- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2K-535/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- T. S., Ž. R.
- Civilinis ieškovas
- J. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. S. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2008 m. birželio 22 d. iki 2009 m. kovo 10 d. Iš nuteistųjų T. S. ir Ž. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. S. (J. S.) solidariai priteista 33 Lt turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas Ž. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 22 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Pramonės g. 141, prie autobusų stotelės „Žalgiris“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su Ž. R. iš nukentėjusiojo J. S. pagrobė 33 Lt vertės turtą. T. S. kartu su Ž. R. priėjus prie nukentėjusiojo J. S., Ž. R. jam įrėmė peilį į pilvą ir pareikalavo pinigų. Ž. R., gavęs 4 Lt, iš nugaros griebė nukentėjusįjį J. S. už kaklo ir laikė tol, kol T. S. stūmė nukentėjusįjį į krūmus ir iš jo vidinės švarko kišenės ištraukė 16 Lt vertės degtinės butelį, o iš dešinės kelnių kišenės – piniginę, iš kurios pagrobė 13 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio nuostatas, nes nagrinėjo tik kaltinimo pateiktą versiją, o į jo (kasatoriaus) ir kito kartu šioje byloje su juo nuteisto Ž. R. parodymus, kasatoriaus nuomone, atitinkančius įvykio aplinkybes, nekreipė dėmesio. Kasatorius tvirtina, kad jo ir Ž. R. parodymų neneigė ir pats nukentėjusysis. Be to, kasatorius teigia, kad jo byloje taip pat buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes jis buvo nuteistas byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, jog jis, būdamas netoli įvykio vietos, jam inkriminuoto nusikaltimo nedarė, neplanavo jo daryti ir net neįtarė apie daromą nusikalstamą veiką. Kartu kasatorius pabrėžia, kad pagrindiniais įrodymais byloje laikomi nukentėjusiojo, liudininkų parodymai negali būti įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę, „<...> nes jais vadovaujantis jos neįmanoma nustatyti“.
Kasatorius taip pat nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ir BPK 10 straipsnio nuostatos. Pasak kasatoriaus, nors gynyba buvo „<...> maksimaliai formalizuota <...>“, o valstybės paskirtas gynėjas faktiškai nedirbo, gintis jam pačiam nebuvo leista. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, teismo proceso metu jam nebuvo leista papildyti liudytojų parodymų ir užduoti jiems klausimų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo T. S. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo T. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta teismo posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje motyvuotai įvertintu įrodymų visetu. Prokurorės tvirtinimu, priešingai, nei nurodo nuteistasis, bylos nagrinėjimo metu visiems proceso dalyviams teismas suteikė lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Pasak prokurorės, šiomis BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis bylos proceso metu pasinaudojo ne tik kaltinamojo T. S. gynėjas, bet ir jis pats. Kartu prokurorė teigia, kad kasatoriaus tvirtinimas, jog teismas nagrinėjo vien kaltinimo pateiktus argumentus, grindžiamas tik tuo, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra nepalankus kasatoriui – skunde nenurodoma nė viena aplinkybė, kurią teismas būtų netinkamai ištyręs arba visiškai netyręs. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teismuose metu nei kasatorius, nei jo gynėjas nepateikė naujų įrodymų.
Prokurorė atsiliepime teigia, kad iš bylos matyti, jog T. S. pats savo iniciatyva gynėjo nepasisamdė, todėl teismas jam užtikrino valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir skyrė valstybės apmokamą advokatą, kuris jį gynė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose. Pasak prokurorės, nuteistasis šiam teismo paskirtam advokatui pretenzijų nereiškė, jo paslaugų neatsisakė ir neprašė teismo paskirti jam kitą advokatą, t. y. nuteistąjį tenkino gynėjo jam suteiktų paslaugų kokybė. Vadinasi, prokurorės nuomone, teisė į gynybą T. S. buvo užtikrinta tinkamai.
Be to, prokurorė, nesutikdama su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas jam neleido užduoti klausimų liudytojams, atkreipia dėmesį į tai, jog iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad šia teise T. S. ir jo gynėjas pasinaudojo apklausiant ne tik liudytojus, bet ir nukentėjusįjį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų taikymo
1. Pagal baudžiamąjį įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisės taikymo aspektu patikrina tik tuos nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacine tvarka nagrinėjama tik to asmens , dėl kurio paduotas kasacinis skundas, byla ir tik dėl tų veikų, kurioms, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba kurias tiriant ar nagrinėjant teismuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, kasacine tvarka byla nagrinėjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde. Kita vertus, pažymėtina, kad jeigu nagrinėjant bylą nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas ir šiuo pagrindu, nepaisant, ar dėl šių pažeidimų skundas buvo paduotas, ar ne.
2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. S., apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę bei grąžinti iš jo konfiskuotus 25,54 Lt, nurodė, jog: nukentėjusiojo J. S. parodymai yra neteisingi; jis buvo netoliese, tačiau nusikaltimo padaryme nedalyvavo; nematė, kad Ž. R. būtų grasinęs peiliu J. S.; pinigų iš nukentėjusiojo neatėmė; pas jį nebuvo rastas iš nukentėjusiojo pagrobtas degtinės butelis bei pinigai; policija iš jo paėmė jo 25,54 Lt; iš jo paimtų pinigų kupiūros nesutapo su iš J. S. pagrobtomis kupiūromis. Vadinasi, nuteistasis T. S., nors apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodė, iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo pateiktas išvadas dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą, taikymą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties (nuosprendžio) negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2008, 2K-535/2008, 2K-184/2009, 2K-228/2009, 2K-292/2009, 2K-336/2009).
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotas išvadas išdėstė tik dėl plėšimo kvalifikuojančio požymio – peilio panaudojimo – T. S. inkriminavimo, taip pat dėl jam paskirtos bausmės. Tuo tarpu dėl kitų minėtų, kolegijos nuomone, esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, bylos faktinių aplinkybių nustatymu, turto konfiskavimu, motyvuotų išvadų nepateikė.
3. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistojo T. S. bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir dėl dalies prašymų bei esminių apeliacinio skundo argumentų neišdėstė motyvuotų išvadų. Teisėjų kolegija BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, padarytą T. S. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pripažįsta esminiu, suvaržiusiu nuteistojo teisę į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudžiusiu apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nuteistojo T. S. baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kasatoriaus skundo argumentų
Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis T. S. byloje naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl teismo sprendimas dėl kasatoriaus skundo tiesiogiai priklausys nuo apeliacinio teismo sprendimo jo byloje. Kita vertus, T. S. kasacinio skundo išnagrinėjimas kasacinėje instancijoje ir sprendimo priėmimas susidariusioje situacijoje pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies imperatyvą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.