Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, uždaroji akcinė bendrovė „Metalo paruošimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Darius Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S-24-32-23622 atnaujino terminą skundo padavimui, skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Paaiškina, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo 2024 m. liepos 1 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-32-17860 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Patvarkymas adresuotas bei pateiktas vykdyti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Gavus lėšas jos buvo paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. spalio 1 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/01170 2017 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-17-32-2420 priėmė vykdyti 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4058-936/2017 dėl skolos iš skolininko (pareiškėjo) V. Ž. išieškojimo UAB „Metalo paruošimas“ naudai.

10. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-1073/2024, iš valstybės lėšų V. Ž. priteisė 4 660 Eur išlaidoms, patirtoms advokato paslaugoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka apmokėti, atlyginti.

11. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra el. paštu 2024 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu informuoti išieškojimą vykdančius antstolius apie Generalinės prokuratūros pareigą atlyginti V. Ž. 4 660 Eur ir, esant pagrindui vykdyti išieškojimą iš šių lėšų, kreiptis į prokuratūrą pateikiant antstolių sprendimus. Lietuvos antstolių rūmai 2024 m. liepos 1 d. el. laišku informavo antstolį Darių Stakeliūną apie ketinimą V. Ž. išmokėti 4 660 Eur sumą ir paragino prokuratūrai išsiųsti patvarkymus dėl lėšų arešto pas trečiuosius asmenis. 2024 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. S-24-32-17859 (arešto keitimu) antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas 47356,40 Eur sumai; patvarkymo kopija išsiųsta skolininkui el. paštu. 2024 m. liepos 1 d. antstolis priėmė ginčijamą patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis Nr. S-24-32-17860, arešto, kuriuo el. paštu informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie skolininko atžvilgiu išmokėtinų lėšų areštą ir nurodė areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą. 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-32-21565 antstolis paskirstė išieškotą sumą. 2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu atsiųsti ginčijamą patvarkymą; tą pačią dieną antstolis persiuntė patvarkymą pareiškėjui. 2024 m. rugpjūčio 22 d. antstolio kontoroje buvo gautas skundas dėl šioje byloje ginčijamo patvarkymo.

12. Nagrinėjamu atveju, skolininkas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, nurodydamas, jog antstolis jo neinformavo apie priimtą patvarkymą; patvarkymas buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pažeidžiant CPK 750 straipsnio 1 dalį; nepagrįstai reikalavimo teisė buvo įvykdyta ne antstoliui, areštavusiam reikalavimą, o pareiškėjui, ir gautos pagal reikalavimą lėšos buvo nurašytos visų išieškotojų naudai.

13. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo objektu tapo lėšos, skolininkui priteistos kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai).

14. CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos.

15. Bylos duomenimis, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos, kurias teismas priteisė kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Įstatymas nenumato išimčių išieškojimo iš teismo priteistų sumų skolininkui. Taigi, tokios lėšos nėra priskirtos pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 739 straipsnis).

16. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sąrašas. Šios dalies 2 punkte įtvirtinta priemonė – išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. Taigi įstatymas suteikia teisę antstoliui priverstinio vykdymo procese išieškoti ne tik iš pas patį skolininką esančio turto ar piniginių sumų, bet ir jo turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis. Tokiu atveju antstolis nustato, pas kokius asmenis yra skolininkui priklausančios lėšos, ir nukreipia į jas išieškojimą.

17. Taigi šiuo atveju aktualus ir CPK 688 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, nes skolininkas jam priteistomis lėšomis faktiškai nedisponavo skundžiamo patvarkymo priėmimo metu. Išieškant iš lėšų, esančių pas kitus asmenis, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nedetalizuoja tokio išieškojimo, todėl mutatis mutandis (pagal analogiją) taikytinos išieškojimą iš turtinių teisių nustatančios nuostatos. CPK 749 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Pagal šio straipsnio 2 dalies normą skolininkas neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise. Pagal CPK 749 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 19, 20 punktus, prievolės skolininkas prievolę įvykdo arba į antstolio nurodytą skolininko sąskaitą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktas), arba tuo atveju, kai skolininkas neturi kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, – į antstolio depozitinę sąskaitą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju, antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-07-16 įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktu numatančiu, kad išieškodamas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, išskyrus Instrukcijos 22 punkte nurodytą atvejį, kai išieškoma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) administruojamų mokesčių permokų, antstolis CPK 749 straipsnyje nustatyta tvarka priima patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, kurį pateikia Turto arešto aktų registrui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises antstolis prievolės skolininkui nurodo kredito įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią prievolės skolininkas turi pervesti skolininkui priklausančias išmokas ir išieškojimas iš tokių išmokų vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka <...>. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi asmeninę kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, todėl prokuratūra pagrįstai sumą įmokėjo į antstolio nurodytą skolininko sąskaitą, taip tinkamai įvykdydama teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

19. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomas išieškojimas skolininko atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/01170, spręstina, jog antstolis pagrįstai priėmė sprendimą paskirstyti pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį, šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pažymėtina, jog vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.

20. Teismas taip pat pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs nurodymą informuoti Generalinę prokuratūrą apie vykdomą išieškojimą ir taikomą areštą, priėmė ginčijamą patvarkymą. Šiuo patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 688, 749 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktu areštavo skolininko priteistas lėšas ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į pareiškėjo sąskaitą. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie nuo 2017 metų vykdomą išieškojimą, taikytą piniginių lėšų areštą žinojo (šių aplinkybių pareiškėjas neginčija). Byloje nėra duomenų, kad antstolis ginčijamo patvarkymo nebūtų pateikęs pareiškėjui (pareiškėjo prašymu patvarkymas persiųstas 2024 m. rugpjūčio 19 d.). Taigi apie priimtą ginčijamą patvarkymą skolininkas buvo informuotas, taip pat pareiškėjui nebuvo apribota teisė pateikti skundą dėl šio patvarkymo (antstolis atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti ir išnagrinėjo skundą).

21. Taigi aptartos teisinės situacijos išdavoje spręsti, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, aptariamoje vykdomojoje byloje nesilaikė galiojančio teisinio reguliavimo, kokiu nors būdu pažeidė skolininko teises ar teisėtus interesus teismas pagrindo neturi.

22. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Darius Stakeliūnas, atlikdamas vykdymo veiksmus ir nukreipęs išieškojimą bei paskirstęs skolininkui priteistą sumą laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. skundo dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.