Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-940-656/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui (dabar – Luminor bank, AB), trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Agrovet“ kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia UAB „Agrovet“ ir AB DNB bankas 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2010-58-1, kuria užtikrintas trečiojo asmens UAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 9 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 vykdymas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Agrovet“ atsakovės AB DNB banko naudai 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „Agrovet“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui yra pateikusi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris teismo yra priimtas. Apeliantės tvirtinimu, nors ji turi trumpalaikių finansinių sunkumų, tačiau per ilgesnį laiko tarpą turės galimybę sukaupti reikiamas lėšas, nes vykdo veiklą ir ieško potencialių investuotojų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino UAB „Agrovet“ prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; įpareigojo apeliantę iki 2017 m. lapkričio 15 d. apmokėti apeliacinį skundą 6 220 Eur žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis arba iki nurodytos datos pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikiant dabartinę apeliantės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis bei duomenis, kurie leistų spręsti apie turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Teismo vertinimu, apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, kad ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Teismas nustatė, kad apeliantė netiksliai nurodė ir aplinkybes apie teisminį procesą Klaipėdos apygardos teisme. Nors apeliantė tvirtina, kad minėtas teismas nagrinės apeliantės prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, tačiau teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1529-163/2017 bus sprendžiamas ir galimo bankroto bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo klausimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Agrovet“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neatsižvelgdamas į visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl ši nutartis turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei. Nors Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti šį pareiškimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu ieškovė turi tik trumpalaikių finansinių sunkumų, kad nors ieškovė šio apeliacinio skundo pateikimo dieną ir neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio sumą, tačiau šią pareigą yra pajėgi atlikti per ilgesnį laiko tarpą. Ieškovė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinks reikiamą sumokėti sumą. Ieškovė, nors ir turėdama laikinų finansinių sunkumų, vykdo komercinę veiklą, ieško potencialių investuotojų (šiuo metu sėkmingai vyksta paskutinė derybų su investuotoju stadija), todėl pagrįstai yra įsitikinusi, kad bus iškelta restruktūrizavimo byla ir ieškovė bus sėkmingai restruktūrizuota. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Luminor bank, AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nereiškia, kad bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, nes restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą bendrovė įgyja tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovei restruktūrizavimo byla nėra iškelta. Ieškovė taip pat nemokėjo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį, kadangi ieškinio pareiškimo metu ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, kreditoriams nepritarus ieškovės mokumo atkūrimo planui (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1190-407/2017).Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turimą turtą ir turtinę padėtį, nors būtent ieškovė, teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi tokią pareigą (CPK 84 straipsnis). Viena vertus, įvertinus viešai prieinamus Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso 23 nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, statiniai), ieškovė taip pat turi vertybinių popierių, su kitais verslo partneriais (RUAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Kretingalės mėsa“) sudaro Agrovet įmonių grupę. Dėl to ieškovė turi finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą. Tačiau net jei teigti, kad ieškovė šiuo metu negali dėl finansinių sunkumų sumokėti žyminio mokesčio, tuomet seka išvada, kad ir ateityje žyminio mokesčio sumokėti negalės, nes Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1737-163/2017, kurioje sprendžiami klausimai dėl pakartotinės restruktūrizavimo bylos ieškovei UAB „Agrovet“ iškėlimo ir kreditorių reikalavimai dėl bankroto bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu. Taigi, restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo atveju, ieškovė sumokėti ateityje žyminio mokesčio už pareikštą apeliacinį skundą negalės, t. y. CPK 84 straipsnio taikymas negalimas. Žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimas tokiomis aplinkybėmis pažeistų civilinio proceso dispozityvumo, proporcingumo ir šalių rungimosi principas. Taigi būtinųjų sąlygų atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą nėra (CPK 84 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei UAB „Agrovet“ nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 6 220 Eur žyminį mokestį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie apeliantės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės teikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės apeliantei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo išsprendimui, jis priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą, taigi ir teisės į apeliaciją, įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-501-302/2018).CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas yra priėmęs pareiškimą dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai, ieškovės nuomone, pagrindžia, jog ji turi trumpalaikių finansinių sunkumų. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, kad ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti, pažymėjo, kad sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-163/2017 iškėlė apeliantei UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą bei atsisakė kelti jai bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad UAB „Agrovet“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta, nes kreditoriai net dviejuose kreditorių susirinkimuose nepritarė restruktūrizavimo planui, taip pat nurodė, kad ir šiuo metu UAB „Agrovet“ restruktūrizavimui iš esmės nepritaria trys didieji bendrovės kreditoriai – bankai, kurių bendra reikalavimų suma yra net 11 380 355,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, nepagrįstai sprendė, jog šios bendrovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo proceso pabaigos, netinkamai vertino bendrovės mokumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantei UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla bei atsisakyta kelti jai bankroto bylą, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantė, nesumokėjusi jokios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, prašo atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimą. Kaip minėta, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (žr. šios nutarties 16 ir 18 punktus).Nors, viena vertus, šios nutarties 20 punkte nurodytos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad UAB „Agrovet“ turtinė padėtis sunki, tačiau, kita vertus, jos nepatvirtina, kad apeliantė visiškai neturi lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį už apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie lėšas, esančias sąskaitose, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį (juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.), o atsakovės atsiliepime pateikti įrodymai, patvirtinantys apie apeliantės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, teikia pagrindą manyti, kad apeliantės finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, dėl kurios apeliantė negalėtų sumokėti 6 220 Eur žyminį mokestį ar jo dalies už apeliacinį skundą (CPK 185 straipsnis).Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Vien aplinkybė, kad teisme yra svarstomas klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati savaime neįrodo, jog ieškovė objektyviai negali sumokėti 6 220 Eur žyminio mokesčio ar jo dalies už apeliacinį skundą (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip minėta, apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą pateikti įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną ji žyminį mokestį, net jei jos reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr. šios nutarties 18 punktą). Nagrinėjamu atveju apeliantė argumentams, kad ji vykdo komercinę veiklą, ieško potencialių investuotojų (šiuo metu sėkmingai vyksta paskutinė derybų su investuotoju stadija), kad jos finansiniai sunkumai tik laikini ir kad jos turtinė padėtis pagerės iki bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, kad ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – apmokėti apeliacinį skundą 6 220 Eur žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikiant dabartinę apeliantės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis bei duomenis, kurie leistų spręsti apie turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, tai apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. kovo 12 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ naują terminą iki 2018 m. kovo 12 d. (įskaitytinai) sumokėti 6 220 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis arba pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikiant dabartinę apeliantės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis bei duomenis, kurie leistų spręsti apie turtinės padėties pagerėjimą ateityje.