Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-03-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-3830-291/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-16
Bylos Nr.
2YT-3830-291/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01103-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3830-291/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01103-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir antstoliui Arturui Bložei dėl antstolio A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. V. kreipėsi į antstolį Arturą Bložę su skundu, prašydamas panaikinti antstolio A. B. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymo Nr. S-18-41-1613, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01499, kuriuo buvo areštuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje esantis pareiškėjui priteistas 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, dalį dėl 380,00 Eur sumos arešto bei šią sumą grąžinti pareiškėjui, ją pervedant į pareiškėjo sąskaitą, esančią Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nukreipė išieškojimą į 380,00 Eur sumą neteisėtai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas į šią sumą negali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas.Antstolis Arturas Bložė 2018 m. vasario 2 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad areštuotas skolininkui priklausantis 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, esantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, ir pervestas į antstolio depozitinę, sąskaitą nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas yra negalimas. Antstolio nuomone, vienkartinis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, nagrinėjamu atveju nebeturėtų būti taikomas, nes patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo išsiųstas tik 2018 m. sausio 10 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios, be to, skolininkas nepateikė informacijos apie per visą skolos išieškojimo laikotarpį gautas pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Antstolis Arturas Bložė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0041/17/01499 dėl 11 670,62 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko G. V. išieškotojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birelio 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4519-722/2015. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 93.6 punktu nesutinka, kad antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą iš jam priteisto 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1876-556/2017 paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinis teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje I-1942-644/2017, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės priteistas 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Antstolis, nustatęs, kad minėtos lėšos yra pas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, skundžiamu 2018 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-18-41-1613 areštavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje esantį pareiškėjui priteistą 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip teisingai nurodė antstolis, šios pareiškėjo lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas yra negalimas. Todėl antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turtines teises, t. y. į pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje išmokėti.Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas priskirtinas prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja, todėl taikytinos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 93.6 punkte. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirma turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017). Teismo vertinimu, minėtų taisyklių privaloma laikyti ir nukreipiant išieškojimą į lėšas, priteistas kaip žalos atlyginimas.Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis iki skundžiamo patvarkymo jau buvo nukreipęs išieškojimą į pareiškėjui priklausantį turtą ir kad buvo pritaikęs vienkartinį apribojimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, vykdomojoje byloje pirmas patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo turtą priimtas būtent 2018 m. sausio 10 d., nukreipiant išieškojimą į pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis išsiaiškino, kiek skolininkas turi turto. Todėl antstolio argumentai, kad skundžiamas patvarkymas priimtas praėjus 6 mėnesiams nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios, be to, skolininkas nepateikė informacijos apie per visą skolos išieškojimo laikotarpį gautas pinigines lėšas, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko praėjo nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios, nes svarbu tai, ar antstolis anksčiau buvo nukreipęs išieškojimą į pareiškėjo turtą, o kaip minėta, jis to iki skundžiamo patvarkymo priėmimo nebuvo padaręs. Teismo vertinimu, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko turtą, skundžiamame patvarkyme nenustatė galiojančio teisinio reglamentavimo atitinkančio vienkartinio ribojimo, jog išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, kas patvirtina pareiškėjo argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtino 400,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl skundas tenkintinas ir naikintina antstolio A. B. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymo Nr. S-18-41-1613 dalis, kuria nukreiptas išieškojimas į 400,00 Eur sumą iš visos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje esančios pareiškėjui priteistos 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos. Kadangi piniginės lėšos buvo nurašytos ne iš pareiškėjo sąskaitos, esančios Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, todėl antstolis negali būti įpareigotas šių lėšų grąžinti į pareiškėjo prašomą sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. V. skundą tenkinti ir panaikinti antstolio A. B. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymo Nr. S-18-41-1613 dalį, kuria nukreiptas išieškojimas į 400,00 Eur sumą iš visos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje esančios pareiškėjui priteistos 616,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė