikta medžiaga - 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo mėnesių I. G. darbo grafikais bei laiko apskaitos žiniaraščiais, sulyginus juos su Ligoninės labaratorinių tyrimų rezultatais, kuriuose matyti tyrimų I. G. paėmimo data ir laikas, nustatyta, kad viso 11 tyrimų dėl COVID-19 ligos (tepinėliai iš nosiaryklės) atsakovei paimti šiomis jos poilsio dienomis (ne darbo metu): 2020 m. lapkričio 13 d., 2020 m. lapkričio 29 d. (kadangi tyrimo atlikimo laiku (9.30 val.) atsakovės darbo laikas jau buvo pasibaigęs (iki 7.45 val.), 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 7 d.
Ieškovo atstovės teigia, kad užtikrinti ir organizuoti tyrimus taip, kad I. G. tyrimai būtų atliekami tik jos darbo metu buvo praktiškai neįmanoma, nes ji dirbo ne visą darbo laiką (1-2 dienas į savaitę), o padarius testą atsakymo reikėdavo laukti iki paros. Ieškovo atstovės pateikė teismui savo nuožiūra kelis labaratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolus (2020 m. lapkričio 13 d., 2020 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.), kur matyti, kad nuo mėginio iš nosiaryklės paėmimo iki tyrimo rezultato gavimo užtrukdavo nuo maždaug 5.30 val. (2020 m. gruodžio 31 d.) iki pusantros paros (2020 m. lapkričio 13 d.), siunčiant mėginius į (duomenys neskelbtini), ir apie 8.30 val. kai tyrimą atliko pati Ligoninė (2020 m. lapkričio 29 d.). Ieškovo atstovės nurodė, kad tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos nustatymo atlikimas, darbuotojų prašymu ir jų patogumui, buvo pradėtas organizuoti ir pačioje Ligoninėje. Kuriuo laikotarpiu tai buvo daroma tiksliau ieškovo atstovės nurodyti negalėjo, pateikė tik vieną tai pagrindžiantį jau prieš tai aptartą dokumentą. Patikslinti laikotarpio, kuriuo tyrimai buvo atliekami pačioje Ligoninėje negalėjo ir atsakovė, pažymėdama, kad tyrimų rezultatai ateidavo ir daug greičiau – būdavo ir per kelias valandas.
Susipažinus su darbo grafikais, kuriuose nurodytos konkrečios I. G. darbo valandos tomis dienomis, sulyginus juos su Ligoninės labaratorinių tyrimų rezultatais, kuriuose matyti tyrimų jai paėmimo data ir laikas, matyti ne tik kad tie tyrimai atlikti ne tik dažniau nei nurodyta (kas 14 d.), ypač 2020 m. gruodžio mėn., bet ir datomis šalia atsakovės darbo dienos (pvz. tyrimas atliktas 2020 m. lapkričio 13 d. ryte 9.46 val. (paskutinę atsakovės atostogų dieną), o dirbti ji turėjo 2020 m. lapkričio 14 d. ryte nuo 7.45 val. iki kitos dienos 7.45 val.), tyrimas atliktas 2020 m. gruodžio 4 d. 10.00 val., o dirbo ji 2020 m. gruodžio 5 d. nuo 20.00 val. iki kitos dienos 7.45 val., tyrimas atliktas 2020 m. gruodžio 14 d. 10.39 val., o dirbo ji 2020 m. gruodžio 13 d. nuo 7.45 val. iki 18.30 val., tyrimas atliktas 2020 gruodžio 22 d. 11.31 val., o dirbo ji 2020 m. gruodžio 23 d. nuo 20.00 val. iki 2020 m. gruodžio 24 d. 7.45 val. ir 2020 m. gruodžio 25 d. nuo 7.45 val. iki 19.00 val. (per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas), 2020 m. gruodžio 31 d. 10.35 val., o dirbo ji 2020 m. gruodžio 30 d. nuo 7.45 val. iki 19.00 val., tyrimas atliktas 2021 m. vasario 26 d. 14.18 val., o dirbti ji turėjo 2021 m. vasario 27 d. nuo 7.45 val. iki kitos dienos 7.45 val.). Tai, kad buvo galimybė tyrimus atlikti darbo metu, kad atsakovei nereikėtų gadinti savo poilsio dienų ir gaišti savo poilsio laiko, ir kad nebuvo tyrimų paėmimas ribojamas konkrečiomis valandomis, rodo ir kita VDI medžiaga ir pačios atsakovės paaiškinimai (pvz. 2020 m. lapkričio 28 d. atsakovė dirbo nuo 19.00 val. iki kitos dienos 7.45 val., o tyrimas jai paimtas tą dieną darbo metu 20.47 val., tyrimas paimtas 2021 m. sausio 18 d. 9.20 val., o dirbti ji turėjo 2021 m. sausio 18 d. nuo 7.45 val. iki 19.00 val.). Tačiau Ligoninė nesiėmė maksimalių pastangų tokius tyrimus imti iš atsakovės jos darbo laiku.
Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir VDU darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Ligų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 7 dalis, ginčo aktualiu laikotarpiu minėto įstatymo 6 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Darbuotojų saugos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis (ginčo aktualiu laikotarpiu) numatė, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Darbuotojų saugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numatė ir tai, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku, o už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo VDU. Taigi minėtų įstatymų nuostatos ne tik darbdavį įpareigojo organizuoti periodinį darbuotojų sveikatos patikrinimą jų darbo metu, bet ir numatė, kad o už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo VDU.
DK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos įstatyme. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis (DK 158 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau - Sąrašas), ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarką (toliau - Tvarka). Minėto Sąrašo 2.3 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai atlikti darbą, susijusį su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui, gali vykdyti tik tada, kai šių įstaigų darbuotojai periodiškai tikrinasi, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Ieškovės atstovės teigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu išlaidas už išankstinius sveikatos patikrinimus turėjo apmokėti patys darbuotojai, išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir jiems sugaištą laiką turėjo apmokėti darbdavys, o išlaidų už papildomus sveikatos patikrinimus, kuriuos tokiais ieškovės atstovės laiko šioje byloje aptariamus atsakovės patikrinimus jos darbo ir ne darbo metu, ir kad tokiems tyrimams sugaišto laiko apmokėjimas nenumatytas. Ieškovės atstovės remiantis minėto Vyriausybės nutarimo Tvarkos 2 ir 3 punktais išskiria jų minimas tris darbuotojų sveikatos patikrinimų rūšis: išankstiniai (prieš darbuotojui pradedant dirbti), periodiniai ir papildomi, esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ar epidemijai. Pagal Ligų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 dalį užkrečiamosios ligos protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, o epidemija – staigus ir neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Reikia pastebėti, kad minėto nutarimo Tvarkos 3 punkte be to nurodyta, kad sprendimą dėl papildomo sveikatos tikrinimo apskrityje priima apskrities vyriausiasis epidemiologas, suderinęs su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju epidemiologu. Kad toks sprendimas dėl papildomų sveikatos tikrinimų ginčo aktualiu laikotarpiu būtų priimtas ir taikytas (duomenys neskelbtini) apskrityje teismas neturi duomenų.
Įvertinęs tiek prieš tai minėtas DK, tiek Ligų kontrolės įstatymo, tiek Darbuotojų saugos įstatymo nuostatas, tiek Operacijos vadovo sprendimą bei minėto Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 nuostatas, remiantis kuriais sveikatos priežiūros įstaigai (Ligoninei), kaip darbdaviui, buvo nustatyta pareiga atlikti ir organizuoti profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams (atliekant PGR tyrimą ar antigeno testą) ir vykdant kurią Ligoninė direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu įtvirtino darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS-CoV-2 viruso tam tikru periodiškumu, pripažintina, kad tai buvo privalomi periodiniai atitinkamų šios įstaigos darbuotojų patikrinimai, vykdyti tos sveikatos priežiūros įstaigos nurodytu dažnumu, o ne kažkokie papildomi tikrinimai. Taigi sutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas nenustojo galioti minėtų teisės aktų nuostatos ir nebuvo atšauktos nei darbuotojų teisės į poilsį, į sveiką ir saugią darbo aplinką, į apmokėjimą už sveikatos tikrinimams sugaištą laiką, nei darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojams tiek poilsio laiką, tiek sveikas ir saugias darbo sąlygas, tiek apmokėti už darbo atlikimui reikalingus tyrimus. O minėtos DK, Ligų kontrolės įstatymo ir Darbuotojų saugos įstatymo nuostatos numatė, kad už tokiems tyrimams sugaištą laiką turėjo būti apmokama darbuotojų VDU.
Darbdavys privalėjo organizuoti darbą taip, kad privalomi sveikatos patikrinimai būtų atliekami darbuotojų darbo laiku, o to neužtikrinęs ir reikalaudamas, kad darbuotojai atvyktų į darbovietę ar kitą jo nurodytą mėginių ėmimo vietą tyrimams, už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą, darbdavys už objektyviai tokiam tyrimui jų sugaištą poilsio laiką privalėjo apmokėti darbuotojui jo VDU. Teismas sutinka, kad objektyviai tokiam tyrimui darbuotojų sugaištu laiku galima laikyti jų vykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grįžimą iš tyrimo atlikimo (medicininio patikrinimo) vietos atgal į tą pačią gyvenamą vietą, už kurį reikėjo apmokėti darbuotojui VDU. Tai, kad teisės aktai nenumatė konkrečios apmokėjimo tvarkos, kokiu būdu, kokiais kriterijais vadovaujantis darbdavys turėtų apskaičiuoti kelionei į tyrimo atlikimo vietą ir iš šios vietos konkretaus darbuotojo sugaištą laiką, ir tai, kad darbdavys nebuvo pasitvirtinęs tokios tvarkos, neatleidžia darbdavio nuo pareigos teisingai kompensuoti darbuotojui už jo privalomiems sveikatos patikrinimams sugaištą laiką. Be to, tai, kad ieškovė yra viešoji ištaiga ir kad yra išlaikoma iš valstybės biudžeto, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis DK ir kitų teisės aktų, o teisinį pagrindą mokėti darbuotojams VDU už privalomus sveikatos patikrinimus numato tiek minėti teisės aktai, tiek esant tam tikram neaiškumui dėl apmokėjimo ar esant nesureguliuotiems tam tikriems santykiams – gali ir turi būti vadovaujamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl teismas iš esmės pritaria DGK sprendime padarytoms išvadoms, kad Ligoninė, nekompensuodama I. G. sugaišto jos poilsio laiko atliekant tyrimus dėl Covid-19, elgėsi neteisėtai, ir kad už tokį sugaištą laiką turi būti atitinkamai kompensuota, priteisiant darbuotojai jos VDU už tą laiką. Jokie teisės aktai nenumatė pareigos būtinai pasiskiepyti nuo Covid-19, todėl ta aplinkybė, kad I. G. yra nepasiskiepijusi nuo šios ligos neatleidžia darbdavio nuo pareigos jai kompensuoti už privalomiems sveikatos tikrinimams sugaištą laiką.
DGK teiktame prašyme I. G. teigė, kad jos sugaištas laikas atvykti tyrimui ir grįžti buvo 3 val., į kurį buvo įskaičiuotas jos važiavimas nuo namų iki darbo visuomeniniu transportu, įskaitant laiką iki autobusų stotelės ir atgal bei autobuso laukimo laiką. Civilinės bylos nagrinėjimu metu atsakovė ir jos atstovė sutiko su DGK sprendime nurodyta aplinkybe, kad vieno tyrimo atlikimui turi būti skaičiuotina 1 val. 30 min., atsižvelgiant į atstumą iš atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki Ligoninės (duomenys neskelbtini), kur viešuoju transportu (8 autobusu) įveikti būtų sugaištama 33 min., tai pridėjus dar 12 min. ėjimui iki stotelės, 45 min. trukmė nuvykimui ir 45 min. parvykimui, iš viso 1 val. 30 min., yra pakankamai objektyvu. Ieškovės atstovės teigia, kad tokiam vykimui ir kad vieno tyrimo atlikimui turi būti skaičiuotina 1 val. 30 min. Taigi iš esmės ginčo dėl vieno tyrimo atlikimo laiko nebeliko. Atsakovė ir jos atstovė į tą laiką įskaičiuoja ir pačio mėginio paėmimo laiką (pats paėmimas trunka iki kelių minučių), kartu su laiko sugaišinu palaukti kol pats tyrimas bus paimtas. Teismas pritaria tokiam vieno tyrimo atlikimo laikui ir jo paskaičiavimo būdui atsižvelgiant į atstumą nuo atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos iki jos darbovietės, taip pat atsižvelgiant, kad atsakovės vykta viešuoju transportu. Kitokių duomenų, kad atsakovė tyrimams vyktų ne iš namų ir grįžtų ne namo teismui nepateikta, o šiuo atveju reikalauti iš atsakovės, kad ji pateiktų teismui kažkokius įrodymus, kad tikrai faktiškai vykta tyrimui iš namų ir grįžta atgal, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo ir neatitiktų nei teisingumo nei sąžiningumo principų. Netikėti atsakovės paaiškinimais, kad ji faktiškai visus kartus byloje aptarties tyrimams jos poilsio laiku vyko iš namų ir atgal (išskyrus 2020 m. lapkričio 29 d., kai tyrimas atliktas už 1 valandos ir 45 minučių pasibaigus jos darbo laikui tą dieną) teismas neturi jokio pagrindo, o ieškovės atstovės teismui nepateikė kažkokių įrodymų ir nesirėmė liudytojų parodymais, kad atsakovės tyrimams vykta ar grįžta iš tyrimų kitokiu būdu.
Byloje nėra ginčo dėl atsakovei paskaičiuoto VDU dydžio pagal Ligoninės pateiktą 2022 m. sausio 10 d. I. G. VDU pažymą Nr. S4-(3.4)-13 (mėnesio VDU 1374,24 Eur, dienos VDU 65,44 Eur). Taigi už 11 atsakovės jos poilsio metu atliktų tyrimų išieškotina VDU suma sudaro 284,13 Eur (16.30 val. x 17,22 Eur), kiek DGK 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ir nutarė pagrįstai išieškoti iš Ligoninės I. G.. I. G. šio sprendimo neginčijo ir išankstine tokio ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo. Atsakovė šioje byloje nustatytu laiku ir tvarka nereiškė priešieškininių reikalavimų, todėl jos per baigiamąsias kalbas pasisakytas pasvarstymas dėl nenurodyto dydžio neturtinės žalos jai iš Ligoninės priteisimo nespręstinas.
Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti I. G. reikalavimą dėl VDU už papildomų Covid-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimų atlikimui sugaištą laiką ne darbo metu kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kadangi teismas iš esmės pripažino, kad I. G. priklauso jos VDU už privalomų Covid-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimų atlikimui sugaištą laiką ne darbo metu, konstatuodamas kad tai nėra ir kažkokie kitokie papildomi tyrimai, kurie turėtų būti nekompensuojami ar kompensuojami ne darbdavio, todėl teismas ieškovės ieškinio reikalavimus nusprendžia atmesti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei šioje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (100 proc. apmokamų). Ieškovės ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės naudai išieškotina 710,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (295,00 Eur + 415,00 Eur) (CPK 96 str. 1 d.).
Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ieškovės ieškinį atmetus iš jos nėra priteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 710,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.