Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-21 · Administracinė byla Nr. I-1942-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
I-1942-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00952-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1942-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00952-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu 3 sektoriaus 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, įtampa. Tvirtino, kad patalpoje nebuvo sandarių langų, lietui lyjant vanduo bėgdavo į patalpą. Žiemą patalpose buvo šalta, vasarą – karšta, kaupėsi drėgmė, pelėsis, buvo blakių. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė įtampą, stresą, depresiją, kančias.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 34) pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje neatitinka tikrovės, kadangi šioje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengta nuo 12 iki 16 miegamųjų vietų.

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 8-13, 39) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 30,16 kv. m., joje įrengtos 9 miegamosios vietos. Darė išvadą, kad pareiškėjui gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Akcentavo, kad pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Tvirtino, kad patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo pareiškėjas, įstaiga užtikrina santykinę oro drėgmę ir tinkamą temperatūros palaikymą. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. 3-jo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, Pažymėjo, kad gyvenamąsias patalpas tvarko patys jose laikomi asmenys. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji tinkamai valytų ir prižiūrėtų patalpas, pelėsis neatsirastų. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. jis buvo laikomas perpildytose Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje), kur jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., buvo paskirtas į 3-jo sektoriaus 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 30,16 kv. m. (b. l. 8-13, 15). Iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugsėjo 4 d. pažymos Nr. 63-2020 „Dėl nuteistojo G. V.“ bei 2 būrio 5 patalpos plano (b. l. 40, 41) matyti, kad ginčo laikotarpiu 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 9 miegamosios vietos.

Teismas nesiremia pareiškėjo į bylą pateiktu 2 būrio 5 patalpos planu (b. l. 36), kadangi teismui nėra aišku, kada šis planas buvo patvirtintas ir, ar jis buvo aktualus ginčo laikotarpiu. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie 2 būrio 5 patalpos gyvenamąjį plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 3,35 kv. m. (30,16/9) ploto. Taigi pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo šalta, vasarą - karšta. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie patalpų santykinę oro drėgmę ar temperatūrą, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe, ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamo patalpos šildymo, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius 2017-06-13 pažymoje Nr. 77-1745 (b. l. 18) nurodė, kad 2 būrio 5 gyvenamosios patalpos įrengimas atitinka reikalavimus, šiose patalpose yra įrengta mechaninė ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per langus ir remontuojamos pagal poreikį. Minėtais duomenimis nustatyta, kad patalpoje langai yra sandarūs, yra galimybė juos atidaryti. Esant reikalui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per atveriamus langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės patalpose. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, ar kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuotos netinkamos higieninės-sanitarinės sąlygos.

Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nuo drėgmės kaupėsi pelėsis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 134:2015 34 punktą, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, gyvenamosios ir kitos patalpos Pravieniškių PN-AK tvarkomos ir valomos pagal Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 30-32), kurio 4 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą budėjimo tvarkaraštį. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Nurodo, kad darbai atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl blakių plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad 2 būryje kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami (b. l. 19-21). Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo ar netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjo argumentus dėl sveikatos pablogėjimo paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Medicinos pažymėjimas (b. l. 17), iš kurio matyti, jog per skunde nurodytą laikotarpį pareiškėjas sveikatos problemomis susijusiomis su netinkamomis kalinimo sąlygomis nesiskundė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis