- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-06
- Bylos Nr.
- 2K-292/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- S. M., A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių, bausmes iš dalies sudedant, pridėta Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos atliktos bausmės dalis (vieneri metai penki mėnesiai šešios dienos) ir įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. nutartis, kuria nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., įsibrovė į E. P. G. priklausantį garažą, esantį Jurbarko rajone,(duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiosios 175 Lt vertės turtą.
Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 14 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į A. K. priklausantį garažą, esantį Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiojo 130 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti ją papildyti.
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Kasatorius nurodo, kad liudytojas A. N. parodė, jog 2006 m. birželio 14 d., apie 4 val., gavo pranešimą, kad apvaginėjami garažai. Nuvažiavęs pamatė B. Š. priklausantį automobilį, su kuriuo važinėjo jis (kasatorius). Priėjęs pastebėjo, kad A. K. iš garažo neša daiktus ir deda į automobilį. Garaže buvo išplėštos lentos. A. K. nepakluso pareigūno reikalavimams, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – ašarinės dujos. Pareigūnui pašaukus, jis (kasatorius) išėjo iš garažo. Kasatorius teigia, kad A. K., vengdamas baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus. Jis jį apgavo ir jam (kasatoriui) nežinant, įtraukė į nusikalstamą veiką. Žinojo, kad A. K. nuomojosi tą garažą, todėl kai paprašė pavežti keletą daiktų, jam tai nesukėlė jokių abejonių. Paklausus A. K., kodėl jis nerakina garažo, šis atsakė, kad pametė raktą. Esant tokiai situacijai, jis (kasatorius) elgėsi drąsiai ir nešė tai, ką A. K. liepė. A. K. parodymai, kad jis miegojo, kad nežino, kur važiavo, kelia daug abejonių. Policijos pareigūno parodymais netikėti nėra pagrindo, o jis pats (kasatorius) tik per tyrimą sužinojo, kad A. K. melavo, jog minėtą garažą nuomojosi. Pirminiuose parodymuose A. K. nurodė, kad jis (kasatorius) dalį daiktų išnešė, jį apklojo, kad nebūtų šalta, tačiau šių aplinkybių liudytojai B. K., B. Š. nepaminėjo. A. K. teigė, kad jį (kasatorių) susistabdė važiuojantį ir prašė pavežti. Šie A. K. parodymai melagingi, nes kai B. K. apie 23 val. pavežė namo (tai pastarasis parodo), po to parvažiavo pas jį ir toliau gėrė alų. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas B. Š. Jo vairuojamame automobilyje buvo rasta iš kitų vietų pavogtų daiktų ir apie tai jis (kasatorius) sužinojo tik tardymo metu. Pavogtus daiktus sukrovė pats A. K., nes jį pasiuntė paimti metalą, o pats kažką krovė. Kasatorius teigia, kad tik iš įvykio vietos apžiūros protokolo sužinojo, kas buvo rasta automobilio salone. A. K. buvo deportuotas iš Airijos ir sulaikytas Vilniaus oro uoste. Kai jį etapavo iš Kybartų pataisos namų akistatai su A. K., sužinojęs, kokioje kameroje jis (kasatorius) yra, pasišaukė ir siūlė prisiimti visus nusikaltimus, siūlė pinigų. Jis atsisakė. Pokalbį girdėjo kitose kamerose buvę A. B. ir T. B. Šie liudytojai patvirtintų jo (kasatoriaus) nekaltumą, jų parodymai patvirtintų A. K. kaltę ir vengimą baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius teigia, kad jo gynybos teisės buvo suvaržytos (atimtos) nepagrįstai atmetant jo prašymą apklausti minėtus liudytojus.
Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas R. K. praeityje buvo Jurbarko apskrities vyriausias prokuroras, jo žinioje buvo byla, kurią šis tyrė, o jis (kasatorius) buvo nukentėjusysis. Šio prokuroro veiksmus jis buvo apskundęs Lietuvos policijos generaliniam komisarui V. G., kuris, išnagrinėjęs jo skundą, prokurorą R. K. nušalino kaip nekompetentingą ir pažeidusį Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasatorius mano, kad turįs pagrindo manyti, jog teisėjo R. Klimaičio elgesys yra lyg keršto aktas už praeitį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. M. kasacinį skundą atmesti.
Kasaciniame skunde S. M. nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytojus A. B., T. B., A. N. ir B. Š., kurie patvirtintų jo alibi ir kartu atskleistų kito asmens kaltę, bei prašo nevertinti liudytojų parodymų, kurie patvirtino jo kaltę. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl kasatoriaus reikalavimas nevertinti asmenų, kurie patvirtina jo kaltę, parodymų, yra nepagrįstas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, teismas turi vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis, nuosprendyje turi būti konstatuota, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie yra patikimi. Kasatoriaus teiginys dėl būtinybės apklausti A. N. ir B. Š. yra nepagrįstas, nes jie buvo išsamiai apklausti, nuteistojo prašymas juos apklausti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagrįstai buvo atmestas. S. M. neprisipažino kaltu, tačiau pirminiuose parodymuose nurodė, kad ėjo vogti, į nusikaltimo vietą važiavo B. Š. automobiliu. Vėlesnių apklausų metu S. M. keitė parodymus, aiškino nesupratęs, kad važiuoja vogti ir visą kaltę vertė A. K., kuris nuo pat pradžių nurodė, jog nieko nežino apie vagystę iš A. K. garažo. Įstatymas kaltinamajam suteikia teisę duoti parodymus, pagal paties pasirinktą gynybos taktiką nedraudžia juos keisti, tačiau gynybos pozicijos pasikeitimas proceso metu negali būti pagrindas nevertinti anksčiau duotų parodymų, gautų įstatymo nustatyta tvarka ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus skunde esantis teiginys, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta šališkai, yra tik deklaratyvus. Teiginys, kad teismo procesas vyko šališkai ir tendencingai, grindžiamas vien nuoroda į tai, kad teisėjas siekė jį bet kokia kaina apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Toks motyvas neatitina Baudžiamojo proceso kodekso IV skirsnio nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą. Teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, juos vertindamas buvo nešališkas, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, baudžiamąjį įstatymą S. M. pritaikė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių dar kartą netiria, įrodymų nerenka ir iš naujo nevertina. Kasatorius savo skunde teismų sprendimų apskundimo pagrindų nenurodė, o iš jo turinio matyti, kad iš esmės yra ginčijamas, nenurodant, kokios konkrečios Baudžiamojo proceso kodekso normos buvo pažeistos, teismo ištirtų įrodymų vertinimas. Įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Priimtame sprendime teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, jis laikomas neišnagrinėtu ir tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Visi esminiai argumentai, kuriais nuteistasis ginčija dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikti su tokia šio teismo išvada neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į apelianto argumentus yra motyvuotai atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami. Tai, kad byloje nebuvo apklausti kasatoriaus nurodomi asmenys (A. B., T. B.), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė aplinkybe, neleidžiančia pripažinti, jog bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu jais prašoma nustatyti aplinkybes, faktus, turinčius esminės reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui. S. M. kaltė padarius vagystes įsibraunant į nukentėjusiųjų garažus nustatyta nuosprendyje bei dar kartą apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuotais įrodymais, o tai, kad teismas kitaip, nei norėtų nuteistasis, vertino įrodymus, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. M. kasacinį skundą atmesti.