Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, Ministerija priėmė pareiškėjo atžvilgiu galimai šališką ir pareiškėją diskriminuojantį sprendimą, t. y. skundžiamu aktu panaikino pareigybę jau įvykus konkursui.

Nurodo, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. kuri galėtų būti prilyginta vieno darbo užmokesčio dydžio išeitinei išmokai, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų darbdavio vienašališku sprendimu panaikinant pareigybę (Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis), išmokant vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką, darbuotojui įgijus iki vienų metų darbo stažą (Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju turtinės žalos išmoka sudarytų 1 947 Eur (pareiginės algos bazinis dydis 177 Eur x pareiginės algos koeficientas 11).

Paaiškina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 4-1103 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pakeistas pareiškėjo skundžiamu Įsakymu. Įsakymo priėmimas yra išimtinė ministro, kaip Ministerijos vadovo kompetencija (t. y., ministro diskrecijos teisė priimti sprendimus), kuri ir buvo realizuota pareiškėjo skunde teismui skundžiamu ekonomikos ir inovacijų ministro Įsakymu.

Nurodo, kad skundžiamu įsakymu dėl atitinkamų pareigybių panaikinimo ar naujų įsteigimo Ministerijos struktūrinių padalinių vadovų vidiniai raštai, adresuoti išimtinai vidiniam Ministerijos naudojimui ir skirti ekonomikos ir inovacijų ministrui susipažinti, kaip ir atskirų Ministerijos darbuotojų, galimai pareiškėjui pateikta informacija, ekonomikos ir inovacijų ministro apsisprendimo, pasikeitus Ministerijos personalo politikai, kurią ministras pagal jam įstatymais suteiktus įgaliojimus, pats išimtinai ir savo nuožiūra, kaip ministerijos vadovas, formuoja, neapriboja ir nesusaisto. Taigi Ministerijos struktūrinių padalinių vadovų vidiniai ministrui skirti raštai, kaip ir atskirų Ministerijos darbuotojų atskirieji paaiškinimai, savo turiniu galimai buvę pateikti pareiškėjui, neturi jokios įtakos ekonomikos ir inovacijų ministro Įsakymo (sprendimo) teisėtumui, taip pat jie nėra laikytini Ministerijos oficialiais, pareiškėjui teisinius padarinius sukeliančiais paaiškinimais bei Įsakymo motyvais.

Pažymi, kad Įsakymas, kaip ir pareiškėjui adresuoti Ministerijos išimtinai informacinio pobūdžio raštai dėl pareigybės panaikinimo, nėra individualūs administraciniai aktai, todėl Ministerija neturėjo įstatyminės pareigos pareiškėjui nurodyti detalius Įsakymo priėmimo motyvus minėtuose raštuose, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Atkreipia dėmesį, jog teisėti lūkesčiai yra saugomi, o ne garantuojami. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis įstatymų normomis. Įsakymo pagrindu pareiškėjui neatsirado nei teisių, nei pareigų. Minėti įstatymai pareiškėjui nesuteikia garantijų, kad ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 4-1103, pasikeitus Ministerijos personalo politikai, apskritai negalėjo pakeisti skundžiamu Įsakymu ministerijos struktūros po to, kai pareiškėjas buvo pripažintas laimėjęs konkursą į valstybės tarnybą arba bet kuriuo kitu laiko momentu. Panaikinta gali būti tiek neužimta, tiek užimta pareigybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 4-1103, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“, patvirtino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą.

2021 m. sausio 22 d. įvyko konkursas į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 45533), kurio metu pareiškėjas buvo atrinktas, kaip tinkamas eiti šias pareigas.

Valstybės tarmnybos departamentas 2021 m. sausio 26 d. raštu informavo atsakovą apie pareiškėjo atrinkimą į nurodytas pareigas.

Skundžiamu įsakymu (e. b. l. 133) 2021 m. vasario 26 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 4-1103 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Pakeistas buvo 18 punktas – Vyresnysis patarėjas (10–16); pakeistas 51 punktas – patarėjas (9,2–15); 75 punktas – patarėjas (9,2–15); papildytas 147-1 punktas – vyresnysis patarėjas (10–16). Pripažintas netekusiu galios 155 punktas, t. y. skundžiamu Įsakymu, be kita ko, buvo panaikintos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigos.

Ministerija 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (3.17-12) 3- „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Ministerija skundžiamu sakymu panaikino Ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigybę, į kurią konkurso metu buvo atrinktas pareiškėjas. Nurodė, kad Ministerijos Įmonių politikos departamentas 2021 m. vasario 23 d. pateikė tarnybinį prašymą įsteigti naują Įmonių politikos departamento vyresniojo patarėjo pareigybę nacionalinio saugumo interesų apsaugos klausimams kuruoti arba, žinant ministerijos ribotus finansinius išteklius, apsvarstyti ir įvertinti galimybę šiai pozicijai perkelti Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus laisvą pareigybę (t. y., ją panaikinant, nes

steigiama nauja pareigybė), dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių interesų apsaugos srities funkcijų kuravimui departamente užtikrinimo ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, siekiant įgyvendinti valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos politiką. Taip pat nurodė, kad sprendimas panaikinti pareigybę priimtas įvertinus prašymą bei ribotus Ministerijos finansinius išteklius naujos pareigybės įsteigimui. Šiame rašte išaiškinta pareiškėjo teisė skųsti šį administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jį į valstybės tarnybą. Teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taip pat buvo išaiškinęs teisę skųsti šį administracinį sprendimą, tačiau pareiškėjas nustatyta tvarka šio sprendimo neskundė. Jis įsiteisėjęs.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu dėl informacijos gavimo.

Ministerija 2021 m. balandžio mėn. pateikė atsakymus į pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. prašymą. Nurodė, kad Įmonių politikos departamento 2021 m. vasario 23 d. tarnybinis raštas ekonomikos ir inovacijų ministrui yra vidiniam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naudojimui skirtas darbo dokumentas, kuriame pateikta ne tik su pareigybėmis susijusi informacija, bet ir neviešintina informacija, susijusi su nacionalinio saugumo interesų apsaugos mechanizmu Lietuvoje, todėl minėto dokumento kopija neteiktina. Minėtame Įmonių politikos departamento 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniame rašte nėra su pareiškėju susijusios privačios informacijos, taip pat šis vidinis darbo dokumentas jam nesukūrė jokių subjektinių teisinių padarinių ir nebuvo ministro įsakymų motyvuojančioji dalis. Pažymėjo, kad Ministerija nedisponuoja pareiškėjo prašoma informacija, teisės aktai Ministerijos neįpareigoja tokią informaciją kaupti ir tvarkyti, todėl šios informacijos dėl objektyvių priežasčių pateikti negali. Taip pat atsakovė nurodė, kad Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. nutarimu Nr. 1298, nenustato reikalavimo atlikti kompleksinį (pagal visus apraše nurodytus kriterijus) vertinimą, kai naikinama viena pareigybė ir steigiama nauja. Taip pat pažymėjo, kad kitais motyvais nebuvo vadovaujamasi. Ir galiausiai nurodė, kad Ministras turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl pareigybių naikinimo ar jų steigimo ministerijos struktūrinių padalinių vidiniai raštai neapriboja ir nesusaisto. Pareiškėjas, gindamas teisę į visapusiškos informacijos gavimą, atsakymo į jo kreipimąsi įstatymų nustatyta tvarka taip pat neskundė.

Byla nagrinėjama pareiškėjo suformuluoto skundo reikalavimo (-ų) ir nurodyto faktinio pagrindo ribose, nenustačius viešo intereso peržengti skundo ribas.

Dėl įsakymo, nustatančio ministerijos vidaus struktūrą ar jos pakeitimą, panaikinimo

Sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, tame tarpe ir panaikinti valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybes, tinkamą įgyvendinimą. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pasisakydamas dėl minėtųjų įstatymo nuostatų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnį ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingi už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą, tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus (Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 9 punktai). Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, ministras turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos darbo organizavimo ir struktūros sutvarkymo ar koregavimo srityse.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ekonomikos ir inovacijų ministras, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas reikalavimų, priėmė sprendimus dėl ministerijos struktūrinių pertvarkymų ir šie pertvarkymai buvo atlikti realiai. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 10 d. Įsakymo Nr. 4-1103 Įmonių politikos departamentui vadovavo departamento direktorius, departamentas buvo sudarytas iš dviejų skyrių: Įmonių teisės skyriaus ir Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus. Įmonių valdymo skyriuje dirbo skyriaus vedėjas, du patarėjai, du vyriausieji specialistai. Valstybės valdomų įmonių politikos skyriuje dirbo skyriaus vedėjas, du patarėjai, trys vyriausieji specialistai. Iš 2021 m. birželio 1 d. Įsakymo Nr. 4-540 matyti, jog Įmonių politikos departamentui vadovavo departamento direktorius ir vyresnysis patarėjas, departamentas ir toliau sudarytas iš dviejų skyrių: Įmonių teisės skyriaus ir Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus. Įmonių teisės skyrius po pakeitimų susideda iš skyriaus vedėjo, trijų patarėjų ir vieno vyriausiojo specialisto. Valstybės valdomų įmonių politikos skyrius susideda iš skyriaus vedėjo, vieno patarėjo ir trijų vyriausiųjų specialistų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (LVAT 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, nagrinėjantis ginčą dėl pareiškėjo laimėjusio konkursą, tačiau neįdarbinto Ministerijoje teisėtumo, nevertina darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą nepriimti į darbą konkretaus asmens. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius valstybės institucijose ir įstaigose turi būti toks, kad įstaigos laiku ir kokybiškai galėtų atlikti joms teisės aktuose nustatytas funkcijas, o įstaigos lėšos, skirtos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui, būtų naudojamos racionaliai ir taupiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1298 2.1 punktas).

Kaip minėta pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. buvo atrinktas į Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigas. Ministerija nurodo, kad poreikis spręsti dėl ministerijos struktūros pertvarkos kilo po konkurso rezultatų paaiškėjimo 2021 m. vasario 23 d. Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigos panaikintos skundžiamu įsakymu, t. y. 2021 m. vasario 26 d. Pareiškėjas apie tai, kad nebus įdarbintas, informuotas 2021 m. kovo 5 d. Byloje yra pateikta duomenų, kad Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigos buvo panaikintos tikslu įsteigti naują pareigybę ir iš vėlesnių struktūros pokyčių matyti, kad realiai planuoti pokyčiai atlikti. Kaip jau minėta, skundžiami įsakymu koreguotas bendra ministerijos struktūra, o ne tik išimtinai pareiškėjo pageidautos užimti pareigos.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigybės panaikinimas nebuvo realus ir pagrįstas, nėra patvirtinti leistinais rašytiniais įrodymais ir vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Kaip jau buvo minėta, ministras turi diskrecijos teisę keisti ir tvarkyti ministerijos struktūrą, siekiant ministerijos veiklos efektyvumo ir jai priskirtų funkcijų įgyvendinimo užtikrinimo, kad priskirti uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai. Lyginant ministerijos struktūrą matyti, jog vyko realūs pertvarkymai, t. y. vienos pareigybės panaikintos, kitos įsteigtos. Išimtinai pareiškėjo atžvilgiu tikslingai nukreiptų diskriminacinio pobūdžio veiksmų pareiškėjas neįrodė.

Pažymėtina, jog LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog aplinkybė, kad dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-212/2014; 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018). Šiame kontekste įvertinus atsakovo atliktus struktūrinius pakeitimus, matyti, jog pareigybė į kurią kaip tinkamas kandidatas užimti pareigas išrinktas pareiškėjas, buvo panaikinta, t. y. jos neišliko.

Be to, teismas pažymi, jog pareiškėjui nebuvo apribota ar suvaržyta teisė dalyvauti konkurse, jis netgi buvo pripažintas tinkamu kandidatu eiti pareigas, todėl jo skunde dėstomi argumentai, kad jam ribojama teisė į valstybės tarnybą atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka nenumato galimybės naikinti pareigybę jau įvykus konkursui. Priešingai, šios tvarkos 64 punkte nustatyta, kad pretendentas priimamas į pareigas per pretendento ir į pareigas priimančio asmens sutartą terminą. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra keliamas ginčas dėl pareiškėjo neįdarbinimo ir pareiškėjas nėra suformulavęs tokio skundo reikalavimo. Be to, kaip nustatyta, bendrai pareiškėjo ir atsakovo nebuvo sutarta dėl termino dėl priėmimo į pareigas, informavus pareiškėją apie pareigų panaikinimą. Kaip minėta, pareiškėjas apsisprendė ginti savo interesus skųsdamas ministerijos bendrąją struktūrą ir jos pakeitimus.

Taip pat teismas negali nesutikti su atsakovo pozicija, jog valstybės tarnybos santykiai su pareiškėju neatsirado, todėl Ministerija neturėjo teisės pareiškėjui užtikrinti valstybės tarnautojams taikomų socialinių garantijų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus, kai naikinama pareigybė.

Įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai, reglamentuojantys Ministro diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, todėl skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Išnagrinėjus bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas skundžiamas Įsakymas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, sudarantį vieno mėnesio turėtoms užimti pareigoms mokamo darbo užmokesčio dydžio nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno/pajamų, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). Pažymėtina, kad realių turtinių nuostolių, patirtų dėl to, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis (nebuvo priimtas į konkrečias pareigas), pareiškėjas skunde nenurodė ir neįrodinėjo.

Teismui pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nėra nustatyta (įrodyta) neteisėtų Ministerijos veiksmų, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. J. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.