Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su pareiškėju, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 672 straipsnio, reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį, 3 dalį, nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nutarimo skirti baudą įvykdymo termino pabaigos. Tačiau ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo metu, neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 20 punkte nurodė, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit (aiškiais žodžiais) taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąją byla Nr. 0090/15/00953 nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje skolininko T. B. atžvilgiu yra vykdomas 1300 Eur baudos išieškojimas pagal 2015 m. gegužės 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-195-548/2015. Kadangi pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl atsižvelgus į anksčiau išdėstytas teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, nei nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitęs ATPK teisinis reguliavimas, nei vėliau priimtas ANK nagrinėjamu atveju (kiek tai susiję su penkerių metų vykdymo senaties terminu) nėra aktualus – nagrinėjamu atveju dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino taikymo turi būti sprendžiama vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 yra pasisakęs dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismas nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (nutarimas priimtas 2015 m. gegužės 21 d., įsiteisėjo po 20 dienų nuo jo priėmimo ir perduotas vykdyti 2015 m. rugpjūčio 13 d.). Taip pat iš vykdomosios bylos (įskaitant įrašus ant bylos viršelio vidinės pusės) nenustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų daugiau nei dviejų metų laikotarpį. Taigi šioje byloje administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas, atsižvelgus į anksčiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra pasibaigęs. Konstatuotina, kad antstolės vykdomojoje byloje atliekami vykdymo veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys teisės aktuose nustatytų terminų, atliekami laikantis vykdymo proceso taisyklių, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų prašant vykdomąją bylą nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui, yra nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1, 5 dalimis, 513 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo T. B. skundo dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Rimai Gražienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.