Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 19 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos Respublikinė Klaipėdos ligoninė kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl darbuotojo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už laiką, sugaištą papildomiems Covid-19 tyrimams atlikti ne darbo metu, pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbdavio pareigos apmokėti darbuotojo sveikatos patikrinimo išlaidas, patirtas ne darbo metu, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 6 dalies ir Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 patvirtintos Tikrinimosi tvarkos nuostatas. Tyrimai dėl Covid-19 ligos nustatymo priskirti prie periodinių, o ne papildomų darbuotojų sveikatos patikrinimų, kaip tai numatyta Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145. Bendriausia prasme visi darbuotojų patikrinimai laikytini papildomais sveikatos patikrinimais, nes jie atliekami Operacijos vadovo sprendimu. Profilaktinių tyrimų dėl Covid nustatymo atlikimo intervalų periodiškumas neturi reikšmės tokių tyrimų kvalifikavimui kaip periodiniams, tai nepatvirtina pagrindo juos apmokėti darbdavio lėšomis. Be to, ŽULPK 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta tik išlaidų už išankstinius sveikatos patikrinimus ir išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus atlyginimas, o išlaidų už papildomus sveikatos patikrinimus ir jiems sugaištą laiką apmokėjimas įstatyme nenustatytas. Tyrimai dėl Covid ligos nustatymo kvalifikuoti ne kaip periodiniai, o kaip papildomi darbuotojų sveikatos patikrinimai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos tyrimus kvalifikuodamas kaip periodinius sveikatos patikrinimus, pažeidė Tikrinimo tvarkos 3 punkto nuostatą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyti kasacijos pagrindai, t. y. nurodytas argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei (j. a. k. 191340088) 19 (devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 16 d. banke Luminor.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.